Vienu metu – du diplomai

Vos dešimt dienų skiria dvi A. Zaleckytei svarbias datas: birželio 22 d. ji atsiėmė bakalauro diplomą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o dar kartą mantija ir specialia kepure pasipuošė liepos 2 d. Bordo, KEDGE verslo mokykloje.

Svajonę studijuoti pirmojoje Lietuvoje privačioje aukštojoje mokykloje Austėja puoselėjo jau nuo devintos klasės. „Žavėjo tai, kad studijos vyksta anglų kalba, kad yra galimybė išvykti į kitas šalis, ypač – Ameriką, ir gauti dvigubą diplomą. Sužinojusi, kad už tokias studijas reikia sumokėti didelę sumą asmeninių lėšų, tos minties teko atsisakyti, tačiau liko kita galimybė, nereikalaujanti papildomų mokesčių, – KEDGE verslo mokykloje Prancūzijoje“, – pasakojo mergina.

Tiesa, gimnazijoje, prisipažino pašnekovė, apie studijas užsienyje ji nė negalvojo, nors tuo metu daug kas važiavo studijuoti į Didžiąją Britaniją. „Ji man nepatiko, o į kitas Europos šalis išvykti studijuoti plačių galimybių turėjo ISM universitetas“, – sakė babtiškė. Vienas iš jos klasės draugų įstojo ir jau taip pat baigė universitetą Didžiojoje Britanijoje.

ISM vadybos ir ekonomikos universitete A. Zaleckytė pasirinko Industrinių technologijų vadybą. „Ši programa jungia vadybą, ekonomiką ir inžinerinius pagrindus. KEDGE verslo mokykloje neturėjau plataus pasirinkimo: iš rinkodaros, lyderystės, strateginių derybų valdymo ir tiekimo grandinės valdymo, galėjau rinktis tik pastarąją programą. Iš pradžių labiau norėjau studijuoti rinkodarą, bet dabar esu labai patenkinta, nes įgytos tiekimo grandinės valdymo žinios šiuo metu man yra naudingesnės“, – džiaugėsi pašnekovė.

Pasak Austėjos, daugiau iššūkių kilo du pusmečius studijuojant užsienyje. „Tuos pusmečius buvo daugiau dalykų. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje jų būdavo penki, tai Prancūzijoje – aštuoni, taigi gerokai didesnis krūvis. Tačiau studijos užsienyje man labiau patiko, nes jų metu turėjau galimybę susipažinti su įvairių šalių studentais ir jų šalių kultūromis. Be to, užsienio dėstytojų metodai buvo itin interaktyvūs ir skatinantys aktyvų studentų įsitraukimą į mokomąjį dalyką“, – vardijo pašnekovė.

Kadangi ISM vadybos ir ekonomikos universitetas ir KEDGE verslo mokykla yra pasirašę mainų sutartį, studijos abiejose aukštosiose mokyklose vyko lygiagrečiai, Prancūzijoje išlaikyti dalykai buvo įskaityti ir Lietuvoje.

Siekdama antrojo diplomo A. Zaleckytė dar labiau pagilino anglų kalbos žinias. „ISM paskaitos vyko anglų kalba, bet KEDGE visi studentai buvo iš užsienio: Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, netgi iš Kosta Rikos, keletas ir iš pačios Prancūzijos, su jais lietuviškai nepakalbėsi“, – šypsojosi mergina.

Pasak Austėjos, pati didžiausia antrojo diplomo nauda yra tai, kad jis suteikia studentui platų žinių spektrą, leidžiantį giliau suvokti skirtingas sritis ir jų sąsajas, kurti novatoriškas idėjas. „Įgyta tarptautinė patirtis puikiai paruošia studentą dirbti globalioje darbo rinkoje, kadangi stiprina supratimą apie tarpkultūrinius skirtumus. Turėdamas dvigubą diplomą studentas visuomet išsiskirs darbo rinkoje, rodydamas didelį akademinių pasiekimų lygį ir daugialypį gebėjimą dirbti“, – pasakojo buvusi Babtų gimnazijos auklėtinė.

Du bakalauro diplomus rankose laikanti Austėja ketina siekti ir magistro laipsnio. Tai bus ne šiemet ir tikriausiai ne Lietuvoje. „Reikia išsigryninti, ko noriu toliau, kurioje šalyje galėčiau studijuoti. Greičiausiai tai bus verslo analitika, nes šios studijos pagilintų esamas žinias apie duomenų panaudojimą sprendžiant verslo problemas“, – ateities planais dalijosi ambicinga mergina.

Ji ragino kitus jaunus žmones drąsiau siekti savo svajonių. „Dvigubo diplomo programoje dalyvavau viena iš savo kurso ISM universitete. Nėra ko bijoti, nes susipažinti ir bendrauti su žmonėmis, turinčiais tokį pat tikslą, labai lengva“, – tvirtino pašnekovė.

Dvigubas: A. Zaleckytė birželio 22 d. atsiėmė bakalauro diplomą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o liepos 2 d. – Bordo, KEDGE verslo mokykloje. / A. Zaleckytės asmeninio archyvo nuotr.

Galvoja apie postdoktorantūrą

Buvęs Raudondvario gimnazijos mokinys Edvinas Stankūnas, Vienos universitete įgijęs magistro laipsnį, šioje aukštojoje mokykloje kitais metais baigs doktorantūrą ir jau galvoja apie kitą žingsnį – postdoktorantūrą, tik dar neapsisprendė, kur norėtų tęsti savo mokslinius tyrimus. „Galbūt kitoje Atlanto pusėje“, – šypsojosi jaunas vyras.

Edvinas prisiminė, kad Raudondvario gimnazijoje jau ir anksčiau buvo abiturientų, pasirinkusių studijas užsienyje, tačiau tai įtakos jo apsisprendimui neturėjo.

„Dėl magistro studijų Vienoje apsisprendžiau studijuodamas biochemijos bakalauro studijų programoje Vilniaus universitete: sėkmingai perėjau atranką į Vienos universiteto Biocentro vasaros stažuočių programą, skirtą bakalauro ir magistro studentams, norintiems įgyti praktikos gyvybės mokslų srityje. 2016 m. Austrijos sostinėje praleisti du mėnesiai paliko gerą įspūdį tiek mokslo, tiek kultūros prasme, todėl 2018 m. į Vieną sugrįžau magistro studijų“, – pasakojo E. Stankūnas.

Pasak buvusio Raudondvario gimnazisto, didelių iššūkių studijuojant Austrijoje nekilo, tačiau juokingų nesusipratimų pasitaikė, dažniausiai susijusių su jo vardu. „Dėl man nežinomų priežasčių nemažai austrų mano, kad Edvinas yra moteriškas vardas. Atėjęs atsiimti magistro diplomo iš administracijos darbuotojos sulaukiau keisto žvilgsnio, kadangi ji tikėjosi išvysti merginą, – juokėsi pašnekovas. – Be to, dėl vokiečių kalbos tarimo taisyklių iš Stankūno pavirtau į Štankūną.“

Pasak E. Stankūno, studijos Vienos universitete reikšmingai skiriasi nuo studijų Vilniaus universitete. „Vienoje daugiau laisvės susidarant studijų planą, be to, skirtingose paskaitose retai sutinki tuos pačius studentus, priešingai nei Vilniuje, kur įprastai studijas pradedi ir baigi su tais pačiais bendrakursiais. Po paskaitos ar pristatymo studentai Austrijoje atsidėkoja ne plojimais, o barbenimu į stalus. Tai buvo turbūt didžiausias tiesiogiai su studijomis susijęs kultūrinis šokas“, – šypsojosi Edvinas.

Pašnekovas patikino: dėl studijų pasirinkimo nesigailįs, prie to reikšmingai prisidėjo Prof. Alwino Koehlerio laboratorija, kurioje jis mokslinius tyrimus atlieka nuo 2018 m. „Didelis palaikymas, palankios sąlygos tobulėti, draugiška atmosfera, eksperimentų neribojantys finansiniai ištekliai ir plačių pažiūrų kolegos, su kuriais gali diskutuoti tiek apie dirbtinio intelekto sistemų pritaikymą baltymų struktūros tyrimuose, tiek apie Pieterio Bruegelio Vyresniojo paveikslus“, – vardijo daktaro laipsnio siekiantis vyras.

Edvinas džiaugėsi: per penkerius metus pavyko gerai susipažinti su Austrijos gamta ir kultūra. Kalnų žygiai Alpėse, lankymasis muziejuose, dailės ir skulptūros parodose, Vienos filharmonijos orkestro koncertuose ar Vienos operos pastatymuose tapo įprastiniais savaitgalio užsiėmimais. „Austrų rašytojo Karlo Krauso pasakyme, kad „Vienoje gatvės išgrįstos kultūra, kituose miestuose – asfaltu“ yra dalis tiesos. Tiesa, nemėgstu obuoliais įdarytų kepinių, todėl Vienos obuolių štrudelis didelio įspūdžio nepadarė“, – juokėsi pašnekovas.

Evinas Stankūnas./ linkedin.com nuotr.

Kurse – tautų įvairovė

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė Enrika Medimaitė Leideno universitete (Nyderlandai) pasirinko Tarptautines studijas. Skirtingai nei A. Zaleckytė ir A. Stankūnas, Enrika jau nuo dešimtos klasės tvirtai žinojo, kad nori studijuoti užsienyje.

„Pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau studijuoti užsienyje, buvo noras pažinti ir pamatyti platesnį pasaulį, susipažinti su žmonėmis iš kitų šalių. Pasirinkau Tarptautines studijas, nes programoje buvo galima pasirinkti Rytų Azijos regioną ir jame specializuotis. Be to, šiose bakalauro studijose dėstoma ekonomika, politika, istorija, kultūros ir kalbos. Kadangi tvirtai nežinojau, ką noriu veikti gyvenime, šios studijos atrodė tinkamos, nes moko įvairių dalykų“, – pasakojo Enrika.

Tiesa, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė buvo pateikusi prašymą studijuoti Yonsei universitete Pietų Korėjoje. „Įstoti pavyko, bet nusprendžiau pasirinkti Leideno universitetą dėl studijų kainos“, – sakė pašnekovė.

Mergina neslėpė, kad ir kultūrine prasme artimesnėje šalyje pirmi įspūdžiai buvo šiek tiek bauginantys, kadangi viskas buvo nauja ir dar nepažinta. „Tačiau vėliau pripratau prie mokymosi sistemos ir paties universiteto“, – šypsojosi mergina.

Dėl man nežinomų priežasčių nemažai austrų mano, kad Edvinas yra moteriškas vardas. Be to, dėl vokiečių kalbos tarimo taisyklių iš Stankūno pavirtau į Štankūną.

E. Medimaitės kurse yra 500 studentų. Maždaug pusė jų yra iš Nyderlandų, likusieji – iš viso pasaulio. Ji tvirtino pažįstanti studentų iš Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos, Australijos, Šiaurės Amerikos, Europos. Šias studijas renkasi studentai iš viso pasaulio, todėl studentų įvairovė yra nemaža.

„Savo patirtį apibūdinčiau kaip išskirtinę, pilną iššūkių ir naujų atradimų. Po vienų metų susipažinau su žmonėmis iš viso pasaulio, suradau artimų draugų, tačiau per metus buvo ir sunkumų, kuriuos teko įveikti. Manau, pasirinkau sau tinkamas studijas, kadangi galiu mokytis apie pasaulio regioną, kuris mane labai domina“, – pasirinkimu neabejojo pašnekovė.

Enrika patikino, kad per vienus metus spėjo susipažinti su Nyderlandais, jau geba orientuotis Hagoje. „Esu ne vieną kartą buvusi ir kituose šios šalies miestuose. Šiek tiek suprantu olandų kalbą. Dirbu restorane, todėl dažnai tenka bendrauti su vietos gyventojais“, – pirmųjų metų įspūdžiais dalijosi buvusi VDU Ugnės Karvelis gimnazistė.

Sąrašas – įspūdingesnis

Tos pačios gimnazijos auklėtinė Miglė Juknevičiūtė kitame Nyderlandų – Amsterdamo – universitete studijuoja mados verslą.

Evita Rakauskaitė, buvusi Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos abiturientė, studijuoti išvyko į Birmingamo universitetą Didžiojoje Britanijoje, o ateitį su sveikatos apsauga siejanti Ugnė Bieliauskaitė iš Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos – į Monaghano institutą Airijoje.

Kalbama, kad esama buvusių Kauno rajono mokinių, baigusių ir prestižinius užsienio universitetus, tokius kaip Prinstono (JAV), tačiau „Kauno dienai“ apie juos gauti duomenų nepavyko.

Vakar diplomai įteikti 72-osios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) laidos absolventams.

Iš 57 absolventų 17 yra būsimųjų laivo mechanikų, du – elektromechanikai, 27 – laivavedžiai ir 11 logistikos specialistų.

"Šios vasaros diplomų įteikimas ypatingas tuo, kad pirmąkart nepriklausomos Lietuvos istorijoje įteikėme diplomus dviem ukrainiečiams iš Chersono valstybinės jūrų akademijos. Jie prasidėjus karui buvo už Ukrainos ribų, ir tęsti studijų atvyko į Klaipėdą", – patikslino LAJM vadovas Vaclavas Stankevičius.

Chersono sritis ir pats Chersono miestas nuo pat Rusijos pradėto karo pradžios buvo okupuotas, tad LAJM Klaipėdoje pasirinko beveik šimtas jūreivystės profesijas studijuojančių ukrainiečių.

Dar per 90 kursantų iš Chersono valstybinės jūrų akademijos studijuoja LAJM.

Įstaigos vadovas neslėpė, kad didelių sunkumų studijoms – tai nuotoliniu, tai kontaktiniu būdu – sukėlė ne tik dvejus metus trukęs karantinas.

"Dar vienas iššūkis buvo karas Ukrainoje, nežinau, ar Lietuvoje kokia kita aukštoji mokykla priėmė tiek daug studentų iš Ukrainos ir integravo juos į studijų procesą. Lapkričio pabaigoje apie 100 ukrainiečių gaus mūsų mokyklos diplomus ir eis dirbti savo šeimų ir savo šalies labui", – kalbėjo LAJM direktorius.

Vakar per diplomų teikimo ceremoniją buvo įteiktos garbės nario regalijos buvusiam Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovui ir šios įstaigos alumnui Petrui Bekėžai.

Kitas buvęs LAJM auklėtinis – kapitonas Sigitas Šileris įstaigos muziejui padovanojo savo baigimo diplomą.

"S.Šileriui, vienam pirmųjų Jūreivystės mokyklos auklėtinių, 1959 metais įteiktas vadinamasis raudonas diplomas, kuris buvo įteikiamas tik labai gerai besimokiusiems absolventams. Toks simbolinis aktas, diplomas sugrįžo į įstaigą, kuri jį jam ir įteikė", – pasidžiaugė V.Stankevičius.

Šventėje dalyvavo 31-osios Klaipėdos universiteto (KU) laidos absolventai.

Didžiausios pagarbos nusipelnė tie, kuriems miesto meras Vytautas Grubliauskas įteikė diplomus.

Tai – 12 absolventų, puikiais įvertinimais baigę studijas, jiems įteikti diplomai su pagyrimais.

"Rotary" klubo "Karalienė Luizė" įsteigta piniginė dovana skirta magistrantei Ievai Kazakauskaitei už geriausiai atliktą tyrimą vaiko globos srityje.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos dovana įvertintas Laivų projektavimo ir statybos specializacijos absolventės Vestinos Gustienės baigiamasis darbas.

Šventė tapo įsimintina ir dviem doktorantams, kuriems įteikti ką tik įgytą mokslinį laipsnį liudijantys dokumentai.

Linkiu, kad ir ateinantys metai būtų auginantys bei telkiantys bendruomenę.

Daktaro laipsnis ir diplomas įteiktas Juliui Paulikui už apgintą vadybos mokslo krypties disertaciją "Technologinių pokyčių sąlygoto darbuotojų pasipriešinimo kaip multidimensio reiškinio valdymas".

Italijos pilietis Tobia Politi birželio pradžioje sėkmingai apgynė dvigubą ekologijos ir aplinkotyros mokslo krypties daktaro disertaciją tema "Sąveika tarp dugno bestuburių, makrofitų ir mikroorganizmų ir jos vaidmuo eutrofinėse lagūnose", rengtą pagal KU ir Parmos (Italija) universitetų reglamentus.

Tądien arenoje skambėjo sveikinimo kalbos, kol šimtai studentų rikiavosi eilėje ir laukė diplomų įteikimo, o DJ Jovani neleido likusiesiems liūdėti.

"KU šie akademiniai metai buvo sėkmingi. Atsigauname. Į mūsų miestelį grįžta priešpandeminė nuotaika: matome ir girdime vieni kitus, lieka vis mažiau nuotolinio kontakto, daugiau gyvo bendravimo, renginių ir susitikimų. Mūsų studentams vis labiau atsiveria Europos universiteto EU-CONEXUS partnerystės galimybės. Tikiu ir linkiu, kad ir ateinantys metai būtų auginantys bei telkiantys bendruomenę", – viltimis dalijosi KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Statistika:

KU diplomai įteikiami 2 kartus per metus.

Šiemet KU baigė 728 absolventai.

Birželio 23 d. diplomai įteikti 561 studentui, 314 jų – bakalaurai, 209 – magistrai, 38 studentai baigė pedagogikos profesines studijas, 29 absolventai – užsienio šalių piliečiai, 3 jų Baltijos istorijos ir archeologijos institute pastaruosius trejus metus studijavo Europos istoriją.

„XX amžius buvo sudėtingų konfliktų ir naikinančių karų amžius. Galima dvejopai elgtis su šiuo paveldu – mėginti atsikratyti, užmiršti, ištrinti iš atminties arba mėginti jį naujai permąstyti, įtraukti į savo atmintį. Universitetas pasirinko antrąjį kelią“, – universiteto pranešime cituojamas VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

„Tai mūsų žinia Lietuvos visuomenei ir tarptautinei bendruomenei, kad pajėgiame atvirai žiūrėti į save“, – teigia jis.

Kaip pranešė universitetas, per VU gimtadienį rektorius asmeniškai įteiks du atminties diplomus buvusiems VU studentams: fiziką studijavusiam Gediminui Juškevičiui ir lietuvių kalbą ir literatūrą studijavusiam Ričardui Pikeliui.

Pasak G. Juškevičiaus, nors studijuoti teko tik vienerius metus, VU turėjo didžiulę įtaką jo gyvenime, čia jis išmoko fizikos pagrindų, ten spausdino atsišaukimus Romo Kalantos žūties metinėms, transliavo bendrabučio gyventojams užsienio radijo stotis, sutiko ir būsimą žmoną.

Dėl VU vykdytos antitarybinės propagandos, atsisakymo tarnauti armijoje G. Juškevičius buvo persekiojamas Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų (KGB), pašalintas iš VU ir nuteistas dvejiems metams kalėjimo įvairiose Gruzijos kalinimo vietose.

„Nieko blogo iš kalėjimo laikų neprisimenu. Mane gyvenime lydėjo tam tikra sėkmė, nes nesusilaukiau, o galėjau susilaukti, žymiai blogesnių dalykų“, – sako G. Juškevičius.

Kitus simbolinius diplomus, anot universiteto, atsiims nominantų artimieji, giminaičiai. Nesant ar iniciatyvos autoriams neradus giminių ar bičiulių, atminties diplomai bus saugomi VU muziejuje ir lauks sugrįžimo į šeimas, jei diplomu pagerbtų asmenų giminės atsirastų ir susisiektų su VU.

Prieš šešerius metus VU įsteigtas atminties diplomas ir vieša jų teikimo ceremonija yra istoriniu tyrimu paremtos iniciatyvos „Grįžtanti atmintis“ dalis. Jos tikslas – įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, atrasti nuo jų nukentėjusius asmenis ir simboliškai grąžinti juos į bendruomenę.

Šiuo metu jau rasta ir simboliniais diplomais pagerbta per pusantro šimto asmenų. Tačiau į atminties diplomą galėtų pretenduoti dar daugiau kaip tūkstantis žmonių: lietuviai, lenkai, žydai. Nominantų yra ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje, jų gali būti ir kitose Europos ir pasaulio šalyse.

VU kviečia asmenis, kurie dėl politinių režimų buvo pašalinti iš VU, arba tuos, kurie savo aplinkoje pažinojo tokių žmonių, teikti užklausas el. paštu info@memory.vu.lt arba pildyti anketą dėl asmenų pagerbimo atminties diplomu.

Bakalauro studijas LSU šiemet baigė plaukikas, paralimpietis, daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatų medalininkas Edgaras Matakas, paplūdimio tinklinio rinktinės nariai Audrius Knašas ir Patrikas Stankevičius, krepšininkas Rolandas Alijevas, boksininkas Vytautas Balsys ir legendinio Lietuvos krepšinio trenerio Antano Sireikos sūnus, krepšininkas Arnoldas Sireika.

Magistrantūros studijų diplomai buvo įteikti buvusiam krepšininkui Rimantui Kaukėnui, krepšininkui Žygimantui Janavičiui, jachtų buriuotojai, olimpietei Viktorijai Andrulytei, boksininkui Robertui Liorančui, krepšinio treneriams Rolandui Radvilai ir Šarūnui Zablockiui bei krepšininkui, legendinio krepšininko Modesto Paulausko sūnui Modestui Paulauskui.

Šventės metu už sportinius pasiekimus buvo pagerbti LSU absolventai – E. Matakas, V. Andrulytė, V. Balsys, A. Knašas, P. Stankevičius – ir universiteto docentas, paralimpietis Kęstutis Skučas, Europos žmonių su negalia čempionate iškovojęs du medalius.

Studijas baigusius absolventus sveikino universiteto rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė, atkreipusi dėmesį į akademinio diplomo svarbą šių laikų visuomenėje.

„Bakalauro diplomas yra karjeros ir savarankiško gyvenimo pradžia. Visgi reikėtų neužmiršti, kad diplomas nėra tik karjera – universitetas suteikia ne tik žinias, tačiau yra ir raktas į platesnį pasaulio požiūrį“, – teigė D. Rėklaitienė.

LSU nuotr.

LSU rektorė iškilmingos šventės metu džiaugėsi studentų aktyvumu ir įsitraukimu į akademinę veiklą.

„Universitetas nėra tik sienos, – tęsė D. Rėklaitienė. – Tai žmonės – dėstytojai ir darbuotojai – jų patirtis bei istorijos. Tokie, kokie esame mes, toks yra ir universitetas. Didžiuojuosi jumis ir tuo, kad pasirinkote Lietuvos sporto universitetą.“

LSU absolventus taip pat sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto viceministras Linas Obcarskas, Seimo narys Andrius Kupčinskas, Kauno miesto mero pavaduotojas Andrius Palionis, Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, LSU Tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas ir kiti.

Šventės metu studentams iš viso buvo įteikti 233 bakalauro ir 110 magistro diplomų. Lietuvos sporto universitete siūlomos 7 bakalauro ir 10 magistro studijų programų.

Sutartį dėl kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo trys šalys pasirašė birželį. Automatinis pripažinimas reiškia, kad baigus studijas vienoje Baltijos šalyje ir norint toliau studijuoti kitoje aukštojo mokslo diplomas bus pripažįstamas automatiškai.

Iki šiol, pavyzdžiui, įgijus bakalauro laipsnį Estijoje ar Latvijoje ir norint studijuoti magistrantūrą Lietuvoje, reikia kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kad įgytas diplomas būtų pripažintas. Akademinio pripažinimo procedūra paprastai užtrunka apie mėnesį.

Europoje tar­pu­sa­vio pri­pa­ži­ni­mo dokumen­tus yra pa­si­ra­šiu­sios Be­ni­liuk­so ša­lys ir ke­le­tas Skan­di­na­vi­jos ša­lių.

„Esame trečio kurso studentai. Kai 2015 metais rinkomės, į kokią aukštąją mokyklą stoti, rinkomės ir specialybes, kurias norime studijuoti. Už studijas dauguma mokame patys. Patikėkite - niekas iš kolegijos vadovybės neatėjo ir nepaklausė, ar patys studentai nori tapti visiškai kitos specialybės studentais“, - su tokia problema į Eltą kreipėsi Socialinių mokslų kolegijos (SMK) Vilniuje studentai.

Pasak jų, Turizmo ir viešbučių studentams brukami visiškai kitokie dalykai nei pernai. „Kokią teisę turi aukštoji mokykla savavališkai elgtis?“ - klausė studentai, nepatenkinti tuo, kad kolegija elgiasi savavališkai, o studentai administracijai - nė motais.

Patikėkite - niekas iš kolegijos vadovybės neatėjo ir nepaklausė, ar patys studentai nori tapti visiškai kitos specialybės studentais.

„Pirmą semestrą, atsimename, įstojus buvo kažkas tokio: privati kolegija, vadovybė žadėjo geriausias studijų sąlygas. O iš tikrųjų?“ - nusivylę Socialinių mokslų kolegijos studentai.

Paprašyta pakomentuoti situaciją, Socialinių mokslų kolegijos administracija Eltai sakė, kad studijų programų pavadinimų keitimą sąlygojo Lietuvos Respublikos teisinės bazės pasikeitimai.

„Švietimo ir mokslo ministro 2016 metų gruodžio 1 dienos įsakymu buvo patvirtintas naujas studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas ir kvalifikacinių laipsnių sandara. Naujajame klasifikatoriuje patvirtinus mažesnį studijų krypčių ir krypčių grupių skaičių, atsisakyta kai kurių krypčių šakų ir studijų sričių“, - rašoma kolegijos atsakyme Eltai.

Pavyzdžiui, naujajame klasifikatoriuje panaikinta studijų kryptis - viešieji ryšiai. Visos aukštosios mokyklos iki 2017 metų gegužės 1 dienos turėjo perkoduoti studijų programas ir suderinti su šio įstatymo nuostatomis.

Pasak SMK administracijos, vykstant aukštojo mokslo sistemos pertvarkai, aukštosios mokyklos buvo raginamos peržiūrėti studijų programų portfelius, jungiant besidubliuojančias studijų programų kompetencijas, gryninant studijų programų rezultatus, kad absolventai įgytų kuo platesnių kompetencijų spektrą.

Kolegija minėjo tyrimą „Viešųjų ryšių specialisto kompetencijos ir perspektyvos visuomenės pokyčių kontekste“, kuriame dalyvavo komunikacijos specialistai, viešųjų ryšių praktikai, ekspertai, Socialinių mokslų kolegijos Viešųjų ryšių studijų programos absolventai, dauguma dirbantys kaip komunikacijos, žurnalistikos, marketingo specialistai.

Tyrimas atskleidė, kad sutelktųjų grupių dalyviai labiau pritaria komunikacijos nei viešųjų ryšių specialisto terminui, nes komunikacijos specialistas, tyrimo dalyvių nuomone, yra platesnė sąvoka ir šiuolaikiškesnis terminas bei labiau atspindi skaitmeninės komunikacijos amžiaus veiklos sritis, kuriose šiandien neišvengiamai tenka veikti organizacijų atstovams.

Tyrimo pagrindu Studijų programos komitetas patikslino Viešųjų ryšių studijų programos pavadinimą į Skaitmeninę komunikaciją, nes pastarasis labiau atspindi programos tikslą, atitinka kvalifikacinius reikalavimus bei darbo rinkos poreikius.

„Siekiant užtikrinti kuo platesnes studentų kompetencijas Turizmo ir poilsio studijų kryptyje nuspręsta vykdyti Turizmo ir poilsio studijų programą, sudarant galimybes studijuojantiesiems pasirinkti Viešbučių specializaciją. Atnaujinta studijų programa Turizmas ir poilsis yra platesnė ir suteikianti daug daugiau galimybių įsidarbinti. Atnaujinta programa integruoja ir poilsio, ir sveikatos turizmo, ir turizmo bei viešbučių verslo organizavimo pagrindus“, - argumentuoja kolegija.

Kaip pabrėžė administracija, ne studijų programos pavadinimas nusako, ką studijuoja asmuo studijų metu ir kokia kvalifikacija suteikiama, o suteikiamas kvalifikacinis laipsnis baigus studijas nurodo, kokius gebėjimus įgijo absolventas.

Pagal teisės aktus, reglamentuojančius studijų programų pavadinimo keitimo procedūrą, studijų programos keitimas galioja visų kursų studentams.

Priekaištus dėl kolegijos savavališko elgesio administracija komentavo akcentuodama, kad Socialinių mokslų kolegija vadovaujasi akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo principu, todėl kilus klausimams dėl studijų organizavimo ir kokybės užtikrinimo ar kilus bendriems neaiškumams visada geranoriškai asmeniškai studentams paaiškina bei stengiasi rasti sprendimų kompromisą.

„Keičiant studijų programų pavadinimus (Turizmo ir viešbučių į Turizmo ir poilsio studijų, Viešųjų ryšių į Skaitmeninės komunikacijos studijų programą) SMK administracija, katedrų vedėjai ir pati kolegijos direktorė Gabija Skučaitė buvo susitikusi su studentais - jiems buvo paaiškinta, pagrįsta ir pristatyta studijų programų pavadinimų keitimo priežastis“, - rašoma kolegijos atsakyme Eltai.

Pasak šalies vadovės, mokykla, suburianti menui gabiausius vaikus iš visos šalies, yra išskirtinė, o jos indėlis į Lietuvos kultūrą – neįkainojamas. Mokyklos auklėtiniai sudaro apie pusę profesionalių šalies muzikos kolektyvų atlikėjų, didžioji dalis mokyklos auklėtinių dirba nacionalinio baleto trupėje.

M. K. Čiurlionio mokykla yra unikali ir tarp Europos menų mokyklų – vienintelė apima visų trijų meno sričių studijas. Labai anksti pasirinkę savo ateitį, itin gabūs menui vaikai dar mokyklos suole ima garsinti Lietuvos vardą nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose įvairiose pasaulio šalyse.

Šią mokyklą yra baigę dirigentai Mirga Gražinytė-Tyla, Gintaras Rinkevičius, operos solistė Nomeda Kazlaus, pianistė Mūza Rubackytė, baleto šokėjai Eglė Špokaitė, Neli Beliakaitė ir Nerijus Juška, dailininkas Stanislovas Kuzma ir daugybė kitų tiek šalyje, tiek visame pasaulyje žinomų menininkų.

Teikdama brandos atestatus šalies vadovė pažymėjo, kad abiturientų pasirinktas kelias – nelengvas, reikalaujantis begalinio darbo ir tobulėjimo, tačiau kupinas žiūrovų ir klausytojų pripažinimo bei dėkingumo. Prezidentė palinkėjo kiekvienam absolventui surasti savo vietą meno pasaulyje ir visada siekti kūrybinių aukštumų.

Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje mokosi 851 mokinys iš visos Lietuvos. Mokykloje veikia 3 skyriai – baleto, muzikos ir meno, dirba 246 pedagogai ir 33 koncertmeisteriai. Mokyklos auklėtiniai įgyja ne tik specializuotą meninį, bet ir vidurinį išsilavinimą. Šiemet mokykla išleido 71-ąją abiturientų laidą.

Penktadienį įteikti diplomai apie 250 KTU absolventų, iš jų – 14 užsienio šalių piliečių. Diplomai buvo teikiami 5 fakultetų bakalauro ir magistro, viso universiteto doktorantūros studijų absolventams.

Dviem kalbomis absolventus sveikino politikai, visuomenės veikėjai, rašytojai, politikai. Jie dalijosi savo įžvalgomis ir sėkmingos karjeros receptais. Absolventams ranką spaudė ir savo svajonėmis sekti linkėjo universiteto rektorius Petras Baršauskas, Senato pirmininkas Rytis Krušinskas.

„Keturi dalykai yra patys svarbiausi: visada turėkite aiškų tikslą, siekite naujų žinių, būkite darbštūs. Galiausiai, noriu palinkėti kantrybės – ji būtina, siekiant savo tikslų“, – kalbėjo P. Baršauskas.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo ir mokslo klausimais, rašytoja Unė Kaunaitė, prisipažino pavydinti KTU absolventams: dėl galimybės visada aplankyti savo alma mater jau pabaigus studijas, lengvai bendrauti su dėstytojais ir bendramoksliais.

„Nepavydžiu tik to nedidelio baimės jausmo, kurį dabar tikriausiai patiriate, prieš žengdami kitą žingsnį. Tiesa ta, kad universitete lengviau nei gyvenime. Baigusi studijas norėjau dirbti kažką prasmingo, tad ir jums linkiu pasirinkti tokį darbą. Mano nuomone, vienas iš atsakymų – darbas, susijęs su jūsų šalimi. Mes kartu kuriame Lietuvą, kurioje norime gyventi“, – kalbėjo U. Kaunaitė, vos prieš aštuonerius mėnesius pabaigusi magistrantūros studijas Kembridžo universitete.

„Iki šiol daug klausėtės, o nuo šiandien linkiu nebeklausyti nieko, o tiesiog eiti savo keliu, vykdyti savo revoliucijas, siekti savo tikslų. Sveikinu gavus vieno geriausių Lietuvos universitetų diplomą“, – sakė Antanas Juknevičius, lenktynininkas, kuriam priklauso geriausias Dakaro ralio rezultatas iš Baltijos šalių sportininkų.

Šventėje kalbėjo verslo atstovai, KTU alumnai.

„Jūsų žinios pradeda rūdyti jau šiandien, – absolventus perspėjo verslininkas, KTU alumnas Mindaugas Juodaitis. – Visada mokykitės, ieškokite naujų žinių, gyvenimas nuolat juda į priekį“.

Išskirtinį pasirodymą parengė dainininkė Jurga Šeduikytė, savo programą pradėjusi asmenine istorija apie studijas: „Jei galėčiau grįžti atgal, norėčiau būti pagalvojusi, kad galima studijuoti KTU, galbūt būčiau rinkusis kitą specialybę“. Tiesa, atlikėja teigė, jog studijų metu įgytas žurnalistikos žinias taiko kasdien.

Karjeros valdymo informacinės sistemos Karjera.lt duomenimis, per pirmuosius 6 mėnesius po KTU baigimo įsidarbina beveik 70 proc. pirmosios ir apie 84 proc. antrosios pakopos absolventų. KTU šį semestrą baigė daugiau nei 200 bakalaurų ir magistrų, 26 mokslo daktarai.

KTU diplomų įteikimo šventės įrašus galite žiūrėti čia: