Kartu bus teisiama ir S. Dmitrijevo sutuoktinė, ji kaltinama dokumentų klastojimu, svetimo turto įgijimu apgaule (sukčiavimu), padėjimu piktnaudžiauti tarnyba bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu, antradienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo pradėtas dėl galimo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Tyrimo duomenimis, S. Dmitrijevas, kaip tuometinis tarybos narys turėjo teisę gauti išmoką biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti.

2019–2023 metais S. Dmitrijevas buvo sudaręs galimai fiktyvią negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį biuro nuomai su sutuoktinės vadovaujama privačia įmone, kurioje buvo įrašyti, įtariama, tikrovės neatitinkantys duomenys.

Siekdamas turtinės naudos, S. Dmitrijevas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai kas mėnesį 2019 m. rugsėjo – 2023 m. balandžio mėn. laikotarpiu pateikdavo, kaip įtariama, jo sutuoktinės parengtus suklastotus finansinius dokumentus. Tokiu būdu pastarasis, galimai piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Vilniaus miesto savivaldybei ir apgaule įgijo daugiau nei 9 tūkst. eurų.

„Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kai kuriuos suklastotus finansinius dokumentus S. Dmitrijevo sutuoktinė įtraukdavo į savo vadovaujamos įmonės apskaitą. Finansiniuose dokumentuose įrašytas ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės dėl jose įformintų nesuteiktų patalpų nuomos paslaugų, todėl negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2019 m. rugpjūčio – 2020 m. gegužės mėnesius“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių šį kaltinimą.

Ji išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros, išteisintajai L. Ašoklienei turės sumokėti 2,4 tūkst. eurų už jai suteiktą teisinę pagalbą. Lietuvoje galioja įstatymo norma, pagal ją išteisintiems asmenims valstybė atlygina advokato ir kitas per tyrimą patirtas išlaidas.

L. Ašoklienei ir jos artimiesiems penktadienį nuosprendį paskelbė Panevėžio apygardos teismas. Kartu su L. Ašokliene išteisintas ir jos sūnus Kazimieras Ašoklis. Jam taip pat priteista 2,4 tūkst. eurų už teisinę pagalbą.

Tuo metu L. Ašoklienės sutuoktinis, buvęs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis pripažintas kaltu dėl dviejų kaltinimų, jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, jam ketverius metus atimta dirbti valstybės tarnautoju.

Dėl suklastoto dokumento pagaminimo (dėl darbo pažymėjimo pagaminimo savo žmonai ) ir kuro kortelės perdavimo sūnui, E. Ašoklis buvo išteisintas, kaip nepadaręs šių veikų.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, teismui perduotoje ir išnagrinėtoje baudžiamoje byloje kaltinimai nusikalstamomis veikomis pateikti buvusiam Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriui E. Ašokliui, jo žmonai, buvusiai Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vieno iš skyrių vedėjai ir vyriausiajai šalies epidemiologei L. Ašoklienei, jų sūnui bei Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojui Aimučiui Tumalavičiui. A. Tumalavičiui, kaip padėjusiam E. Ašokliui piktnaudžiauti, iššvaistyti svetimą turtą, skirta 10 tūkst. eurų bauda.

Nuteistieji, E. Ašoklis ir A. Tumalavičius, Utenos PSPC turės sumokėti daugiau nei 1,1 tūkst. eurų.

Utenos PSPC direktorius E. Ašoklis buvo kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. Tumalavičiumi, siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Anot prokuratūros, į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Tyrimo duomenimis, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Teismas išteisino ir Ašoklių sūnų K. Ašoklį, kuris buvo kaltinamas tuo, kad degalus į savo transportą pylėsi galimai neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele.

Teismas konstatavo, kad nors K. Ašoklis neabejotinai suvokė, jog disponuoja jam svetima kortele ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kuomet kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. K. Ašoklis degalų pirkimo kortele ir jos PIN kodu naudojosi su tėvo E. Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia.

Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei buvo pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

E. Ašoklis teisme teigė, kad sutuoktinė, kaip savanorė, norėjo jam padėti jam per COVID-19 pandemiją, tuo metu L. Ašoklienė teigė, kad ji pati tokio pažymėjimo neprašė. Išteisindamas epizode dėl netikro pažymėjimo pagaminimo ir laikymo, teismas pažymėjo, kad šis netikras dokumentas negalėjo sukelti reikšmingesnių padarinių, L. Ašoklienei tokio pažymėjimo nereikėjo, ji toje įstaigoje nedirbo, pagal tuo metu užimamas pareigas ji galėjo laisviau judėti, bet to, atvykti į Uteną, nepažeisdama įstatymų, galėjo kaip Utenos kolegijos studentė ir Utenos PSPC pacientė.

Tuo metu bylą perdavusi prokuratūra manė priešingai.

„Pažymėtina, kad, tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė kaip niekas kitas puikiai žinojo apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – yra sakęs ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.

Anot teisėsaugos, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija, nes jis, būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, esą siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, galimai sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. Tumalavičių, kuris suklastojo dokumentus.

Antradienį tarnybą vykdę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos bei šios rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnai kelyje Marijampolė–Suvalkai ties Salaperaugio kaimu (Kalvarijos sav.) patikrinti sustabdė Suomijoje registruotą keleivinį autobusą „Scania“. Tarptautiniu maršrutu Talinas–Varšuva iš Lietuvos vykstančio autobuso keleivių dokumentus tikrinusius pasieniečius sudomino vieno iš jų pateikta 33-erių Bulgarijos piliečio tapatybės kortelė. VSAT pareigūnai suabejojo, ar šis dokumentas – tikras.

Atidžiai ištyrę pateiktą kortelę, VSAT pareigūnai užfiksavo keletą požymių, skiriančių klastotę nuo autentiško dokumento. Pagamintas jis ne pagal vertybinių popierių gamybos reikalavimus, ne iš polikarbonato, mikrotekstas – imituotas, apšvietus ultravioletiniais spinduliais, įrašų, atspausdintų rašaliniu spausdintuvu, spalva nesikeičia. Visa tai pasieniečiams leido padaryti prielaidą, kad pateikta tapatybės kortelė – visiška klastotė.

Kaip pranešė VSAT, supratęs, kad Lietuvos pasieniečių suklaidinti nepavyks, į Varšuvą keliavęs vyras prisipažino esąs 33-erių Baltarusijos pilietis, kuriam prieš mėnesį, kovo 9 d., nustojo galioti Lenkijos išduota nacionalinė viza. Todėl jis internetu užsisakė ir už 300 eurų nusipirko Bulgarijos piliečio asmens tapatybės kortelę su savo veido nuotrauka.

Iš autobuso išsodintą baltarusį VSAT pareigūnai sulaikė ir pristatė į Kalvarijos pasienio užkardą, vėliau – į Kauno policijos areštinę.

VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo juo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras.

Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmė.

Ketvirtadienį Baltarusijos piliečiui skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Ministerijos teigimu, 17 asmenų viršijo teisėto buvimo Lietuvoje laiką, 3 asmenys buvo nubausti pagal administracinę teiseną, o viena Ukrainos pilietė įpareigota iš šalies išvykti. Taip pat patikrinimų metu aptikti 5 klastoti vairuotojo pažymėjimai.

„Reaguodami į mūsų šalyje didėjantį gyvenančių ir dirbančių užsieniečių skaičių, stipriname užsieniečių teisėto buvimo Lietuvoje kontrolę, imigracijos procedūrų ir užsieniečių įdarbinimo sąlygų pažeidimų prevenciją“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak jos, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, šiuo metu yra tobulinamas ir teisinis reglamentavimas, padėsiantis reguliuoti užsieniečių įdarbinimo ir apsigyvenimo Lietuvoje procedūras.

Migracijos departamentas, vykdydamas patikrinimus, 39 įmonėms per pirmąjį šių metų ketvirtį uždraudė teikti tarpininkavimo raštus, siekiant įdarbinti užsieniečius Lietuvoje.

„Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą darbo pagrindu, kvalifikacija ne visada atitinka darbdavio keliamus kvalifikacijos reikalavimus, todėl darbdaviai neįdarbina arba nutraukia darbo santykius su užsieniečiu. Darbdaviams nutraukus darbo sutartis su užsieniečiais, nesirūpinama jų išvykimu iš Lietuvos, o apie prievolę išvykti užsieniečiai informuojami ne visada“, – rašoma VRM pranešime.

Leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau kaip 125 tūkst. užsieniečių

Šiuo metu 125 124 užsieniečiai turi galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje, išduotus darbo, verslo ir kitais teisėtos veiklos pagrindais, nurodė ministerija.

Dėl piktnaudžiavimų migracijos taisyklėmis šiais metais atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, jie pakeisti arba apskritai panaikinti 6112 asmenų.

2023 metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiais metais šalyje gyvena daugiau kaip 227 tūkst. užsieniečių. Tai yra 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, Valstybine darbo inspekcija ir Mokesčių inspekcija.

Kaip nurodė Generalinė prokuratūra, šiomis nusikalstamomis veikomis kaltinamas 35-erių šiaulietis, jo 31-erių sutuoktinė stos prieš teismą dėl dokumentų klastojimo.

Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) Kauno skyrius yra pateikęs civilinį ieškinį daugiau nei 24 tūkst. eurų sumai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad nuo 2019 metų vasaros iki 2021 metų rudens bendrininkų grupė vadovavo keturioms įmonėms, įtariama, naudotoms dokumentų klastojimui, apgaulingam apskaitos tvarkymui ir sukčiavimui nuslėpti.

Vienas bendrininkų, veikusių pagal iš anksto parengtą nusikalstamą planą, yra minėtas 35-erių kaltinamasis, kito 43-ejų įtariamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dar atliekamas.

Tyrimo duomenimis, kaltinamasis, siekdamas uždirbti, pasinaudojo keturiomis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, nevykdančiomis jokios realios ūkinės komercinės veiklos.

Vyras visose įmonėse fiktyviai įdarbindavo po keliolika darbuotojų. Dviejose bendrovėse už neva įdarbintus darbuotojus pasirašydavo kaltinamojo žmona, suklastojusi dalį dokumentų. Juose buvo įrašyti išgalvoti duomenys apie darbuotojų darbo laiką, atlyginimų, atostoginių, išeitinių išmokų priskaičiavimą.

Anot prokuratūros, po fiktyvaus asmenų įdarbinimo nebuvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą ir susidarydavo „Sodros“ įmokų skolos. Visoms įmonėms iškeltos bankroto bylos, dėl kurių susidariusia situacija bandė pasinaudoti kaltinamasis, siekdamas gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Garantinio fondo lėšas.

Dalis lėšų buvo išmokėta ir kaltinamojo pasisavinta, daliai trūko dokumentų arba suabejota gautų dokumentų tikrumu, todėl išmokos gavėjų nepasiekė.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui, už šiuos nusikaltimus gresia laisvės atėmimas.

Kaip nurodė Generalinė prokuratūra, teismas konstatavo, kad Panevėžio apskrities Kelių policijos vyriausiasis specialistas Vainius Rapčevičius savo tyčiniais veiksmais, sulaužydamas duotą pareigūno priesaiką, šiurkščiai pažeisdamas įstatymus, sumenkino Lietuvos policijos prestižą, padarė didelę neturtinę žalą asmeniui, kuriam nepagrįstai buvo surašytas nusižengimo protokolas, policijai ir valstybei.

V. Rapševičiui teismas skyrė subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Jam taip pat penkerius metus atimta teisė dirbti policijos pareigūnu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas valstybės tarnautoju, norėdamas padėti pažįstamam verslininkui, suklastojo administracinio nusižengimo protokolą.

Prokuratūros duomenimis, 2022 metų vasarį V. Rapševičius sulaukė pažįstamo panevėžiečio skambučio, kad jis gavo pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo, padaryto vairuojant jo bendrovei priklausantį automobilį.

Policijos pareigūnas, neturėdamas pavedimo tirti šią nusižengimo bylą, prisijungė prie administracinių nusižengimų registro ir įrašė melagingus duomenis – kad automobilį vairavo niekuo dėtas panevėžietis, kuris neva atvyko į policiją ir prisipažino padaręs šį nusižengimą, tuomet surašė protokolą ir skyrė baudą, kuri netrukus buvo sumokėta.

Minėtas asmuo apie tai, kad buvo nubaustas bauda už nusižengimą, kurio nepadarė, sužinojo tik iš V. Rapševičiaus atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atliekančių policijos tyrėjų.

Manoma, kad jo anketiniais duomenimis kaltinamasis pasinaudojo, nes rado juos kitoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje asmenį pats ir buvo baudęs.

Dėl kitos panašios situacijos, kai V. Rapševičius, užuot surašęs nusižengimo protokolą už KET pažeidimą pažįstamam panevėžiečiui, dokumentą surašė ir baudą skyrė jo sūnui, teismas kaltinamojo veiksmuose nusikaltimo neįžvelgė.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Bylos duomenimis, D. Kunigėlis, piktnaudžiaudamas savo, kaip prokuroro, tarnybine padėtimi ir turimais įgaliojimais vadovauti ikiteisminiam tyrimui, neperdavė bylos su joje surašytu kaltinamuoju aktu teismui, ją nuo tolesnio proceso nuslėpė ir vėliau joje klastojo procesinius dokumentus, panaikindamas kaltinamiesiems skirtas kardomąsias priemones.

Šis ikiteisminis tyrimas, pasak prokuratūros, yra atnaujintas ir atliekami tyrimo veiksmai.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu už šiuos nusikaltimus D. Kunigėliui buvo skirta 10,5 tūkst. eurų bauda, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutine bausme jam paskirta 7 tūkst. eurų dydžio bauda.

D. Kunigėlį kaltu pripažino Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

ELTA primena, kad portalas „Delfi“ gegužę publikavo 19-mečio liudijimus apie tai, kad jis, būdamas 15-kos, turėjo lytinių santykių su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu, kunigu Kęstučiu Palikša. Už tai, pasak jaunuolio, jis iš kunigo gaudavęs pinigų. Publikacijoje skelbiama, kad apie tai jaunuolis pareigūnams papasakojo, kai kunigas K. Palikša kreipėsi į teisėsaugą dėl minėto jaunuolio neteisėtai pasisavintų 7 tūkst. eurų.

Portalui „Delfi“ tas pats jaunuolis vėliau pasakojo, kad su juo intymių santykių galimai siekė ir bylos dėl iš kunigo pasisavintų pinigų ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras D. Kunigėlis. Portalas rašė, kad D. Kunigėlis su jaunuoliu susitiko gyvai, nusivežė jį į sodybą Švenčionių rajone – neva pasikalbėti apie bylą, nors sprendimas byloje jau buvo paskelbtas ir įsiteisėjęs.

Po šios žinios D. Kunigėlis pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, tačiau prokuratūra jo prašymo netenkino. D. Kunigėlio atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyti šiurkštūs tarnybiniai pažeidimai. Po patikrinimo D. Kunigėlis atleistas iš prokuroro pareigų.

Po jaunuolio pasakojimų apie galimus seksualinius santykius su dvasininku K. Palikša prokuratūra paskelbė atnaujinusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų seksualinių nusikaltimų. Rugsėjį prokuratūra pranešė nutraukusi šį tyrimą, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Anot prokuratūros, konstatuota, jog seksualinių santykių metu jaunuoliui buvo daugiau negu 16 metų, seksualiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu, nenustatyta, kad prieš jaunuolį būtų naudoti prievartiniai veiksmai.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, lapkričio 28 dieną pareigūnai Vikingų gatvėje patikrinimui sustabdė automobilį BMW, kuriuo vyko du asmenys.

Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo jau kriminalinę praeitį turintis ir policijai žinomas asmuo, o kartu važiavęs keleivis – vienos didžiausių šalyje veikiančios logistikos įmonių darbuotojas.

Automobilio salone buvo rastos keturios užsienio šalių piliečiams, dirbantiems Lietuvoje vairuotojais, išduotos asmens medicininės knygelės (sveikatos pasai) su tos dienos gydytojų išvadų įrašais apie darbui tinkamą sveikatos būklę bei šeši antspaudai ir spaudai su gydymo įstaigų, gydytojų bei diagnozių rekvizitais, kurie sutapo su antspauduotais atvaizdais asmenų medicininėse knygelėse.

Tyrimo metu, pas įtariamuosius ir dviejose stambiose logistikos įmonėse, buvo atliktos kratos, kurių metu rasti dar trys antspaudai ir spaudai su gydymo įstaigų, gydytojų bei diagnozių rekvizitais, per 1500 vairuotojais dirbančių asmenų medicininės knygelės, 392 vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos su gydytojų išvadomis ir analogiškais rastiems antspaudams atvaizdais.

Taip pat paaiškėjo, kad vienas iš įvykio vietoje rastų antspaudų yra atvaizdu analogiškas antspaudui, kuris buvo pagrobtas plėšimo metu 2022 metų rugpjūtį Naujininkų mikrorajone.

Generalinės prokuratūros prašoma nedelsiant inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl rangovės „Vilungės statyba“ veiklos,  trečiadienį pranešė ministerija.

„Mūsų vertinimu, Vidaus reikalų ministerijos ir valstybės teisėti interesai ir teisės buvo pažeistos. Todėl, gindami viešąjį interesą, kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kuri ir įvertins, ar rangovas atliko neteisėtus veiksmus“, – pranešime teigė VRM kanclerė Jovita Petkuvienė.

„Vilungės statyba“ kaltinimus neigia.

Beveik 4 mln. eurų vertės sutartį dėl policininkų, ugniagesių ir kitų statutinių pareigūnų reabilitacijos centro atnaujinimo Turto bankas su „Vilungės statyba“ pasirašė 2021 metų kovą.

Statybos šiuo metu sustabdytos, anot Turto banko, bus svarstoma, ar nutraukti sutartį. Pasak banko, ateityje gali būti siekiama žalos valstybei kompensavimo bei teisinės atsakomybės.

Statybas nutarta stabdyti po to, kai Turto bankui tapo prieinama informacija apie rangovo galimai nesilaikytų projektinių sprendimų ir techninės dokumentacijos klastojimo.

40-mečiam vyrui tai buvo devintasis nuosprendis. Teisininko išsilavinimą turinčiam vilniečiui gresia ir dešimtas teistumas, jei prokuratūra įrodys jo kaltę dėl galimo šnipinėjimo Baltarusijai – šią bylą praeitą savaitę prokuratūra perdavė nagrinėti teismui.

Antradienį Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo M. Danieliaus apeliacinį skundą dėl nuteisimo už netikrų dokumentų pagaminimą ir jų panaudojimą. Nusikaltimai buvo įvykdyti 2014-2015 metais.

M. Danielius yra suimtas galimo šnipinėjimo Baltarusijai byloje, į savo skundo nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme jis nebuvo pristatytas, nes nebuvo laiku informuotas apie posėdį. Nuteistojo advokatas sakė, kad klientas pageidauja dalyvauti savo apeliacinio skundo svarstyme, tačiau teisėjai nusprendė bylą nagrinėti be apelianto, nes jam atstovauja advokatas, o įrodymų tyrimo neprašoma atlikti.

Būdamas Kauno kalėjime M. Danielius parašė skundą, jog būtų pakeistas gegužę jam paskelbtas nuosprendis dėl dokumentų klastojimo – jo manymu, byla turi būti nutraukta dėl senaties ir pradėtas ikiteisminis tyrimas liudytojų statusą byloje turintiems dviem verslininkams. M. Danieliui atstovaujantis advokatas prašė tenkinti skundo reikalavimus.

Tuo metu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Valerijus Sevostjanovas sakė, kad nuosprendis M. Danieliui turi likti nepakeistas.

„Buvo kaltinamas 13 nusikalstamų veikų, teisme jis davė parodymus, per ikiteisminį tyrimą atsisakė. Prokuroras prašė kvalifikuoti kaip tęstinius nusikaltimus, o  ne 13. Teismas nuteisė už penkias veikas, o ne 13. Teisėtą ir pagrįstą sprendimą priėmė jo naikinti nėra pagrindo. Teismas atsižvelgė į visus priimtus nuosprendžius, senaties terminas sueina tik 2024 gegužę. Nutraukti bylą dėl senaties nebuvo pagrindo. Byla kaltinimo ribose išnagrinėta“, – sakė prokuroras.

Savo verdiktą Vilniaus apygardos teismas skelbs spalio 17 dieną.

Teismas senaties termino neįžvelgė

Vilniaus miesto apylinkės teismo M. Danieliui paskelbtame nuosprendyje rašoma, kad jei jis būtų padaręs tik tas vienas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, senatis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui sueitų 2023 metų kovo 28 dieną.

„Tačiau jis yra nuteistas įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. ir 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžiais, taigi pripažintas padaręs šiuose nuosprendžiuose nurodytas nusikalstamas veikas“, – rašoma nuosprendyje.

Paskutiniu 2020 metais sausio 21 dieną paskelbtu nuosprendžiu M. Danielius nuteistas už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą bei dar vieną dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu.

Pasak teismo, nuosprendyje konstatuota, kad jis panaudojo žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus 2016 metų gegužės 9 dieną.

„Taigi, vadovaujantis M. D. teistumo duomenimis, BK 95 straipsnio 8 dalimi, jo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis šioje byloje prasitęsia iki 2024 m. gegužės 9 d. Vadinasi, nuosprendžio priėmimo dienai nėra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal M. D. šioje baudžiamojoje byloje pareikštus kaltinimus“, – paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

M. Danielius anksčiau, iki šio nuosprendžio, iš viso buvo teistas aštuonis kartus, tarp jų – už dokumentų klastojimą, melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą.

Teismai ne kartą M. Danieliui skyrė laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant, taip pat taikė baudas, įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2015 metų gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas jį taip pat nuteisė laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, šioje byloje buvo 19 dokumentų klastojimo epizodų, taip pat inkriminuotas antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas, sukčiavimas.

Teismo nuosprendyje rašoma, kad iki šioje baudžiamojoje byloje aprašytų nusikalstamų veikų padarymo vyras buvo tris kartus teistas, po šių veikų padarymo teistas penkis kartus, teistumai nepanaikinti ir neišnykę.

„Atsižvelgiant į tai, kad M. D. aptariamas nusikalstamas veikas padarė būdamas ne vieną kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas“, – rašoma teismo nuosprendyje.

M. Danielius teismui pasakojo, kad nuostolingos įmonės, siekiant išvengti kreditorių, formaliai perleidžiamos (parduodamos) asocialiems asmenims.

M. Danieliaus įsitikinimu, tokį tikslą turėjo ir šioje byloje liudytojų statusą turintys T. bei V. V., kuriems jis padėjo „atsikratyti“ UAB „M“.

„Už tokią „paslaugą“ atsilygino kreipdamiesi į policiją“, – teismui yra sakęs M. Danielius. Jis neneigė, kad padėjo liudytojui A. V. atsisakyti UAB „S“ vadovavimo ir tam kaip priedangą naudojo D. G. duomenis, veikdamas jo vardu bei už jį pasirašydamas kaltinime nurodytuose dokumentuose.

M. Danielius pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų 13 veikų ir sutiko su byloje esančiomis specialistų išvadomis, kuriose užfiksuota, kokius dokumentus jis suklastojo ir panaudojo. Vilnietis teigė, kad praėjus daugiau nei aštuoneriems metams nuo inkriminuotų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, jam sunku atsiminti visas tuo metu buvusių įvykių aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje M. Danieliui buvo inkriminuoti netikrų dokumentų pagaminimai ir jų panaudojimai susiję su tariamais sprendimais, jog bendrovės „S“ vardu veikia ne valdyba, o direktorius, tariamas sprendimas, kad bendrovės „S“ direktorius yra D. G., o bendrovės „S akcininko bendrovės „K“ pavadinimas pakeistas į „D.“ ir t.t. – inkriminuotos nusikalstamos veikos yra susijusios su keturiais juridiniais asmenimis, šių juridinių asmenų vadovų, valdymo organų, įstatų, buveinių registravimų vietų, jų veiklos rūšių bei akcininkų pakeitimais.

Suklastoti dokumentai būdavo pateikiami Registrų centrui.

Per posėdį apylinkės teisme apklausta verslininkų šeima pasakojo, kad nusprendė parduoti verslą ir išvykti į Ispaniją. Internete jie rado skelbimą, kad M. Danielius perka įmones, savo įmonę pagal įgaliojimą veikusiam G. Danieliui jie pardavė už vieną eurą. Vėliau, atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad įgaliojimas buvo suklastotas.