Pernai, paaiškėjus, kad kailinių žvėrelių fermose buvo aptikta audinių, užsikrėtusių mutavusiu pandeminiu koronavirusu, kuris, kaip baimintasi, gali būti atsparus vakcinoms, buvo sunaikinta 15 mln. gyvūnų.

Dalis jų lapkritį buvo palaidota dviejose vietose vakarinėje Danijos dalyje, tačiau kilo būgštavimų, kad yrančios maitos gali užteršti aplinkinius rajonus.

Vyriausybė paragino jas iškasti ir sunaikinti, sumažėjus užsikrėtimo pavojui.

Ketvirtadienį prasidėjo maždaug 13 tonų audinių maitų atkasimas. Jos turėtų būti pervežtos į netoliese esantį Mobjergo energetikos centrą (MEC) ir ten sudegintos.

„Jaučiu palengvėjimą matydamas, kad viskas vyksta pagal planą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė žemės ūkio ministras Rasmusas Prehnas (Rasmusas Prėnas).

MEC perspėjo dėl galinčio pasklisti dvoko, gabenat ir kraunant maitas, tačiau kvapas turėtų išnykti, kai tik jos pateks į aukštos temperatūros krosnį.

Danija buvo didžiausia audinių kailių eksportuotoja pasaulyje, bet praėjusiais metais šalis sunaikino visas 15 mln. audinių, kai buvo nustatyta, kad kai kurie žvėreliai buvo užsikrėtę mutavusia viruso atmaina. 

Sveikatos apsaugos pareigūnai būgštavo, kad vakcinos gali būti neveiksmingos prieš vadinamojo 5-ojo židinio atmainą. Lapkritį Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė išvadą, kad potenciali grėsmė žmonių vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumui „buvo panaikinta“, nenustačius daugiau nė vieno užsikrėtimo mutavusiu virusu atvejų.

Vyriausybė uždraudė šalyje veisti audines iki 2022 metų sausio 1 dienos, bet neišvengė griežtos kritikos dėl žvėrelių naikinimo programos.

Kai naikinimo vajus jau buvo prasidėjęs, nurodymas numarinti visas audines buvo užginčytas teisme. Teismui nutarus, kad įsakas neturėjo teisinio pagrindo, vyriausybę apėmė politinė krizė, paskatinusi žemės ūkio ministrą atsistatydinti.

Vėliau paaiškėjo, kad numarintos audinės vakarinėje Holstebro savivaldybėje esančiame kariniame poligone buvo palaidotos per sekliai, todėl maitoms yrant jos dėl susikaupusių dujų pradėjo veržtis iš po žemės. Be to, kilo nuogąstavimų dėl didelės grunto taršos azoto ir fosforo junginiais.

Audinės yra vieninteliai patvirtinti gyvūnai, galintys užsikrėsti pandeminiu koronavirusu ir perduoti jį žmonėms.

„Danijos sveikatos apsaugos valdyba padarė išvadą, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 nauda nenusveria galimo šalutinio poveikio rizikos“, – teigiama valdybos pranešime.

„Tad Danijos sveikatos apsaugos valdyba tęs Danijos vakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją be „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19“, – priduriama valdybos pranešime. Šiam preparatui žalią šviesą uždegė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos vaistų agentūra (EVA).

„Danijos sveikatos apsaugos valdyba padarė išvadą, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 naudojimo nauda nėra didesnė už riziką sukelti galimą neigiamą poveikį... tiems, kurie gauna šią vakciną“, – sakoma agentūros pranešime.

„Todėl Danijos sveikatos apsaugos valdyba tęs Danijos masinės vakcinacijos nuo COVID-19 programą be „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19“, – priduriama jame.

Tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tiek Europos vaistų agentūra (EVA) yra patvirtinusios „J&J“ skiepus.

Kaip pranešama, šis preparatas pašalinamas iš programos gavus informacijos apie kelis neįprastų kraujo krešulių su trombocitų kiekio sumažėjimu atvejus tarp „J& J“ vakcina paskiepytų žmonių JAV.

EVA balandžio 20-ąją pareiškė, kad neįprasti kraujo krešuliai turėtų būti įvardyti kaip „labai retas“ „J&J“ vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis, tačiau pabrėžė, kad šių skiepų nauda vis tiek viršija riziką.

„J&J“ buvo atidėjusi savo sukurtos vienadozės vakcinos platinimą Europoje, nusprendusi palaukti, kol EVA paskelbs savo tyrimo rezultatus, tačiau pareiškė „tvirtai pasitikinti“ savo vakcina.

Balandį Danija paskelbė, kad nebenaudos „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso, pranešus apie retus, bet rimtus kraujo krešulių atvejus asmenims, kurie buvo paskiepyti šiuo preparatu.

Nepaisant PSO ir EVA rekomendacijų tęsti skiepijimą šia vakcina, „Danijos vakcinacijos kampanija tęsis be „AstraZeneca“ vakcinos“, tada sakė Danijos sveikatos apsaugos valdybos direktorius Sorenas Brostromas (Siorenas Brostriomas).

Danija buvo pirmoji šalis Europoje, sustabdžiusi „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą.

Keliolika šalių pasekė danų pavyzdžiu, tačiau visos jos, išskyrus kelias, atnaujino skiepijimą minima vakcina, EVA akcentavus vakcinos naudą ir pareiškus, kad laiko ją „saugia ir veiksminga“.

Nuo trečiadienio danai šiose įstaigose galės valgyti ir gerti, jei prieš tai rezervuos staliuką ir savo mobiliajame telefone turės COVID-19 pasą, kuriame bus žyma apie neigiamą koronaviruso testą, vakcinaciją nuo COVID-19 ar įveiktą liga. Dėl to ir kitų atlaisvinimų Danijos vyriausybė ir didžioji dalis parlamentinių partijų susitarė naktį į penktadienį.

Iki šiol buvo planuota balandžio 21 dieną atverti tik barų ir restoranų lauko erdves. Jose nuo trečiadienio galės lankytis ir COVID-19 paso neturintys gyventojai. Tačiau jis bus reikalingas muziejuose, bibliotekose ir meno galerijose, kurios tada taip pat pradės dirbti.

Maksimalus susitikimų dalyvių skaičius patalpose didinamas nuo 5 iki 10, lauke – nuo 10 iki 50. Pamaldos nuo trečiadienio galės trukti ilgiau nei 30 minučių.

Be to, numatyta atlaisvinimų mokyklose ir organizuotose treniruotėse sporto salėse, taip pat kitose dengtose patalpose vaikams, jaunimui ir senjorams.

Naujų infekcijų skaičius Danijoje, skaičiuojant pagal gyventojų skaičių, jau kurį laiką yra kone žemiausias Europoje. Keturiolika dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų čia siekia 129 naujus atvejus.

Danija šią savaitę tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kuri liovėsi naudoti „AstraZeneca“ preparatą nuo koronaviruso, Europos pareigūnams toliau tiriant dešimtis atvejų, kai šia vakcina paskiepytiems asmenims susidarė kraujo krešuliai ir sumažėjo trombocitų kiekis kraujyje.

PSO, kuri kartu su Europos vaistų agentūra (EVA) rekomenduoja toliau naudoti šią vakciną, nes jos nauda nusveria riziką, jau kurį laiką ragina šalis nekaupti nenaudojamų vakcinų.

Didžioji visame pasaulyje iki šiol išplatintų vakcinų dalis atiteko turtingesnėms šalims.

„Vakar pasikalbėjau su Danijos (sveikatos tarnybos) direktoriumi dr. Sorenu Brostromu ir, mano žiniomis, Danijos užsienio reikalų ministerija yra pasirengusi, ar jau ieško galimybių pasidalinti „AstraZeneca“ vakcina su skurdesnėmis šalimis“, – reporteriams teigė PSO Europos padalinio vadovas Hansas Kluge.

Tačiau PSO pareigūnai nesiėmė kritikuoti Danijos sprendimo nutraukti „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą, sakydami, kad visos valstybės turi turėti teisę priimti sprendimus, susijusius su savo vakcinacijos programomis, atsižvelgus į skiepijimo, infekcijų bei hospitalizacijų rodiklius.

S. Brostromas anksčiau sakė, kad jo šalis padarė didelę pažangą skiepijant pagyvenusius žmones, kuriems kyla didžiausia rizika susirgti sunkia COVID-19 forma, ir taip pat teigė, kad jaunesnio amžiaus žmonės susiduria su mažesne ligos komplikacijų rizika. Pasak jo, būtina tai įvertinti atsižvelgiant į galimą vakcinos šalutinį poveikį.

„Mes pasirengę nupirkti „AstraZeneca“ iš Danijos“, - trečiadienį tviteryje rašė vidaus reikalų ministras Janas Hamacekas. Tačiau nėra aišku, ar tokia prekyba pagal ES vakcinos įsigijimo taisykles apskritai įmanoma.

J. Hamacekas laikinai eina ir užsienio reikalų ministro pareigas. Šalis visame pasaulyje mėgina įsigyti vakcinos, sakė socialdemokratas. Šiuo tikslu jis pirmadienį vyks į Maskvą derėtis dėl galimo rusiškos vakcinos „Sputnik V“ pirkimo.

Danijos sveikatos tarnyba trečiadienį pareiškė atsisakanti „AstraZenecos“ vakcinos naudojimo dėl reto kraujo krešulių susidarymo atvejų. Priešingai nei kitos ES šalys, Čekija „AstraZeneca“ vakciną toliau naudoja be amžiaus ribojimų.

Čekijos mažumos vyriausybė buvo kritikuojama dėl pradžioje lėtos vakcinacijos kampanijos. Iki šiol čia abi vakcinos dozes gavo 768 250 žmonių. Čekija turi 10,7 mln. gyventojų.

Vakcinacijos kampanija bus tęsiama be šio britų ir švedų įmonės preparato, trečiadienį spaudos konferencijoje paskelbė Danijos sveikatos tarnybos direktorius Sørenas Brostrømas.

Yra ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir labai retų kraujo krešulių, kraujavimo ir mažo trombocitų kiekio atvejų, pranešė tarnyba. Tai ir faktas, kad pandemija Danijoje šiuo metu kontroliuojama ir šalis turi kitų vakcinų nuo COVID-19, daug prisidėjo prie sprendimo tęsti vakcinacijos kampaniją be „AstraZeneca“. Danijos vakcinacijos kampanija be šio preparato esą truks tik keliomis savaitėmis ilgiau.

Danija kovo 11-ąją atsargumo sumetimais pradžioje 14-ai dienų nutraukė gyventojų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Tai padaryta gavus pranešimų apie pavienius sunkius atvejus, kai nustatyta reta kraujo krešulių, kraujavimo ir žemo trombocitų kiekio kombinacija asmenims, prieš tai paskiepytiems nuo COVID-19. Nebuvo išvengta ir mirčių. Tada vakcinos naudojimą nutraukė ir kai kurios kitos šalys.

Kai Europos vaistų agentūra (EVA) po to uždegė žalią šviesą tolesniam vakcinos naudojimui, kovą šalys atnaujino vakcinaciją „AstraZeneca“ preparatu, tačiau skyrė jį daugiausiai vyresniems žmonėms. Danija tuo tarpu dar trims savaitėms pratęsė vakcinos naudojimo draudimą.

Kol nebuvo nutraukta vakcinacija „AstraZeneca“ preparatu, Danijoje pirmąją šios vakcinos dozę gavo beveik 150 000 žmonių, o 600 buvo paskiepyti ir antrąja. Dabar antrajai dozei bus naudojama kita vakcina.

Tačiau sveikatos tarnyba pažymėjo, jog neatmestina, kad „AstraZeneca“ vakcina vėliau vėl galės būti naudojama, jei situacija pasikeis.

Iš viso 5,8 mln. gyventojų turinčioje Danijoje pirmąją vakcinos dozę gavo beveik milijonas žmonių, beveik pusė jų – ir antrąją. Dauguma jų paskiepyti „Biontech“/„Pfizer“ vakcina.

Tai ketvirtadienį pranešė Danijos televizijos kanalas „TV 2“.

Vienas iš šių tinklalapių „išduoda“ pasus, kurie, nors ir labai panašūs į tikruosius, turi tam tikrų grafinių skirtumų. Antrasis siūlo pažymas dėl neigiamo Covid-19 testo, kurias sunku atskirti nuo originalo.

„Mes visada galime nustatyti, ar Covid-19 imuniteto pasas arba pažyma dėl atlikto tyrimo yra suklastoti. Kai pastebime, kad kažkas manipuliuoja duomenimis, iškart kreipiamės į policiją. Ką tik padavėme pareiškimą dėl tinklalapio, kuris pasakoja, kaip galima suklastoti Covid-19 pasą“, - sakė žurnalistams portalo „sundhed.dk“ direktorius Mortenas Elbækas Petersenas.

Anot jo, už tokias klastotes  baudžiama dvigubai griežčiau, kadangi jos laikomos nusikaltimais, susijusiais su koronaviruso pandemija. Petersenas pabrėžė, kad jo vadovaujame portale ir programėlėje „MinSundhed“ manipuliacijos duomenimis yra neįmanomos.

Danijoje balandžio 6 d. atidaryti grožio salonai, kirpyklos, vairavimo mokyklos ir restoranų terasos. Jų lankytojams reikalingi sertifikatai, kuriuose pateikiama informacija apie vakcinacijos faktą, neigiamą testo dėl koronaviruso rezultatą arba rastus antikūnus.