„Pirmuoju etapu pati namų bendrija arba suteiks leidimą rūkyti, arba nesuteiks. (...) Namų administratorius pirmiausia turėtų sureaguoti į kaimynų pasakymą, kad žmogus nesilaiko nustatytų taisyklių. Tuomet yra savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius (...) Tik kraštutiniais atvejais bus įsikišama pareigūnų“, – ketvirtadienį per Vyriausybės pusvalandį Seime sakė Rita Tamašunienė.

Ji teigė, kad policijos pareigūnams jau užkrauta daug funkcijų, todėl jie neturėtų pajėgų reaguoti į visus pranešimus apie galimą rūkymą neleistinoje vietoje.

„Bus sudėlioti algoritmai“, – tvirtino ministrė.

Tuomet yra savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius (...) Tik kraštutiniais atvejais bus įsikišama pareigūnų.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kad draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, lauko kavinėse, bendrosios dalinės nuosavybės patalpose, dengtose viešojo transporto stotelėse, vaikų žaidimo aikštelėse, išskyrus rūkymui skirtas vietas.

Pagal įstatymą, buto gyventojai bet kurio atveju privalės užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kaimyno patalpas.

Patalpos savininkas įpareigotas pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Jeigu jis atsisakytų tai padaryti, savininkui grėstų bauda.

Sprendimą dėl Seimo priimto draudimo dar turi priimti prezidentas Gitanas Nausėda.

Komiteto narys liberalas Jonas Liesys neprieštarauja, kad žmonės rūkytų daugiabučių balkonuose.

„Tegu rūko, daugiau akcizo surinksime“, – komiteto posėdyje teigė jis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Irina Rozova įsitikinusi, kad nuosavybė yra neliečiama ir rūkalių iš jų balkonų niekas neišvys.

„Jeigu žmogus turi savo nuosavą butą ir turi įstiklintą balkoną ar lodžiją, jūs nieko nepadarysite ir neturite teisės kištis į jo gyvenimą“, – pareiškė ji.   

Jeigu žmogus turi savo nuosavą butą ir turi įstiklintą balkoną ar lodžiją, jūs nieko nepadarysite ir neturite teisės kištis į jo gyvenimą.

Tuo metu socialdemokratas Antanas Vinkus sako, kad ginant rūkalių teises, reikia atsižvelgti ir į tuos, kurie kenčia nuo jų.

„Jeigu žmogus turi teisę rūkyti savo balkone, tai kitas žmogus turi teisę su vaiku su vežimėliu įeiti į balkoną ir kad jam iš apačios nedūmytų“, – pareiškė parlamentaras. 

Parlamentinis Žmogaus teisių komitetas, kuris su Sveikatos reikalų komitetu teiks išvadą Seimui dėl pataisų, yra padaręs pertrauką šio klausimo svarstyme – laukia Vyriausybės pozicijos.

Lietuvos savivaldybių asociacija Seimui pateiktoje išvadoje abejoja, ar draudimą rūkyti daugiabučių balkonuose pavyktų įgyvendinti. Pasak jos, pirmiausia reikia šviesti ir auklėti visuomenę, o tik po to  diskutuoti apie tokio draudimo įteisinimą.

Laikinai asociacijai vadovaujantis Aleksandras Tiaškevičius sako, kad uždraudus gyventojams rūkyti balkonuose ar terasose, tikėtina, kad dalis jų rūkys pro atvirus langus arba tiesiog butuose.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimais, kuriuos siūlo valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai, norima išplėsti sąrašą vietų, kur būtų draudžiama rūkyti, tarp jų – ir daugiabučių balkonuose bei terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarautų rūkymui. Kitu atveju draudimas negaliotų.

Pataisomis taip pat siekiama įpareigoti pastatų administratorius užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kitas patalpas. Be to, rūkalius siūloma išguiti iš dengtų viešojo transporto stotelių ir paviljonų, vaikų žaidimo aikštelių, viešojo maitinimo įstaigų, kai jos veikia lauke.

Seimas nuo 2014-ųjų metų kelis kartus yra atmetęs siūlymus drausti rūkyti balkonuose, arčiau negu dešimt metrų aplink daugiabučius – pataisų priešininkai argumentuoja, kad draudimų nebūtų įmanoma įgyvendinti.  

Naujausių pataisų priėmimas buvo numatytas vasario viduryje, per pratęstą Seimo rudens sesiją, bet tikriausiai tai neįvyks ir jos nuo kovo neįsigalios.

Taip pat siūloma uždrausti rūkyti tose vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtose vietose, laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai.

Tai siūlantį Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisų jau trečiąjį variantą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo parlamentarų grupė, kurioje yra Seimo nariai Antanas Vinkus, Tomas Tomilinas, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Andrius Palionis ir kiti.

Įstatymo pakeitimo projekte siūloma taikyti tą patį reguliavimą bedūmiams naujoviškiems tabako gaminiams, taip pat nustatyti pareigą juridiniam ar fiziniam asmeniui, kuris atsakingas už pastato, kuriame yra rūkoma, priežiūrą užtikrinti, kad tabako dūmai iš patalpos, kurioje yra rūkoma, nepatektų į kitas patalpas.

„Sulaukiama vis daugiau kritikos ir skundų, kad dėl neatsakingo kaimynų elgesio žmonės neturi galimybės apsaugoti savęs ir savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo keliamų pavojų sveikatai. Tabako dūmai dėl savo fizinių savybių dažnai ir dideliais kiekiais patenka į kaimynų butus - kaimynai arba verčiami pasyviai rūkyti savo namuose, arba negali vėdinti kambarių, naudotis savo balkonais, jiems sukeliami ne tik nepatogumai, bet ir žalojama jų sveikata“, - sako projektą teikiantys Seimo nariai.

Jų manymu, šiuo metu galiojantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas nepakankamai užtikrina nerūkančių žmonių pamatines teises į sveikatos ir gyvybės apsaugą, neužtikrina vienos iš pagrindinių vaikų teisių - būti sveikam, taip pat leidžia atsirasti situacijoms, kuriose gali laisvai reikštis paslėptas smurtas - priverstinis pasyvus rūkymas.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2019 m. kovo 1 d.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, kad iki 2030 metų mirčių nuo tabako sukeltų ligų skaičius išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo.

Lietuvoje kasdien rūko apie 40 procentų suaugusių vyrų ir daugiau kaip dešimtadalis suaugusių moterų.

Suaugusiesiems pasyvus rūkymas padidina plaučių vėžio riziką 20-30 procentų, išeminės širdies ligos riziką - 25 procentais. Kai kurių tyrimų duomenimis, smegenų insulto rizika padidėja 50 procentų. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40-60 procentų.

Rūkant į organizmą patenka apie 4000 įvairių medžiagų. Dalis šių medžiagų sukelia įvairių organų vėžinius susirgimus.

Šiuo metu Lietuvoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama: visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.

Draudžiama rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems.

Lietuvoje taip pat uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.