Pokalbyje aptartos galimos banko investicijos Lietuvoje, G. Nausėda taip pat pakvietė Vokietijos banko atstovus dalyvauti šių metų balandį Vilniuje vyksiančiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Verslo forume, pranešė Prezidentūra.

„Ekonominiai Lietuvos ir Vokietijos santykiai, tiek prekybiniai, tiek investiciniai, sparčiai vystosi jau ne vieną dešimtmetį, tačiau pastaraisiais metais dvišalis bendradarbiavimas pasiekė naują lygį“, – pranešime sakė prezidentas.

Jis pabrėžė Vokietijos karinės brigados dislokavimo Lietuvoje svarbą bei faktą, kad bendrovė „KN Energies“ (buvusi „Klaipėdos nafta“) prisidėjo prie Vokietijos energetinio saugumo užtikrinimo ir tapo keturių Vokietijos suskystintų gamtinių dujų terminalų komercine operatore.

Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis sausio pradžioje BNS patvirtino anksčiau agentūros paskelbtą neoficialią informaciją, kad „Deutsche Bank“ svarsto galimybę Lietuvoje atidaryti paslaugų centrą. Pasak E. Čivilio, derybos su „Deutsche Bank“ tęsiamos, tačiau jis negalėjo pasakyti, kada bankas priims galutinį sprendimą.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas „Deutsche Bank“ planų tiesiogiai nesiejo su Vokietijos brigados dislokavimu Lietuvoje, tačiau pripažino, kad karinis šalių bendradarbiavimas skatina verslo ryšius.

Pernai lapkritį remdamasi šaltiniais BNS pranešė, kad „Deutsche Bank“ svarsto atidaryti paslaugų centrą. Anot jų, banko atstovai pernai spalį lankėsi Vilniuje, kur susitiko su Prezidentūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovais – jiems pristatytas tokio centro investicinis potencialas, be to, vokiečiai taip pat ieškojo tinkamo biuro.

Pats „Deutsche Bank“ savo planų nekomentavo ir apie tai nekomunikavo.

Nuo 2013 metų „Deutsche Bank“ technologijų centras veikia Rumunijoje.

– Kas yra paslaugų centras?

– Mes jų turime ne vieną jau Lietuvoje ir ne tik bankų sektoriuje, bet ir dirbančius kitose sferose. Tai jei paprastai, buitiškai, labai lengvai galima įsivaizduoti eiles gražių biurų, kuriuose sėdi išsilavinę daugiakalbiai darbuotojai, teikiantys, dažniausiai nuotoliniu būdu, paslaugas tų stambių korporacijų klientams. Tie paslaugų centrai kuriasi dažnai pigesnių kaštų šalyse ir Lietuva ne išimtis. Mes esame suvokiami kaip su gerai išsilavinusia ir dar nebrangia darbo jėga. Vakariečių korporacijos mielai steigia tokius centrus ir jų nemažai yra ir Vilniuje, ir Kaune. Turbūt ryškiausias pavyzdys buvo „Barclays“, dar prieš gerą dešimtmetį tokie paslaugų centrai atsirado. Tai su šiuo vardu daugeliui turbūt siejasi paslaugų centrų pradžia.

– Taigi, „Barclays“ taip pat buvo iš finansų sektoriaus „Deutsche Bank“ yra iš finansų sektoriaus. Bet tai nėra tas bankas ir tai neatneš tos konkurencijos, apie kurią nuolat kalbama ir kurios lūkestis buvo sukeltas, Lietuvos bankui pranešus, kad ateis naujas žaidėjas į Lietuvos rinką. Tas paslaugų centras netarnauja klientui Lietuvoje, neteikia paskolų, neleidžia išsiimt pinigų.

– Žinoma. Jeigu jūs nesate to paslaugų centro darbuotojas, tai ten nėra ko eiti ir ta iškaba gali skelbti, kad ten įsikūręs neva „Deutsche Bank“ ar  „Danske Bank“, bet tai neturi jokios prasmės, nes tai nėra vieta, kur aptarnaujami klientai. Gali būti toks paslaugų centras tiesiog aptarnavimui klientų, kurie yra kažkur toli, jie gali būti kitose šalyse, bet nebūtinai turi būti čia, Lietuvoje, teikiamos paslaugos. Kaip pavyzdys, gali būti koks nors klientas toli, ne Europoje, turintis problemų su kokia nors bankine paslauga, skambina tam tikru telefonu ir jį skambučių skirstymo sistema nukreipia operatoriui Lietuvoje. Ir tas Lietuvos patarėjas tam klientui suteikia visą reikiamą pagalbą anglų kalba. Tai Lietuvos piliečiui, net jei ant jo dega graži užsienio banko iškaba, nėra ko eiti, nes jis ten jokių tokių paslaugų, kokias įpratęs gauti banke, negaus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mes esam daug kartų kalbėję apie būtiną konkurenciją Lietuvos bankiniame sektoriuje. Bet dabar aš skaičiuoju, trys skandinavų bankai, yra „Citadele“, „Šiaulių bankas“, „Medicinos bankas“ – jau šeši. Neskaitant startuolių ar internetinių bankų, kuriais taip pat galima naudotis. Tai kiek čia dar tų bankų reikėtų?

– Tarsi norėtumėt pasakyti, kad gal mums tų kelių šešių kaip ir pakanka, bet turim realiai įvertinti, kad tarp šešių bus visada kokie du trys didžiausi ir tada jų dominavimas yra neišvengiamas ir visa žlugdantis. Kitose šalyse yra daug daugiau bankų. Vokietijoje priskaičiuojama 1,5 tūkst. bankų. Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje bankai skaičiuojami šimtais ir tai nė kiek nekliudo ekonomikos veiklai. Nekalbam apie kokį nors optimalų bankų skaičių. Jeigu pasitikim tam tikra rinkos ideologija, tai turbūt tada ir tikim, kad kuo daugiau bankų – tuo didesnė konkurencija. Ir tai vartotojui yra geriau. Kažkuriuo metu, matyt, tų bankų gali pasidaryti per daug ir tada jau nauji nebeateis ar pradės jie tarpusavyje jungtis, stambėti, bet tikrai mes dabar esam ne tam taške, kur turim tuo rūpintis. Mums dabar yra visai priešinga problema. Bankų koncentracija yra tokia didelė ir vartotojai dėl to nukenčia, permoka. Todėl kiekvieno naujo banko atėjimas jau yra didelis įvykis.

– Bet, pažiūrėkit, gal ir tas argumentas girdimas nuolat, kad Lietuva yra maža, žmonių čia nuolat mažėja ir niekas čia nenori eiti, nes tiesiog nėra tai pelninga, neapsimoka.

– Na, bet jeigu pažvelgtume į bankų pelnus šiemet, pernai ir visą praėjusį dešimtmetį, tai jie yra skaičiuojami milijonais per dieną, o dabar jau dviem trim milijonais per dieną. Tai kas pavadins tokią rinką nepelninga? Na, nežinau, čia reikėtų labai smarkiai iškreipti faktus. Faktai kalba patys už save. Lietuvos bankų rinka mažai konkurencinga, bankai nusiima viršpelnius ir kiekvieno naujo banko atėjimas jiems yra gal bloga žinia, bet Lietuvos vartotojams, verslui yra labai gera žinia.

– Ar Lietuvos valstybė turėtų padaryti kažką, kad tų bankų ateitų?

– Mes turime atstovybes daugelyje svarbių šalių, kur tokie bankai įsikūrę ir dirba kompetentingi žmonės, jie gali organizuoti tokius susitikimus. O ta aukštoji diplomatija daroma būtent ministrų, Centrinio banko valdybos narių, prezidento ir jo patarėjų lygyje. Manau, visos pastangos yra geros. Štai, tiesiog pašnekame angliškoje žiniasklaidoje apie tai, kad Lietuvoje kalbama apie bankų trūkumą ir jau už kelių dienų sulaukiu žinučių, klausimų iš savo tarptautinių kolegų, kas ten Lietuvoje vyksta. Tai yra labai malonu. Kiekviena sklaida padeda. Netgi pasakymas pasauliui, kad mes atviri, kad mes norim, kad bankų sektorius pas mus yra pernelyg koncentruotas ir kad čia yra vietos jums. Ilgainiui tokios pastangos duoda vaisių. Ir jos realiai prasidėjo vos prieš dešimtmetį su Vito Vasiliausko atėjimo į Lietuvos centrinio banko valdytojo postą. Bijau, kad iki tol buvo einama priešinga kryptim. Buvo manoma, kad reikia bankų sferą pravalyti ir viskas bus gerai. Bet priėjom prie taško, kur nėra gerai. Ir dabar ta problema yra ant kiekvieno ministrų stalo.

– Ar bent jau turėtų būti, klausantis jūsų…

– Panašu, kad yra. Nes jeigu Lietuvos bankas kartais paskelbia kokią nors žinią apie naujų bankų atėjimą, o ministrai ir prezidentai raportuoja apie savo susitikimus, tai, matyt, skauda ne man vienam, ne vien tik tiems keliems šimtams tūkstančių susirūpinusių Lietuvos vartotojų, bet ir valdžiai.

Banko teisininkai atmetė galimybę šiai institucijai gintis teisme nuo kaltinimų sąmokslu per vaizdo konferenciją su Niujorko federalinio teismo teisėju.

Bruklino federaliniai prokurorai per šį posėdį neatskleidė, su kuriomis šalimis yra susijusi įtariama kyšininkavimo schema. Anksčiau „Deutsche Bank“ yra sutikęs sumokėti JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijos paskirtą 16 mln. dolerių baudą, kad nebūtų svarstomi atskiri įtarimai dėl korupcinių schemų Rusijoje ir Kinijoje.

„Deutsche Bank“ nurodė naujausio susitarimo kol kas nekomentuosiantis.

Banko susitarimas siekiant išvengti teisminio persekiojimo buvo pasiektas kadenciją baigiant JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), nuo seno palaikiusiam su šiuo banku asmeninius verslo ryšius.

Ilgametis D.Trumpo bankas anksčiau yra pareiškęs turintis mokestinių duomenų, kuriuos siekia gauti Kongresas, kuris šiuo metu atlieka tyrimą, susijusį su Jungtinių Valstijų prezidento sumokėtais mokesčiais.

Šią vasarą bankas, atsakydamas į Kongreso užklausą, kuria buvo prašoma pateikti su D. Trumpu ir jo šeima susijusius dokumentus, pareiškė savo žinioje turintis mokestinių duomenų.

Remdamasis privatumo taisyklėmis, „Deutsche Bank“ atsisakė viešai įvardinti asmenis, kurių mokestinius duomenis jis turi.

Jungtinių Valstijų 2-asis apeliacinis apygardos teismas ketvirtadienį atskleidė, kad „Deutsche Bank“ turimos mokesčių deklaracijos „nėra prezidento“ mokesčių deklaracijos.

Teismas neįvardijo, kieno dokumentus turi bankas.

D. Trumpas kreipėsi į teismą, siekdamas užkirsti kelią dviem Atstovų Rūmų komitetams gauti prieigą prie jo mokestinės informacijos.

Darbuotojų mažinimas labiausiai paveiktų banko investicinį padalinį, o daugiausiai darbuotojų būtų atleista Londone ir Niujorke.

„Deutsche Bank“ stebėtojų taryba darbo vietų mažinimo planą turėtų patvirtinti sekmadienį.

Verslo reorganizavimo imtasi po to, kai balandžio mėnesį nepasisekė derybos dėl susijungimo su kitu banku – „Commerzbank“.

Vokietijos valdžia rėmė dviejų bankų susijungimą tikėdamasi, kad šalies finansų sektoriuje iškils pirmaujantis bankas.

Tačiau abu bankai nusprendė, kad sandoris būtų per rizikingas, o bendros išlaidos nusvertų naudą.

Jei „Deutsche Bank“ nuspręstų atleisti 20 tūkst. savo darbuotojų, tai sudarytų penktadalį visų šiame banke dirbančių žmonių pasauliniu mastu.

Londone „Deutsche Bank“ dirba 8 tūkst. žmonių ir ten vykdoma bene daugiausiai investicinių operacijų.

„Deutsche Bank“ ilgą laiką susidūrė su sunkumais dėl investicinio padalinio nuosmukio ir kelis kartus bandė atnaujinti savo verslo modelį.

Manoma, kad naujausias planas, lėmęs vieno iš aukščiausių vadovų atsistatydinimą, bus iki šiol ambicingiausias.

Penktadienį bankas paskelbė, kad iš darbo pasitraukia Garthas Ritchie, investicinio padalinio vadovas.

Per metus banko akcijos smuko ketvirtadaliu. Birželį akcijos kaina krito žemiau 6 eurų ribos, tačiau vėliau atsigavo ir penktadienį viena akcija kainavo 7,17 euro.

EK neįvardijo bankų, išskyrus „Deutsche Bank“, kuriems gresia baudos, galinčios siekti iki 10 proc. metinės jų apyvartos, jei teismas pripažins juos pažeidus ES konkurencijos taisykles.

„Deutsche Bank“ paskelbė aktyviai bendradarbiaujantis su Komisijos tyrimu, todėl nesitikintis finansinių nuobaudų. Pagal ES taisykles, vidaus informatoriai, bendradarbiaujantys su teisėsaugos institucijomis, nėra baudžiami.

Europos Komisijos teigimu, tirtas tam tikrų prekeivių obligacijomis elgesys keturiuose bankuose.

„Keturi bankai keitėsi slapta komercine informacija ir susitarė dėl viršvalstybinių, valstybinių ir agentūrinių obligacijų JAV doleriais, žinomų kaip „SA obligacijos“, kainos“, - teigiama EK pranešime, kuriame priduriama: „Šie susitarimai daugiausia vyko internetinėse pokalbių svetainėse.„

Pastaraisiais metais bankų reguliuotojai visame pasaulyje skyrė iš viso milijardus eurų siekiančias baudas už sukčiavimą.

Žurnalas teigė, kad „Deutsche Bank“ valdybos pirmininkas Paulas Achleitneris naująjį generalinį direktorių sekmadienį nominuos paskubomis sušauktame valdybos susitikime. „Der Spiegel“ rašo, kad „Deutsche Bank“ vairą C. Sewingas perims metiniame akcininkų susitikime gegužę.

Gandai apie tai, kad „Deutsche Bank“ gali keisti generalinį direktorių, sklando jau kelias savaites. Šeštadienį bankas patvirtino, kad valdyba susitikime „peržiūrės ir aptars“ J. Cryano ateitį įmonėje.

„Deutsche Bank“ šiuo metu išgyvena gana sunkius laikus - praėjusį mėnesį bankas paskelbė pernai patyręs 735 mln. eurų nuostolį. 2015-aisiais generaliniu direktoriumi tapęs J. Cryanas ėmėsi plataus masto restruktūrizacijos, bet nuo to laiko, kai britas pradėjo vadovauti vokiečių bankui, šis nė karto nefiksavo pelningų metų.

„Deutsche Bank“ ruošiasi ateiti į Lietuvą. Konkurencijos taryba gavo investuotojų, tarp kurių ir šis – didžiausias Vokietijos bankas – prašymą leisti įsigyti bankrutuojančio „Snoro“ paskolas.

Jų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta rugpjūtį ir jau tada skelbta, kad sandorį finansuos tarptautinių investuotojų konsorciumas iš Liuksemburge registruotų investicijų fondų ir „Deutsche Banko“.

Nustatyta minimali „Snoro“ paskolų portfelio, kurio grynoji vertė – 285 milijonai eurų, pardavimo kaina – beveik 170 milijonų. Bet konkreti sandorio suma neatskleidžiama.

„Verslo žinių“ teigimu, sandoris apimtų 30 tūkst. paskolų sutarčių. O ekspertai spėlioja, ar šis žingsnis didžiausiam Vokietijos bankui būtų vienkartinė galimybė, ar noras ilgam įsitvirtinti Lietuvos bankų sektoriuje.

Didžiausiam Vokietijos bankui "Deutsche Bank" perkant "Snoro" paskolų portfelį Lietuvoje, Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas sako, kad bet kokios užsienio finansinės institucijos pasirodymas vietos rinkoje yra sveikintinas dalykas, nes į sektorių įneša sveikos konkurencijos, tačiau, pasak jo, mažai tikėtina, kad "Deutsche Bank", kuris Baltijos šalimis domėjosi dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, mažmeninės bankininkystės verslo Lietuvoje imtųsi tuo metu, kai kiti šioje rinkoje veikiantys bankai mažmeninės bankininkystės verslo apimtį mažina.

"Dar dešimtojo dešimtmečio pabaigoje "Deutsche Bank" buvo susidomėjęs Baltijos šalimis. Esu tikras, kad kai kurios įmonės tuomet pasiūlymu pasinaudojo ir gal net iki šių dienų viena ar kita forma bendradarbiauja su "Deutsche Bank", - "Verlo žinioms" sakė S.Kropas ir pabrėžė, kad "Deutsche Bank" jo vadovaujamoje asociacijoje kol kas nesilankė ir savo planų nepristatė.

"Deutsche Bank"sandorio nekomentuoja - iš jų centrinės būstinės dienraštį pasiekė atsakymas, jog bankas "dar nėra tokioje pozicijoje", kad galėtų komentuoti.