Jau kurį laiką bendrovė aktyviai skatina klientus visiškai atsisakyti popierinių sąskaitų naudojimo ir rinktis kur kas patogesnį ir aplinkai draugiškesnį būdą atsiskaityti už paslaugas, naudojantis e. paslaugomis. Todėl minint Tarptautinę klientų dieną, „Klaipėdos vanduo“ kviečia visus klientus, o ypač vyresnio amžiaus asmenis, pasinaudoti galimybe padedant bendrovės darbuotojams tapti e. paslaugų naudotoju.

„Atsižvelgdami į klientų lūkesčius, turime užsibrėžę tikslą užtikrinti, kad e. paslaugos ir jų teikiami privalumai būtų lengvai pasiekiami įvairaus amžiaus klientams. Natūralu, jog gali kilti nemažai klausimų, susijusių su registracija savitarnoje bei nauju atsiskaitymo už paslaugas metodu, todėl kviečiame atvykti į atvirų durų dieną, kurios metu mielai kiekvienam klientui suteiksime visą reikiamą informaciją ir pagalbą“, – teigė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Šiuo metu daugiau nei pusė įmonės klientų jau naudojasi savitarnos svetaine, kurioje gali deklaruoti vandens apskaitos prietaisų rodmenis, pateikti prašymus, peržiūrėti ir iškart apmokėti sąskaitas. Tai ypač patogu nuolat skubantiems ir savo laiką branginantiems klientams bei žmonėms, kuriems dėl sveikatos ar įvairių kitų priežasčių kartais išvykti iš namų apmokėti sąskaitas gali tapti nemažai jėgų reikalaujančia kelione.

Skatindama socialinę atsakomybę, bendrovė nuosekliai laikosi žaliojo kurso, mažina popieriaus suvartojimą, palaipsniui atsisako popierinių sąskaitų. Savo pavyzdžiu kviečia pasekti visuomenę, įstaigas bei verslo įmones, taip rūpinantis gyventojų ir ateities kartų sveikata, komfortu ir gerove.

Kovo 19 d. visi klientai bus laukiami nuo 7.30 iki 16.30 val. „Klaipėdos vandens“ Klientų aptarnavimo centre, adresu Ryšininkų g. 11, Klaipėda.

RC vadovas neatskleidžia, kokias naujas paslaugas centras planuoja pradėti teikti artimiausiu metu. 

„Mūsų tikslas yra gerinti savitarną, gerinti elektroninėje erdvėje teikiamas paslaugas. Pasakyti ir įvardyti (naujų paslaugų – BNS) aš nenorėčiau, nes tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo politinių sprendimų bei kitų dalykų“, – BNS pirmadienį sakė S. Urbanavičius. 

Pasak jo, RC kiekvieną darbo dieną sulaukia apie 10 tūkst. įvairių užklausų ir užsakymų, o apie 2 tūkst. žmonių padaliniuose kasdien apsilanko gyvai. Vilniaus padalinyje kiekvieną dieną apsilanko vidutiniškai apie 600 klientų.

„Manome, kad atnaujinus patalpas pagal naują mūsų vizualinį konceptą bus ne tik tinkamai ir gerai suteikiamos paslaugos, bet ir bus maloni aplinka, kuomet klientas turės galimybę ne tik sulaukti greito aptarnavimo, bet ir pasinaudoti savitarnos erdve, greitai apmokėti (už paslaugas – BNS). Turime patalpas, kur galės kažkokius sudėtingesnius klausimus spręsti“, – teigė S. Urbanavičius.

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės, tiek ministerijos, tiek RC vadovybės ilgalaikė vizija – paslaugų patogumas bei galimybė daugelį klausimų išspręsti elektroniniu būdu. 

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Vis dėlto yra daug žmonių, kuriems patogiau gyvai ateiti, yra žmonių, kuriems kyla klausimų. Todėl džiaugiamės, kad šis klientų aptarnavimo centras buvo sutvarkytas ir atnaujintas, džiaugiamės, kad yra daug detalių, kurios yra patogesnės neįgaliesiems – nuo durų iki tualetų ir panašiai. Tikimės, kad centras taps dar labiau prieinamas ir patogesnis klientams“, – BNS sakė viceministrė. 

Pasak RC vadovo, kitais metais bus atnaujinti padaliniai Kaune, Klaipėdoje ir Tauragėje. Šiemet atnaujinti Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių ir Utenos padaliniai.

RC atstovas Mindaugas Samkus anksčiau teigė, jog padalinio Vilniuje remontas kainavo apie 700 tūkst. eurų. Jį per tris mėnesius atliko statybų bendrovė „Fos Lt“. Remonto metu atnaujinta pagrindinė klientų aptarnavimo salė ir jos prieigos – sukurtos ergonomiškos darbo vietos bei klientų laukimo erdvės.

Kol patalpos buvo tvarkomos, padalinys veikė parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Registrų centras turi padalinius 50-yje šalies savivaldybių, jis tvarko pagrindinius valstybės informacinius išteklius – 10 valstybinės reikšmės registrų ir apie 20 informacinių sistemų.

Naudojantis elektronine bendrovės sistema galima deklaruoti skaitiklių rodmenis ir čia pat pagal gautą mokėjimo pranešimą apmokėti už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas.

„Modernizuoti bendrovės e. savitarną pradėjome šių metų pradžioje. Pirmiausia atnaujintas galimybes pristatėme verslo įmonėms. Šiandien jau daugiau nei pusė šio segmento klientų reguliariai deklaruoja vandens suvartojimą e. savitarnos pagalba. Tai ženklas mums, kad einame teisinga linkme, ir pagrindas optimizmui, kad elektroninėms paslaugoms bus imlūs ir privatūs klientai“, - teigė „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorė Giedrė Blazgienė.

Dabartinis atnaujinimas yra dalis bendrovės plano žymiai išplėsti klientų galimybes tvarkyti reikalus internetu. Kaip teigiama bendrovės pranešime, ateityje atsiras dar daugiau galimybių, kurios leis paprastai ir saugiai teikti dokumentus, užsisakyti papildomų paslaugų, užduoti klausimų ar išsikviesti specialistą į namus ir atlikti kitus veiksmus.

Tikimasi, kad, vykdant e. savitarnos plėtrą, bus taupomos ir „Vilniaus vandenų“ išlaidos.

„Siekiame tapti itin patogia klientams bendrove, o taupydami veiklos išlaidas, taupome savo klientų - gyventojų ir verslo įmonių - pinigus, nes nuo to, kaip efektyviai dirbame, iš dalies priklauso ir paslaugų kainos“, - sakė G. Blazgienė.

Pasak bendrovės, naujoji „Vilniaus vandenų“ e. savitarna leis sumažinti popierinių mokėjimų pranešimų siuntimą ir prisidės prie aplinkos bei išteklių tausojimo.

Į „Vilniaus vandenų“ elektroninių paslaugų plėtrą numatyta investuoti 300 tūkst. eurų bendrovės lėšų.

Šiuo indeksu parodoma 28 valstybių narių veikla įvairiose srityse: nuo prisijungimo galimybių ir skaitmeninių įgūdžių iki įmonių ir viešųjų paslaugų skaitmeninimo.

Indeksą sudaro rodikliai, kuriais įvertinami 5 aspektai: naudojimasis internetu (piliečių naudojimasis turiniu, ryšiais ir sandoriais internetu), žmogiškasis kapitalas (interneto naudojimas, baziniai ir aukštesnio lygio skaitmeniniai įgūdžiai), infrastruktūros junglumas (fiksuotasis plačiajuostis ryšys, judrusis plačiajuostis ryšys, plačiajuosčio ryšio sparta ir kainos), skaitmeninių technologijų integracija (verslo skaitmeninimas ir e.prekyba) ir skaitmeninės viešosios paslaugos (e.valdžia).

DESI 2017 m. rezultatai rodo, kad ES pažanga padaryta ir skaitmeninės veiklos rezultatas geresnis, palyginti su praėjusiais metais (2016 m. ES vidurkis buvo 0,49 balo, šiais metais – 0,52 balo). Tačiau kad būtų visiškai išnaudojamos bendrosios skaitmeninės rinkos galimybės, reikia daugiau pastangų ir investicijų.

Padėtis valstybėse narėse skiriasi: skaitmeninis atotrūkis tarp labiausiai ir mažiausiai skaitmeninėje srityje pažengusių šalių yra 37 procentiniai punktai, palyginti su 36 procentiniais punktais 2014 m. Šiais metais DESI reitingo pirmąsias vietas užima Danija, Suomija, Švedija ir Nyderlandai, po jų rikiuojasi Liuksemburgas, Belgija, JK, Airija, Estija ir Austrija.

Lietuva įvertinta 0,55 balo ir yra 13-a iš 28 ES valstybių narių. Lietuvos rezultatai geresni už ES vidurkį visose srityse, išskyrus žmogiškojo kapitalo sritį, kurioje pažanga buvo ribota. Vertinant infrastruktūros junglumą, Lietuvos rodikliai yra vieni iš geriausių Europoje, ypač fiksuotojo ir judriojo ryšio aprėpties srityje, tačiau Lietuva atsilieka pagal pasinaudojimo sudarytomis galimybėmis rodiklius.  Lietuvos gyventojų veikla internete įvairi. Jie toliau pirmauja ES pagal naujienų internete skaitymą, daug internautų naudojasi elektronine bankininkyste ir vaizdo skambučiais. Lietuvos įmonių rodikliai dėl e.sąskaitų ir elektroninės prekybos naudojimo gerokai viršija ES vidurkį. Internetu prekiaujančių MVĮ skaičius didesnis už ES vidurkį, tačiau per praėjusius metus šioje srityje nebuvo jokios pažangos.  E. valdžios paslaugomis besinaudojančių piliečių skaičius išlieka gerokai didesnis už ES vidurkį, tačiau atvirųjų duomenų srityje, nepaisant to, kad imta daug aktyviau skatinti jais naudotis, Lietuvos rodikliai vis dar yra gerokai mažesni už ES vidurkį.

Pagal DESI išvadas parengtoje ir Europos semestrą papildančioje Komisijos skaitmeninės pažangos ataskaitoje 2017 m. gegužės mėn. bus pateiktas nuodugnus vertinimas, kaip ES ir valstybėms narėms sekasi vykdyti skaitmeninę plėtrą, ir bus nustatyti galimi veiksmai šalių veiklos rezultatams skaitmeninėje srityje gerinti.

Naudojantis internetine su vaiko gimimu susijusia sudėtine paslauga, vidutiniškai per 15 minučių naujagimius galima užregistruoti, deklaruoti jų gyvenamąją vietą ar kreiptis dėl išmokų, skirtų vaikui. Patogia paslauga jau pasinaudojo ir gruodį dvynukų susilaukę Katažina bei Deivydas Zvonkai.

„Ši paslauga yra skirta jaunoms šeimoms, kurios yra labai užimtos naujagimių priežiūra. Tokie žmonės gyvena daug laiko naršydami internete ir nepaleisdami iš rankų mobiliųjų telefonų ar planšečių. Galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvoje vystoma informacinė visuomenė duoda apčiuopiamą rezultatą bei neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų – interaktyvių viešųjų elektroninių paslaugų, debesų kompiuterijos, kurią mūsų kompanija sparčiai vysto, naudojimo“, – sakė šios paslaugos programinės įrangos sprendimo kūrėjų atstovas – tarptautinės kompanijos „Oracle“ vadovas Baltijos šalims Andrius Skunčikas.

Dvynukų susilaukę Zvonkai priklauso technologinėmis naujovėmis besidominčių naujagimių tėvų mažumai, kurie savo vaikus užregistruoja elektroniniu būdu. „Žinau, kad žmona tai padarė internetu ir mūsų vaikų gimimo liudijimai jau yra paruošti, tereikia juos pasiimti“, – sakė kompozitorius D. Zvonkus. Jo teigimu, gruodžio pirmojoje pusėje žmona šį nesunkų darbą atliko todėl, kad, prižiūrėdama dvynukus, didžiąją laiko dalį būna namuose.

Tokia paslauga – vienintelė Europoje

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius Ramūnas Čepaitis šią paslaugą vertina kaip didelį palengvinimą vaiko susilaukusioms šeimoms.

Jo teigimu, šios paslaugos užsakymų skaičius proporcingai auga. 2016 metais vidutiniškai užsakoma apie 230 su vaiko gimimu susijusių paslaugų per mėnesį, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2015 metais, kai per mėnesį būdavo skaičiuojama vidutiniškai 127 užsakymų. Beveik trečdalis vaikų, pernai gimusių Vilniaus gimdymo namuose, buvo užregistruoti elektroniniu būdu, naudojantis su vaiko gimimu susijusia sudėtine paslauga.

Šią galimybę savo piliečiams sukūrusi Lietuva Europoje tai padarė pirmoji. „Neteko girdėti, kad tokia paslauga būtų įdiegta kurioje nors kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Esame linkę manyti, kad Lietuva šiuo požiūriu yra unikali ES kontekste. Tokia paslauga yra puikus pavyzdys, kaip informacinės technologijos žmonėms padeda vis efektyviau komunikuoti su valstybės institucijomis“, – sakė R. Čepaitis. Jis prisimena, kaip 2015 metais į Lietuvą daryti reportažo apie šį projektą netgi buvo atvykusi Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ filmavimo grupė.

Neteko girdėti, kad tokia paslauga būtų įdiegta kurioje nors kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Esame linkę manyti, kad Lietuva šiuo požiūriu yra unikali ES kontekste.

Pasak IVPK vadovo, anksčiau tėčiui arba mamai reikėdavo aplankyti 4–6 institucijas tam, kad būtų sutvarkyti visi reikalingi dokumentai. „Reikėjo užregistruoti vaiką, deklaruoti jo gyvenamąją vietą, susitvarkyti gimusiam vaikui skirtos socialinės pašalpos ir kitoms išmokoms reikalingus dokumentus, taip pat apie naują statusą informuoti darbovietę, ypač jeigu kuris nors iš tėvų išeina atostogų. Vėliau, diegiant technologijas ir skirtingose institucijose įvedus elektronines paslaugas, tėvams reikėdavo aplankyti tam tikras 4 ar 5 interneto svetaines. Nors tai jau buvo didelis palengvinimas, tačiau dabar šį kelių svetainių lankymą pakeičia viena interneto prieiga ir puslapis, kuriame vieną kartą apsilankius galima gauti visas reikalingas paslaugas“, – aiškino R. Čepaitis.

Anot jo, naujos technologijos žingsnis po žingsnio vaiko registravimui skirtą 2–3 dienų tarpsnį padėjo sumažinti iki 15 minučių. Svarbiausia – nebeprivalu keliauti į savivaldybės socialinių išmokų skyrių, civilinės metrikacijos skyrių, seniūniją ir „Sodrą“.

Su vaiko gimimu susijusią sudėtinę paslaugą šiandien galima  užsisakyti ir mobiliuoju telefonu per mobiliąją e.valdžios vartų programėlę.

Anot R. Čepaičio, prie šios sistemos besijungiantys Lietuvos gyventojai naudoja keletą tapatybės identifikavimo būdų. Populiariausias jų pasirinkimas – elektroninė bankininkystė ir mobilusis elektroninis parašas. Pastaroji priemonė sparčiai populiarėja

Dabartinė sistema – būsimo komforto pagrindas

„Oracle“ atstovas atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinių technologijų kontekste jau sukurta kūdikių registracijos paslauga yra būtinas žingsnis, bet anaiptol ne paskutinis žodis.

„Esame pasirengę naujam lygmeniui, tačiau galutinis žingsnis dar nėra žengtas. Manau, kad nuveikta labai daug, įdėta nemažai darbo ir pastangų, viskas krypsta gera linkme, tik svarbu neprarasti pagreičio“, – optimistiškai naujagimių registracijos paslaugos ateitį vertino A. Skunčikas.

Naujagimių registravimo paslaugos projektui naudojamos programinės įrangos gamintoja buvo „Oracle“ kompanija, projektą įgyvendino Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos.

Užsienio auditorijai skirta Vokietijos televizija „Deutsche Welle“ skelbia, kad E. valdžios paslaugų srityje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pirmauja Lietuva.

„Nė vienoje Europos šalyje taip plačiai nesinaudojama e. valdžios paslaugomis, kaip Lietuvoje. Su valdžios institucijomis įmonės bendrauja internetu. Turbūt nerastume nė vieno piliečio, kuris už mašinos stovėjimą mokėtų ne elektroniniu būdu. Internetu registruojami netgi naujagimiai“, – „Deutsche Welle“ televizija cituojama Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos pranešime.

Televizijos reportaže taip pat teigiama, kad Lietuvos piliečiai labai pasitiki valstybės taikomomis asmens duomenų apsaugos priemonėmis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Elektroniniam parašui skaičiuojant keturioliktus metus, jo koncepcija ir naudojimosi galimybės daugumai lietuvių vis dar nėra žinomos. Asociacijos „Infobalt“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, elektroniniu parašu teigia nesinaudojantys 82 proc. Lietuvos gyventojų – šio parašo naudojimo plėtrą riboja paslaugų ir informacijos trūkumas.

Iš nesinaudojančiųjų elektroniniu parašu daugiau nei pusė – 58 proc. – teigia, kad tokio parašo jiems dar niekur neprireikė. Taip dažniau mano vyresni nei 30 m. ir aukštesnes pajamas uždirbantys lietuviai.

„Rezultatai rodo, kad daugumai lietuvių elektroninio parašo niekada neprireikė. Tai liudija apie paslaugų, leidžiančių naudotis šia technologija, spektrą – šiuo metu veikiančių paslaugų visumos nepakanka, o pati technologija pristatoma per daug sudėtingai, kad visuomenė būtų skatinama naudoti elektroninį parašą. Tai patvirtina ir naujų asmens tapatybės kortelių skaičiai – jas turi tik 30 proc. apklaustųjų, tačiau daugiau nei pusė jų kortelės, kaip elektroninio parašo priemonės, vis tiek nenaudoja“, – teigia asociacijos „Infobalt“ atstovas Mindaugas Pelanis.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 700 tūkst. naujų asmens tapatybės kortelių su lustu. Tačiau, lyginant šiuos skaičius su tyrimo rezultatais, kortele, kaip elektroninio parašo priemone, nesinaudoja nė 0,5 proc. lietuvių.

Elektroninio parašo naudojimo galimybes riboja ir informacijos trūkumas. Kiek daugiau nei trečdalis lietuvių – 35 proc. – norėtų gauti informacijos apie tai, kur ir kaip jį naudoti, o bene ketvirtadalis – 22 proc. – norėtų sužinoti, kas elektroninis parašas yra. Kur ir kaip įsigyti bei kaip įsidiegti parašą, norėtų sužinoti po 9 proc. gyventojų.

Pasak M. Pelanio, akivaizdu, kad trūkstant išsamios ir koncentruotos informacijos elektroninis parašas nėra aktyviai naudojamas. Pavyzdžiui, net ir kalbant apie galimų paslaugų ratą, retas žino, kad elektroniniu parašu jau galima ne tik pasirašyti dokumentus ar teikti deklaracijas, bet, patvirtinus tapatybę, prisijungti ir prie elektroninės ar mobiliosios bankininkystės, naudotis Sodros, VMI ar Registrų centro teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.

„Net ir dabar, esant nemažam kiekiui paslaugų ir galimybių, reikalingas ir tolimesnis informacijos skleidimas bei skatinimas. Labiausiai praverstų aiškiai išreikšta viešojo sektoriaus pozicija bei nuosekli socialinė reklama, kurių dėka gyventojai ir verslas ne tik daugiau sužinotų apie elektroninį parašą bei jo naudojimo galimybes, bet ir išsklaidytų baimes ir abejones dėl saugumo bei kitų neretai kylančių klausimų“, – teigia Gintaras Krušinskas, „Infobalt“ projektų vadovas.

Lietuvos gyventojų tyrimą apie elektroninio parašo naudojimą „Infobalt“ užsakymu atliko komunikacijos planavimo agentūra „OMD“. Lapkričio 18 – 25 dienomis buvo apklausti 989 respondentai, reprezentuojantys 15–50 metų amžiaus Lietuvos interneto vartotojų nuomonę.

Europos Komisijos (EK) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 2012 m. 46 proc. internetą naudojančių Europos Sąjungos (ES) piliečių, tvarkiusių reikalus viešosiose institucijose, tai darė internetu; 38 proc. respondentų liko patenkinti e. paslaugų kokybe. Lietuvoje per 12 mėnesių atitinkamai e. valdžios paslaugomis naudojosi 49 proc., o liko patenkinti – 48 proc. respondentų.

Remiantis EK užsakymu bendrovės „CapGemini“ atlikta studija „Viešosios paslaugos internete: skaitmeninės kaip prioritetas ar kaip nukrypimas?“, 87 proc. lietuvių (ES vidurkis – 86 proc.), išbandžiusių e. valdžios paslaugas, ir toliau jomis naudosis.

Ataskaitoje kaip gerosios praktikos pavyzdys plėtojant bendrą institucijų technologinę infrastruktūrą išskirta Lietuva – minima Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) valdoma Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, kuri sudaro galimybę operatyviai keistis skirtingų institucijų registruose ir informacinėse sistemose saugomais duomenimis, reikalingais įvairioms e. paslaugoms, o Elektroniniai valdžios vartai suteikia patogią prieigą piliečiams ir verslui prie visų e. valdžios paslaugų.

Studijos rengėjai pastebi, kad vis tik didžioji piliečių dalis Europoje vis dar vengia naudotis e. paslaugomis ir rekomenduoja ES valstybėms kuriant viešąsias e. paslaugas labiau orientuotis į vartotojus, gerinti paslaugų dizainą, aktyviau naudoti socialinius tinklus ir daugiau dėmesio skirti institucijų bendradarbiavimui.

36 proc. potencialių Lietuvos e. paslaugų naudotojų teigia nesirenkantys elektroninių kanalų todėl, kad jiems stinga reikalingų gebėjimų, pavyzdžiui, neturi reikalingų įgūdžių, neranda reikalingos informacijos, paslauga atrodo pernelyg sudėtinga, paslauga netinkamai techniškai veikia ar pan. (ES vidurkis – 24 proc.).

Dar 21 proc. viešosiomis e. paslaugomis nesinaudojusių žmonių Lietuvoje ir visoje ES teigė apie jas tiesiog nežinoję.

Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi tradicinius paslaugų gavimo kanalus – pirmenybė teikiama asmeniniam kontaktui, nes manoma, jog tradiciniais kanalais reikalus sutvarkyti yra lengviau, arba kad, norint gauti pilną paslaugą, vis tiek teks vykti į instituciją.

Pagrindiniai e. valdžios paslaugų privalumai, kuriuos įvardina Europos valstybių gyventojai – laiko taupymas ir naudojimo lankstumas, taip pat – procedūrų supaprastinimas ir pinigų taupymas.

„Studijos rezultatai patvirtino, kad ypatingai svarbia užduotimi visose ES valstybėse išlieka tinkamas informavimas apie e. paslaugas. O jas kuriant labai svarbu orientuotis į kompleksines e. paslaugas, apimančias eilę skirtingų institucijų teikiamų procedūrų, susijusių su tam tikrais paslaugų gavėjų gyvenimo įvykiais – kūdikio gimimu, verslo steigimu ar studijomis aukštojoje mokykloje“, – sako IVPK l. e. p. direktorius Rytis Kalinauskas.

Tyrimą „Viešosios paslaugos internete: skaitmeninės kaip prioritetas ar kaip nukrypimas?“ EK užsakymu atliko bendrovė „CapGemini“ kartu su partneriais. Jo metu apklausti 28 tūkst interneto naudotojų 32 Europos valstybėse. Jų buvo klausiama apie 19 gyventojams svarbiausių paslaugų. Šią naują metodiką, orientuotą į e. paslaugų paklausos vertinimą, ES mastu tyrėjai taikė pirmą kartą.