Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) prezidentą renka dvejiems metams.

Kovo 21-ąją kaip tik baigėsi buvusio "Smiltynės perkėlos" generalinio direktoriaus D.Butvydo kadencija.

Jo prezidentavimo klausimas, nebaigus kadencijos, iškilo po to, kai jis pasitraukė iš "Smiltynės perkėlos" direktoriaus pareigų.

Nepaisant to, tada pasitarusi asociacijos taryba nusprendė nesuspenduoti prezidento įgaliojimų.

D.Butvydas iš posto "Smiltynės perkėloje" pasitraukė pernai birželį, kaip pats teigė, taip siekdamas "nuimti įtampą bendrovėje".

Jo darbu nepatenkintas buvo tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis, o ministerijos sudaryta darbo grupė jo veikloje esą aptiko tam tikrų procedūrinių pažeidimų.

Pats D.Butvydas tiek tada, tiek vėliau tikino esąs švarus ir neketino trauktis iš KPA prezidento pareigų, kurias užėmė nuo 2018-ųjų kovo.

Tada, jam išėjus iš "Smiltynės perkėlos", vyko asociacijos tarybos posėdis, ir buvo priimtas sprendimas nieko nekeisti.

Jo paprašyta pabaigti kadenciją. Po netikėto D.Butvydo pasitraukimo iš "Smiltynės perkėlos" direktoriaus posto kilo tam tikrų abejonių esą dėl reputacijos dalykų ir neva buvo svarstyta, ar jis galėtų likti KPA prezidentu.

Per 23 asociacijos veiklos metus prezidento veikla nė sykio nebuvo suspenduota.

Taip pat per visą KPA istoriją asociacijos prezidentu niekada nebuvo asmuo, kuris tuo pat metu nevadovavo jokiai įmonei.

"Naujo prezidento rinkimai nukelti iki ataskaitinio rinkiminio susirinkimo. Įstatai tam neprieštarauja. Mūsų organizacija nėra tokia, kuri būtų labai suvaržyta savo sprendimų. Kas galėtų pakeisti D.Butvydą, kol kas atskleisti negaliu", – teigė vienas asociacijos narių Rimantas Taraškevičius.

Nuo antradienio bendrovė "Smiltynės perkėla" oficialiai turi naują generalinį direktorių.

Juo paskirtas M.Čiakas, iki šiol laikinai vadovavęs bendrovei.

M.Čiakas anksčiau dirbo technikos ir saugios laivybos vadovu. "Smiltynės perkėla" su naujuoju generaliniu direktoriumi darbo sutartį pasirašė penkeriems metams.

"Planai nesikeičia, reikės įgyvendinti valdybos nustatytą strategiją. Šioje įmonėje dirbu devynerius metus, kasdienybė man gerai žinoma. Viską vykdysime pagal planą, mūsų teritorija nesutvarkyta, niekaip neišsprendžiame reikalų su buvusiu rangovu. Bylinėjamės, bet ieškome bendrų sąlyčio taškų, kad sudarytume taikos sutartį", – prasitarė M.Čiakas.

Nuolatinio vadovo "Smiltynės perkėla" neturėjo nuo vasaros, kai birželio 20-ąją tuometis generalinis direktorius Darius Butvydas įmonės valdybai įteikė atsistatydinimo prašymą.

Bendrovės valdyba jo prašymą patenkino, o laikinuoju "Smiltynės perkėlos" vadovu paskyrė M.Čiaką.

M.Čiakas teigė, kad nuo tos dienos, kai D.Butvydas išėjo iš darbo, su juo nebuvo susitikęs ir nebendravo kaip nors kitaip, todėl kalbos, kad buvęs direktorius esą ir toliau liks šešėliniu "Smiltynės perkėlos" vadovu, neturi pagrindo.

Nelabai įsivaizduoju, kaip būtų galima nedirbant įmonėje jai vadovauti, nes visi viešieji pirkimai susiję su valdybos sprendimais, jie protokoluojami.

"Tokios kalbos man kelia juoką. Bendrovės veiklai didelį dėmesį rodo valdyba. Valdybos posėdžiai vyksta 2–3 kartus per mėnesį. Nelabai įsivaizduoju, kaip būtų galima nedirbant įmonėje jai vadovauti, nes visi viešieji pirkimai susiję su valdybos sprendimais, jie protokoluojami. Tad joks "vadovavimas" iš šalies yra neįmanomas", – pabrėžė M.Čiakas.

D.Butvydas priėmė sprendimą atsistatydinti esą "siekdamas užtikrinti stabilią įmonės veiklą bei atsižvelgdamas į bendrovės interesus".

Po D.Butvydo atsistatydinimo "Smiltynės perkėla" išgyveno ne pačius geriausius laikus: teismas sustabdė katamarano pirkimo viešąjį konkursą, be to, Valstybinė darbo inspekcija vykdė patikrinimą, kuris pradėtas dėl galimų darbo ir poilsio laiko pažeidimų.

Už įmonės generalinio direktoriaus atranką buvo atsakinga šios įmonės valdyba.

M. Čiakas anksčiau dirbo technikos ir saugios laivybos vadovu.

„Smiltynės perkėla“ su M.Čiaku pasirašė darbo sutartį penkeriems metams.

Naujasis bendrovės generalinis direktorius nebuvo vienintelis kandidatas užimti šias pareigas.

„Smiltynės perkėla“ generalinio direktoriaus neturėjo nuo birželio 20 dienos, kai iš pareigų pasitraukė Darius Butvydas.

D.Butvydas iš posto "Smiltynės perkėloje" pasitraukė birželį, kaip pats tada teigė, taip siekdamas "nuimti įtampą bendrovėje".

Jo darbu nepatenkintas buvo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, o ministerijos sudaryta darbo grupė jo veikloje esą aptiko tam tikrų procedūrinių pažeidimų.

Pats D.Butvydas tiek tada, tiek dabar tikina esąs švarus ir neketina trauktis iš Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) prezidento pareigų, kurias užima nuo pernai kovo.

"Buvo asociacijos tarybos posėdis, kai išėjau iš "Smiltynės perkėlos", ir buvo priimtas sprendimas nieko nekeisti, manęs paprašė pabaigti kadenciją. Nėra dėl ko man reikšti jokių įtarimų ir jie nėra pareikšti. Kalbėti apie tyrimus yra absoliutus absurdas ir jų pradėti nėra jokio pagrindo", – tikino D.Butvydas.

Vienas iš KPA tarybos narių, nepanoręs viešumo, pripažino, kad po netikėto D.Butvydo pasitraukimo iš "Smiltynės perkėlos" direktoriaus posto kilo tam tikrų abejonių esą dėl reputacijos dalykų ir neva buvo svarstyta, ar jis galėtų likti KPA prezidentu.

"Buvo susirinkusi asociacijos taryba ir nusprendė, kad D.Butvydas turi užbaigti kadenciją. Įstatai tai leidžia, mes nieko nepažeidžiame, juolab tai yra visuomeninė organizacija. Jis mums tvirtino, kad nėra nieko tokio padaręs, dėl ko jį reikėtų pasmerkti. O jis išėjo iš "Smiltynės perkėlos", kaip pats aiškino, nes santykiai su Susisiekimo ministerija buvo įtempti ir jį šiaip ar taip ketino pakeisti savo statytiniu. Bet norėčiau kreiptis į D.Butvydą – Dariau, tai yra jūsų asmeninė atsakomybė dėl asociacijos prestižo, jei dėl kokių nors priežasčių jūs negalite toliau vadovauti KPA, privalote mums pasakyti", – kalbėjo pramonininkų asociacijos atstovas.

Per 23 asociacijos veiklos nė sykio prezidento veikla nebuvo suspenduota.

„Valdyba gavo prašymą generalinio direktoriaus atsistatydinti ir tą prašymą patenkino. Butvydas pats pateikė pareiškimą, tai yra jo sprendimas“, – BNS sakė "Smiltynės perkėlos" valdybos pirmininkas Valdemaras Vaičekauskas.

Jo teigimu, D. Butvydas atleidžiamas šalių susitarimu, jam bus išmokėta dviejų vidutinių mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija – 4500 eurų „į rankas“. Penktadienis yra paskutinė jo darbo diena.

Anot V. Vaičekausko, valdyba ketvirtadienį vertino ministerijos darbo grupės išvadas, tačiau nenustatė jokių įstatymo pažeidimų.

„Matome, kad yra tam tikri procedūriniai pažeidimai. Štai yra neįvykęs vienas iš konkursų, pasirodė, kad bendrovės viešųjų pirkimų komisija buvo suformulavusi per daug griežtas sąlygas, tai mes rekomendavom komisijai tas sąlygas išplėsti, kad būtų daugiau pasiūlymų ir tą konkursą kartosime“, – sakė V. Vaičekauskas.

Jis taip pat pripažino, kad D. Butvydas elgėsi netinkamai, įmonei pakeitus keleivių kėlimo keltais tvarką.

„Pavyzdžiui, valdybos nuomone, D. Butvydas sukėlė tam tikras įtampas, nepasirūpinęs tinkamu prioritetinių keleivių perkėlimo tvarkos taikymu, išvyko atostogų, tuo būdu sukeldamas sąmyšį, teko įsikišti valdybai. Valdyba tai vertino kaip ne visiškai atsakingą generalinio direktoriaus elgesį, jam tokia pastaba buvo išsakyta“, – aiškino valdybos pirmininkas.

„Kitas pavyzdys, buvo įvykęs konfliktas tarp Butvydo ir vienos darbuotojos, išėjusios motinystės atostogų, valdyba atliko šito įvykio tyrimą, nustatė, kad nei emocinio, nei fizinio smurto nebuvo, tačiau dalis kaltės dėl šito konflikto ir įtampos, valdybos nuomone, tenka generaliniam direktoriui“, – pridūrė jis.

Nuo 2010 metų sausio įmonei vadovavęs 48-erių D. Butvydas sako, kad dauguma ministerijos darbo grupės pateiktų išvadų remiasi prielaidomis, o ne faktais, tačiau atsistatydino, nes siekęs „nuimti įtampą bendrovėje“.

Kažkas tą įtampa turi nuimti ir kažkas turi daryti vienokį ar kitokį sprendimą.

„Visi matome, kad paskutiniu metu aplink "Smiltynės perkėlą" yra keliama labai daug aistrų, dažai dirbtino ir padidinto susidomėjimo. Tai kelia įtampą bendrovės viduje ir visa kita. Kažkas tą įtampa turi nuimti ir kažkas turi daryti vienokį ar kitokį sprendimą“, – BNS sakė jis.

„Apie tai, kas iš tiesų vyksta ir kokios galimai to priežastys, aš plačiau pakomentuosiu kitą savaitę“, – pridūrė jis.

Ministerijos darbo grupė įvertino 8 "Smiltynės perkėlos" konkursus, skelbtus 2017–2019 metais. Iš jų įvyko tik vienas, penki dėl skundų nutraukti (du iš jų – Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymu), dar dviejų pirkimų procedūros vyksta.

Tyrimo metu nustatyta, kad konkursų objektai buvo nepagrįstai stambinami, tiekėjams kelti konkurenciją ribojantys reikalavimai, o kai kuriais atvejais buvo proteguojamas vienas tiekėjas, skelbė ministerija.

BNS žiniomis, audito išvadose rašoma, kad naujų keltų pirkimo konkursą, tikėtina, turėjo laimėti olandų bendrovė, katamarano – ispanai, neoficialiai susitarus su tiekėjais. Įtarti išankstinius susitarimus leidžia dažnos ir ilgos Smiltynės perkėlos vadovo komandiruotės į Olandiją ir Ispaniją pas konkrečius tiekėjus.

Be to, pasak ministerijos, D. Butvydas konfliktuoja su pavaldiniais, o tai blogina vidinę atmosferą visoje įmonėje.

Darbo grupės išvadose, BNS žiniomis, rašoma, jog viena įmonės darbuotoja skundėsi, kad D. Butvydas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą jai ruošiant medžiagą apie panaikintą prieigą prie dokumentų, vadovo spaudimą komisijai nustatant konkurenciją ribojančias pirkimų sąlygas bei atrenkant laimėtoją, proteguojant vieną dalyvį ar eliminuojant tiekėjus, pasiūlius mažesnę kainą.

Nuo šių metų sausio pasikeitus tvarkai, neringiškiams buvo panaikinta teisė keltis per Kuršių marias be eilės. Visuomenėje kilo nepasitenkinimas, o D. Butvydas tuo metu išėjo atostogų. Susisiekimo ministras situaciją tuomet pavadino vadovybės demonstruojamu aukščiausio lygio neprofesionalumu.

Šiuo metu pirmumo teisė Neringos gyventojams vis dar neatnaujinta, nes, pasak D. Butvydo, teisės aktuose nėra apibrėžtos tokios prioritetinės eilės. Tačiau šie gyventojai ir toliau keliami nemokamai.

"Smiltynės perkėla" keltais kelia keleivius ir krovinius per uosto kanalą iš Klaipėdos į Kuršių neriją.

Tokias išvadas susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui pateikė ministerijos darbo grupė, atlikusi „Smiltynės perkėlos“ viešųjų pirkimų auditą ir darbuotojų skundų tyrimą, pranešė ministerija.

„Tyrimo išvadas skubiai pateikėme bendrovės valdybai – nustatyti veiklos skaidrumo pažeidimai, netinkamo elgesio darbe faktai reikalauja neatidėliotinų veiksmų. Bendrovės valdyba įpareigota spręsti aptiktas problemas ir priimti reikiamus sprendimus“, – pranešime sakė R. Masiulis. 

Pasak jo, tyrimas inicijuotas gavus signalų, kad bendrovės vadovybė nesivadovauja skaidrumo ir verslo etikos standartais.

Darbo grupė įvertino 8 „Smiltynės perkėlos“ konkursus, skelbtus 2017–2019 metais. Iš jų įvyko tik vienas, penki dėl skundų nutraukti (du iš jų – Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymu), dar dviejų pirkimų procedūros vyksta.

Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, 2017 metais perkėla nutraukė 1,3 mln. eurų vertės keltų rampų rekonstrukcijos konkursą, be to, neįvyko pernai ir šiemet skelbti 12 mln. eurų vertės naujų keleivinių keltų bei 2,8 mln. eurų katamarano pirkimo konkursai.

Pernai gegužę įmonė pasirašė 81 tūkst. eurų vertės keltų „Baltija“, „Neringa“ ir „Žalgiris“ rampų rekonstrukcijos projekto parengimo ir techninės priežiūros sutartį su bendrove „Western Baltic Engineering“,

Tyrimo metu nustatyta, kad konkursų objektai buvo nepagrįstai stambinami, tiekėjams kelti konkurenciją ribojantys reikalavimai, o kai kuriais atvejais buvo proteguojamas vienas tiekėjas, skelbia ministerija.

BNS žiniomis, audito išvadose rašoma, kad naujų keltų pirkimo konkursą, tikėtina, turėjo laimėti olandų bendrovė, katamarano – ispanai, neoficialiai susitarus su tiekėjais. Įtarti išankstinius susitarimus leidžia dažnos ir ilgos „Smiltynės perkėlos“ vadovo komandiruotės į Olandiją ir Ispaniją pas konkrečius tiekėjus.

Pavyzdžiui, įmonės vadovas Darius Butvydas ir technikos ir saugios laivybos direktorius Mindaugas Čiakas du kartus lankėsi pas potencialią katamarano tiekėją Ispanijos „Rodman Polyship“, 6 kartus – pas Nyderlandų „Aqualiner  dėl laivo „Smiltynė“ nuomos ir pardavimo.

BNS turimi duomenys rodo, kad nuo 2017 metų spalio šiai įmonei nuomotas laivas 2018 metų rugsėjį jai parduotas už 1,15 mln. eurų. Tačiau už „Smiltynę“ laiku – iki 2018 metų pabaigos – neatsiskaityta, sumokėta tik 10 proc. jo vertės, o „Smiltynės perkėla“ laivo nesusigrąžino.

Pasak ministerijos, bendrovės viešųjų pirkimų komisija nėra savarankiška, nes galutinį sprendimą lemdavo vadovo nuomonė, nepaisant to, kad komisijoje kelta abejonių dėl pirkimų.

Ministerijos auditoriai siūlo įmonei atnaujinti viešųjų pirkimų komisiją, įsteigti pareigybę, atsakingą už korupcijos ir kitų rizikų prevenciją.

Nustatyta, kad neefektyviai naudotos bendrovės lėšos komandiruotėms į užsienį – per 3 pastaruosius metus joms išleista 43 tūkst. eurų, tačiau renginių darbotvarkė būdavo daug trumpesnė nei komandiruočių laikas, jų metu atostogaujama, tenkinami asmeniniai poreikiai.

Pavyzdžiui, BNS žiniomis, pernai įmonės vadovas D. Butvydas 9 dienoms vyko į komandiruotę JAV, į Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) konferenciją „Energy Efficiency ir Waterborne Transport“, nors renginys vyko tik 2 dienas, o kitas jis atostogavo. Kelionei išleista 2,22 tūkst. eurų.

„Daugeliu atvejų komandiruotės neatnešė bendrovei jokio rezultato. Be to, dažnos ir nepagrįstai ilgos bendrovės vadovo komandiruotės pas tiekėjus taip pat leidžia įtarti išankstinius jos ir tiekėjų susitarimus dėl konkrečių pirkimų“, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak jo, įmonė vadovas D. Butvydas konfliktuoja su pavaldiniais, o tai blogina vidinę atmosferą visoje įmonėje.

Valdybos pirmininkas: yra procedūrinių pažeidimų

„Smiltynės perkėlos“ valdybos pirmininkas sako, kad įmonėje yra procedūrinių pažeidimų, tačiau vertinti jų kol kas nesiėmė.

„Viena, ką galiu pasakyti, matome, kad yra tam tikrų procedūrinių pažeidimų“, – BNS sakė Valdemaras Vaičekauskas.

Anot jo, ketvirtadienį vykstančiame valdybos posėdyje svarstomos darbo grupės išvados, o savo vertinimą valdyba planuoja pateikti artimiausiu metu.

V. Vaičekauskas patvirtino matęs darbo grupės išvadas, tačiau išsamiau jų nekomentavo. Jis neatsakė, ar valdyba anksčiau žinojo apie galimus pažeidimus bendrovėje.

„Viešojoje erdvėje pasirodė nemažai netikslumų ir nemažai vienašališkų nepagrįstų nuomonių. (...) Kai mes tą viską išgryninsime, nes nenorime vadovautis nepagrįstais dalykais, vienašališkais, ar juo labiau gandais, artimiausiu metu pateiksime visuomenei“, – teigė V. Vaičekauskas.

Jis taip pat sakė žinantis, kad tarp darbuotojų ir įmonės vadovo buvo kilusi įtampa, šiuos faktus taip pat aiškinasi valdyba.

„Buvo išeinant vienai darbuotojai į motinystės atostogas kilusi įtampa, ta darbuotoja parašė skundą, tą skundą aiškinosi ir tyrė ministerijos tyrimo grupė ir taip pat dabar paskutinę savaitę tą daro valdyba. Tikrai yra akivaizdu, kad kilo tam tikros įtampos, bet norint jas verifikuoti ir kompetentingai informuoti visuomenę, mes dabar tai ir aiškinamės“, – sakė V. Vaičekauskas.

Pasak Palangos turizmo informacijos centro direktorės Egidijos Smilingienės, jaučiama, kad poilsiautojų į kurortą atvyksta vis daugiau. Dažniau jie varsto ir pačios įstaigos duris.

„Žmonės ateina, klausia, domisi lenktynių programa. Tikimės, kad šį savaitgalį atvyks daug žmonių. Juolab kad orai – geri. Karšta nėra, bet šilta, nelyja“, – tvirtino direktorė.

Šiam savaitgaliui laisvų vietų įmanoma rasti jau ne visuose viešbučiuose. Dalis jų visiškai užpildyti ar turi mažai likusių kambarių.

Palangos turizmo informacijos centro vyriausioji specialistė Alma Slaboševičienė pasakojo, kad tai susiję su lenktynėmis, vasara ir įsibėgėjančiomis atostogomis.

„Šis savaitgalis bus vienas karščiausių šį sezoną“, – teigė vyriausioji specialistė.

Pasak A.Slaboševičienės, viešbučiai kainų specialiai lenktynių savaitgaliui tikrai nedidino. Galioja įprastos vasaros kainos.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės pavaduotoja Eglė Baltranaitė taip pat tvirtino, kad į įstaigą užsuka daugiau žmonių.

„Nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio poilsiautojų srautai visada būna didesni. Padaugėjo užklausų iš žmonių, kurie domisi apgyvendinimu“, – tvirtino pavaduotoja.

Pasak E.Baltranaitės, Neringos apgyvendinimo įstaigose yra likę nedaug vietų. Ir ne tik savaitgaliais, bet ir paprastomis dienomis. Dėl to rekomenduojama nakvyne pasirūpinti iš anksto.

„Labiausiai išgraibstyti viešbučiai, poilsio namai. Privatus sektorius laisvų vietų gali pasiūlyti daugiau. Norintiesiems atvykti patariame iš anksto susirasti kambarį, kur apsistoti. Atvykus tai padaryti gali būti sunku“, – komentavo pavaduotoja.

Įmonės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas tvirtino, kad besikeliančiųjų į Smiltynę srautai nėra labai išaugę. Pasak vadovo, ši liepa yra prastesnė nei praėjusių metų, tačiau birželis buvo gerokai geresnis nei pernai.

„Viskas priklauso nuo oro. Nėra saulės ir šilumos, nėra ir srautų. Žmonės važiuoja į Neringą, bet ne specialiai dėl savaitgalio. Vasara nuo saulės, žiemą nuo stintų mūsų verslas priklauso. Saulės turime ribotai ir srautai atitinkami. Tačiau dar yra laiko“, – tvirtino D.Butvydas.

Pernai rekordinį pelną skaičiavusi įmonė "Smiltynės perkėla" šiuos metus pradėjo ne taip sėkmingai - pirmojo pusmečio bendrovės uždarbis yra trečdaliu mažesnis nei pernai tuo pačiu metu: nuostoliai siekia 112 tūkst. eurų, o pajamos 1,9 mln. eurų, sąnaudos per šį laikotarpį siekė 2 mln. eurų ir buvo 5 proc. didesnės nei pernai.

"Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius Darius Butvydas "Verslo žinioms" aiškino, kad gerokai prastesni veiklos rezultatai nėra staigmena, o juos lėmė objektyvios priežastys: "Praėję metai buvo išskirtiniai ir pelningiausi mūsų veiklos istorijoje. Prie uždirbto 1,3 mln. eurų pelno prisidėjo parduoti du įmonei priklausantys pastatai, keltų nuoma suskystintų gamtinių dujų krantinės statybai ir dėl Nidos kelio remonto išaugęs sunkiojo transporto priemonių perkėlimo srautas. Šiemet pajamų iš šių papildomų veiklų neturime, todėl normalu, kad rezultatai blogesni".

Krovininių automobilių perkėlimo srautas šį pusmetį mažėjo net 21 proc., pavyzdžiui, perkelta 5 tūkst. mažiau krovininių automobilių nei pernai sausį-birželį, kai Neringoje vyko kelio nuo Preilos iki Nidos rekonstrukcija. Anot D.Butvydo, srautų sumažėjimui įtakos turėjo blogas oras ir sumažėjęs automobilių srautas iš Kaliningrado. Prie mažesnio uždarbio prisidėjo ir nuo metų pradžios apie 5 proc. sumažintos perkėlimo bilietų kainos.

Šeštadienį atidaromas naujas greitaeigio laivo maršrutas Klaipėda – Juodkrantė – Nida.

Visą vasarą laivas „Smiltynė“ reguliariai kursuos du kartus per dieną iš Danės upės nuo krantinės šalia buvusio Senosios perkėlos pastato Žvejų gatvėje, pranešė bendrovė „Smiltynės perkėla“.

Kelionė iš Klaipėdos į Nidą su sustojimu Juodkrantėje truks apie dvi valandas.

„Mūsų tikslas, kad klaipėdiečiai ir miesto svečiai greitai pasiektų Nidą. Naujasis laivas ir maršrutas - tai ne tik šiuolaikinė, saugi, greita ir patogi transporto priemonė, bet ir galimybė iš laivo pamatyti unikalius Neringos kopų ir Kuršių marių vaizdus“, – teigia „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

Kelionė katamarano tipo laivu į vieną pusę, bilietą perkant „Tiketa“ kasose ar internetu, kainuos 30 litų, perkant laive - 33 litus.

Laive paruoštos 72 sėdimos vietos keleiviams ir iki 43 vietų dviračiams. Pagrindiniame laivo denyje įrengtas uždaras keleivių salonas su panoraminiais langais, taip pat atviras keleivių denis su apžvalgos aikštele.

Jau septintąją vasarą saulei leidžiantis Klaipėdoje vyks intriguojantys, kerintys pamiltų dainininkų koncertai ant vandens.

Nuo liepos 19-osios publika vėl galės įsitikinti, kad festivalis „Muzikuojantis keltas“ – tai unikalus reiškinys, kai muzikos grožis susipina su gamtos didybe.

Festivalio rengėjai iš bendrovės „Promo Plius“ prisipažino, jog šįkart buvo kiek sunerimę, jog sugedus keltui „Nida“ gali tekti koncertus atidėti kitai vasarai, tačiau sulaukė galybės entuziastų skambučių, laiškų, ir suprato, kad žmonėms jų tikrai trūksta, tad labai stengėsi nenuvilti jų lūkesčių.

„Viskas bus gerai! Netrukus keltas „Nida“ išplauks į marias – anksčiau, nei prasidės koncertai. Planuotas profilaktinis remontas, kurį darome kiekvieną pavasarį ir rudenį, nebuvo sudėtingas ar įspūdingas.

Didesnį remontą atliekame kas penkerius metus, tada keltas perdažomas. Tik šįkart detalių laukėme ilgai – maždaug devynias savaites. Šiemet turėjome bėdų su vairo kolonėlėmis, reikėjo keisti kai kurias detales, tai laukimas ir prailgo“, – dėstė „Smiltynės perkėlos“ direktorius Darius Butvydas.

Per septynetą metų tautiečiai ir svečiai priprato prie netradicinėje erdvėje skambančios mėgstamiausios muzikos, prie nuostabios šventės ir išgyvenimų. Jie vėl palydės besileidžiančią saulę ir vilnimis pasieks jūros vartus bei Kiaulės Nugarą, suksis „Kelto valso“ ritmu. Romantinių pasiplaukiojimų gerbėjų šiemet laukia keletas naujovių: „Muzikuojantis keltas“ išplauks 20.30 val., o koncertai vyks penktadienių ir šeštadienių vakarais.

„Kapitonams, kuriems išpuola proga stoti prie vairo, kai skamba muzika, – didelis džiaugsmas. Žinoma, visada malonu matyti ir šiltas keleivių šypsenas, kai visi patenkinti, nėra piktų, žmonės atsipalaidavę“, – sakė kelto kapitonas Arvydas Budrius, įgudęs pasukti keltą taip, kad vėjo gūsiai neužgožtų muzikos garsų.

„Ne pirmą kartą teks koncertuoti „Muzikuojančiame kelte“. Tai – labai teisingas reiškinys Klaipėdoje, nes kur kitur Lietuvoje rasi tokią originalią erdvę. Iš tikrųjų muzika ir gamta turi daug bendro, ir šiame koncerte jos susilieja.

Mes stengiamės parinkti tokią programą, kuri nebūtų banali, nuvalkiota, kuri suteiktų peno mintims ir svajonėms, kad visi pajustume tą dermę. Kaip ir praėjusias vasaras, ir šiemet atliksime dainų apie jūrą ir laivus“, – pasakojo Stano, festivalyje pasirodysiantis su grupe „Čili’nam“.

„Čia tampi gamtos įkaitu, bet tai yra labai malonu ir įspūdinga. Be to, niekur kitur taip šiltai nepabendrausi su atlikėjais, nebūsi taip arti jų. Publika, kuri susirenka į muzikuojantį keltą, tiksliai žino, ko nori, ko atėjo ir ko tikisi. Tai irgi malonu, nes dainuojame žmonėms, ne alaus bokalui“, – šypsojosi atlikėjas.

Festivalio programa

Liepos 19 d. 20.30 val. – „Sare Roma“, čigoniškų dainų ir aistrų vakaras. Bilietai – po 63 Lt.

Liepos 20 d. 20.30 val. – Kostas Smoriginas ir Olegas Ditkovskis, dainuojamosios poezijos vakaras. Bilietai – po 53 Lt.

Liepos 26 d. 20.30 val. – Radži, populiariausių dainų vakaras „Visko būna!“ Bilietai – po 53 Lt.

Liepos 27 d. 20.30 val. – legendinės grupės „Hiperbolė“ gitaristo Igorio Berino koncertas. Bilietai – po 63 Lt.

Rugpjūčio 2 d. 20.30 val. – Liuba Nazarenko, romansų vakaras „Kadais palei mėlyną jūrą“. Bilietai – po 53 Lt.

Rugpjūčio 3 d. 20.30 val. – Ingos Valinskienės gražiausių dainų vakaras „Mylėk mane!“. Bilietai – po 73 Lt.

Rugpjūčio 10 d. 20.30 val. – Marius Jampolskio, Ramūno Rudoko ir Stano humoristinis šou „Čili’nam”. Bilietai – po 73 Lt.

Keltas „Nida“ išplaukia iš Senosios Smiltynės perkėlos (Šiaurės ragas, Danės g. 1). Koncertų pradžia – 20.30 val. Plaukimo trukmė – 2 val.

Bilietus platina „Bilietų pasaulis“, o koncerto dieną jie parduodami Senosios perkėlos kavinėje (renginio vietoje).