Danija išsiųs šnipinėjimu įtariamus 15 Rusijos diplomatų
Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs penkiolika Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais.
Šį žingsnį Kopenhaga atliko po panašių Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių sprendimų.
„Nustatėme, kad penkiolika išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas). Jis pridūrė, kad Kopenhaga nori pasiųsti „aiškų signalą“, jog šnipinėti Danijoje – „nepriimtina“.
Apie šį sprendimą anksti antradienį buvo informuotas Rusijos ambasadorius Danijoje, Kopenhagai „griežtai smerkiant Rusijos brutalumą prieš Ukrainos civilius gyventojus Bučoje“.
„Tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – nurodė danų vyriausybė.
Vis tik Kopenhaga pabrėžė neatsisakanti visų ryšių su Maskva.
„Danija nenori nutraukti diplomatinių santykių su Maskva. Dėl šios priežasties Rusijos ambasadorius ir kiti ambasados Kopenhagoje darbuotojai nėra išsiunčiami“, – pareiškė J. Kofodas.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė Maskvos veiksmus dėl šiurpių scenų šiaurės vakariau Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.
Maskva neigia savo atsakomybę, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.
Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.
Pirmadienį Prancūzija nurodė palikti šalį 35 Rusijos diplomatams, o Vokietija paskelbė išsiunčianti „daug“ Maskvos pasiuntinių.
Italija išsiunčia 30 Rusijos diplomatų
Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) antradienį pranešė, kad Roma išsiuntė 30 Rusijos diplomatų, kartu su kitomis Europos šalimis imdamasi veiksmų po Maskvos invazijos Ukrainoje.
„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne L. Di Miao sakė italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.
L. Di Maio sakė, kad anksčiau antradienį į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Sergejus Razovas, siekiant „jį informuoti apie Italijos vyriausybės sprendimą išsiųsti“ diplomatus, paskelbiant juos „personae non gratae“.
Pirmadienį Prancūzija ir Vokietija taip pat paskelbė išsiųsiančios reikšmingą skaičių rusų diplomatų, reaguodamos į Maskvos agresiją. Antradienį Danija pranešė išsiųsianti 15 Rusijos diplomatų, įtariamų šnipinėjimu.
Europoje kilo pasipiktinimo banga dėl žudynių Bučos mieste netoli Ukrainos sostinės Kyjivo. Jame praeitą savaitgalį dešimtys kūnų buvo rasti bendruose kapuose arba gulintys gatvėse.
Kremlius savo ruožtu atmetė Vakarų šalių kaltinimus, kad už šiuos žiaurumus atsakingos Rusijos pajėgos.
Ispanija išsiunčia „maždaug“ 25 rusų diplomatus
Ispanijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus, po to, kai panašių veiksmų ėmėsi Vokietija ir Prancūzija.
„Nepakenčiami civilių žudynių Bučos miestelyje vaizdai, kuriuos išvydome po Rusijos kariuomenės išvedimo, mus labai papiktino“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas).
Rusijos diplomatai ir darbuotojai „kelia grėsmę šalies interesams“ ir „nedelsiant“ bus išsiųsti, sakė jis spaudos konferencijoje po vyriausybės savaitinio posėdžio.
„Kalbame apie maždaug 25 žmonių grupę, baigiame rengti sąrašą“, – nurodė ministras.
Šiurpūs Bučos gatvėse gulinčių nužudytų žmonių, kurių kai kurie buvo už nugaros surištomis rankomis, vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir kaltinimus Rusijai dėl karo nusikaltimų.
Rusija: „nedraugiškas“ Vokietijos sprendimas išsiųsti diplomatus pablogins ryšius
Maskva pirmadienį pareiškė, kad Vokietijos sprendimas išsiųsti daugybę Rusijos diplomatų, reaguojant į Maskvos pradėtą karą prieš Ukrainą, yra „nedraugiškas“ ir pablogins dvišalius ryšius.
„Nepagrįstas diplomatinio personalo mažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje siaurins erdvę mūsų šalių dialogo palaikymui, dar labiau pablogins Rusijos ir Vokietijos santykius“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų ambasada Berlyne.
Vokietija paskelbė apie masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą, Europai reiškiant pasipiktinimą Maskvos puolimu Ukrainoje, dar labiau padidėjusį prieš kelias dienas Bučos mieste aptikus daugybę nužudytų civilių lavonų.
Kremlius „kategoriškai“ atmetė kaltinimus, susijusius su Bučoje rastais nužudytų civilių gyventojų palaikais. Rusijos teigimu, Kyjivas surengė „provokacija“, siekdamas diskredituoti Maskvą.
„Išreiškėme kategorišką nepritarimą vienašališkiems Berlyno kaltinimams, kuris paskubėjo stoti Kyjivo pusėn, net nesulaukęs nepriklausomo tyrimo dėl įvykių Bučoje“, – nurodė Rusijos ambasada.
Atstovybė patvirtino, kad 40 Vokietijoje dirbančių rusų diplomatinių misijų liepta išvykti iš šalies, kaip anksčiau sužinojo naujienų agentūra AFP.
Berlynas nepateikė konkretaus diplomatų skaičiaus, bet pabrėžė, kad jų bus išsiųsta „daug“.
Latvija ir Estija uždaro Rusijos generalinius konsulatus, išsiunčia diplomatų
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius antradienį pranešė, kad uždaromi du Rusijos generaliniai konsulatai ir iš šalies išsiunčiami 13 rusų diplomatų ir darbuotojų.
„Atsižvelgdama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumus Ukrainoje, Latvija nusprendė uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje bei išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė latvių diplomatijos vadovas.
Tuo metu Estija paskelbė, kad išsiunčia iš šalies 14 Rusijos konsulato darbuotojų ir uždaro generalinį konsulatą Narvoje bei kanceliariją Tartu.
Antradienį Talinas iškvietė Rusijos ambasadorių Estijoje Vladimirą Lipajevą, kad perduotų notą apie tai, kad Estija uždaro Rusijos generalinį konsulatą Narvoje ir Rusijos ambasados Tartu konsulinį skyrių.
Estija taip pat nusprendė išsiųsti ir paskelbti nepageidaujamais asmenimis 14 darbuotojų, iš kurių septyni turi diplomatinį statusą. Jie Estiją turi palikti iki šio mėnesio pabaigos.
Apie tai paskelbta praėjus dienai po Lietuvos sprendimo pažeminti diplomatinį atstovavimą santykiuose su Rusija, išsiųsti Rusijos ambasadorių ir uždaryti konsulatą Klaipėdoje.
Europos Sąjungos šalys dėl karo Ukrainoje bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiuntė daugiau kaip 140 rusų diplomatų.
Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.
ES paskelbė grupę rusų diplomatų nepageidaujamais asmenimis
Europos Sąjunga antradienį paskelbė grupę prie Bendrijos institucijų dirbančių Rusijos diplomatų nepageidaujamais asmenimis, todėl jie gali būti išsiųsti iš Belgijos.
„Nusprendžiau keletą Rusijos Federacijos nuolatinės misijos prie ES pareigūnų paskelbti persona non grata dėl to, kad jie vykdo veiklą, prieštaraujančią jų diplomatiniam statusui“, – spaudos konferencijoje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
ES užsienio reikalų tarnyba „šiandien iškvies Rusijos ambasadorių prie ES, kad praneštų apie šį sprendimą“, sakė J. Borrellis.
ES narės per dvi dienas išvarė daugiau kaip 140 Rusijos diplomatų
Ispanija, Italija, Danija ir Švedija antradienį prisidėjo prie kitų Europos Sąjungos šalių, dėl karo Ukrainoje išvariusių Rusijos diplomatų, o bendrai per pastarąsias dvi dienas išsiųsta daugiau kaip 140 rusų diplomatų.
Jie išvaromi tarptautinei bendruomenei pasmerkus Maskvą dėl šiurpių scenų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančiame Bučos mieste, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo buvo rasti gatvėse gulintys lavonai, kai kurie iš jų surištomis rankomis.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) antradienį pareiškė, kad jo šalis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje išsiųs „maždaug“ 25 Rusijos diplomatus.
„Nepakenčiami civilių žudynių Bučos miestelyje vaizdai, kuriuos išvydome po Rusijos kariuomenės išvedimo, mus labai papiktino“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.
„Išsiuntėme 30 Rusijos diplomatų dėl nacionalinio saugumo priežasčių“, – viešėdamas Berlyne sakė Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) italų televizijai „Rai“. Šią žinią taip pat patvirtino Užsienio reikalų ministerija Romoje.
Pasak L. Di Miao, anksčiau antradienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Italijoje Sergejus Razovas, jam pranešta apie Italijos vyriausybės sprendimą paskelbti šiuos diplomatus personae non gratae.
Danijos užsienio reikalų ministras anksčiau antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais.
„Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).
Danijos vyriausybė taip pat „griežtai pasmerkė Rusijos brutalumą prieš Ukrainos civilius gyventojus Bučoje“.
„Tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – nurodė danų vyriausybė.
Maskva neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo Kyjivo srityje, teigdama, kad šie vaizdai yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.
J. Kofodas sakė, kad Kopenhaga neatsisako visų ryšių su Maskva.
„Dėl šios priežasties Rusijos ambasadorius ir kiti ambasados Kopenhagoje darbuotojai nėra išsiunčiami“, – sakė jis.
Kiek vėliau Švedijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė išsiunčianti tris rusų diplomatus, vykdžiusius šalyje „neteisėtas operacijas“.
„Šiandien Užsienio reikalų ministerija nusprendė išvaryti tris Rusijos diplomatus, nedirbančius Švedijoje pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“, – sakė užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė).
Atsakomosios priemonės
Pirmadienį Prancūzija nurodė palikti šalį 35 Rusijos diplomatams, o Vokietija paskelbė išsiunčianti 40 Maskvos pasiuntinių.
Lietuva pirmadienį pranešė dėl „Rusijos karinės agresijos“ ir „Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų žiaurumų įvairiuose okupuotose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje“, išsiunčianti rusų ambasadorių.
Naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys rodo, kad ES šalys nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, išvarė per 230 rusų diplomatų.
Rusija kovo 29-ąją paskelbė išsiunčianti 10 Latvijos, Lietuvos ir Estijos diplomatų.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško antradienį sakė, jog „aišku, kad tai iš anksto koordinuota kampanija“. Anot jo, Maskva, „žinoma, imsis atsakomųjų priemonių“.
„Tai smūgis dvišaliams santykiams, diplomatinių diskusijų kanalams“, – sakė jis ir pridūrė, kad „pasekmės bus juntamos labai ilgai“.
Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį imtis naujų griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl civilių gyventojų žudynių Bučoje, kurias vadina karo nusikaltimais ir genocidu.
Kremlius tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus Rusijos pajėgoms.
Tačiau kovo viduryje (prieš Rusijos pasitraukimą) padarytose ir neseniai paskelbtose bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad dalis lavonų guli tose pačiose vietose, kur palaikus vėliau rado Ukrainos kariškiai ir pamatė žurnalistai.
Europos Sąjunga pasiūlė atsiųsti tyrėjų įrodymams surinkti, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad turi būti surengtas teismas dėl karo nusikaltimų.
Kremlius: Europos vykdomas diplomatų išsiuntimas yra „trumparegiškas žingsnis“
Kremlius antradienį daugelio Europos šalių vykdomą masinį Rusijos diplomatų išsiuntimą pavadino „trumparegišku žingsniu“, kuris tik apsunkins bendravimą.
„Diplomatinio bendravimo galimybių siaurinimas tokiomis precedento neturinčiomis krizės sąlygomis yra trumparegiškas žingsnis, kuris dar labiau apsunkins mūsų bendravimą, būtiną ieškant sprendinio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„O tai neišvengiamai sulauks atsakomųjų žingsnių“, – pridūrė jis.
