Šį vakarą LRT laidoje „(Ne)emigrantai“ mergina papasakos, jog iš tėvynės bėgo siekdama pamiršti skaudžią vaikino išdavystę.

Vilniuje Evelinai netrūko nieko: turėjo mylimą vaikiną, buvo sukūrusi nedidelį verslą, pinigų nestigo. Visgi kino filmą primenanti merginos meilės istorija netrukus dramatiškai baigėsi. Evelina viską metė ir išvažiavo į Daniją. Buvo pasirengusi bet kam, net darbui fabrike. Vos pravėrusi kambario, kuriame turės apsistoti, duris, Evelina suprato, kad lengva nebus: „Pamačiau 15 kvadratinių  metrų kambarėlį su dviem dvigulėm dviaukštėm lovom, kuriame gyvenom keturiese.“

Pirmasis darbas midijų perdirbimo fabrike buvo alinantis: „Kvapas buvo nežmoniškai blogas, buvo šalta. Kadangi tai yra midijos, jos visuomet turi būti vėsinamos, kad nesugestų. Darbas visą dieną ant kojų, po darbo reikėdavo išplauti visus tuos aparatus labai stipria chemija. Mes nenaudojom jokių apsaugų“, – laidoje pasakoja emigrantė Evelina. Lietuvoje likusiems artimiesiems mergina niekuomet nepasakojo, kokiomis sąlygomis teko gyventi Danijoje.

Pamačiau 15 kvadratinių  metrų kambarėlį su dviem dvigulėm dviaukštėm lovom, kuriame gyvenom keturiese.

Bėgdama nuo jų, užsispyrusi lietuvė atkakliai bandė ieškoti laimės kitur. Naujas pažįstamas Evelinai pasiūlė darbą morkų apdirbimo fabrike, tuomet ji pamanė, kad pagaliau bus lengviau, darbo sąlygos atrodė nepalyginamai geresnės, tačiau džiaugsmas tęsėsi neilgai.

Vos po mėnesio nutiko tragedija: merginos koją nuo pėdos iki pat kelių sutraiškė keltuvas metaliniais ratais. Danijos gydytojų prognozės buvo labai liūdnos: kad po tokios traumos mergina galės normaliai vaikščioti – tikimybė maža, buvo kalbama net apie kojos amputaciją. „Tuo momentu aš norėjau mirt. Visi, kas man paskambindavo, aš tiesiog panikuodavau, sakydavau, kad aš nenoriu gyvent, aš nevaldau kojos, aš niekada negalėsiu sportuot. Tikrai buvau gilioje depresijoje“, – laidoje „(Ne)emigrantai“ Evelina prisimena sunkias akimirkas.

Ilgas gijimo procesas Evelinai atvėrė naujus horizontus – ji ėmė skaityti knygas, pasinėrė į saviugdą. Mergina suprato, jog niekas kitas jai negali padėti, tik ji pati. Pozityviai nusiteikusi, ji užsibrėžė tikslą grįžti į sporto salę ir kada nors dalyvauti kultūrizmo čempionate. Aplinkiniams tai atrodė neįmanoma, niekas netikėjo Evelinos sėkme. Pradžia buvo labai sunki, bet Evelinos užsispyrimas – beribis. Čempionatui ji intensyviai rengėsi devynis mėnesius, kol pagaliau pasiekė išsvajotą tikslą: „Tuo momentu, kai užlipau ant scenos, aš jau laimėjau. Laimėjau sau.“

Paini, išdavystės paženklinta ir labai skaudi, bet laimingai pasibaigusi emigrantės Evelinos istorija – antradienį 19.30 val. laidoje „(Ne)emigrantai“ per LRT televiziją.

„Tiesti dar vieną dujotiekį greta „Nord Stream 1“ nėra prasmės“, – sakė M. Vestager interviu Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“.

„Nord Stream 2“ nėra Europos projektas“, – pridūrė M. Vestager.

Danija – vienintelė iš penkių Baltijos jūros regiono valstybių, kurių leidimai yra būtini antram Rusijos eksporto dujotiekiui per jūrą iki Vokietijos nutiesti, kol kas jo nesuteikė, dukart siūlė koreguoti vamzdyno maršrutą, teigdama, kad „Nord Stream 2“ gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šio projekto vystymo operatorė, kurios vienintelis akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, šią savaitę skelbė, jog jau nutiesta beveik 80 proc. šio vamzdyno, kurio dviejų 1,23 tūkst. kilometrų ilgio gijų bendras metinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, tai yra toks pat kaip ir „Nord Stream 1“.

Rusija Europai aktyviai peršamą dar vieną dujotiekį per Baltijos jūrą vis dar tikisi pakloti iki 2020 metų pradžios, tačiau su kiekviena diena didėja tikimybė, jog šio projekto užbaigimą gali tekti atidėti.

Rusijos planus per „Nord Stream 2“ gerokai sustiprinti savo pozicijas Europos dujų rinkoje sujaukė šių metų pavasarį Europos Sąjungos priimtas sprendimas pagal laisvos konkurencijos ir skaidrumo principus pakoreguoti Dujų direktyvą, jos nuostatas pritaikant ir „Nord Stream 2“.

Savo ruožtu Jungtinės Valstijos, akcentuodamos tai, kad „Nord Stream 2“ gali tapti dar viena Rusijos geopolitinio spaudimo nevieningai Europai priemone, rengiasi skelbti sankcijas tiesioginiams šio projekto dalyviams.

Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ projektą „Nord Stream 2“ įgyvendina kartu su Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – šios penkios bendrovės yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos.

Šių šalių kontingentai maždaug keturių mėnesių rotacijai pakeitė karius iš Vengrijos ir Ispanijos.

Oficialios kontingentų pasikeitimo ceremonijos metu krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas pabrėžė NATO oro policijos svarbą Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

„NATO oro policijoje dalyvaujančių sąjungininkų pastangos ir veiksmai net tik prisideda prie civilinės aviacijos saugumo, misijoje dalyvaujantys sąjungininkų kariai yra ir viso Šiaurės Atlanto aljanso sargai, kurių tarnyba labai svarbi patikimam atgrasymui ir taikai šiame regione ir visame aljanse užtikrinti“, – ministerijos pranešime cituojamas V. Umbrasas.

Belgų bei danų karinės oro pajėgos Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokavo po keturis naikintuvus F-16. Belgai prie misijos Baltijos šalyse prisideda jau devintą, danai – septintą kartą.

Misiją baigiantys Lietuvoje dislokuoti vengrai ir ispanai užduotis vykdė su nakintuvais JAS-39 „Gripen“ ir F-18. Misijoje dalyvavo per 400 karių: lakūnų, technikų, medikų, palaikymų grupės, komunikacijos ir kitų sričių ekspertų.

Iš Estijos misiją vykdys Čekijos kariai su naikintuvais, jie pakeis Jungtinės Karalystės kontingentą.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis. Pirmoji šalis, pradėjusi vykdyti šią misiją buvo Belgija.

Šis sprendimas buvo priimtas vis daugiau šalių apsisprendžiant nebeleisti naudoti laukinių gyvūnų cirko vaidinimams.

Danijoje ši sritis griežtai prižiūrima, bet šalies cirkuose tebeleidžiama rengti dramblių, jūrų liūtų ir zebrų pasirodymus.

Parlamentu ruošiamasi greitai pateikti svarstyti naują įstatymą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, drausiantį cirkuose naudoti bet kokius gyvūnus, sakoma ministerijos pranešime.

Be to, vyriausybė sumokės 11 mln. kronų (1,4 mln. eurų), kad nupirktų cirko drambles Ramboliną, Larą, Džunga ir Dženi.

Gyvūnai bus išsiųsti likusį gyvenimą praleisti viename zoologijos sode, tačiau nebuvo įvardyta, kuri įstaiga bus pasirinkta.

„Drambliai bus išsiųsti į įstaigą, galinčią užtikrinti jiems aukščiausio lygio gerovę“, – pažymėjo ministerija.

Jau daugiau kaip 40 šalių, iš jų daugiau kaip pusė – Europoje, yra apribojusios arba uždraudusios cirkuose rodyti laukinius gyvūnus.

„Esu supykusi ir nustebusi, kad JAV prezidentas atšaukė valstybinį vizitą“, – sakė M. Frederiksen žurnalistams.

„Danijos ir JAV neištiko krizė, JAV yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, kvietimas JAV lyderiui apsilankyti šioje Skandinavijos šalyje „lieka galioti“.

Antradienį D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė: „Remdamasis premjerės Mette Frederiksen komentarais, kad ji nebūtų susidomėjusi aptarti Grenlandijos pirkimo, atidėsiu mūsų po dviejų savaičių planuotą susitikimą vėlesniam laikui.“

Praėjusią savaitę JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad D. Trumpas yra išreiškęs susidomėjimą Grenlandija ir savo patarėjų klausęs, ar Jungtinėms Valstijoms būtų įmanoma ją įsigyti.

D. Trumpą, buvusį nekilnojamojo turto magnatą, domina ledynų dengiamos salos gamtiniai ištekliai ir geopolitinė svarba, rašė leidinys.

Danijoje šis pasiūlymas sukėlė pasipiktinimą ir juoką.

Grenlandijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė, kad sala yra pasirengusi aptarti verslo galimybes, bet pabrėžė, kad teritorija nėra parduodama. M. Frederiksen šią idėją pavadino „absurdiška“.

D. Trumpas savo ruožtu trečiadienį vėl pakomentavo danų premjerės „bjaurų“ pasisakymą.

Jis žurnalistams sakė, kad įsižeidė dėl M. Frederiksen pareiškimo, esą siūlymas parduoti Grenlandiją Amerikai yra „absurdiškas“.

„Tai nebuvo malonus būdas. Ji būtų galėjusi tiesiog pasakyti „ne, mes nelinkę to daryti“, – kalbėjo prezidentas. – Ji kalbasi ne su manimi, o su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.“

D. Trumpo vizitas Danijoje buvo numatytas rugsėjo 2 ir 3 dienomis.

Toks prezidento sprendimas patvirtina, kad jis iš tiesų buvo suinteresuotas nusipirkti Grenlandiją, nors iš pradžių ši idėja buvo priimta kaip pokštas. Be to, Baltieji rūmai praėjusią savaitę patvirtino, kad šią D. Trumpo idėją derėtų vertinti rimtai dėl salos strateginės vietos.

„Remdamasis premjerės Mette Frederiksen (Metės Frederiksen) komentarais, kad ji nebūtų susidomėjusi aptarti Grenlandijos pirkimo, atidėsiu mūsų po dviejų savaičių planuotą susitikimą vėlesniam laikui“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.

Baltųjų rūmų atstovas patvirtino, kad „vizitas į Daniją yra atšauktas“.

„Premjerė, būdama tokia atvira, sutaupė daug lėšų ir pastangų tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek Danijai. Dėkoju jai už tai ir nekantrauju persitarti dėl [susitikimo] kada nors ateityje!“ – tviteryje parašė D. Trumpas.

Danų premjerė pirmadienį pareiškė, kad D. Trumpo idėja nusipirkti iš Danijos Grenlandiją yra „absurdiška diskusija“, ir pakartojo, jog ši autonomiškoji Danijos teritorija, kurios didžiąją dalį dengia ledas, yra neparduodama.

Praėjusią savaitę JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad D. Trumpas yra išreiškęs susidomėjimą Grenlandija ir savo patarėjų klausęs, ar Jungtinėms Valstijoms būtų įmanoma ją įsigyti.

D. Trumpą, buvusį nekilnojamojo turto magnatą, domina teritorijos gamtiniai ištekliai ir geopolitinė svarba, rašė leidinys.

Sekmadienį D. Trumpas pats patvirtino esąs suinteresuotas įsigyti Grenlandiją, bet pabrėžė, kad tai nėra jo administracijos prioritetas, o jo kelionė į Daniją buvo planuota „visai ne dėl šios priežasties“.

„Čia turbūt balandžio 1-osios pokštas. Visiškai nelaiku“, – tviteryje rašė buvęs Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas.

Pasak „Reuters“ šaltinių, D. Trumpo su patarėjais pasidalintą idėją kai kurie pareigūnai Baltuosiuose rūmuose palaikė juokais, tačiau keli esą priėmė ją už gryną pinigą.

„Jei jis (D. Trumpas) tikrai apie tai svarsto, tada tai yra galutinis įrodymas, kad jis išprotėjo. Kad Danija parduotų 50 000 savo piliečių Jungtinėms Valstijoms – visiška nesąmonė“, – Danijos televizijai DR sakė Danijos liaudies partijos atstovas užsienio reikalams Sorenas Espersenas.

Danijai priklausanti Grenlandija turi autonomiją, tačiau priklauso nuo Danijos ekonominės paramos.

„Esu tikra, kad daugelis Grenlandijos gyventojų mano, jog ilguoju laikotarpiu santykiai su Danija yra naudingesni nei santykiai su JAV. Mano pirma mintis išgirdus naujienas buvo – ne, ačiū“, – „Reuters“ teigė antros didžiausios Grenlandijos partijos „Inuit Ataqatigiit“ parlamentarė Aaja Chemnitz Larsen.

Negalima tiesiog imti ir parduoti Grenlandijos kaip kolonijiniais laikais.

Savo ruožtu buvęs JAV ambasadorus Danijoje Rufusas Giffordas D. Trumpo idėją įsigyti Grenlandiją pavadino visiška katastrofa.

„Dieve mano. Kaip Grenlandiją mylintis žmogus, kuris ten buvo 9 kartus, sakau – tai visiška ir absoliuti katastrofa“, – tviteryje rašė R. Giffordas.

Grenlandija turi dalinę autonomiją ir savarankiškai rūpinasi savo vidaus reikalais, o Danija kuruoja užsienio politiką.

„Kalbame apie tikrus žmones, negalima tiesiog imti ir parduoti Grenlandijos kaip kolonijiniais laikais“, – pareiškė Danijos socialliberalų partijos narys ir buvęs užsienio reikalų ministras Martinas Lidegaardas.

Pasak „Wall Street Journal“, D. Trumpas klausė savo patarėjų, ar įmanoma būtų JAV įsigyti šią Danijai priklausančią teritoriją, kurios didžioji dalis yra padengta ledu. JAV vadovas taip pat domėjosi Grenlandijos gamtos ištekliais ir geopolitine svarba.

„Viskas priklauso nuo to, kada mes sulauksime Danijos leidimo. Jei jį gausime artimiausiu metu, projektą užbaigsime laiku. Tiesa, dėl uždelsimo yra projekto vėlavimo ir kaštų augimo rizika“, – sakė J. Muelleris, kurį cituoja „Ukrinform“.

Pasak J. Muellerio, dabar atliekami dujotiekio tiesimo darbai Vokietijos teritoriniuose vandenyse nenukrypsta nuo grafiko. Vis dėlto, kadangi Danija leidimo nėra išdavusi, darbai Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje šalia Bornholmo salos yra sustabdyti.

Anksčiau skelbta, kad dėl Danijos delsimo suteikti leidimą, „Nord Stream 2“ tiesimo išlaidos gali išaugti 660 mln. eurų, o dujotiekio paleidimas gali būti atidėtas iki kitų metų. Šiuo metu tikimasi „Nord Stream 2“ užbaigti iki metų pabaigos.

ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.

Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Antradienį 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku sostinės Esterbro rajone įvykusio sprogimo priežastis kol kas nežinoma, sako Kopenhagos policija.

Pareigūnai mano, kad tai galėjo būti nusikalstama veika.

„Tai kažkieno padaryta tyčia“, – per spaudos konferenciją pareiškė Kopenhagos policijos inspektorius Jorgenas Bergenas Skovas.

Jis pabrėžė, kad dar per anksti pasakyti, kokie galėjo būti kaltininko motyvai.

Trečiadienį įvykio vietoje dirba tyrėjai su tarnybiniais šunimis, pranešė policija.

Nuo sprogimo išdužo pastato langai ir nukentėjo fasadas. Vienas žmogus kreipėsi į medikus.

Incidento metu pastato viduje buvo du žmonės, bet jie nebuvo sužaloti, AFP sakė policijos atstovė. Pasak jos, mokesčių inspekcijos darbuotojų trečiadienį paprašyta dirbti iš namų.

Danų premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) pavadino šį incidentą „tyčiniu veiksmu“, tačiau pabrėžė, kad apie „teroro ataką“ kalbėti dar anksti.

„Kalbame apie rimtą nusikaltimą ir labai žiaurų sprogimą, tad tikras stebuklas, kad niekas rimtai nenukentėjo“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

Danijos mokesčių ministras Mortenas Bodskovas (Mortenas Biodskovas) naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė, kad „gana akivaizdu, kad fasadas buvo susprogdintas“ tyčia, ir pavadino tai „visiškai nepriimtinu veiksmu“.

„Kopenhagos policija vykdo tyrimą, bet jei kas nors ką nors žino, jie turėtų apie tai pranešti“, – pridūrė ministras.

Vandalai siautėjo kapinėse prie Hadsundo bažnyčios rytinėje pusiasalio dalyje. Ant kelių antkapių juodais purškiamais dažais buvo užrašyta „666“ – šis skaičius paprastai laikomas velnio ženklu.

Bažnyčios darbuotojai apipaišytus antkapius pastebėjo anksti sekmadienį ir iškart pranešė regiono policijai. Vandalizmo motyvas kol kas neaiškus.

2016 metais panašus incidentas įvyko netoliese esančios Visborgo bažnyčios kapinėse. Tuomet grafičiais taip pat buvo apipaišyta daugiau kaip 100 antkapių.