Į darbą grįžusius emigrantus priimtų 77 proc. darbdavių, jei tik žmonės atitinka kvalifikaciją. Taip išsiaiškino Užimtumo tarnyba, apklaususi per 500 įmonių.

„Populiacija senėja, ką pajunta ir verslas. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta. Vytautas Bingelis iš Londono į Lietuvą grįžo prieš metus, jau turėdamas pasiūlymą lietuviškoje baldų įmonėje. Bet grįžo ne dėl darbo, o su žmona nusprendė vaikus auginti čia.

Anglijoje V. Bingelis triūsė aštuonerius metus.

„Kol mokėmės universitete, dirbome kavinėje, tada visokių darbų buvo: sandėlių ir gamyklų“, – pasakojo sugrįžęs iš Anglijos V. Bingelis.

Juos tenkina vidutinis 1,2 tūkst. atlyginimas atskaičius mokesčius.

Dabar gyvena Švėkšnoje, kasdien važinėja į darbą prie Klaipėdos. Ir skaičiuoja, kur gyventi pigiau.

„Anglijoje labai didelės nuomos kainos, automobilio išlaidos, servisai“, – prisiminė vyras.

„Populiacija senėja, ką pajunta ir verslas. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, todėl turime vertinti kiekvieną į Lietuvą grįžtantį žmogų“, – akcentavo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Prieš trejus metus darbdaviai skeptiškiau žiūrėjo į emigrantus. 62 proc. sakė, kad emigrantai turi nepagrįstų lūkesčių darbo sąlygoms. Dabar taip mano tik 36 proc. 

„Jie prašo lankstesnio darbo laiko, darbo nuotoliu, papildomų naudų antrai pusei, šeimai“, – teigė „SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė.

Grįžę dažniausiai kimba į gamybos, statybos, prekybos, transporto darbus, bet yra ir inžinierių, mokytojų. O kartelė uždarbiui esą ne tokia ir didelė.

„Juos tenkina vidutinis 1,2 tūkst. atlyginimas atskaičius mokesčius. Aukštos kvalifikacijos darbą sutiktų dirbti ir už 2 tūkst. eurų“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė.

„Atlygį pritaikome nuo veiklos rezultatų – jie dažnai generuoja geresnius veiklos rezultatus ir nuo to priklauso jų premijos“, – aiškino „SBA Home“ personalo vadovė.

 Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Užsienio reikalų ministerija skelbia, jog pastaruosius kelerius metus lietuvių grįžta daugiau negu išvažiuoja.

Kur įsitvirtina, atsakyti sunkiau. Pagal vienam gyventojui tenkantį sugrįžtančiųjų skaičių visgi pirmauja ne didmiesčiai, o provincija.

„Priežastys – šeima, artimieji. Jie pasiilgę ir taip pat mato teigiamus pokyčius Lietuvoje“, – kalbėjo URM Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius.

Bet kai kurių akimis grįžtamoji migracija – sunkiai matoma.

„Dar vienas dalykas, kas baugina – jei grįžta su užsieniečiu, kokia bus jo integracija“, – teigė Užimtumo tarnybos atstovė Agnė Skučaitė-Leonavičienė.

Pirmadienį priimtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metų ir 8 mėnesių laikotarpiui, pranešė teismas.

Teismas taip pat įpareigojo įmonės direktorių per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo raštu atsiprašyti nukentėjusiųjų (žuvusiojo šeimos narių) ir viso bausmės atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. Skuodžiui taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metams atimta teisė dirbti bet kokį vadovaujantį darbą statybų, rangos srityje ir teisė užsiimti statybų, rangos organizavimo veikla. Byloje iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai – „Promonta“ jiems turės atlyginti 45 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir per 20 dienų gali būti skundžiamas.

Kaip pranešė teismas, byloje nustatyta, kad A. Skuodis, būdamas „Promonta“ vadovu, vienoje iš statybviečių nevykdė pareigos sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, neužtikrino saugaus darbo organizavimo, o atsakingu už saugos ir sveikatos taisyklių statyboje užtikrinimą paskyrė tinkamos kvalifikacijos neturintį asmenį.

Neužtikrinus saugių darbo sąlygų, 2019 m. liepos 3 d. darbus statybvietėje atlikęs ukrainietis nukrito iš neaptvertos technologinės angos, kuri buvo 4,3 metrų aukštyje, balkone. Nukentėjusysis dėl patirtos traumos ir daugybinių sužalojimų po dviejų dienų mirė. 

Kaltinamasis A. Skuodis kaltu neprisipažino. Įmonės vadovas nurodė, kad nukentėjusiojo darbo vieta buvo kitoje vietoje (pirmame aukšte).

Pasak jo, ši aplinkybė rodo, kad pats darbuotojas buvo nedrausmingas. Vis dėlto, pasak teismo, tokia gynybinė versija buvo paneigta byloje ištirtais įrodymais, kurie patvirtino, kad automatinės gaisro gesinimo sistemos buvo montuojamos ir dirbant balkonuose.

„A. S. turėjo pareigą ir galėjo numatyti, kad dėl netinkamo darbų organizavimo gali atsitikti nelaimingas atsitikimas, kurio metu galima ir asmens žūtis, tačiau nebuvo pakankamai atsakingas bei rūpestingas vykdydamas šias savo pareigas ir nenumatė, kad gali įvykti asmens žūtis. Nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo,“ – konstatuojama teisėjos Jolantos Ramonienės nuosprendyje.

„Prieš savaitę turėjome susitikimą su visomis profesinėmis sąjungomis ir visi sutinka, kad tai reikalingas pokytis, tai yra susiję ir konkrečiu finansavimu, tai yra 24 mln. eurų, pirmiausia didžiausią dėmesį skiriant žemiausios ir vidurinės kategorijos pareigūnų algoms. Mes susitarėme dėl kai kurių kompromisinių dalykų, septyni punktai profesinėms sąjungoms tiko, ir artimiausiu metu pati registruosiu tuos dalykus, kurie buvo suderinti su profesinėmis sąjungomis“, – pažymėjo ministrė.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė Loreta Soščekienė BNS patvirtino, kad pareigūnus Vidaus reikalų ministerijos pažadėtos korekcijos tenkina, svarbu, kad pakeitimai atsirastų projekte.

„Praėjusią savaitę mes turėjome rimtą susitikimą ministerijoje ir iš tiesų dėl tų punktų, kurie mums kėlė didžiausi nerimą, esame aptarę ir suradę kompromisinius variantus, kurie profesines sąjungas iš esmės galėtų tenkinti“, – BNS antradienį sakė L. Soščekienė.

Paketui antradienį vakariniame posėdyje pritarta po pateikimo: už balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 25 ir susilaikė 26 parlamentarai. Toliau pataisas svarstys Seimo komitetai, svarstymas plenariniame posėdyje suplanuotas gruodžio 12 dieną.

Atlyginimų kėlimui – 24 mln. eurų

Antradienį Seime pristatydama naują statutą A. Bilotaitė tvirtino, kad priėmus paketą kils atlyginimai mažiausiai uždirbantiems pareigūnams, iš viso keičiant Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

„Naujas statutas orientuotas į ilgalaikės pareigūnų gerovės sukūrimą, nes susiduriame su ne vienu iššūkiu, statutinės tarnybos daugeliui yra nepatrauklios. Nepaisant to, kad nuosekliai didinamas darbo užmokestis, jos nepatrauklios, reikalavimai tikrai nemaži, tiek sveikatai, tiek pasirengimui, todėl visose statutinės tarnybose turime trūkumą, apie 16 procentų“, – sakė A. Bilotaitė.

Praėjusią savaitę mes turėjome rimtą susitikimą ministerijoje ir iš tiesų dėl tų punktų, kurie mums kėlė didžiausi nerimą, esame aptarę ir suradę kompromisinius variantus, kurie profesines sąjungas iš esmės galėtų tenkinti.

„Kai šiandien kalbame, kaip pritraukti pareigūnus į pirmines pozicijas, mes suprantame, kad tai nėra patrauklu, ir šis statutas orientuotas į tai, kad pakeltume grindis, ir paskatintume jaunus žmones ateiti ir pradėti statutinę karjerą“, – tvirtino ministrė.

Ji teigė, kad bus didinami minimalūs pareigūnų algų koeficientai, dėl to pareiginė alga pasidės 5711 pareigūnų, o priedas už laipsnį įtraukiamas į pareiginę algą.

„Priedas už tarnybą negalės viršyti  20 proc. pareiginės algos, tačiau gaunantiems šį priedą didesnį, jis nebus mažinamas, ir esame su profesinėmis sąjungomis sutarę, kad tie pareigūnai, kurie išdirbs daugiau nei 20 metų, darbo užmokesčio politikose bus numatytas didėjimas už kiekvienus papildomus metus“, – tvirtino ministrė.

Opozicija – kritiška

Opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas pažymėjo, jog pareigūnų profesinių sąjungų atstovai susitikimuose su frakcijomis sakė pakeitimams nepritariantys ir didelė dalis patyrusių pareigūnų gali palikti tarnybą.

„Kai jūs būtent šį projektą ruošėte, visos profesinės sąjungos apsilankė frakcijose, kad prasidės protesto akcijos, mitingai, nes profesinės sąjungos akcentavo, kad, jei jis bus priimtas, iš tarnybų pasitrauks didelė dalis pareigūnų, ir ypač šiomis dienomis, kai tokios grėsmės – tai nedovanotina“, – sakė D. Gaižauskas.

A. Bilotaitė tvirtino, kad atsižvelgiant į pareigūnų pastabas projektas bus koreguojamas, tai patvirtina ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė.

Pasak L. Soščekienės, kompromisai rasti dėl apmokėjimo už laipsnį, stažą, taip pat pareigūnų perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui, nuobaudų skyrimo terminų.

„Iš esmės aš manau, kad (kompromisus – BNS) galėčiau vertinti daugiau teigiamai“, – tvirtino L. Soščekienė, pridūrusi, kad sutarimų laikantis pareigūnai daugiau nerengtų protestų.

„Vienas dalykas iš tribūnos apsakyti, kad mes sutarėm, kitas dalykas – tuos susitarimus įgyvendinti. Jei tie susitarimai bus įgyvendinti ir atsiras projekte, viskas bus gerai“, – sakė federacijos vadovė.

Ministrė registravo pasiūlymus

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė antradienį registravo su profesinėmis sąjungomis suderintus kompromisinius siūlymus, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

VRM nurodo, kad su profsąjungomis sutarta numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje. Jeigu šakos kolektyvinės sutarties nėra, pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatytų centrinės statutinės įstaigos vadovas.

Ministerija nurodo, kad būtų įtvirtinta galimybė darbo užmokestį padidinti ne tik tarnybinės veiklos vertinimo būdu, būtų nustatyti aiškūs priemokų dydžiai ir mokėjimo sąlygos, aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija ir už tai gaunamas atlygis.

Įgyvendinant valstybės tarnybos pertvarką nustatyta, kad priedas už stažą sudarys ne daugiau kaip 20 proc. pareiginės algos, tačiau, kaip pažymi A. Bilotaitė, šiuo metu didesnį priedą už stažą gaunantiems pareigūnams jis nebus mažinamas per visą tarnybos laiką.

Be to, tarnybos stažas bus vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarys galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą. Priedą už laipsnį siūloma įtraukti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Pasak ministerijos, rastas kompromisas ir dėl pareigūnų perkėlimo tvarkos. Iki trijų mėnesių būtų sutrumpintas siūlomas laikotarpis, kai esant tarnybiniam būtinumui pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeliamas į kitas pareigas į kitą vietovę. Pirminiame projekte buvo įrašyti šeši mėnesiai. Taip pat siūloma tikslinti tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką.

Nerimavo dėl socialinių garantijų

Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengus naują Vidaus tarnybos statutą, ministerija teigė, kad pakeitimai leis padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pareigūnų atlyginimus, bet pareigūnai nerimavo dėl, jų teigimu, prastėsiančių socialinių garantijų.

VRM teigia, kad nauju statutu numatoma didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Pagal projektą, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki dešimties. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose būtų patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.

Profsąjungos laikėsi pozicijos, kad siūlomi pakeitimai, kuriais pareigūnams taikomos garantijos sulyginamos su valstybės tarnautojų, pablogins jų padėtį.

Pareigūnai daugiausiai kritikavo pakeitimus, kuriais naikinamas priedas už laipsnį, priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, su perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais, butpinigių ir kelionės išlaidų kompensavimo sąlygomis susijusiais pokyčiais.

Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją.

Kai kurias garantijas žada išlaikyti

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas atsakydamas į profesinių sąjungų nuogąstavimus yra patvirtinęs, kad tie pareigūnai, kurie turi didesnį nei 20 proc. priedą už stažą, jį išlaikys.

Jis taip pat pabrėžė, kad priedą už laipsnį siūloma inkorporuoti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Vyriausybės teikiamas paketas numato, kad įgyvendinant Valstybės tarnybos pertvarkos antrąjį etapą, pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1 tūkst. 785,4 euro.

VRM skelbia, kad keičiant Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

VRM statutiniams pareigūnams – policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams – numatyta 11,8 mln. eurų. Tuo metu Kalėjimų ir Probacijos tarnyboms numatyta 9,4 mln. eurų, o muitininkams – 2,7 mln. eurų.

Į akciją atvykstančius pareigūnus plojimais pasitiko būrelis čia taip pat protestuojančių mokytojų.

„Ministerija nori Statutą parodyti kaip ant šieno krūvos uždėtą vyšnią ir sako, kad tai tortas. Tai nėra tortas“, – žurnalistams sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

„Esame nepatenkinti teikiamu Statutu nauju, kuris, kaip ir visi prieš tai, blogina statutinių pareigūnų padėtį ir garantijas“, – pridūrė jis.

Ministrų kabinetui ketinant apsispręsti dėl pataisų teikimo Seimui, pareigūnai trečiadienį taip pat rinkosi prie Finansų, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų.

Prie Vyriausybės susirinkusieji laikė plakatus su užrašais: „premjere, jūs netenkinate pareigūnų lūkesčių“, „pareigūnų baudžiavai – ne“.

Pasak profsąjungos vadovo, nors VRM kasmet kalba apie rekordinius institucijų biudžetus, „kiekvienais metais trūksta pinigų“.

VRM nurodo, kad ministerijai pavaldžioms statutinėms institucijoms kitų metų biudžete pareigūnų darbo užmokesčiui didinti papildomai numatyti beveik 37 mln. eurų, įskaitant Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimą.

„Deklaruojamos vienos sumos pinigų, tačiau pastoviai jų trūksta. (...) Kur nukeliauja tie pinigai, kad jų nuolatos trūksta?“ – kalbėjo R. Liepa.

„Kažkas sako netiesą. Greičiausiai tą netiesą sako arba nemoka tų finansinių resursų paskirstyti normaliai ministerija, kad pinigai nueitų iki galutinio vartotojo“, – pridūrė jis.

Pasak profsąjungų, statutinius pareigūnus pykdo priedo už laipsnį panaikinimas, priedo už stažą mažinimas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais, butpinigių ir kelionės išlaidų kompensavimo sąlygų keitimas.

Reaguodama į kritiką, VRM teigia, kad tie pareigūnai, kurie turi didesnį nei 20 proc. priedą už stažą, jį išlaikys.

Be kita ko, priedą už laipsnį siūloma įtraukti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

„Čia jums taip pasakė, aš labai abejoju, kad taip ir bus“, – sakė R. Liepa.

Tuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovės pavaduotojas Darius Čekavičius teigė, kad politikai, bandydami spręsti pareigūnų trūkumo problemą, blogina darbo sąlygas.

„Dabar neribojamas yra laikas, o planuojama numatyti butpinigių mokėjimą penkeriems metams, taip pat planuojama prailginti pareigūnų perkėlimą be jų sutikimo į kitą tarnybos vietą. Šiuo metu turime tris mėnesius, planuojama per penkerius metus numatyti perkėlimą 18 mėnesių“, – sakė jis.

VRM taip pat pabrėžia, kad pokyčiais siekiama didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų.

Pagal pataisas, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki 10. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija.

„Tai yra paketas, susijęs ir iš finansinės dalies, kuri sprendžia žemiausios ir vidurinės grandies pareigūnų darbo užmokesčio augimą, ir kiti dalykai, kurie taip pat svarbūs mūsų valstybei“, – sakė ministrė Agnė Bilotaitė.

Statute taip pat nustatomas tik minimalus pareigybių grupių pareiginės algos koeficientas, o centrinių statutinių įstaigų vadovai patvirtins pareigūnų darbo apmokėjimo sistemas, pagal kurias pareigūnams bus mokamas darbo užmokestis.

Dokumente numatytos ir priemonės pareigūnams pritraukti į tarnybą: galimybė statutinių profesinio mokymo įstaigų kursantams mokėti specialiąsias stipendijas, aukštųjų mokyklų studentams, kurie studijuoja pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, – galimybė mokėti tikslines skatinamąsias stipendijas, jeigu jie sudaro stojimo į vidaus tarnybą sutartis.

Šią idėją politikas iškėlė trečiadienį per Seimo valdybos posėdį svarstant, ką reikėtų daryti su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktomis rekomendacijomis dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo.

„Reikėtų gal dar kartą bandyti teikti įstatymą. Prisimenu, kad teikiant tada, kai priėmime jis įstrigo, buvo tokių Seimo narių kalbų: na, jeigu būtų išspręstas atlyginimo klausimas, gal visi lengviau balsuotų. Dabar atlyginimų klausimas tikrai yra išspręstas dosniai, todėl galbūt tas balsavimas dėl darbo sąlygų ir garantijų įstatymo būtų sėkmingesnis“, – sakė J. Razma.

„Būčiau linkęs parodyti iniciatyvą ir įregistruoti tą projektą, kuriam svarstymo stadijoje bendru sutarimu pritarta“, – teigė jis.

Politikas priminė, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog Seimo narių veiklos garantijos turi būti nustatytos įstatyme.

Ši idėja kitų Seimo valdybos narių pritarimo nesulaukė. Tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atstovai ragino neskubėti registruoti įstatymo projekto, kol šis klausimas su STT rekomendacijomis neaptartas frakcijose, koalicijoje.

Praėjusią savaitę STT pateikė teisės aktų, reglamentuojančių su parlamentine veikla susijusių išlaidų apskaitą bei gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje suteikimą, antikorupcinį vertinimą.

Tarnybos teigimu, dabartinė tvarka sudaro galimybes lėšas kompensuoti ir tinkamai nevykdant parlamentinės veiklos. STT atkreipė dėmesį, kad lėšos tam mokamos nepertraukiamai, nepriklausomai nuo parlamentaro veiklos intensyvumo, dalyvavimo ar nedalyvavimo komisijų ar komitetų posėdžiuose statistikos, kai kurios išlaidos reglamentuotos pernelyg abstrakčiai, dėl to gali būti įvairiai interpretuojamos ir nepagrindžiamos.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymu trečiadienį nutarta Seimo kanceliarijai pavesti išanalizuoti STT rekomendacijas ir pateikti siūlymus, ką reikėtų keisti.

Seime ne kartą bandyta priimti jų darbo sąlygas ir veiklos garantijas nustatantį įstatymą, tačiau daugumos pritarimo projektai nesulaukdavo.

Pastarąjį kartą toks projektas atmestas 2021 metų rugsėjį per priėmimo stadiją. Didžiausio Seimo narių pasipriešinimo sulaukia bandymai reglamentuoti jų darbo ir poilsio laiką, nustatyti nuobaudas už posėdžių nelankymą ir panašiai.

„Keleiviams teks ilgiau stovėti eilėse, taip pat bus atšaukta skrydžių“, – rašoma šeštadienį paskelbtame profsąjungos „Verdi“, kuri reikalauja didesnio darbo užmokesčio ir geresnių darbo sąlygų, pranešime.

Oro uostų asociacija ADV pranešė, kad skrydžiai bus atšaukiami Berlyno, Bremeno, Hamburgo ir Hanoverio oro uostuose ir tai turės įtakos maždaug 100 tūkst. keleivių.

ADV generalinis direktorius Ralphas Beiselis (Ralfas Beizelis) apsaugos darbuotojų streiką pavadino „piktnaudžiavimu“.

„Verdi“ siekia didesnio užmokesčio už naktines pamainas ir darbą savaitgaliais ir tikisi, kad jau trečias šiemet streikas privers darbdavius atsižvelgti į darbuotojų reikalavimus.

„Darbas visą parą septynias dienas per savaitę kenkia šeiminiam gyvenimui...“, – pažymėjo profsąjunga.

„Darbo sąlygos turi būti patrauklesnės, kad pakaktų žmonių, kurie būtų pasirengę imtis tokio darbo.“

Pažeidimai – pas kas antrą

2022 m. gruodžio 10 d. VDI, VSAT vykdė bendras krovininio transporto priemonių vairuotojų patikras Šalčininkų, Medininkų ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktuose.

Patikrinti 85 Lietuvos įmonėms priklausančių transporto priemonių vairuotojai, iš jų 76 – trečiųjų šalių piliečiai. Pažeidimų rezultatai aiškiai matomi: 13 nelegalaus darbo (visi – trečiųjų šalių piliečiai) atvejų, 31 informacijos apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius teikimo tvarkos pažeidimas.

Apibendrinant rezultatus konstatuotina, kad tik kas antras vairuotojas įdarbintas nepažeidžiant įdarbinimo tvarkų: patikrinus 85 vairuotojus, rasti 44 pažeidimai. Tad pažeidimai –  kas antroje sustabdytoje transporto priemonėje. Akivaizdu, kad įvykdyta prevencinė priemonė dėl bendrų krovininio transporto priemonių vairuotojų patikrų visiškai pasiteisino, tad šias neplanines patikras ketinama vykdyti ir toliau.

Tendencijos nesikeičia

Ankstesni panašių patikrų rezultatai – analogiški, pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 16 d. VDI pareigūnai Šalčininkų pasienio kontrolės poste taip pat bendrai tikrino krovininio transporto priemonių vairuotojus.

Šios patikros metu buvo patikrinta dvylika Lietuvos įmonių vairuotojų ir tik du iš jų buvo įdarbinti nepažeidžiant įdarbinimo tvarkos.

VDI pradėjo tyrimus: trys atvejai dėl nelegalaus darbo, aštuoni atvejai dėl informacijos apie Lietuvoje įdirbintus užsieniečius nepateikimo, vienas atvejis, kai vairuotojas dirbo nemokamų atostogų metu. Be to, nustatyta, kad dvi įmonės jau yra baustos už nelegalų darbą, tačiau ir vėl įkliuvo pakartotinai.

Reikalavimai darbdaviams

VDI primena, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatyme yra nustatytas reikalavimas: darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per informacinę sistemą nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta pranešimo tvarka ir terminai: „Darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos“.

Nurodymai užsieniečiams

Be to, Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas atkreipia dėmesį į Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, jog kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją. Jei užsieniečių veikla įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, jie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Išnaudojus kvotą, darbdaviai, norintys įdarbinti darbuotojų (vairuotojų) iš trečiųjų šalių, privalo kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl Lietuvos darbo rinkos poreikių įvertinimo.

Darbuotojams užsieniečiams privalu įsigyti leidimą dirbti

Specialistas atkreipia dėmesį, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti šį leidimą.

„Įdarbinus tokius vairuotojus iš trečiųjų šalių be Užimtumo tarnybos leidimų dirbti, vadovaujantis Užimtumo įstatymu toks darbas laikomas nelegaliu ir kyla atsakomybė darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusi užsienietį“, – akcentavo R. Rakauskas.

Nepaisant viso to, atlygis išlieka svarbus.

„Lygiai taip pat aktualūs ir kiti klausimai. Jeigu dvi įmonės siūlo panašų atlyginimą, darbuotojai visada vertins plačiau, vertins visumą“, – pasakojo „Vinted“ talentų pritraukimo komandos vadovė Ieva Kuniejūtė.

Lietuvoje keturi iš dešimties apklaustų jaunų specialistų tiki, kad per pirmuosius kelerius metus darbe pasieks 2,5 tūkst. eurų „į rankas“ atlyginimą.

Mažesnė dalis apklaustųjų tikisi uždirbti dar daugiau. Tokios buvo SEB banko tyrimo išvados.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

Ekonomistai nesistebi.

„Darbo rinka per pastaruosius kelis mėnesius laikėsi stipri, dabar dar pastiprėjo. Vidutinis darbo užmokestis šalyje augo. Priklauso nuo sektoriaus ir šalies, bet vidurkis siekia apie 12–13 proc. per metus“, – sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lūkestis turi būti labai gerai pamatuotas ir pasvertas, vien dėl to, kad esi jaunas ir ką tik baigei mokslus.

„Vinted“ darbuotojų vakare skubėti namo neverčia namus primenanti aplinka: žaidimų, miego, meditacijos kambariai ir greitu metu atsirasianti pirtis.

„Iš esmės tai darbdavys turi pasitikėti darbuotoju ir leisti jam rinktis darbo vietą, kur jis nori dirbti, biure ar namuose, gal užsienyje“, – tikino I. Kuniejūtė.

Tą pastebi ir darbo skelbimus stebintys specialistai. Jie pabrėžia, kad svarbios ir darbe gaunamos privilegijos. Esą šiais laikais sveikatos draudimas, poilsio zonos, galimybė dirbti iš namų nebėra privilegija, tai būtinybė.

„Didžiausias pokytis įvyko dėl karantino. Naudų krepšelis sparčiai išsiplėtė“, – teigė „CV Online“ atstovė Rita Karavaitienė.

Vis dėlto, pramonininkai pabrėžia, kad bandydami išsikaulyti geresnes darbo sąlygas darbuotojai turi nepamiršti, jog ir patys įmonei privalo nešti naudą.

„Jauni žmonės išmokomi save parduot. Kai kurie labai gerai tą moka padaryti, bet tada ateina kitas etapas, darbdavio nusivylimas. Paprastai jeigu darbdavys nusivilia, suprastėja karjeros galimybės, jei per bandomąjį laikotarpį tuo darbuotoju atsikratoma“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Darbo skelbimus analizuojanti specialistė pabrėžė – jaunimo lūkesčiai ne visada atitinka realybę.

„Lūkestis turi būti labai gerai pamatuotas ir pasvertas, vien dėl to, kad esi jaunas ir ką tik baigei mokslus. Vien dėl to didelio atlyginimo nereikėtų tikėtis“, – aiškino R. Karavaitienė.

Kad dalis jaunimo, ieškančio darbo, reikalavimų įgyvendinti nebus, pastebi ir SEB bankas. Mat taip sparčiai kaip infliacija atlyginimai kilti negali.

„Daugeliui įmonių pelningumas tiek neaugo. Ir žiūrint į kitus metus tiek neaugs. Išsiskyrimas požiūrio, jis, aišku, yra aštrus“, – dėstė T. Povilauskas.

Tad pramonininkai primena, kad dabar ne laikas kelti reikalavimų dėl didesnių algų ar patogesnių darbo sąlygų. Esą sudėtinga ekonominė situacija darbdavius dažnai verčia mažinti kolektyvą.

„Plečiasi vos kelios įmonės, Lietuvos mastu gal vienas arba du proc. Didžioji dalis įmonių galvoja apie laikiną susitraukimą ir apie taupymo sprendimus“, – tvirtino S. Besagirskas.

Statistikos departamento duomenimis šiemet vidutinis darbo užmokestis siekė šiek tiek daugiau nei vieną tūkstantį eurų į rankas.