„Microsoft“ pasirašė sutartį su Lenkijos valstybės remiamu Nacionaliniu debesijos operatoriumi, leisiančią teikti „debesijos sprendimus visam verslui ir įmonėms Lenkijoje“, teigiama „Microsoft“ pranešime.

„Dar vienas nuostabus pasaulinis žaidėjas pasirinko Lenkiją savo investicijoms, kurios siekia 1 mlrd. dolerių, daugiausia mūsų Europos regione, – savo feisbuko paskyroje rašo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. – Tai yra dar vienas svarbus žingsnis skaitmeninimo ir visos Lenkijos ekonomikos plėtros spartinimo link.“

Pasak „Microsoft“, investicinis projektas truks 7 metus.

„Microsoft“ yra viena iš debesų kompiuterijos lyderių pasaulyje. Iš viso debesų kompiuterijos verslas pasaulyje šiuo metu vertinamas šimtais milijardų dolerių.

Debesijos operatoriai gali ne tik teikti paslaugas, tačiau rinkti didžiulius duomenų srautus, kurie leidžia sukurti naujas duomenų panaudojimo galimybes.

Lenkijos nacionalinis debesijos operatorius buvo įsteigtas prieš 2 metus. Bendrovę įsteigė valstybinis PKO bankas ir Lenkijos nacionalinis plėtros fondas, siekiant paspartinti skaitmeninės ekonomikos plėtrą.

Lenkija yra viena sparčiausiai augančių Europos ekonomikų, tačiau šiemet prognozuojamas 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas dėl koronaviruso pandemijos.

Pagal Bendros įmonių gynybos infrastruktūros (JEDI) projektą, su kuriuo yra susijusi minėta sutartis, turi būti modernizuota gynybos departamento technologijų infrastruktūra, o IT sistemos iš fizinių serverių turi būti perkeltos į „debesį“.

Dešimties metų trukmės sutartis dėl JEDI programos numato, kad visos karinės šakos galiausiai dalysis informacija vienoje sistemoje, kuri leidžia nuskaityti duomenis realiu laiku padedant dirbtiniam intelektui.

„Amazon“ buvo laikyta favorite laimėti šį daug dėmesio sulaukusį Pentagono konkursą, nes bendrovės debesų kompiuterijos platforma – „Amazon Web Services“ (AWS) – jau naudojasi Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) ir dar daugiau nei 5 tūkst. JAV valstybės agentūrų.

Tačiau Pentagonas spalį pasirinko „Microsoft“ ir jos debesijos kompiuterijos paslaugą „Azure“.

Ketvirtadienį paskelbtame AWS pranešime pažymima, jog „Amazon“ turi „unikalios patirties ir yra kvalifikuota teikti svarbias technologijas pagal gynybos departamento poreikius“.

Bendrovė mini „trūkumus ir klaidas“, kurios buvo padarytos JEDI projekto rangovo atrankos procese, ir „akivaizdų“ šio projekto „šališkumą“.

„Labai svarbu, kad tai būtų patikrinta ir ištaisyta“, – mano AWS.

„Mes taip pat esame tikri, jog mūsų šaliai yra labai svarbu, kad vyriausybė ir išrinktieji lyderiai užtikrintų viešųjų pirkimų objektyvumą ir nesinaudotų politine įtaka“, – pareiškė bendrovė.

„Amazon“ pareiškė, jog praėjusią savaitę JAV teismui įteikė pranešimą, kuriame nurodė ketinanti užginčyti konkurso rezultatus.

Į JEDI projekto sutartį taip pat pretendavo „Oracle“ ir IBM, kurios abi reiškė nepasitenkinimą rangovo atrankos procesu, o „Oracle“ net pateikė teismui ieškinį, pareiškusi, jog „Amazon“ dėl savo ryšių Pentagone turi nesąžiningą pranašumą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) vasarą pareiškė, jog savo patarėjams pavedė patikrinti JEDI sutarties konkursą, nes sulaukė skundų iš bendrovių, konkuruojančių su „Amazon“.

JAV valstybės vadovas yra ne kartą užsipuolęs „Amazon“ ir bendrovės įkūrėją Jeffą Bezosą (Džefą Bezosą), kuriam taip pat priklauso D. Trumpą nuolat kritikuojantis laikraštis „The Washington Post“, todėl jo įsikišimą daugelis ekspertų pavadino politiškai motyvuotu.

Taip pat renginyje tradiciškai buvo išrinktos šiemet sėkmingiausios šalies IT bendrovės.

„Esame ketvirtosios pramonės revoliucijos išvakarėse, kai kiekvienas verslas neišvengiamai turės transformuotis į skaitmeninį. Džiugu, kad Lietuvos bendrovės neatsilieka ir žengia koja kojon su progresu. Pasiekimas, kad esame vieni iš lyderių debesų kompiuterijos naudojime – itin svarbus. Tai reiškia, kad mūsų partneriai ir daugelis kitų šalies bendrovių transformuoja Lietuvą į ateities šalį ir iš pagrindų keičia, kaip mes gyvename, bendraujame, dirbame ir mokomės“, – sako Ainis Kavaliauskas, „Microsoft Lietuva“ vadovas.

15 Centrinės ir Rytų Europos šalių regione Lietuvos bendrovės į pirmąjį trejetuką pagal tai, kaip aktyviai naudoja „Microsoft“ debesų kompiuterijos sprendimus, patenka kartu su Latvija ir Estija.

Išrinko sėkmingiausias IT bendroves

Taip pat už pasiekimus IT srityje dešimtyje kategorijų buvo įvertintos bendrovės iš daugiau nei 500 IT įmonių, turinčių „Microsoft“ partnerio vardą Lietuvoje. „Metų didžiausiojo“ apdovanojimas atiteko „Blue Bridge“, „Metų rytojaus“ už ateities sprendimų diegimą – „Acena“, o „Metų vizionieriaus“ už sėkmingą klientų transformaciją – „Fortevento“.

Už sėkmingą „Azure“ paremto sprendimo, naudojamo visame pasaulyje, sukūrimą „Metų sprendimo“ apdovanojimas atiteko bendrovei „1ClickFactory“.

„Džiaugiamės už įvertinimą. Aktyviai dirbame ir patys su kitais „Microsoft“ partneriais visame pasaulyje. Sukūrėme specialų portalą „Self-Provisioning“, kuris padeda partneriams paprastai įdiegti „Dynamics NAV“ sprendimą į debesijos platformą „Azure“. Todėl partneriams nebereikia žinoti „Azure“ subtilybių, keisti verslo modelio ir fiziškai prižiūrėti serverių bei tinklo infrastruktūros ar rūpintis dėl techninių nesklandumų. Sutaupytą laiką galima skirti naujų klientų paieškai ar santykių palaikymui su esamais“, – sako Tomas Stankevičius, „1ClickFactory“ debesijos verslo padalinio vadovas.

Už naujų klientų pritraukimą „Metų horizonto“ vardas nukeliavo į „ALSO Lietuva“ rankas. Sėkmingiausiai šiemet iš klasikinio partnerio transformavosi „Squalio“ – bendrovei teko „Metų transformerio“ apdovanojimas. Už geriausius pardavimų rezultatus metų „Dynamics“ partnerio vardas teko „Softera“, o metų OEM partneriu išrinkta „Topo grupė“.

Be to, buvo įvertinti ir išskirtiniai konsultantai: Adas Keserauskas iš bendrovės „Acena“ už sėkmingą verslo analitikos sprendimo „Power BI“ vystymą klientų rezultatams pasiekti gavo „Metų analitiko“ apdovanojimą bei Jevgenijus Vinachodovas iš bendrovės „Albars“ už „Azure“ populiarinimą buvo nominuotas „Metų „Azure“ pirmūnu“.

Tuo, kuo iki šiol džiaugėsi tik naujų, prabangių automobilių savininkai, netrukus galės mėgautis dauguma Šiaurės ir Baltijos šalių vairuotojų. Telekomunikacijų kompanija „TeliaSonera“ pirmoji pasaulyje pristatė debesų kompiuterijos sprendimą, leisiantį prie interneto prijungti daugelį nuo 2001 m. pagamintų automobilių. Jo keleiviai kelionėje naudosis sparčiojo  interneto privalumais, o savininkas išmaniajame telefone nuolat matys automobilio būklę.

Švedai unikaliomis „Telia Sense“ sprendimo galimybėmis naudosis jau kitąmet, o per porą metų jos atsivers ir kitų Šiaurės ir Baltijos šalių vairuotojams. Mobiliajam internetui kelią į daugelį įprastų automobilių nutiesiantis „Telia Sense“ pristatytas šią savaitę Stokholme vykstančiame kasmetiniame „TeliaSonera“ daiktų interneto simpoziume.

„Šis debesų kompiuterija paremtas sprendimas lengvai pritaikomas naujuose ir senesniuose automobiliuose. Jis leidžia automobilį stebėti ir lengvai kontroliuoti tiek kelyje, tiek būnant tiesiog namuose. Nesame automobilių gamintojai, bet savo sprendimais esame pasirengę atskleisti tikrąją išmaniojo vairavimo patirtį“, – pasakoja „TeliaSonera“ Tarptautinių M2M sprendimų padalinio vadovas Hansas Dahlbergas.

„Telia Sense“ įprastuose automobiliuose įgalins tokias išmaniąsias funkcijas kaip automobilio būklės stebėjimas ir diagnostika realiuoju laiku, spartusis internetas kokybiškoms vaizdo transliacijoms ir kitiems keleivių poreikiams, draudimas pagal faktinį automobilio naudojimą, rekomendacijos, kaip sumažinti degalų sąnaudas, automobilio saugumą didinančios priemonės ir daug kitų.

Norint naudotis šiomis funkcijomis, tereikės užsisakyti mėnesinę paslaugą ir „Telia Sense“ su SIM kortele bus prijungta per jūsų automobilio „OBD2“ jungtį (esančią visuose nuo 2001 m. gaminamuose benzinu varomuose ir nuo 2004 m. gaminamuose dyzeliniuose automobiliuose). Visi paslaugos privalumai bus prieinami išmaniuoju telefonu su specialia mobiliąja programėle ir, žinoma, sparčiuoju 4G mobiliuoju internetu.

Prognozuojama, kad 2018 m. kiekvienas Šiaurės šalių gyventojas valdys maždaug keturis tarpusavyje sujungtus išmaniuosius įrenginius, o bendras jų skaičius regione turėtų perkopti 100 milijonų. Tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, automobilių pramonė bei išmanusis būstas artimiausius kelerius metus jis augs po 23 proc. Analitikai teigia, kad vien Švedijoje prie interneto prijungtų automobilių rinkos vertė 2017 metais sudarys 1.3 milijardo eurų.

„Didžiausią panašių sprendimų, pagrįstų vadinamuoju daiktų internetu, proveržį Lietuvoje prognozuojame nuo 2019 m. Mūsų šalyje veikianti mobiliojo interneto infrastruktūra savo techninėmis galimybėmis ir modernumu praktiškai nenusileidžia Šiaurės šalims. Tačiau Lietuvoje  išmaniųjų daiktų naudojimas dar nėra įprastas reiškinys, daugelis privačių klientų juos vertina atsargiai. Čia reikia tam tikro postūmio, prie kurio prisidės ir po kelerių metų daugeliui vairuotojų tapsiantis prieinamas „Telia Sense“ sprendimas“, – sako „Omnitel“ Produktų valdymo skyriaus vadovas Andrius Kavaliauskas.

Tuo tarpu verslo klientai vis dažniau atranda M2M sprendimų naudą efektyviau valdant ir plėtojant verslą. Lietuvoje jie vis dažniau pritaikomi energetikos, transporto, apsaugos ir nuotolinio objektų stebėjimo srityse. Čia įrenginiai renka ir vieni kitiems perduoda duomenis apie sunaudotą elektrą, dujas ar vandenį, fiksuoja judesius, įmonių transporto parko įveiktus kilometrus bei degalų sunaudojimą, parenka optimalų maršrutą. Be M2M sprendimų neapseina ir patys inovatyviausi projektai, pavyzdžiui, išmanusis miesto gatvių apšvietimas ar paukščių stebėjimas perduodant jų gyvybinius rodiklius bei migracijos kryptį.

Rytų ir Vidurio Europoje debesų kompiuterija per kelerius artimiausius metus augs apie 20 proc., o informacijos perkėlimas į virtualius serverius stambiam verslui turės tokį patį poveikį, kaip ir savo laiku gamybos automatizavimas. Debesų kompiuterijos ir bendro tinklo naudą vis labiau pajus ir eilinis vartotojas, kuriam nebereikės sukti galvos, ko trūksta šaldytuve.

Tokiomis įžvalgomis Kaune dalijosi vienos pasaulio debesų kompiuterijos lyderės, JAV bendrovės „Virtustream“, vadovai. Kauno „Santakos“ slėnyje 2013 metais padalinį atidariusi kompanija Lietuvoje surengė savo pirmąją konferenciją apie debesų kompiuteriją.

„Gal nuskambės netikėtai, bet debesų kompiuterijos pradžia galime laikyti dar 1960 metus, kai versle atsirado pirmieji kompiuteriai. Kompiuterija sparčiai plito, tapo prieiname, visa tai peraugo į virtualizacija. Tad, nuo pat 1960-ųjų debesų kompiuterija vis labiau skverbėsi į žmonių gyvenimus, neretai apie tai mums net nenutuokiant. Šiandien debesų kompiuterija pasitiki ir visus savo duomenis į debesis perkelia vis daugiau ne tik didžiausių verslo imperijų, bet ir mažesnės kompanijos. Jų skaičius kasmet proporcingai auga net po kelis kartus. Kalbant apie Rytų Europos regioną, per kelerius ateinančius metus čia prognozuojamas maždaug 20 proc. augimas debesų kompiuterijos sektoriuje“, – kalbėjo „Virtustream“ produktų valdymo viceprezidentas Kelly Bryantas.

Kolegai pritarė ir „Virtustream“ techninis direktorius Vanas Williamsas: „Kai atsirado internetas, jis sukėlė didžiulį sprogimą– apie tai kalba visi, tačiau tokį pat sprogimą sukelia ir debesų kompiuterija. Galiausiai didžiulius duomenų kiekius turinčioms verslo įmonėms debesų kompiuterija turės tokios įtakos, kokią pramonės milžinėms padarė atsiradusios automatizuotos mašinos ir robotai. Eilinio piliečio gyvenimas neišvengiamai taps vis labiau neatsiejamas nuo interneto, bendro tinklo, kuris susies visus mūsų turimus įrenginius ir taip mūsų gyvenimą pavers lengvesniu – bent jau tikrai nebereikės rūpintis buitiniais dalykais, pavyzdžiui, šaldytuvo užpildymu“.

Šie pokyčiai pakeis žmonių gyvenimą ir profesinėje srityje. „Debesų kompiuterija – itin perspektyvi sritis jauniems žmonėms, turintiems matematinių, technologinių, IT įgūdžių. Tokių specialistų poreikis didėja ir didės ateityje, atsiras vis daugiau jų specializacijų. Šiandien specialybių, kurių reikia debesų kompiuterijai galime priskaičiuoti ne vieną dešimtį, tarp jų nemažai tokių, apie kurias prieš keletą metų net negalvojome“, – sako V. Williamsas.

Kompanijos IT sprendimų architektūros vyr. viceprezidentas Vince Lubsey pabrėžė, jog didžiausias iššūkis, su kuriuo šiandiena tenka susidurti debesų kompiuterijos lyderiams – saugumo užtikrinimas.

„Tai tarsi užburtas ratas. Nors verslo įmonės supranta ir vertina debesų kompiuterijos naudą, neišvengiamybę, didžiausias jų priešas vis dar yra baimė dėl duomenų saugumo. Tai suprantama – kuo daugiau įmonių ateina į kompiuterinius debesis, tuo daugiau jose turime ir programišių. Todėl „Virtustream“ kompanijai saugumas yra prioritetinė sritis. Nuolat ieškome naujų sprendimų, neįveikiamų programišiams, ir savo klientams siūlome tik išties saugius produktus bei alternatyvas, padėsiančias apsaugoti jų duomenis net ir įvykus „force majeure“, – dėl debesyse esančių duomenų saugumo į konferenciją susirinkusius kelis šimtus dalyvių ramino V. Lubsey.

„Virtustream“ pasitiki ir kompanijos produktais naudojasi tokios pasaulinio garso įmonės kaip „Intel“, SAP, „Cisco“, „Heinz“, „Infosys“, SAS, IBM ir kt. 

2009 metais įkurtai kompanijai priklauso duomenų centrai JAV ir Europoje, biurai veikia San Franciske, Vašingtone, Atlantoje, Londone, Ženevoje, Dubajuje, produktų vystymo centrai įkurti Lietuvoje ir Indijoje. Įtvirtinus kompanijos pozicijas Europoje, „Virtustream“ vadovų akiratyje – Azijos rinka.

2013 metų pabaigoje KTU „Santakos“ slėnyje strategiškai itin svarbų padalinį atidariusi „Virtustream“ darbo vietas jau suteikė keturioms dešimtis specialistų ir planuoja plėtrą bei šiuo metu ieško naujų darbuotojų. Kol kas įmonės padalinyje Kaune dirbantys IT specialistai vysto vieną pagrindinių kompanijos produktų – debesų kompiuterijos valdymo platformą „xStream“, kuria naudojasi daugiau nei 500 didžiausių verslo imperijų pasaulyje. Vadovai džiaugiasi gera savo patirtimi Kaune ir neatmeta galimybės, jog ateityje čia bus įkurta daugiau „Virtustream“ padalinių.

Nepaisant neaiškios geopolitinės padėties ir išaugusių rizikų, dalis šalies bendrovių šiais metais didins investicijas į IT plėtrą.

IT paslaugų bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ atlikta kasmetinė apklausa parodė, kad beveik trečdalis respondentų 2015 m. planuoja didesnes investicijas į IT, lyginant su praėjusiais metais. Be to, šiemet stebima tendencija, kad mažėja investuojančių į nuosavą kompiuterinę įrangą ir didėja dėmesys debesų kompiuterijos paslaugomis.

Kaip rodo apklausos rezultatai, šiais metais 10 proc. respondentų IT plėtros biudžetus planuoja didinti daugiau nei 20 proc., o dar 16 proc. tyrimo dalyvių investuos į IT iki 20 proc. daugiau nei pernai. Per 40 proc. „Baltnetos komunikacijos“ apklausos dalyvių planuoja išlaikyti buvusį investicijų mastą, o mažinti IT biudžetus nusiteikę trečdalis respondentų. Tiesa, daugiau nei pusė jų investicijas apkarpys tik iki 20 procentų.

Be to, tyrimas parodė, kad pernai beveik 40 proc. apklaustųjų IT paslaugoms ir produktams išleido daugiau nei planavo.

„Praktiškai identiškas tendencijas stebime jau trečius metus iš eilės. Dinamiška rinka, neplanuoti įrangos gedimai ar verslo plėtra koreguoja net ir kruopščiai savo IT biudžetus sudarančių įmonių išlaidas“, – sako Mindaugas Pranskevičius, bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ direktorius.

Esminius IT infrastruktūros atnaujinimus planuoja ketvirtadalis apklaustųjų.

Daugiau dėmesio debesų kompiuterijai

Pasak M. Pranskevičiaus, šiemet, lyginant su 2014 m., matoma tendencija, kad šalies bendrovės planuoja mažesnes investicijas į kompiuterinę įrangą ir vis didesnį dėmesį rodo debesų kompiuterijos, duomenų centrų paslaugoms. Pavyzdžiui, į kompiuterinę įrangą šiemet planuoja investuoti 48 proc. respondentų (pernai 63 proc.), o į debesų kompiuterijos bei duomenų saugojimo paslaugas po 20 proc. (pernai – po 14 proc.). Tarp kitų populiariausių investicijų krypčių – programinė įranga (43 proc.) bei IT priežiūros paslaugos (34 proc.)

„Natūralu, kad investicijos į debesų kompiuteriją didėja. Nemaža dalis Lietuvos įmonių debesiją išbandė jau praktiškai ir, įvertinę naudą, nusprendžia čia perkelti daugiau savo paslaugų“, – sako M. Pranskevičius.

Susirūpino saugumu nuo išorinių grėsmių

Už kibernetinį saugumą Lietuvoje atsakingas CERT-LT padalinys naujausioje ataskaitoje teigia, jog pernai kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje išaugo net 43 proc. ir ateityje turėtų toliau augti. „Baltnetos komunikacijų“ apklausa parodė, kad verslo atstovai grėsmę supranta ir ruošiasi jos saugotis: ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, kad šiemet planuoja investuoti į bendrovės tinklo apsaugą nuo išorinių grėsmių, o beveik 40 proc. nėra tikri, bet tokią galimybę svarsto.

Vasario pradžioje „Baltnetos komunikacijos“ apklausė 164 įvairaus dydžio klientų atstovus, atsakingus už IT sprendimus, iš skirtingų veiklos sektorių.

„Skype“, „Gmail“, „Facebook“ ar „DropBox“ – vos kelios iš populiarių debesų kompiuterijos paslaugų, kuriomis naudojasi milijonai žmonių. Tačiau dažnai net nesusimąstome, kad gyvename apsupti debesų kompiuterijos technologijų ir kasdien jomis naudojamės.

Nusprendėme įvairių Lietuvos miestų gatvėse sutiktų žmonių paklausti, ką jie žino apie debesų kompiuteriją, kurią IT specialistai vadina tiesiog „debesimi“ arba „cloud‘u“.