Pasak Užimtumo tarnybos, pirmajame tokiame renginyje sostinėje kovą savo veiklą ir darbo sąlygas pristatė 7 prekybos įmonės, atvyko 131 darbo ieškantis ukrainietis. Net 128 jų netrukus įsidarbino. „Tai buvo eksperimentas. Nesitikėjome šitokio ukrainiečių susidomėjimo. Dalyvavusiųjų santykis paskatino dar aktyviau skelbti apie planuojamus renginius ir pritraukti daugiau darbdavių“, – pasakojo Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Bražinskienė.

Didžiausio susidomėjimo sulaukė Vilniaus savivaldybės Tarybos salėje organizuotas renginys, į kurį darbdaviai galėjo registruotis iš anksto. 29 įmonės pristatė galimybę dirbti paslaugų sektoriuje, o atvykusių ukrainiečių srautus teko valdyti dirbantiems specialistams. Kontaktų mugės metu apsilankė 538 žmonės iš Ukrainos, iš kurių 216 tą pačią savaitę ir įsidarbino.

Iki šiol Vilniuje organizuotuose atrankos renginiuose dalyvavo 862 ukrainiečiai ir 94 įmonės.

„Darbo mugės, į kurias kvietėme atskirų sektorių darbdavius ir ką tik į Lietuvą atvykusius ukrainiečius, paspartino jų integracijos procesą. 50 proc. siekiantis renginių efektyvumas – įrodymas, kad toks darbdavio ir darbo ieškančiojo kontaktas yra veiksmingiausia integracijos priemonė. Po susitikimų įsidarbino 439 darbo ieškoję žmonės“, – sakė J. Bražinskienė.

Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentas pasirinko kiek kitokį renginių formatą. „Pirmąsias kontaktų muges uostamiestyje rengėme su partneriais – Klaipėdos miesto savivaldybe ir VšĮ Klaipėda ID. Partneriai pasirūpino renginio erdvėmis, rūpinosi vaikų užimtumu, kol jų mamos kalbėjosi su įmonių atstovais. Darbdaviai buvo nustebinti tokia motyvacija: ukrainietes sudomino net laivų korpusų dažytojų pozicijos“, – pasakojo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė.

Po pirmosios mugės gamybos sektoriuje įsidarbino 35 Užimtumo tarnyboje registruoti ukrainiečiai. Po antrosios (paslaugų) – 17. Darbdaviai vėliau įdarbino ir daugiau atsitiktinai į renginį užsukusių karo pabėgėlių, kuriems neprireikė Užimtumo tarnybos paslaugų.

Balandžio 14 d. uostamiesčio departamento specialistai pakvietė į renginį ir neįgaliųjų centrą „Klaipėdos lakštutė". Šios įstaigos atstovai pasiūlė galimybę ukrainiečiams baigti slaugytojų padėjėjų mokymus ir įsidarbinti šių darbuotojų ieškančiose įmonėse. Šia iniciatyva susidomėjo 13 šiuo metu jau besimokančių Ukrainos gyventojų.

Tokie rezultatai Užimtumo tarnybos specialistus paskatino planuoti naujus susitikimus su darbo ieškančiais ukrainiečiais ir mūsų šalies darbdaviais. Artimiausia kontaktų mugė vyks šį ketvirtadienį, gegužės 5 d., Vilniuje. Ją Užimtumo tarnyba rengia kartu su „Luminor“ banku.

„Kai mums virš galvų pradėjo švilpti kulkos ir bombos, turėjome palikti namus“, – pasakojo Katerina Nikityuk.

Jos mama Lidia atviravo, kad slėpėsi slėptuvėse, nes namuose nebuvo langų. Tad teko būti tokioje vietoje, kad neužmuštų. Katerinos dukra sakė buvo nustebusi, kai pamatė Lietuvą. „Emocijų labai daug. Čia labai geri žmonės, labai gražu. Nepatikėjau, kad čia gyvensiu, man čia labai patiko. Norėčiau likti – eiti į mokyklą ir siekti karjeros“, – įspūdžiais dalijosi Anna Nikityuk.

Šeima atvykusi gavo paramą, tad dabar pati padeda atvykusiems ukrainiečiams savanoriaudama ir rinkdama daiktus. „Atvira širdimi padedu likimo broliams. Visi apkabina, bučiuoja. Mes tikimės, kad jūs mums padėsite, tegul mums ir Dievas padeda“, – vylėsi Katerina.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O ukrainiečiams, kurie ką tik atvyko į Lietuvą, reikia visko. Viena šeima, su trimis mažamečiais ant rankų, pabėgo iš Donecko. Jauniausiajam jų – vos pusantrų metukų.

„Išvažiuodami pasiėmėme, kas svarbiausia vaikams. Pamatėme, kad aplink viską jau apsupę tankai“, – kalbėjo ukrainietė Viktoria Bielonenko.

Moteris apžiūrėjo kauniečių suaukotus daiktus. Pirmiausia tokius, kurie tiktų vaikams. „Mažyliams buvo labai baisu – verkė, buvo neramūs. Dabar paėmėme sauskelnių, higienos priemonių, nes jų reikia labiausiai“, – akcentavo ji.

Ukrainiečiai sakė, kad parama svarbu, bet dar svarbiau yra susirasti darbą. Ne tik šeimos, bet ir senjorai atsidūrė Lietuvoje. „Aš nenoriu būti našta šiai šaliai, jeigu bus galima, dirbsiu. Galiu dirbti vaikų darželyje“, – sakė ukrainietė Natalija Opara.

„Darbas – būtinas. Iš Ukrainos ateina daug aukštos kvalifikacijos žmonių, iš verslo – su išsilavinimu. Žmonės tikisi ne išmokų, o gauti darbą. Norime būti naudingi“, – pasakojo ukrainietis Maksim Zhuk.

Visuomeninės organizacijos ir savanoriai, padedantys ukrainiečiams, tiesiog savo namuose įrengė pagalbos taškus. „Padėti tiems, kurie kariauja. Visiems – tie, kurie kariauja širdyse laukdami savo artimųjų, padėjo kariams, kurie kovojo už jų laisvę. Močiutėms, kad išgyventų, kad atrastų ir čia kažkokius namus. Čia vyko tikras gyvenimas“, – sakė labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ steigėja Marija Dubickienė.

Savanoriai nuo sienos atsiveža ir apgyvendina žmones. Tačiau situacija blogėja kasdien. Jei kelionė iš Ukrainos trukdavo iki keturių dienų, dabar laikas dvigubėja.

„Dabar jau turime septynias dienas trukusią kelionę, nes iš vidinės Ukrainos atvykti iki sienos labai sudėtinga“, – kalbėjo savanoris Robertas Juknevičius.

Į Ukrainą vežamas ir maistas. „Duona yra tai, ką valgo. Man ji yra dar ir simbolinė, todėl, kad žmogui yra namai, jei yra duonos. Dar yra lašiniai – ukrainiečių natūralus patiekalas, be kurio nėra namų“, – sakė M. Dubickienė.

Savanorių duomenimis, vien Kyjivo stotyje patekti į traukinį laukia daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Vasarą į Lietuvą iš Afganistano buvo perkelti 87 šios valstybės piliečiai. Laikinai jie buvo apgyvendinti Raseiniuose, dalis ten ir liko.

Tačiau kai kurie atvykėliai nusprendė laimės ieškoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Šiuo metu Vilniuje darbo ieško 17 pabėgėlio statusą turinčių asmenų, Kaune – 15, Klaipėdoje – 2.

Dauguma atvykėlių ketina dirbti, 2 merginos norėtų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos specialistai prieš kelias dienas organizavo konsultacijas uostamiestyje gyventi ir dirbti pasirengusiai Noorzai šeimai.

Buvo patikslinti jų duomenys dėl išsilavinimo, gebėjimų ir pageidavimų darbui.

Vyriausioji specialistė Inga Dėringienė informavo, kad abu perkelti afganai nori dirbti ir šiuo metu kreiptasi į įmones dėl jų įdarbinimo.

Vyras Naseras turi aukštąjį universitetinį chemijos mokslų išsilavinimą, darbo kompiuteriu įgūdžių, minimaliai moka anglų kalbą.

Pirmenybę teiktų elektriko darbui: galėtų būti mokiniu – elektriku, taip pat sutiktų dirbti ir nekvalifikuotą darbą.

Jis nepamiršo paminėti, kad darbą norėtų suderinti su lietuvių kalbos mokymusi.

Jo žmona Farzana neturi išsilavinimo, nėra dirbusi, moka tik gimtąją dari kalbą. Jos prioritetas – lietuvių kalbos mokymasis ir šeima, bet sutiktų dirbti siuvėja arba pagalbine virtuvės darbuotoja.

Dėl šios poros įdarbinimo kreiptasi į kelias Klaipėdos įmones dėl gamybos darbuotojo kepykloje arba virtuvėje, dėl žuvų apdirbėjo ar pakuotojo.

Užimtumo tarnybos specialistai tikina aktyviai dirbantys su pabėgėlio statusą turinčiais afganais, atsižvelgdami į jų individualius ir šeimos poreikius, kvalifikaciją bei darbo patirtį.

Tačiau esą pastebima, kad atvykusių į mūsų šalį žmonių lūkesčiai ne visada atitinka Lietuvos darbo rinkos realijas.

Neabejotina, kad situacija gali keistis, nes vien lapkritį Užimtumo tarnybą jau pasiekė keli pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus: stojus ne sezono metui, 49 žmones atleisti iš darbo ketina AB „Panevėžio keliai“, 24 pagalbinių finansinių paslaugų (išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą) specialistus žada atleisti UAB „Verpetynė“. UAB „TransCAT Baltic“ lapkričio 10-ąją Užimtumo tarnybai pranešė apie 63 krovininio kelių transporto darbuotojų atleidimą, o lapkričio 15-ąją tarnyba gavo UAB „Azijos skoniai“ pranešimą dėl 41 darbuotojo, įspėto apie atleidimą iš darbo.

Neabejotina, kad daugelis netekusių darbo žmonių netruktų iš naujo susirasti kitą darbą, nes darbdavių pasiūlymų vis dar rinkoje nemažai. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu tarp paklausiausių profesijų atstovų yra krovininių transporto priemonių, autobusų, troleibusų, taksi, furgonų vairuotojai, statybininkai, valytojai bei kiti nekvalifikuoti darbuotojai. Taip pat – reklamos bei rinkodaros, apskaitos, buhalterijos, sandėlių darbuotojai, pardavėjai, mokytojai bei kitokias profesijas įgiję žmonės.

Kauno apskrityje, kaip ir visoje šalyje, lapkričio pradžioje fiksuotas mažesnis nei buvo spalio 1-ąją bedarbių skaičius, išskyrus vienintelę – Raseinių – savivaldybę, kurioje nedarbo rodiklis per mėnesį išliko nepakitęs – 12,1 proc. jos teritorijoje gyvenančių visų darbingo amžiaus žmonių. Užimtumo tarnybos padalinių Kauno apskrityje sąrašuose, prasidedant paskutiniajam rudens mėnesiui, buvo įrašytos 40 237 darbo paieškose dalyvaujančių piliečių pavardės. Per spalį įdarbinta 4016 asmenų, dar 456 pasirinko galimybę dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse. Tačiau per tą patį mėnesį registruotas nedarbas apskrityje sumažėjo tik 0,4 proc., – nuo 11,9 proc. iki 11,5 proc. (lapkričio 1-osios duomenimis).

Didžiausiu nedarbo rodikliu Kauno apskrityje vis dar išsiskiria Jonavos rajonas (13,7 proc.), mažiausiu – Birštonas (7,2 proc.). Kauno mieste, prasidedant lapkričiui, darbo ieškojo 21 400 Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių žmonių, o spalį jį susidaro 2324 kauniečiai. Taip pat – 571 žiedu miestą juosiančio Kauno rajono gyventojas. Šio rajono savivaldybėje, prasidedant lapkričiui, darbo ieškančiųjų sąrašuose buvo 6803 žmonių pavardės.

Neabejotina, kad Vilniaus apskrityje darbo ieškantiesiems įsidarbinti šansų šiek tiek daugiau nei kitose šalies apskrityse, tarp kurių yra ir Kauno. Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1-ąją Vilniaus apskrityje nedarbo rodiklis buvo 10,3 proc., o Vilniaus mieste – 10,1 proc. (ir tai – mažiau už šalies vidurkį). Sunkesnės darbo paieškos gali būti Šalčininkų rajone, kur darbo ieško 12,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų (per spalį jų padaugėjo 0,4 proc.).

Kaip praneša Užimtumo tarnyba, tarp specialistų šiemet taip pat bus paklausūs pardavimo ekspertai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai bei socialiniai darbuotojai. Aukštesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės prognozuojamos ir specialiųjų poreikių mokinių mokymo, ikimokyklinio bei pradinio ugdymo mokytojams.

„Skirtingai nuo praėjusių metų, šiemet labiau akcentuojamas pardavimo atstovų – pardavimo agentų ir vadybininkų – poreikis. Kitų didelių netikėtumų, nepaisant įmonių patiriamų iššūkių ir pokyčių, šių metų įsidarbinimo galimybių barometras nerodo. Kaip ir pernai, darbdaviai bei darbo rinkos ekspertai akcentuoja statybos darbininkų, medienos ir metalo staklių bei žemės darbų mašinų operatorių, krovinių transporto vairuotojų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų poreikį“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Pasak J. Zemblytės, geros įsidarbinimo galimybės tikėtinos inžinerijos specialistams, bendrosios praktikos gydytojams ir gydytojams specialistams, slaugos specialistams. Kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų darbuotojų grupėje aukštesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės tikėtinos profesijoms, sietinomis su statybų veiklomis.

Kaip ir praėjusiais metais, aukštesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės numatomos medienos ir metalo apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams bei žemės darbų ir panašių mašinų operatoriams.

Didesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės tikėtinos pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams ir taisytojams, atsakingiems už mechaninės įrangos derinimą, montavimą, tikrinimą, priežiūrą ir taisymą. Taip pat – elektromechanikams ir elektromonteriams.

Tuo metu mažesnės nei vidutinės įsidarbinimo galimybės specialistų ir vadovų grupėje numatomos atsakymų į užklausas ir informavimo tarnautojams, duomenų įvesties operatoriams, geologams ir geofizikams, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams, kartografams ir topografams, miestų ir kelių eismo planuotojams, neformaliojo švietimo meninio ugdymo mokytojams.

Taip pat sunkiau rasti darbą gali būti apsaugos darbuotojams, elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjams, garo variklių ir katilų operatoriams, gyvulių augintojams, kirpėjams, kosmetikams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, pieno produktų gamintojams, popieriaus plaušienos paruošimo ir popieriaus gamybos įrenginių operatoriams.

Pasitiko su rožėmis

Į Seimą vienmandatėje Marių apygardoje išrinkta klaipėdietė, "valstiečių" atstovė Ligita Girskienė yra tarp keliolikos parlamentarų, kurie po priesaikos praėjus daugiau nei dviem savaitėms vis dar neturi padėjėjų.

Politikė tikino, kad juos dar renkasi ir nėra apsisprendusi, kas jai padės dirbti Seime.

Labai daug dėl to jau kreipėsi buvusių Seimo narių, tiesiog prie Seimo durų laukė su rožėmis ir norėjo darbus gauti.

"Neturiu dar nė vieno. Nors labai daug dėl to jau kreipėsi buvusių Seimo narių, tiesiog prie Seimo durų laukė su rožėmis ir norėjo darbus gauti. Kol kas neskubu rinktis, nes dar susitvarkau pati, kol Vyriausybė nėra patvirtinta ir komitetai tik pradeda dirbti. Bet jau esu kelis žmones tam numačiusi. Vienas padėjėjas bus Vilniuje, kitas – Klaipėdoje", – kalbėjo L. Girskienė.

Klaipėdoje yra viena kandidatė, kurios dar nenorėjo įvardyti, ji L.Girskienei talkino, kol ši dirbo miesto taryboje.

Kandidatė turi aukštąjį vadybinį išsilavinimą, ji ir padės politikei atstovauti rinkėjams uostamiestyje.

O Ketvergių bendruomenės pirmininkė Rasa Kuzavienė taps visuomenine padėjėja.

L. Girskienė Seime planuoja dirbti aplinkosaugos srityje, taip pat Europos reikalų komitete.

"Vienas padėjėjas Vilniuje tikrai reikalingas, nes darbo yra gana daug. O Klaipėdoje planuoju, kad mano padėjėja priiminėtų gyventojų skundus, pranešimus ir panašiai. Tas žmogus tiesiogiai dirbs su apygardos rinkėjais. Iš savivaldybės laukiu patvirtinimo dėl patalpų. Tikimės, kad jos bus suteiktos Tiltų gatvėje", – teigė Seimo narė.

Netikėtas politinis derinys

Prakalbus apie padėjėjų atranką, politikė pasitikslino, ar žinia apie tai, kad Seimo nario Petro Gražulio padėjėju ėmė dirbti jo buvęs kolega Naglis Puteikis, yra tiesa.

"Girdėjau, kad P. Gražulis padėjėju įdarbino N. Puteikį. Labai nustebino. Man juokingai atrodo, kaip Seimo nariai darbinasi padėjėjais. Gal buvusiems parlamentarams tikrai sunku susirasti darbą, nesu susidūrusi, nežinau", – stebėjosi klaipėdietė.

Seimo rinkimus Danės vienmandatėje apygardoje pralaimėjęs N. Puteikis artimiausius ketverius metus išties turėtų talkinti P. Gražuliui.

"Ruošiamės savivaldos rinkimams, telksime panašaus pobūdžio politines jėgas. Na, o P.Gražulis, išėjus Ramūnui Karbauskiui iš Seimo, liko geriausias kalbėtojas. Prieš balsavimą dėl Ingridos Šimonytės P.Gražulio kalba buvo pati geriausia. Šiuo atveju tikrai nepataikauju darbdaviui. Tuo pat metu teigti, kad mano charakteris mažiau ūmus nei Petro, būtų neteisinga, sakyti, kad tyliau kalbu nei Petras, irgi būtų netiesa. Gal toks tokį surado? Atitiko kirvis kotą", – reziumavo naujasis P. Gražulio patarėjas N. Puteikis.

Iš žvaigždžių – į satelitus

N. Puteikis – ne vienintelis buvęs Seimo narys, kuris po nesėkmės rinkimuose ryžosi iš žvaigždės tapti savotišku satelitu.

Be jo, Seime šią kadenciją dirbs ir daugiau buvusių kolegų.

Štai praėjusios kadencijos Seimo narė Levutė Staniuvienė tapo net dviejų parlamentarų padėjėja.

Ji talkins Kuršo rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui Antanui Vinkui bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui Valiui Ąžuolui.

"Socialdarbiečio" Zigmanto Balčyčio patarėju tapo buvęs parlamentaras Juozas Bernatonis, o jo partijos bičiulio Andriaus Palionio – Gediminas Kirkilas.

Rimantei Šalaševičiūtei Seime dirbti padės buvusi Seimo narė "valstietė" Audronė Jankuvienė (ji talkins ir Aušrinei Norkienei).

Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui padės Seimo rinkimus pralaimėjęs Artūras Skardžius.

"Valstietis" Eugenijus Jovaiša padėjėjais pasirinko net du buvusius parlamentarus – Vidą Ačienę (ji padės ir Seimo narei Aušrinei Norkienei) bei Arūną Gumuliauską.

Seimo puslapyje Aurelijaus Verygos ir Arvydo Nekrošiaus patarėja tebėra įrašyta anos kadencijos Seimo narė Asta Kubilienė, kuri po pastarųjų rinkimų liko anapus laimėtojų ribos.

Tačiau jai netikėtai pasisekė, nes po "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio pasitraukimo iš Seimo moteris iš padėjėjų peršoko į parlamentarus.

Suformavo savo komandas

Visi Vakarų Lietuvos apygardose į Seimą išrinkti parlamentarai, išskyrus kol kas tik L. Girskienę, jau suformavo savo komandas.

Didžiausią patarėjų būrį sutelkė Kuršo vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas A. Vinkus.

Šio politiko padėjėjų gretose – penkios moterys, tarp jų ir buvusi Seimo narė L. Staniuvienė.

Be buvusios seimūnės, A. Vinkui talkininkaus Vaidota Aleksiūnienė, Laura Endriekutė-Šakinė, Janina Kumpienė bei Vitalija Valančiutė.

Seimo nariui, neringiškiui Andriui Bagdonui, išrinktam pagal daugiamandatį Liberalų sąjūdžio sąrašą, padės keturi padėjėjai – Agnė Jenčauskienė, Aušrinė Lukošiūtė-Aleksandravičienė, Eglė Stanislovaitienė ir Marcijonas Urmonas.

Karjera: po labai nesėkmingų pastarųjų rinkimų N. Puteikis įsidarbino Seimo nario P. Gražulio padėjėju. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

A. Jenčauskienė talkins ir A.Bagdono partijos kolegai klaipėdiečiui Simonui Gentvilui, kuriam taip pat prireikė keturių patarėjų.

Politikui padės dar ir Zigmantas Devižis, Laura Masiliauskaitė bei Agnė Mikniūtė.

Konservatorei Agnei Bilotaitei, šį kartą kandidatavusiai ir laimėjusiai Vilniuje, talkins trys padėjėjai – klaipėdietė Eglė Grajauskienė, taip pat Agneta Ladek ir Monika Pučkytė.

Liberalui Eugenijui Gentvilui irgi pakaks trijų padėjėjų – Rūtos Leinartaitės, Andriaus Pacharevo ir Erikos Sakalauskaitės.

Po du patarėjus (Reginą Kernagienę ir N.Puteikį) pasirinko Gargždų apygardoje išrinktas P.Gražulis, pagal "valstiečių" sąrašą į Seimą patekusiam Dainiui Kepeniui padės Neringa Lavrenovė ir Konstantinas Lotiukas, o Mėguvos apygardoje Seimo nario mandatą laimėjusiam konservatoriui Mindaugui Skritulskui – Albertas Martinaitis ir Vilmantė Vyšniauskienė.

Vienu patarėju tenkinsis ir M.Skritulsko partijos kolegos klaipėdiečiai – Baltijos rinkimų apygardoje mandatą laimėjęs Audrius Petrošius, jam padės Indrė Martusevičienė, bei Danės apygardos favoritas Arvydas Pocius. Jo padėjėja tapo Monika Rasa Spruntulytė.

"Tai ne vienintelė man padėsianti padėjėja. Dar dairausi, kas galės talkinti Klaipėdoje. Kandidatai rašo, siunčia gyvenimo aprašymus, yra keletas asmenų, su kuriais jau bendravau. Kol kas nenoriu jų įvardyti, suteikti nepagrįstų vilčių. Lėtai, žemaitiškai, bet judame į priekį", – kandidatų į padėjėjus atranką pakomentavo A.Pocius.

Beje, Seimo nario mandato Mėguvos apygardoje siekusi, bet nelaimėjusi socialdemokratė, pagarsėjusi palangiškė Svetlana Grigorian tapo savo partijos lyderio, Seimo nario Gintauto Palucko padėjėja.

Mažiau nei aną kadenciją

Pagal įstatymą kiekvienas Seimo narys gali turėti po tris visu etatu apmokamus padėjėjus, todėl teoriškai parlamentarams turėtų padėti 423 pagalbininkai.

Kol kas jų yra vos 305, vidutiniškai po du padėjėjus vienam Seimo nariui.

Praėjusios kadencijos parlamentarai bent jau pirmuosius mėnesius turėjo 468 padėjėjus.

Iš 141 Seimo nario padėjėjų nepasirinko 15 politikų.

Po vieną padėjėją jau turi 30 parlamentarų, po 2 talkininkus pasirinko 40 Seimo narių.

Dar 30-iai politikų talkins po 3 padėjėjus. 16 Seimo narių prireikė keturių padėjėjų, penkiems dirbs po penkis patikėtinius.

Ir vienintelis "valstietis" Juozas Varžgalys pasirinko 6 padėjėjus. Dalis jų dirba pusę, tris ketvirčius ar ketvirtį etato.

Ligita Girskienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Seimo nario padėjėjo alga (be priedo už tarnybos valstybei stažą) svyruoja nuo 986 iki 2 076 eurų, neatskaičius mokesčių.

Padėjėjai yra Seimo nario politinio arba asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, padedantys Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą.

Parlamentarai savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų.

Pareigybės aprašyme yra nustatyti pagrindiniai kriterijai, kokius reikalavimus turi atitikti Seimo nario padėjėjas-sekretorius.

"Bet pats svarbiausias kriterijus yra paties politiko pasirinkimas, nes tai ir yra asmeninio-politinio pasitikėjimo postas. Ar svarbūs reputacijos klausimai? Kiekvienas Seimo narys sprendžia pats ir padėjėją pasirenka su visa atsakomybe ir pasitikėjimu", – paaiškino laikinai Seimo kanclerio pareigas einantis Marius Žiūkas.

Registruotas jaunimo nedarbas sudaro 13,5 proc. Tai – 2,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 8 proc. daugiau nei pernai spalio 1 d. Gausesnė jaunimo registracija Užimtumo tarnyboje prasidėjo vasarą. Birželį besikreipiančių jaunuolių skaičius šoktelėjo 1,3 karto. Rugsėjį tarp naujų klientų daugiau nei pusė – 51,7 proc. (19 tūkst.) buvo jaunimas iki 29 metų. Jų skaičius išaugo 48,8 proc., palyginti su rugpjūčiu.

Spalio 1 d. mažiau registruota jaunimo su profesine kvalifikacija ir aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, tačiau didesnė dalis neturi profesinio pasirengimo.

Jaunų ilgalaikių bedarbių, kurie nedirba ilgiau nei pusę metų, – 8,5 tūkst. Daugiausiai darbo neturinčių jaunuolių buvo Alytuje – 19,5 proc., Kaune – 18,9 proc., Lazdijų rajone – 17,8 proc. Mažiausiai – Pakruojo rajone – 3,7 proc., Neringoje – 5,4 proc. ir Birštone – 5,9 proc.

Rugsėjį į Užimtumo tarnybą kreipėsi daugiausiai – 74,3 proc. įgijusių vidurinį išsilavinimą, 14,5 proc. – aukštąjį. Darbo ieškojo daugiau merginų nei vyrų – 53,8 proc. Didžiąją dalį jaunų klientų – net 80,7 proc. sudaro 16–24 metų asmenys. Pirmąjį rudens mėnesį šios amžiaus grupės jaunimo nedarbas šoktelėjo nuo 10,8 proc. iki 14,5 proc.

Rugsėjį tarp naujų registruotų jaunuolių iki 29 metų 8,3 tūkst. buvo mokymo įstaigų klientai: 35,8 proc. arba 6,6 tūkst. studijavo, 9,4 proc. (1,7 tūkst.) mokėsi.

Net 64,4 proc. tų, kurie rugsėjį kreipėsi į Užimtumo tarnybą, turi darbo patirties. Iš jų 66,4 proc. dirbo pagal darbo sutartį, 5,5 proc. vykdė savarankišką veiklą, 2,2 proc. dirbo pagal verslo liudijimą ir 0,1 proc. buvo individualios įmonės savininkais.

Per devynis šių metų mėnesius 4,5 tūkst. jaunuolių iki 29 metų dalyvavo Užimtumo tarnybos organizuojamose užimtumo priemonėse – tai yra kas trečias aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvis. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, 83,8 proc. augo jaunimo, pradėjusio dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse, skaičius, labiausiai mažėjo gavusių paramą judumui. Iš viso 2,3 tūkst. jaunų asmenų padedant šioms priemonėms įsitvirtino darbo rinkoje, nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime. Kas trečias (1,4 tūkst.) aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvis rinkosi paramos mokymuisi priemones: profesines kvalifikacijas ar kompetencijas įgis 1,2 tūkst. jaunuolių, pameistrystėje, stažuotėje dalyvavo 0,2 tūkst.

Didžioji jaunimo dalis dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose veikiančiose įmonėse – būtent šiuos sektorius labiausiai paveikė paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija. Darbdaviams persvarsčius veiklos perspektyvas, buvo optimizuotos funkcijos ir darbo jėgos apimtys, o tai sąlygojo mažiau kvalifikuotų, mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų mažinimą.

Darbo neteko trečdalis

Skaičiai geriausiai iliustruoja, kaip šį sunkų pustrečio mėnesio užtrukusį ir dar nepasibaigusį pandemijos metą gyveno Klaipėda.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vadovės pareigas laikinai einanti Jurgita Petraitienė pateikė liūdnus skaičius.

Paprastai pavasarį nedarbas sumažėdavo, nes gana daug žmonių imdavosi sezoninių darbų. Šie metai – išskirtiniai.

Skaičiai skelbia, kad gegužės pabaigoje mūsų mieste darbo neturėjo apie 10 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, o nedarbo lygis nuo buvusio 2,7 proc. šoktelėjo iki 10,9 proc.

Bendras nedarbas šalyje šiandien siekia 11,5 proc., o darbo pasiūlymų sumažėjo daugiau nei perpus – 54,9 proc.

Nuo karantino pradžios, kovo 16-osios, iki gegužės pabaigos į Užimtumo tarnybą kreipėsi 26,8 proc. daugiau gyventojų nei pernai.

Buvę buhalteriai, socialiniai pedagogai, renginių organizatoriai, sporto treneriai, turizmo administratoriai, rinkodaros specialistai tapo pardavėjais.

Šie procentai reiškia, kad 4 214 klaipėdiečių atėjo į tarnybą tikėdamiesi sulaukti kito darbo pasiūlymų ir išmokų.

Gegužės 28-ąją Klaipėdoje oficialiai darbo neturėjo 9 591 darbingas mūsų miesto gyventojas.

Vyrų vis dar geidžia labiau

Užimtumo tarnybos skelbiami skaičiai teigia, kad karantino metu kas trečias besikreipiantis darbo netekęs asmuo buvo jaunesnis nei 29 metų, o apie tai, kad tapo bedarbiai, pranešė trečdalis vyresnių nei 50 metų žmonių.

Šios klaipėdiečių grupės šansai susirasti darbą yra mažesni nei jaunesniųjų.

Oficialiai teigiama, kad vyresni nei 50 metų žmonės yra mažiau kvalifikuoti, prasčiau sugeba prisitaikyti prie naujų sąlygų ir atitikti šiuolaikinius reikalavimus.

Kita vertus, darbdaviai retai įvertina tokio amžiaus darbuotojų lojalumą bei pastangas išlaikyti savo darbo vietą, jie rečiau serga ir yra linkę labiau prisitaikyti prie bendradarbių poreikių.

Daugiau nei pusė užsiregistravusiųjų bedarbių buvo moterys. Jos sudarė apie 53 proc. visų darbo neturinčių asmenų.

Palyginimui: pernai ieškančių darbo moterų buvo kur kas mažiau – apie 45 proc. visų bedarbių.

Stebėtis tokiais skaičiais nereikėtų, juk darbo neteko kavinių, restoranų, valgyklų darbuotojos, pardavėjos, moterys dirbusios viešbučiuose.

Karantino metu darbo netekusių vyrų buvo gerokai mažiau, be to, darbo pasiūlymų jiems vis dar daugiau nei moterims.

Ypač geidžiami aukštos kvalifikacijos elektrikai, laivų korpusų surinkėjai, metalo konstrukcijų montuotojai, suvirintojai, betonuotojai, apdailininkai.

Šių profesijų žmonių darbdaviai ieško nepaisydami jų amžiaus.

Įdomi situacija dėl iš užsienio grįžusių emigrantų.

Paieškos: darbdaviai ir karantino metu turėjo darbo pasiūlymų vyrams. (Vytauto Petriko nuotr.)

Galima buvo tikėtis, kad jie tėvynėje imsis darbo, nes santaupos ėmė sparčiai sekti, o galimybės grįžti į Skandinaviją ar Jungtinę Karalystę ir po pustrečio mėnesio vis dar nėra.

Užimtumo tarnybos darbuotojai pastebėjo, kad darbo ieškotis suskubo tik jauni emigrantai, vyresnieji vis dar laukia,kada galės grįžti prie įprasto gyvenimo užsienyje.

Atgal pakvies ne visus

Nemažai darbdavių atleistas moteris žadėjo pakviesti į buvusias darbo vietas, kai tik gyvenimas grįš į seną vagą.

Tiesa, atleidę darbuotojus jie užsitikrino galimybę atsikratyti tų, kurie nebuvo drausmingi ar neturi pakankamos kvalifikacijos.

Rinkdami komandą atnaujinančioje darbą įmonėje darbdaviai tokių tiesiog nebekviečia.

Dauguma užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje karantino metu bedarbių neslėpė, kad iš darbo išėjo priversti aplinkybių, tačiau oficialiai pareiškimuose jie nurodė norintys nebedirbti savo noru.

Tokią priežastį nurodė 57 proc. karantino metu darbą praradusių klaipėdiečių.

4,4 proc. atleistų darbuotojų darbo neteko šalių susitarimu.

Bedarbiais prisipažino tapę ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 16,8 proc. iki pandemijos savarankiškai dirbusių asmenų, jie likvidavo savo įmones ar nutraukė individualią veiklą.

Diplomuotieji griebėsi šluotos

Dar liūdnesnės dienos atėjo aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms. Jie sudarė maždaug trečdalį (33,1 proc.) visų karantino metu užsiregistravusių bedarbių.

Užimtumo tarnyba ne visiems jiems galėjo pasiūlyti analogiškus turėtiems darbus.

Vis dėlto skaičiai rodo, kad darbo rinka Klaipėdoje pamažu atsigauna.

Nuo gegužės 1-osios įdarbintų žmonių uostamiestyje daugėja.

Užimtumo tarnybos duomenimis, ši įstaiga jau tarpininkavo 980 klaipėdiečių.

Nuo kovo 16-osios įdarbinti 1 768 klaipėdiečiai, tai yra 42 proc. visų karantino metu darbo netekusių miestiečių.

613 aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių gavo darbo, tiesa, maždaug trečdalis jų turėjo tenkintis žemesnės kvalifikacijos darbais.

Buvę buhalteriai, socialiniai pedagogai, renginių organizatoriai, sporto treneriai, turizmo administratoriai, rinkodaros specialistai tapo pardavėjais.

Vairuotojais dirbti ėmė buvę logistikos vadybininkai, muitinės tarpininkai, verslo paslaugų vadybininkai.

Ne vienas vadybininkas, administratorius, apskaitininkas, mažmeninės įmonės vadovas, ikimokyklinio ugdymo pedagogas tapo pagalbiniu darbininku.

Daugiausia laisvų darbo vietų Klaipėdoje – kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams bei nekvalifikuotiems darbininkams.

Darbdaviai ieško elektrikų, laivų korpusų surinkėjų, metalo konstrukcijų montuotojų, suvirintojų, betonuotojų, apdailininkų.

"10-oji karantino savaitė išsiskyrė išaugusia pardavėjų kasininkų ir virėjų paklausa. Pardavėjų ieško prekybos centrai, viešbučiai, kavinės, restoranai vėl kviečia virėjus. Tarp nekvalifikuotų darbininkų paklausą turi pagalbiniai darbininkai, valytojai. Vėl paklausūs administratoriai, socialinių darbuotojų padėjėjai, verslo paslaugų vadybininkai", – džiugiomis žiniomis dalijosi J.Petraitienė.

Atleido būrius žmonių

Turimais duomenimis, Klaipėdoje nuo kovo 16 d. viena įmonė, besiverčianti kompiuterių programavimu, atleido 15 darbuotojų.

Kita bendrovė, kuri prekiavo buitine įranga, atsisakė aštuonių savo darbuotojų paslaugų.

Ko gero, rekordininkė yra įmonė, kuri atleido 89 darbuotojus, visi jie dirbo gamyboje.

Esama duomenų, kad nuo karantino pradžios gamybą palaipsniui stabdė baldų gamybos įmonės, sandėliuose sukauptos produkcijos užteko pirkėjų poreikiams patenkinti.

Pastaruoju metu šios srities įmonės pamažu grįžta prie ankstesnių darbo apimčių, darbuotojai atšaukiami iš prastovų.

Maisto gamybos įmonės dirba visu pajėgumu.

Karantino metu buvo jaučiamas plastiko gaminių poreikis, tad juos gaminančios įmonės nesumenko.

Išmokėjo 5 mln. eurų

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovas Vytautas Ročys patikino, kad karantinas, o ypač jo pradžia, šios įstaigos darbuotojams buvo didžiausio darbymečio laikas.

Antroje kovo pusėje ir balandžio pradžioje inspekcijos telefonai kaito, žmonės klausė, kaip elgtis, kai jiems siūloma išeiti iš darbo savo noru be jokių kompensacijų. Kai kurie klaipėdiečiai pajuto spaudimą.

"Aiškinome darbuotojams, skambinome darbdaviams ir pasakojome apie galimybe gauti subsidijas už prastovas, kad tik žmonės neprarastų darbo. Labai dažnai išgirsdavome verslininkų tikinimą, jog netiki, kad juos pasieks pinigai prastovoms apmokėti. Kai subsidijos pradėtos mokėti, mums darbo sumažėjo, klausimų ėmėme sulaukti vis mažiau", – teigė V.Ročys.

Nuo karantino pradžios prastovas Klaipėdoje registravo ir pateikė prašymus dėl subsidijų 1 321 Klaipėdos įmonė. Prastovose yra 8 570 darbuotojų.

Išmokėtų subsidijų už prastovas suma dabar siekia beveik 5 mln. eurų.

Žmonių reikės mažiau

Kai kurie darbdaviai išleido pavaldinius mokamų atostogų, kai kurie prašė darbuotojus luktelėti atostoginių bent kelias savaites.

Pastebima tendencija, kad verslas atkuria veiklą, bet sumažina savo apimtis ir kviečiasi į darbą kur kas mažiau darbuotojų, nei įdarbino iki karantino.

Gali būti, kad artimiausiu metu nemaža dalis darbdavių mažins darbuotojų skaičių, nors vėl imsis veiklos.

Daliai darbuotojų tenka susitaikyti su faktu, kad jie atleidžiami todėl, kad naikinama jo darbo vieta.

Antradienį į Darbo inspekcijos Klaipėdos padalinį skambino jauna pardavėja. Moteris turi mažą vaiką, ji buvo viena iš trijų ne maisto prekių parduotuvės pardavėjų.

V.Ročys paaiškino, kad vaikus auginančios moterys apie būsimą atleidimą turi būti įspėtos prieš tris mėnesius.

Dažną susidūrusį su tokia situacija žmogų inspektoriai konsultuoja, prieš kiek laiko jis turėtų būti įspėtas ir kokių išmokų tikėtis.

"Tai jaunai pardavėjai buvo pasiūlyta atsisveikinti šalių susitarimu ir sumokėti dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensaciją, nors pagal įstatymą jai priklausytų tik dviejų savaičių atlygio dydžio išmoka. Paaiškinau, kokias moteris turi teises ir ko gali tikėtis", – gyvą pavyzdį minėjo inspekcijos padalinio vadovas.

Neretai atsitinka, kad nenorėdamas mokėti didesnių išmokų darbdavys daro psichologinį spaudimą, ima ieškoti priekabių, reikalauti rašyti pasiaiškinimus.

Neretai žmonės tokių darbo santykių neišlaiko ir išeina savo noru.

V.Ročys minėjo atvejus, kai savo noru be jokių kompensacijų palikti darbą buvo spaudžiami ir 20 metų bendrovėje ar įstaigoje dirbę žmonės.

Tokiems asmenims verta neskubėti ir pasitarti su darbo inspekcijos specialistais.

Darbdaviai akcentuoja nepakankamą iniciatyvumą (43,9 proc.), atsakingumą (35,1 proc.), norą rimtai dirbti (35,1 proc.), kūrybiškumą ir savarankiškumą (po 15 proc.). Tyrime dalyvavę absolventai mano, kad jiems trūksta kūrybiškumo (37,9 proc.), savarankiškumo (30,5 proc.), atidumo (33,7 proc.), iniciatyvumo (25,5 proc.).

Atlikti tyrimai rodo, kad įsidarbinimas labiausiai priklauso nuo darbo patirties ir turimų asmeninių savybių. Galima teigti, kad šiuolaikinėje ekonomikoje didelę reikšmę įgauna ir bendrųjų kompetencijų ugdymas, o nuo asmeninių darbuotojo savybių vis labiau priklauso įsidarbinimo galimybės, darbo efektyvumas ir gaunamos pajamos.

Auga skaitmenines technologijas išmanančių specialistų poreikis

Vieninga skaitmeninė rinka jau ne vienerius metus yra vienas iš dešimties Europos Komisijos prioritetų. „Skaitmenizacija atveria naują pasaulio ekonomikos puslapį, o naujosios technologijos – didieji duomenys, debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas – tampa ketvirtosios pramonės revoliucijos ašimi. Ekonomikos skaitmeninimas itin svarbus, nes daro poveikį visiems pramonės ir paslaugų sektoriams. Vis dar žemas darbo jėgos skaitmeninių įgūdžių lygis riboja įmonių galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir mažina inovacijų diegimo potencialą“, – atkreipia dėmesį VGTU Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Jurevičienė.

Viena pagrindinių kliūčių verslo investicijoms – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir neatitikimas tarp įgūdžių pasiūlos ir paklausos. Mažėjanti darbo jėgos pasiūla ir jos nulemtas didelis darbo užmokesčio augimas skatina įmones investuoti į našumą didinančias technologijas, tokias kaip automatizavimas ir robotizavimas.

„Augant sektoriui, auga ir atitinkamų specialistų paklausa, formuojanti iššūkius naujoms kompetencijoms. Skaitmeninės ekonomikos sąlygomis galintys dirbti specialistai turi įgyti žinių apie naująsias ekonomikos sritis, tarptautinius ekonominius ryšius, tarptautinių organizacijų veiklą bei verslo galimybes globaliame pasaulyje. Jie turi gebėti taikyti pažangias technikos mokslų tyrimų priemones ir metodus, skirtus ekonominiams procesams analizuoti ir projektuoti, mokėti užsienio kalbas“, – teigia VGTU Ekonomikos inžinerijos katedros profesorė dr. Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė.

Kvalifikuotų specialistų poreikis tik auga. Siekiant, kad Lietuvoje didėtų našumas ir ilgalaikis augimo potencialas, labai svarbu daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą, inovacijas – skelbiama Europos komisijos pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymima, kad mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius yra viena iš priežasčių, dėl kurių didėja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Lietuvoje sparčiai vystosi startuolių įkurti verslai

Ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas didino darbo jėgos poreikį ir užimtumą Lietuvoje, kuris pernai pasiekė 77,8 proc., viršindamas Europos Sąjungos (ES) vidurkį, siekiantį 73,2 proc. (skaičiuojant procentais nuo 20-64 m. gyventojų skaičiaus). Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų rezultatai darbo rinkoje yra geresni nei ES vidurkis. 2019 m. pirmojo ketvirčio duomenimis, jų nedarbo lygis buvo mažesnis nei ES vidurkis 2,8 proc., palyginti su 4 proc. ES. 2018 metais atitinkamai siekė 2,9 proc. Lietuvoje ir 4,2 proc. 28 ES šalyse, skaičiuojant procentais nuo aktyvių 20-64 metų gyventojų.

Skirtingos kvalifikacijos asmenų užimtumo lygio skirtumas didelis. Neturinčių vidurinio išsilavinimo asmenų užimtumo lygis ypač žemas. Eurostato duomenimis, 2018 metais atitinkamai siekė: 3,3 proc. Lietuvoje, 16,3 proc. ES šalyse, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų – 45,5 proc. Lietuvoje bei 35,8 proc. ES šalyse (nuo bendro 20-64 m. užimtųjų skaičiaus).

Remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateikta informacija, pastaraisiais metais Lietuvoje pradėjo sparčiai vystytis startuoliai, kurių šiuo metu Lietuvoje veikia per 600. Jų skaičiaus augimas pastaraisiais metais siekė 58 proc. Pernai Lietuvos startuolių bendruomenė pasiekė rekordinius rezultatus – pritraukė 183 mln. eurų investicijų iš užsienio ir Lietuvos investicinių fondų.

Pradėjusiems savo verslą arba besirengiantiems netrukus pradėti, Europos Komisija siūlo pasinaudoti tarptautine mainų programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“. Pasinaudojus šia programa, suteikiama galimybė naujiems ar būsimiems verslininkams mokytis iš patyrusių verslininkų, kaip valdyti mažą įmonę kitose programoje dalyvaujančiose šalyse. Tokia praktika, kurią iš dalies finansuoja ES, leidžia praleisti nuo 1 iki 6 mėnesių kitoje ES šalyje dirbant ir mokantis iš patyrusio verslininko.