-
Iš Panemunės sklinda žaliosios idėjos: mūsų durys atviros bendrauti, kurti ir veikti kartu 9
Traukos taškas
Posakį apie porų santykius, kuriuos kaip ir sugedusius daiktus reikia taisyti, bet ne naujais keisti, puikiai iliustravo viešnagė kūrybos namuose „K.I.N.A.S. Panemunė“. Kone šimto metų senumo mediniame name iniciatyvūs miestiečiai ne tik įpučia gyvybę seniems daiktams, kuriuos kiti be gailesčio trenktų į šiukšlių dėžę, bet ir sėkmingai įgyvendina įvairius projektus, vienija miestiečius bendrai veiklai.
„Pradėkime nuo mūsų dirbtuvių“, – peržengęs slenkstį, jau kelerius metus Panemunėje gyvenantis, darnaus vartojimo ir antrinio dizaino idėjas plėtojantis, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu besirūpinantis kaunietis Giedrius Bučas pakvietė užeiti į erdvias patalpas, apie kurias, ko gero, svajotų ne vienas meistras.
G.Bučas įsitikinęs, kad, gerai paieškojęs, kiekvienas iš mūsų rastų bent kelias priežastis, kodėl reikia išsivaduoti iš besaikio vartojimo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Dirbtuvėse, geriau žinomose pavadinimu „Kūrybos kampas 360°“, skirtingo aukščio lentynose suskaičiavau bent kelias dešimtis išrikiuotų dėžių su užrašais. Vienose jų glaudėsi plastikiniai vamzdeliai, elektros jungikliai ir virvės, kitose buvo sudėtos durų rankenos, spynos, popieriaus lapai ir seni paveikslų rėmeliai. Sienos čia buvo nukabinėtos elektriniais gręžtuvais, plaktukais, pjūklais, obliais, atsuktuvais, lipnios juostos ritiniais, švitrinio popieriaus diskais, o ant grindų plačiai gulėjo dažų kibirėliai ir seni šviestuvai. Kiek tolėliau kabojo nenaudojamas lietsargis, atremtos į sieną stovėjo ne vieną žiemą mačiusios slidės, o ant spintos – į vaikystę nukėlę pirmieji pieno tetrapakai – piramidės formos kartotinės pakuotės.
Suneštinis turtas
Visas „turtas“ – suneštinis. Kažkam po remonto liko puskilogramis varžtų, nepanaudoti elektros kištukai, klijų pakuotė ar glėbys lentelių. Kažkas į dirbtuves nusprendė atgabenti gitarą su nutrūkusiomis stygomis, žalvarinę dūdą, kampe dūlančią ir dulkes renkančią pašto dėžutę, rūsyje ilgą laiką besimėtančią riedlentę ar aprūdijusius motociklo sparnus. Pastarieji, kaip netrukus sužinojau, bus perdaryti į modernius šviestuvus, o riedlentė savo gyvenimą tęs kaip sieninė lentyna. Smėliavimo būdu nuvalęs vienos miestietės atiduotą metalinę pašto dėžutę, dirbtuvių siela Giedrius suko galvą, kaip pritvirtinti nulūžusį liežuvėlį, kad daiktas galėtų atlikti savo funkciją – laiškais ir laikraščiais džiuginti naująjį savininką.
Šiuo metu ant žemės gulintys, vėliau pritvirtinti prie lubų šviesa dalysis ir sietynai. Kai tik turės daugiau laiko, tuo žada užsiimti pats Giedrius.
„Štai, vieną jau pradėjau surinkinėti. Panaudojau kelių tokių pačių sietynų molines detales“, – baigęs darbus, G.Bučas šviestuvą pakabins už sienos esančiose patalpose.
Anuomet jose buvo klasė, o netolimoje ateityje čia veikiausiai bus įrengtos patalpos, kuriose galės vykti įvairios kūrybinės popietės.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Laukiami visi
Tądien, kai susitikome su Giedriumi, dirbtuvės buvo tuščios, tačiau labai dažnai čia galima sutikti įvairaus amžiaus bendruomenės narius: garbaus amžiaus damą, remontuojančią sulūžusią kėdę, moksleivį, tvarkantį savo dviratį, senelį su anūku, kalantį inkilą žiemojantiems paukščiams, ar namus įsirenginėjančią porą, kuri kambarį nusprendė papuošti savo pačios rankomis kurtais akcentais. Iš anksto užsiregistravę ir suderinę laiką, čia laukiami ne tik Panemunės, bet ir kitų rajonų gyventojai. Vienu metu patalpose gali būti apie penkis žmones.
„Ne veltui mūsų plakate, kuris, beje, specialiu gamtą tausojančiu spausdintuvu išspausdintas ant panaudoto popieriaus, rašome, kad mūsų durys atviros bendrauti, kurti ir veikti kartu“, – kūrybos namų ir kūrybinių dirbtuvių misiją darsyk pabrėžė G.Bučas.
Dirbtuvių įkūrėjai nėra nustatę konkretaus dalyvio mokesčio. Mokėti ar ne, o jei taip – kiek, yra laisvas kiekvieno lankytojo pasirinkimas. Be to, čia pripažįstami ir mainai – už apsilankymą dirbtuvėse galima atsilyginti daiktais arba rankų darbu, tarkime, galima padėti tvarkyti kūrybos namų patalpas.
Mūsų durys atviros bendrauti, kurti ir veikti kartu.
Keičia žmonių mąstymą
Mintis įkurti tokias dirbtuves gimė prieš kelerius metus. Įvykius paspartino žinia apie nenaudojamą buvusį Panemunės bendruomenės centro pastatą, kurį keli entuziastai pavertė daugiafunkciu bendruomenės santalkos centru.
„Daugybę metų užsiimu neformaliu švietimu darnaus vartojimo ir tvarumo srityje, aplinkos švarinimu. Todėl pirmiausia sugalvojau čia įrengti nekomercines bendruomenės dirbtuvėles, kuriose visi norintieji galėtų pasinaudoti įrankiais, medžiagomis, kad galėtų prikelti savo daiktus antram gyvenimui“, – G.Bučas neabejojo, kad tokių dirbtuvių atsiradimas prisideda ne tik prie aplinkos tausojimo, bet ir prie mąstysenos pokyčių.
Savo rankomis sutvarkę daiktą, žmonės jį labiau saugo ir neskuba apsikrauti naujais, neretai pigiais ir trumpai tarnaujančiais daiktais.
Malonus ir pats kūrybos procesas, išlaisvinantis fantaziją ir leidžiantis kurti pačius netikėčiausius daiktus, tarkime, stalinę lempą, kurios gaubtas pagamintas iš aliejaus skardinės arba nupjauto stiklinio butelio, drabužių kabyklą iš nebenaudojamų šakučių, daugkartinio naudojimo pirkinių krepšelį, siūtą iš senos užuolaidos arba pintą iš nebenaudojamų virvelių.
Kai kam tai nereikalingi daiktai, o dirbtuvių šeimininkams – priemonės naujiems daiktams kurti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Kitokie gimtadieniai
Nors šiuo metu pagrindinė dirbtuvių funkcija prikelti senus daiktus arba patiems pasigaminti naujus iš antrinių žaliavų, čia planuojama organizuoti ir žaliuosius gimtadienius. Priešingai nei spalvotų kamuoliukų, čiuožyklų ir interaktyvių ekranų prikimštuose žaidimų kambariuose, kur po švenčių į šiukšlių kibirus keliauja dešimtys vienkartinių lėkščių, puodelių ir stalo įrankių, dirbtuvėse bus naudojami daugkartiniai indai, o gimtadienio svečiai bus kviečiami sukaktuvininką apdovanoti savo rankomis kurtomis dovanomis.
G.Bučas neabejojo, kad panašaus pobūdžio renginiai galėtų sudominti ne tik jauniausius, bet ir vyresnio amžiaus miestiečius. Taip žaliosios idėjos pasklistų plačiau ir paliestų daugiau žmonių: vaikus mokytų, o suaugusiesiems primintų, kad vartojimas reikalingas, tačiau besaikis vartojimas – ne. Sąmoningai jo atsisakius galima gyventi geriau ir patirti kur kas didesnį malonumą.
„Visuomenę turime pradėti ugdyti nuo mažiausių piliečių. Mes turime auginti atsakingą ir pilietišką asmenybę – laisvą kurti, reikšti savo mintis ir idėjas, neįspraustą į kažkokius rėmus“, – pašnekovas apgailestavo, kad masėms pritaikytos technologijos atlieka dvigubą vaidmenį. Iš dalies jos lengvina gyvenimą, tačiau riboja mąstymą ir neprisideda prie kūrybingumo. – Aš nesakau, kad to nereikia. Reikia, tačiau su saiku. Todėl mes patys turime kurti sau aplinką.“
Svarbiausia, nepamiršti, kad pradėjus vartoti daugiau, nei reikia, dingsta bet kokios ribos. Asmeninė kreditinė kortelė leidžia pirkti daugiau, nei uždirbame. Reklamos subtiliai pakeičia mūsų troškimus, susijusius su materialiais daiktais. O dėl mus supančios vartotojiškos kultūros besaikis vartojimas ima atrodyti natūralus ir normalus.
Filmuojamos laidos
Antrą jaunystę suteikę ne vienam senam daiktui, kūrybos namų „K.I.N.A.S. Panemunė“ šeimininkai gaivina ir 1930-aisiais statytą pastatą su visa jo istorija. G.Bučas juokavo, kad prabilusios sienos nenustotų kalbėti apie kadaise čia buvusio kino teatro lankytojus, gerąsias vienuoles ir išdykusius mokinius, anuomet į pakampes mėčiusius negyvas žiurkes. Tvarkydamas patalpas, už vieno iš aštuonių židinių radęs sudžiūvusį graužiką, kuris dabar stovi lentynoje, Rokas suprato, kad visos šios istorijos ne iš piršto laužtos.
„Eime toliau, parodysiu kitas pirmojo aukšto erdves“, – už nugaros palikęs prie durų pritvirtintą medinį paukštelį, su rankų darbo skrajutėmis G.Bučas pravėrė dar vienas duris, o tada stabtelėjo nedidelėje salėje. Anksčiau čia buvo dvi klasės, kurias skyrė pastatomos lentos. Prieš renginius jas mokiniai išnešdavo į koridorių, o jų vietoje pastatydavo kėdes.
„Kai pastate buvo įrengtas kino teatras, šioje salėje taip pat vyko filmų peržiūros. Lygiai taip pat kaip ir dabar“, – vienintelis skirtumas, tarp to, kas buvo anksčiau ir yra dabar, anot G.Bučo, yra kėdės. Kūrybos namų „K.I.N.A.S. Panemunė“ įkūrėjai jų atsisakė, o prieš kiekvieną kino seansą ant grindų patiesia kilimą ir ant jo sumeta pagalvėles. Tiesa, iki visiškos pilnatvės salei stinga susukamo projektoriaus ekrano. Dabar jo funkciją atlieka apgręžiamas reklaminis stendas.
Už laikino ekrano paslėpti pripučiami jogos kamuoliai išdavė, kad čia vyksta mankštos, o ant sienų sukabinti laikikliai leido suprasti, kad netrukus salėje bus galima išvysti ir piešinių parodas. Beje, tądien, kai susitikome su Giedriumi, šioje salėje buvo filmuojama laida „Gimę tą pačią dieną“.
„Persikėlę į Kauną, neturėjome patalpų, todėl, kai Giedrius mums pasiūlė, atvykome net nežiūrėję“, – laidos kūrėja Danutė Nicolas tikino, kad geresnės filmavimo vietos negalėjusi net susapnuoti.
Nors žiemą čia vėsoka, viską atperka autentiška medinuko atmosfera – nekeistos durys su savo ornamentais, girgždančios grindys, kokliniai židiniai, skleidžiantys malonią šilumą.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Aukštas su istorija
„Jūs dar nematėte antro aukšto! Štai ten tikrai sustojo laikas“, – praskleidęs sunkias medžiagines užuolaidas, G.Bučas pakilo mediniais laiptais į viršų. Anuomet čia buvo įrengtas direktoriaus kabinetas, vienuolių ir kunigo kambariai. Tai, kad čia gyveno Dievo tarnai, iki šiol mena palikti asmeniniai daiktai – sutana su viena pamesta saga, keliolika rankų darbo rožinių, mediniai kryželiai, knygos, paveikslai su šventaisiais.
Antai viename kambaryje likęs minkštasuolis su kėdėmis, indauja ir gėlėmis puoštas servizas, senas radijo imtuvas, rašomasis stalas, tebeveikianti krosnis.
Iki šiol antrame aukšte sėkmingai vyko įvairūs meniniai performansai, o ateityje, jei viskas klostysis pagal planą, čia turėtų būti įrengti kambariai, skirti trumpalaikei nuomai. Kardinalių pokyčių juose nenumatyta. Anot pokyčių lyderio ir vieno iš kūrybos namų įkūrėjo, čia bus atliktas tik kosmetinis remontas ir išsaugotos visos autentiškos detalės. Kauno svečiams tai leis pažinti medinuko saugomą istoriją, o dirstelėjus per langą pamatyti romantišką miesto dalį, esančią kairiajame Nemuno krante priešais Žemuosius Šančius.
„Jei tik norės, galės ir kokį bulvių plokštainį išsikepti“, – eidamas pro šalį, krosnį ranka pliaukštelėjo G.Bučas.
Beje, tame pačiame aukšte planuojama ir „stotelė“ piligrimams. Čia jie ras šilumą, pastogę virš galvos nakčiai ir minkštus čiužinius.
„Tvari Lietuva“ – didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Iniciatyvos autorius naujienų portalas DELFI. Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt.
-
Festivalis „Tai – aš“ kviečia į nemokamas virtualias kūrybines dirbtuves
Ruošiamas ir jungtinis tarptautinių dirbtuvių dalyvių online koncertas, kurio premjera numatyta kitą savaitę oficialioje festivalio Facebook paskyroje ir Vilniaus mokytojų namų Youtube kanale.
Pandemijos iššūkyje – tvaresnė bendruomenė
Nors pandemija pakoregavo planus ir teko įprastus atlikėjų koncertus, gyvus susitikimus perkelti į virtualią erdvę, pasak festivalio projektų vadovės Linos Užkuraitytės, pandemijos laikotarpis paskatino tarptautinę bardų bendruomenę susitelkti, palaikyti vienas kitą neprarandant kūrybos esmės – autentiškumo ir tvaraus bendruomeninio ryšio bei atvėrė daugiau galimybių.
„Mūsų partnerių Airijos ambasados Lietuvoje ir Prancūzų instituto Lietuvoje, entuziazmo nestokojančių aukštųjų mokyklų dėka bei sulaukę Lietuvos kultūros tarybos bei Vilniaus miesto savivaldybės, palaikymo galėjome pakviesti diskusijai visą būrį patyrusių profesionalų iš Airijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Švedijos, Islandijos, Prancūzijos. Džiaugiamės galėdami padėti jauniems ar tik pirmus žingsnius muzikinėje karjeroje žengiantiems kūrėjams tobulėti ir kaupti muzikinę patirtį, ketiname šį bendradarbiavimą tęsti dainų kūrėjų ir atlikėjų Facebook grupėje“.
Dėmesys asmeniniams kūrėjų iššūkiams ir sėkmės receptams
„Buvau trisdešimties, kai apsisprendžiau mesti darbą ir pasirinkti muzikanto karjerą. Mažoje Islandijos rinkoje sunku įrodyti kad tai rimtas darbas. Mama verkė, kai jai pasakiau. Tiesą sakant, jei būčiau pasakęs, pavyzdžiui, kad esu gėjus, tai būtų kur kas geresnė naujiena mano tėvams, juk pagal visus standartus turiu uždirbti pinigus ir išlaikyti šeimą“, – diskusijoje atviravo Islandijos atlikėjas Svavar Knutur.
Kokie iššūkiai slypi muzikanto kelią pasirinkusių atlikėjų? Kaip neprarasti kūrybos džiaugsmo? Kokie iššūkiai bei kokios galimybės atsivėrė kitų šalių dainų kūrėjams ir atlikėjams COVID-19 laikotarpiu? Tai – tik dalis temų, kurias tarptautinėje festivalio diskusijoje „Managing your career/Careers and Corona“ gvildena ir atviromis savo istorijomis dalijasi net penki muzikinio pasaulio profesionalai.
Koncertas ir nemokamos virtualios kūrybinės dirbtuvės
Šį penktadienį, spalio 23 d., Vilniaus mokytojų namų Youtube kanale organizatoriai kviečia nemokamai stebėti dainų rašymo kūrybinių dirbtuvių įrašą su Grammy nominantu Brettu Perkinsu (JAV) ir atlikėja Magali Michaut (Prancūzija).
Sekmadienį, spalio 25 d., – balso lavinimo seminarą su Airijos atlikėja Emma O’Reilly.
Organizatoriai sako, kad šie virtualūs susitikimai skirti tiek pradedantiems, tiek jau pažengusiems dainų kūrėjams, atlikėjams. Po pirmųjų bendruomes virtualių susibūrimų atsirado naujų kūrybinių sumanymų ir muzikinių kūrinių, tad XVIII - ojo festivalio „Tai – aš“ tarptautinę programą socialiniuose tinkluose spalio 30 d., penktadienį, pabaigs jungtinis, virtualus Bardazmus dirbtuvių ir seminarų dalyvių koncertas.
-
„TheATRIUM“ festivalis pristato O. Koršunovo premjerą ir ypatingus svečius 2
Meistriškumo dirbtuvės
„Nors ketvirtus metus iš eilės rengtas didysis „TheATRIUM“ festivalis dėl koronaviruso pandemijos vasaros pradžioje neįvyko, jo komanda intensyviai dirbo ir teatrą mėgstantiems žmonėms paruošė svarbių ir įdomių įvykių“, – apie reikšminga teatrine erdve tapusio festivalio modifikaciją pasakojo Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.
Festivalio įvykių srautą spalio 8–10 d. pradėjo žymios lenkų režisierės Agatos Dudos-Gracz vizitas. Ji vedė meistriškumo dirbtuves aktoriams. Pati savo spektakliams tekstus rašanti, jų scenografijas ir kostiumus kurianti režisierė vadinama išskirtinio, sunkiai bet kokiam įvardijimui pasiduodančio teatro kūrėja. 2018 m. „TheATRIUM“ programoje su dideliu pasisekimu buvo parodytas jos spektaklis „Ponia bus patenkinta, arba Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“.
Vizito Klaipėdoje metu kalbinta A.Duda-Gracz sakė, kad net jei pandemija priminė, jog teatras žmonėms nėra reikšmingiausias dalykas, ji pati be jo negali įsivaizduoti savęs. Anot viešnios, „net dėl vieno žmogaus verta kurti didelius spektaklius su didelėmis aktorių trupėmis, sudėtinga scenografija, muzika ir apšvietimu“. Režisierė į Klaipėdą grįš šią žiemą kurti spektaklio, įkvėpto žymaus XVII a. italų tapytojo Michelangelo Caravaggio gyvenimo.
Pažintis su įžymiausiais
Platesnei publikai susipažinti su A.Duda-Gracz bus galima specialiai „TheATRIUM“ parengto vaizdo įrašo formatu – režisierė pasakos apie savo vaikystę, pažintį su teatru, savo kūrybos gaires. Tokiais pat įrašais teatro gerbėjams bus pristatytas Klaipėdoje jau dirbęs, Auksiniu scenos kryžiumi už spektaklio „Mama drąsa“ režisūrą apdovanotas latvių režisierius Elmaras Senkovas ir italas Alessandro Serra – su pastaruoju apie kūrybą kalbėsis Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas.
Numatoma, kad teatro gerbėjai galės gyvai susitikti su režisieriais Janu Klata ir Dmitrijumi Krymovu. „J.Klatos nereikia pristatinėti – jis yra buvęs Lietuvoje. Tai labai aštraus braižo režisierius, nesvarbu, kokį kūrinį imtų – jis visada mato tai, kas šiuo metu vyksta aplinkui, kas aktualu. J.Klata nevengia tiesiai išsakyti savo nuomonės, tai juntama jo spektakliuose“, – apie svečią pasakojo T.Juočys. J.Klatą kalbins teatro kritikė Ramunė Balevičiūtė.
Pirmiausia kaip dailininkas, scenografas buvęs žinomas D. Krymovas šiuo metu Rusijoje laikomas kultiniu režisieriumi. Galimybę bendrauti su šiuo režisieriumi teatro vadovas laiko išskirtiniu įvykiu: „D.Krymovas yra reiškinys, man jo kūryba – kaip realistiškas fantastinis filmas. Sunku apibūdinti tai, kaip jis geba lengvai kalbėti apie labai sunkius dalykus.“ Planuojamą pokalbį su D.Krymovu ves teatro kritikas Julijus Lozoraitis.
Klaipėdos dramos teatre šiemet režisierės A. Leonovos pastatyto spektaklio „Tinklas“ pagal G.Grajausko pjesę akimirka. / „Kemel photography“ nuotr.
Pristatydamas režisierius, T.Juočys pabrėžė jų norą bendrauti tiesiogiai, būti vienoje erdvėje su žmonėmis. „Bendraudamas su J.Klata jaučiu, kad sustoti privertusi situacija jį veda iš proto – jis nori atvažiuoti, susipažinti, pabendrauti su publika, pats įkvėpti pozityvesnių pojūčių. D.Krymovas lygiai taip pat trokšta susitikti gyvai. Tteatrą virtualioje erdvėje jis vadina laiminga mirtimi – internetas lyg ir pilnas teatro, bet jis nyksta, muzika sustoja“, – kalbėjo teatro vadovas.
Kitų metų preliudas
Klaipėdos dramos teatro meno vadovas G.Grajauskas teigė, kad ruošiantis „TheATRIUM“ įvykiams teko pasverti nemažai kintamųjų: „Mums atrodė, kad, jei tiesiog rodysime spektaklių įrašus – iš dalies juos prarasime. Pirmoji viruso banga parodė, kad vaizdo įrašai neatstoja tikrų spektaklių. Didieji pasaulio teatrai dalijosi puikių spektaklių įrašais, iš pradžių jie buvo žiūrimi, bet vėliau žiūrovų dėmesys prapuolė, jie suprato, kad tai, ką mato ekrane, labai skiriasi nuo to, ką matytų scenoje.“
Anot teatro meno vadovo, nutarta susitelkti į pačius spektaklių režisierius: „Pakalbinti juos įdomu ir vertinga, juolab kad ne visi jie gerai žinomi Lietuvoje. Pavyzdžiui, italų teatras kur kas mažiau pažįstamas nei kinas. O pokalbiuose dalyvaujantys režisieriai šiuo metu yra vieni įdomiausių visoje Europoje.“ G.Grajauskas svarstė, kad pažintis su režisieriais yra preliudas ateinantiems „TheATRIUM“ metams: „Jų spektaklius rodysime kitais metais, o tai, kas vyks dabar, – puiki įžangą į šių režisierių kūrybą, jos supratimą.“
G.Grajauskui antrino ir T.Juočys: „Kartais nukenčiame per mažai išaiškindami atvežamus spektaklius. Dažnai sunku publikai paaiškinti režisieriaus sprendimus, gal net rizikinga pačiam teatrui gromuliuoti ir pateikti atsakymus. O režisieriai suteiks progą giliau suvokti jų kuriamą teatrą, jo kūrimo mechanizmą. Susipažinus su vieno ar kito režisieriaus mąstymu ir pasauliu, bus lengviau patirti jų spektaklius.“
Internetu pasiekiamų pašnekesių ciklą su režisieriais papildys T.Juočio ir G.Grajausko diskusija, lydėjusi O.Koršunovo spektaklio „Mūsų klasė“ pagal Tadeuszo Słobodzianeko pjesę rodymą vienoje aktyviausių Maskvos virtualių platformų – Voznesenskio centre.
Vietoj Avinjono – Klaipėda
„TheATRIUM“ įvykių sraute – ir trys spektakliai. Vienas didžiausių festivalio įvykių – lapkričio 12-ąją numatyta O. Koršunovo spektaklio „Otelas“ pagal W.Shakespeare’o pjesę pasaulinė premjera. Ji šią vasarą turėjo vykti prestižiniame Avinjono festivalyje Prancūzijoje.
Po premjeros vyks O. Koršunovo ir filosofo Kasparo Pociaus diskusija apie „Otelo“ kūrybos procesą, W.Shakespeare’o kūrybos aktualumą šiuolaikiniame visuomeniniame, kultūros ir politikos kontekste.
Praėjusį ketvirtadienį parodytas režisierės Agnijos Leonovos spektaklis „Tinklas“ pagal G. Grajausko pjesę. „Vertiname šį spektaklį kaip tarptautinį projektą, – kalbėjo T. Juočys. – Jis nebuvo suplanuotas, bet jo kūrimui susibūrė įdomi tarptautinė komanda, pirmą kartą naudojome tokias technologijas. Dar nesame turėję tiek daug technologijomis paremto spektaklio.“
Vienas iš spektaklių vyks virtualioje erdvėje – „TheATRIUM“ internetinėje svetainėje bus galima pamatyti lenkų režisieriaus Krzysztofo Warlikowskio spektaklio „Išvykstame“ pagal Hanocho Levino pjesę transliaciją. Festivalio įvykių datas galima rasti „TheATRIUM“ svetainėje www.theatrium.lt.