Sekmadienį Švenčionių rajone esančiame Adutiškio miestelyje tarnybą vykdę VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardos pareigūnai patikrinti sustabdė automobilį „Audi A3“ su lietuviškais valstybinio numerio ženklais.

Juo pasienyje su Baltarusija važiavo trys vyrai, iš kurių vienas keleivis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pasieniečiai nustatė, kad šis nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis 48-erių Lietuvos pilietis neturi ir VSAT leidimo būti pasienio ruože esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai. Negana to, VSAT pareigūnai išsiaiškino, kad dėl padaryto nusikaltimo šio asmens ieško Vilniaus policija.

Kaip pranešė VSAT, už pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą vyrui pasieniečiai surašė administracinio nusižengimo protokolą, skirdami jam įspėjimą. Apie sulaikytą ieškomą asmenį VSAT pareigūnai informavo paieškos iniciatorių, vieną iš sostinės policijos komisariatų, ir vėliau perdavė jį atvykusiam konvojui.

Tą pačią dieną Vilniaus oro uoste nusileidus lėktuvui iš Amsterdamo, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai sulaikė iš Nyderlandų už šios šalies įstatymų pažeidimus deportuotą 42-ejų Lietuvos pilietį.

Paaiškėjo, kad prieš aštuonerius metus iš Lietuvos išvykusio vyro, tėvynėje kaltinamo padarius nusikaltimą, paiešką paskelbė Marijampolės policija. Jis buvo atvesdintas į Vilniaus oro uostos pasienio užkardos patalpas, o susisiekus su jo paiešką iniciavusiais policijos pareigūnais tą pačią dieną perduotas sostinės policijos konvojui.

Dar vieną pastaruoju metu Ispanijoje besislapsčiusį Lietuvos pilietį pasieniečiai Vilniaus oro uoste sulaikė pirmadienį. Tarp lėktuvo iš Danijos keleivių buvo ir 31-erių lietuvis, iš ten išsiųstas už šalies įstatymų pažeidimus. Tikrindami šio keleivio asmens dokumentus, pasieniečiai nustatė, kad už Lietuvoje padarytą nusikaltimą nuteisto, tačiau paskirtą bausmę vengiančio atlikti vyro ieško Vilniaus policija.

Jis buvo sulaikytas ir tą pačią dieną perduotas policijos pareigūnams.

Šiemet pasieniečiai jau sulaikė 175 asmenis (iš jų 136 – oro uostuose), kurių dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų ieškojo Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijos.

2023 m. tokių sulaikytųjų iš viso buvo 1 085, iš kurių 853 VSAT pareigūnai sulaikė oro uostuose. 2022 m. šie skaičiai buvo atitinkamai 1 520 ir 1 187.

Dauguma pernai sulaikytų asmenų (1 046, arba 96,4 proc.) turėjo Lietuvos pilietybę. Taip pat buvo sulaikyti 9 Baltarusijos ir 8 Jungtinės Karalystės bei dar 17-os valstybių piliečiai.

Kaip pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pasieniečiai konfiskavo du BMW visureigius, kurie į Lietuvą buvo įvežti per ES sieną.

Prieš kelias dienas Danijos policija buvo paskelbusi šių automobilių paiešką, jų vertė siekia daugiau nei 32 tūkst. eurų.

Iš Lenkijos važiavęs krovininis automobilis su puspriekabe, ant kurios ir buvo minėti automobiliai, buvo sustabdytas kelyje Suvalkai-Marijampolė praėjusio penktadienio vakarą.

Kontrolės metu VSAT pareigūnams vairuotojas pateikė nepriekaištingus krovininio automobilio ir puspriekabės dokumentus, tačiau pasieniečius sudomino gabenamų automobilių transporto priemonių identifikaciniai numeriai.

Iš jų ir paaiškėjo, kad 2018 ir 2019 metais pagaminti automobiliai – ieškomi.

Lietuvoje registruotą sunkiasvorį vilkiką, pakrautą dvejais visureigiais, vairavo 56 metų Šilalės gyventojas.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ugniagesiams pavyko išsaugoti dalį pastato, kitose pastato vietose padėtis niūri – beveik viskas virto nuodėguliais.

„Visame pastate atlikome tokius veiksmus, kurie leistų bent iš dalies sustabdyti ugnies ir dūmų plitimą pastate ir apsaugoti statinio dalį. Pjovėme grandininiais pjūklais, ardėme, daužėme, kad tik sustabdytume liepsnos plitimą“, – operacijos detalėmis dalinosi ugniagesių vadas Tim Ole Simonsen.

Tai vienas seniausių Danijos sostinės pastatų. 400-ųjjų metinių proga jis buvo atnaujinamas.

LNK stop kadras

„Tai tragedija, nes ikoninės miesto tarybos salės nebėra. Džiugina gelbėjimo tarnybų pastangos. Pavyko išgelbėti beveik pusę senosios biržos ir tai geriau nei tikėjomės. Vis dar esu nepaprastai nusivylęs ir liūdnas, dabar tiesiog norisi verkti“, – atviravo biržos direktorius Dansk Ervhverv.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuo XVII amžiaus iki naujausių laikų pastate buvo sukaupta didžiulė meno kolekcija. Didelė jos dalis turi neįkainojamą vertę Danijos istorijai. Vis dar nėra tiksliai žinoma, kurie darbai išliko, o išgelbėti darbai nugabenti į Nacionalinio muziejaus sandėlį.

Laimei, padedant eiliniams danams, pavyko išnešti milžinišką XIX a. danų ir norvegų dailininko Pederio Severino Krojerio paveikslą pavadinimu „Iš Kopenhagos vertybinių popierių biržos“.

LNK stop kadras

„Mūsų darbuotojai apsaugojo ir supakavo kelis šimtus meno kūrinių, dėl didelės vertės jie buvo atvežti į Nacionalinio muziejaus sandėlį. Darbus vežė trimis dideliais sunkvežimiais, kuriuos lydėjo policija. Šiuo metu mūsų žmonės vertina žalą, o daiktai vis dar išvežami iš pastato“, – aiškino Nacionalinio muziejaus saugyklų skyriaus vadovė Camilla Jul Bastholm.

Teisėsauga tikina, kad gaisro priežasčiai nustatyti prireiks net kelių mėnesių. 

Europoje tokios šalys dvi – Norvegija ir Švedija. Iki šiol danės į kariuomenę galėjo stoti savanoriškai ir tą jos daro aktyviai.

„Manau, svarbu, jog karinę tarnybą papildytų plataus užmojo lyčių lygybės iniciatyvos. Pirmiausia, manau, kad tai svarbu, nes turime daugiau žinoti, į kokią vietą įpareigojame pateikti Danijos jaunimą“, – kalbėjo moterų veteranių pirmininkė Karen Philippa Larsen.

Pernai Danijos ginkluotosiose pajėgose tarnavo 4,7 tūkst. šauktinių, iš kurių net ketvirtadalis buvo moterys.

„Tai laikoma vyriška darbo vieta, kuriai būdinga vyriška tvarka. Daugelį metų Danijos kariuomenėje buvo vykdoma įvairovės politika, kuria buvo bandoma pakeisti kariuomenės sudėtį“, – nurodė universiteto profesorė Kathrine Bjerg Bennike.

Karių sąjunga tikina sulaukianti ir skundų iš moterų, kurios jaučiasi spaudžiamos pasitraukti iš ginkluotųjų pajėgų dėl lyties, o ginkluotosioms pajėgoms esą vis dar būdingas seksistinis tonas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Šiuo metu moterys laimingesnės, kad yra šaukiamos į karinę tarnybą, nei vyrai. Taip pat turime duomenų, rodančių, kad moterys yra laimingesnės gyvendamos su vyrais, nei vyrai su moterimis. Taigi, šiuo metu pačioje karo prievolėje nematome didelės problemos, kad moterys į ją ateitų lygiomis sąlygomis su vyrais. Manome, kad prie jų prisijungs daugiau moterų, o tai taip pat prisidės prie kultūrinių pokyčių ne tik ginkluotosiose pajėgose, bet ir visoje šalyje“, – šnekėjo Šauktinių tarybos narė Sandra Thorshauge.

Pertvarkydama kariuomenę Danija pailgins ir tarnybos laiką tiek vyrams, tiek moterims. Tarnybos laikas pailgės nuo keturių iki vienuolikos mėnesių. Pirmuosius penkis mėnesius šauktiniai esą mokysis bazinio kurso, o likusį laiką tarnaus vienoje iš kariuomenės rūšių, įskaitant karines jūrų ir oro pajėgas.

„Žinoma, yra dalykų, kuriuos reikia įgyvendinti, jei norite, kad šauktinių būtų daugiau. Reikia sutvarkyti apgyvendinimo sąlygas, užtikrinti, kad būtų pakankamai žmonių jiems apmokyti. Tačiau kalbant apie kultūrą, manome, kad daugiau moterų prisidės. Tada turėsime ir įvairesnę gynybą“, – teigė S. Thorshauge.

Tikimasi, kad moterys į kariuomenę Danijoje bus pradėtos šaukti nuo 2026-ųjų. Lietuvoje moterys gali tarnauti tapdamos savanorėmis. Šalies ginkluotuose pajėgose šiuo metu moterų yra apie dešimtadalį.

„Remdamosi tyrimu, valdžios institucijos gali daryti išvadą, kad dujotiekių sabotažas buvo tyčinis“, – pranešime sakė Kopenhagos policija.

„Taip pat nustatyta, kad nėra reikiamo pagrindo Danijoje siekti baudžiamosios bylos“, – priduriama pranešime.

Kaimyninė Švedija nuosavą tyrimą nutraukė vasario pradžioje, motyvuodama jurisdikcijos stoka, o tai reiškia, kad dabar tyrimą dėl nuotėkių atlieka tik Vokietija.

Dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose prie Danijos Bornholmo salos buvo pastebėti keturi dideli dujų nuotėkiai. Seismologijos institutai prieš tai užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Šie vamzdynai buvo geopolitinės įtampos centre, kai Rusija, galimai kerštaudama už Vakarų sankcijas, kurių ji susilaukė dėl savo invazijos į Ukrainą, prisuko dujų čiaupą Europai.

Nors nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, du iš jų buvo pastebėti Danijos, o kiti du – Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Šie dujotiekiai tuo metu nebuvo eksploatuojami, tačiau juose vis vien buvo dujų.

Danija, Švedija ir Vokietija inicijavo tyrimus dėl sprogimų.

Kopenhagos policija tvirtino, kad tyrimas, kuris buvo atliekamas kartu su Danijos žvalgybos tarnyba PET, buvo „sudėtingas ir didelis“. Ji pridūrė, kad negali pateikti daugiau komentarų.

Po incidentų pasirodė įvairių teorijų, kuriose pirštu bedama į Ukrainą, Rusiją arba JAV. Visos šios šalys savo sąsajas neigia.

Panašius dokumentus neseniai Kyjivas pasirašė su Berlynu, Londonu ir Paryžiumi.

Tikėdamasi kada nors įstoti į NATO, Ukraina siekia sustiprinti savo saugumą dvišaliais susitarimais.

„Susitarimas reiškia, kad būsima karinė ir civilinė parama bus nustatyta dvišaliu politiniu susitarimu ateinantiems 10 metų“, – sakoma Danijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Parama bus finansuojama iš Danijos Ukrainos fondo, kurio vertė šiuo metu siekia 69,1 mlrd. kronų (9,3 mlrd. eurų), sakoma jame.

Remiantis naujausiais Vokietijoje įsikūrusio Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Danija yra ketvirta didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja.

„Danija yra viena iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių, ir aš tuo didžiuojuosi“, – žurnalistams sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen).

„Šie įsipareigojimai tiesia tiltus į būsimą Ukrainos narystę ES ir NATO“, – sakoma danų vyriausybės pareiškime.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Danijos gynybos ministerijai pristatant 15-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 1,7 mlrd. kronų (228,1 mln. eurų).

Ji teigė, kad palaikydama ryšius su Čekija finansavo 15 tūkst. artilerijos šaudmenų, kurie Ukrainai bus pristatyti per kelis mėnesius, pirkimą.

Į paketą taip pat įtraukta oro gynybos, išminavimo įranga ir dronai.

Ji teigė, kad pirmieji naikintuvai F-16, kuriuos pernai kartu su Nyderlandais ir Norvegija pažadėjo pristatyti Ukrainai, bus pristatyti iki vasaros, „jei viskas vyks pagal planą“.

Danijos įsipareigojimas saugumo srityje apima tolesnį karinės medžiagos ir mokymų teikimą, „tačiau jis taip pat pranašauja daug glaudesnį Danijos ir Ukrainos bendradarbiavimą, kuris, be kita ko, apima bendradarbiavimą kibernetinėje ir žvalgybos srityse“, pareiškime teigė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas).

Apie tokį žingsnį Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen paskelbė Miuncheno saugumo konferencijos metu.

Ji sakė, kad Europos lyderiai dažnai užsimena apie ginkluotės gamybos problemas ir priminė, kad Europos valstybės turi ginklų ir juos reikia perduoti Ukrainai.

„Ukraina mūsų prašo amunicijos ir artilerijos jau dabar. Mes, Danija, nusprendėme perduoti Ukrainai visą savo artileriją. Todėl atleiskite, draugai, Europoje yra karinės įrangos, tai ne tik gamybos klausimas. Mes turime ginklų, amunicijos, oro gynybos sistemų, kurių mes kol kas nenaudojame. Juos reikia perduoti Ukrainai“, – pareiškė politikė.

Be to, M. Frederiksen užsiminė, kad COVID-19 pandemijos metu Europa ir JAV greitai sukūrė vakciną ir pagamino reikiamą kiekį skiepų. Todėl ji mano, kad tą patį galima padaryti ir su ginkluote.

Danijos vyriausybės vadovė taip pat palaikė Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Premjerė mano, kad ES turi pasiųsti aiškią žinią Ukrainai, kad šalis prisijungs prie ES.

„Su ministru (L. L. Rasmussenu) sutarėme, kad pagalba Ukrainai išlieka svarbiausiu prioritetu“, – sakė R. Sikorskis.

„V. Putinas turi pralaimėti šį karą, o mes turėtume teikti ilgalaikę ir visapusišką paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat gyrė Daniją, kuri Ukrainai sutiko perduoti naikintuvų F-16 ir suteikė finansinę pagalbą.

„Rusijos išpuolis prieš Ukrainą destabilizuoja tarptautinę aplinką“, – sakė R. Sikorskis.

„Sankcijos Rusijai pradeda veikti. Tačiau atkreipiame dėmesį į didėjančią Rusijos ekonomikos militarizaciją ir jos prekybos perorientavimą į Kiniją, taip pat į Maskvos bandymus apeiti mūsų sankcijas“, – pabrėžė ministras.

„Atsižvelgiant į tai, dar viena būtina užduotis – įvesti ribojamąsias priemones Rusijos ginklų pramonei ir trečiųjų šalių įmonėms, kurios padeda apeiti sankcijas“, – pridūrė jis.

Pasak R. Sikorskio, derybose jie taip pat aptarė saugumo bei energetikos klausimus. Jis pridūrė, kad dujotiekio „Baltic Pipe“ projekto užbaigimas yra „naujo Lenkijos ir Danijos santykių skyriaus“ pradžia.

L. L. Rasmussenas Lenkiją pavadino vertinga ES ir NATO partnere.

„Pušerstrito gatvė šiais metais bus uždaryta“, – televizijai „TV2 Kosmopol“ sakė Peteris Hummelgaardas (Pėteris Humelgordas).

Šiame bohemiškame rajone lengvieji narkotikai, tokie kaip marihuana ir hašišas, oficialiai draudžiami, tačiau toleruojami, todėl kyla problemų dėl prekybos narkotikais ir nusikalstamų grupuočių.

Rugpjūtį Kristianijoje buvo nušautas su organizuotu nusikalstamumu siejamas 30-metis.

Nuo 2020 metų tai buvo ketvirtas mirtimi pasibaigęs šaudymo incidentas, susijęs su Pušerstrito narkotikų rinka, todėl maždaug 900 Kristianijos gyventojų paragino valdžios institucijas nutraukti šią prekybą.

Pasak ministro, kartu su Kristianijos gyventojais parengto veiksmų plano įgyvendinimas turėtų būti baigtas per ateinančius šešis mėnesius.

Kristianija „laisvuoju miestu“ laikoma nuo 1971 metų, kai grupė hipių ir menininkų pertvarkė apleistas kareivines centrinėje Kopenhagos dalyje.

Jie norėjo sukurti alternatyvią visuomenę, kuri vadovautųsi taikos ir meilės principais, kurioje sprendimai būtų priimami kolektyviai, o įstatymai nebūtų vykdomi.

Hučiai teigia, kad jų išpuoliai yra skirti palaikyti palestiniečiams Izraelio ir „Hamas“ kare Gazos Ruože.

Vašingtonas ir Londonas pradėjo seriją atakų prieš hučių pozicijas, siekdami nutraukti išpuolius, dėl kurių laivybos bendrovės priverstos aplenkti Raudonąją jūrą, o tai gerokai pailgina kelionės laiką ir padidina sąnaudas.

„Mes atsiliepėme į prašymą, kad Danija dalyvautų koalicijoje“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.

Jis sakė, kad Danija skirs savo generalinio štabo karininką, kuris dalyvaus planuojant operacijas. „Tai rimta situacija, dėl kurios Danija teigia taip pat prisiimsianti politinę atsakomybę, siekiant nutraukti tai, kas vyksta“, – sakė T. L. Poulsenas.

Šioje Skandinavijos šalyje, kuri jau anksčiau yra sakiusi, kad į regioną siųs fregatą, yra įsikūrusi laivybos milžinė „Maersk“, nukreipusi savo laivus tolyn nuo Raudonosios jūros.

Gruodį Pentagonas pranešė, kad prie Vašingtono vadovaujamos koalicijos, skirtos apsaugoti pagrindinį laivybos kelią, prisijungė 20 šalių.