Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Pasak tyrimo, didžiausi įverčiai užfiksuoti Portugalijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, kur santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo siekia daugiau nei 90 proc. 

Portalo kalbinti ekonomistai teigė, jog prognozuodama šį rodiklį EBPO daro klaidingą prielaidą dėl atlyginimų augimo, taip pat abejojo tyrimo metodologija.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija portalui teigė, kad tyrimo rezultatus lėmė Lietuvai nepalankios ilgojo laikotarpio demografijos prielaidos. Be to, pasak ministerijos, EPBO skaičiavimai rodo, ilguoju laikotarpiu didėsiančia pensijų kaupimo svarbą.

Vis dėlto Seime penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje EBPO Švietimo ir gebėjimų direktorato vadovas Andreas Schleicheris (Andreasas Šlaicheris) sakė, kad organizacija palankiai vertina vykdomas reformas Lietuvos švietime ir didelį vidurinį išsilavinimą įgyjančių mokinių skaičių.

„Mes iš tikrųjų labai sužavėti jūsų mokymo programos reformos, kur suteikiamas didesnis gylis, plotis, einama kompetencijų ugdymo link, taip pat dalykų skaičius“, – sakė A. Schleicheris.

„Esame labai sužavėti, einate tinkama linkme. Lengva reformuoti dalykus, bet svarbu rinktis tinkamus būdus. Manau, kad jūsų žingsniai ir darbas su suinteresuotais asmenimis verti susižavėjimo“, – kalbėjo jis.

Daug jaunuolių baigia vidurinę mokyklą

Anot jo, vienas iš sėkmingiausių pavyzdžių tai, kad Lietuva turi labai didelį vidurinių mokyklų baigimo procentą ir labai retai vaikai arba jaunuoliai nebūna pabaigę vidurinės mokyklos.

„Toks vidurinis išsilavinimas Lietuvoje pakankamai geras, bet matome, kad tie, kas baigia vidurinę mokyklą, neturi tiek daug įgūdžių, kiek jų reikėtų, galbūt reikėtų savęs paklausti, kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti“, – teigė jis.

Manau, kad jūsų žingsniai ir darbas su suinteresuotais asmenimis verti susižavėjimo.

Anot vadovo, vienas iš keturių 15-mečių Lietuvoje neturi pagrindinių matematikos žinių. A. Schleicherio teigimu, svarbu, kad kiekvienam moksleiviui būtų patariami mokymosi būdai, koordinuojamas mokymasis, vyktų tarpiniai patikrinimai. Koks mokymosi būdas tinkamas konkrečiam vaikui galėtų patarti ir mokytojai, ir tėvai.

Anot jo, reikia sukurti gerą pusiausvyrą, kad brandos egzaminai atspindėtų tai, kas vertinama mokymo programoje.

Pasak EBPO atstovo, šiuolaikiniam jaunimui labai svarbu suprasti, ką ir kaip jie mokosi, kokį kelią renkasi, o konsultacijos padėtų atlikti protingus pasirinkimus.

Nepatrauklus profesinis ugdymas

„Jūs labai aiškiai matote, kad Lietuvoje profesinis ugdymas nėra labai patrauklus, dažniausiai kaip paskutinis pasirinkimas. Jei palygintume Lietuvą su kitomis šalimis, yra tų šalių, kur jauni žmonės mielai renkasi profesinį ugdymą, kur rezultatai yra geri, perspektyvos pakankama geros darbo rinkoje“, – teigė A. Schleicheris.

Anot jo, dauguma jaunuolių Lietuvoje dar prieš baigdami profesinį ugdymą gauna darbą ir neretai nebebūna motyvuoti užbaigti mokslų.

Daugiau lankstumo EBPO siūlo įvesti pačiame profesiniame ugdyme, įvertinant, kad vieniems jaunuoliams labiau įdomus techninis mokymasis ir mažiau patrauklūs akademiniai dalykai.

„Svarbu užtikrinti, kad jaunuoliai teisingai pasirinktų, reikia sukurti didesnę vertę profesiniame ugdyme, sukurti daugiau lankstumo, programas, kurios atitiktų moks poreikius. (...) Didelė dalis profesinio ugdymo laikoma antros rūšies švietimu, bet tai neatskleidžia visos profesinio ugdymo vertės, galima įgyti labai naudingų įgūdžių“, – kalbėjo A. Schleicheris.

Pastebėta, kad sistema tarsi baudžia baigusius profesinį mokymą, nes jiems pereiti į aukštąjį mokslą yra sudėtinga.

Ministras: einama teisinga kryptimi

Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto, nė viena švietimo reforma Lietuvoje nedaroma be EBPO pagalbos ir pastarojoje reformoje taip pat vertintos organizacijos įžvalgos. Ekspertų įvertinimas, pasak jo, rodo, kad Lietuvoje šiuo klausimu einama teisinga kryptimi.

„EBPO įžvalgos ne tik padeda įsivertinti esamą situaciją, bet ir nustatyti kryptis ateičiai, pasitikrinti, ar tai, ką darome ir esame suplanavę daryti, yra veiksminga, ar einama gera kryptimi. Bendrai, sakyčiau, iš vertinimų, atrodo, kad taip“, – spaudos konferencijoje sakė G. Jakštas.

Anot jo, šiais mokslo metais mokyklos pradėjo dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas, kurios pagrįstos gyvenime reikalingų kompetencijų ugdymu. Ministro teigimu, keičiasi ir brandos egzaminai, kurie turėtų atitikti bendrą ugdymo turinį ir tikslus, kad kiekvienas galėtų patirti sėkmę.

G. Jakštas sako, kad visuomenėje per daug sureikšminami brandos egzaminai, nes darbo rinka keičiasi, o šalia žinių svarbios ir kompetencijos. Žmogus į pagalbą gali pasitelkti ir dirbtinį intelektą, tačiau ir tam reikia atitinkamų kompetencijų.

Visi puikiai suvokiame, kad šios dienos mokinių kartai greičiausiai tie mokymo ir mokymosi metodai, kurie taikyti iki šiol, nebeveikia, reikia ieškoti naujų.

EBPO ataskaitoje, pasak ministro, akcentuojama, kad brandos egzaminų išskyrimas į atskiras dalis, tarpinius patikrinimus ir galutinį egzaminą, didina mokinių vertinamų gebėjimų spektrą, leidžia atskleist žinias, kompetencijas, išskaido krūvį baigiamojoje klasėje, leidžia mokytis nuosekliau ir atsiskaityt palaipsniui, nenukeliant į vieną egzaminų sesiją, kuri įvyksta per vieną mėnesį.

Reikia keisti matematikos mokymą

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė teigia, kad Lietuva dėkinga EBPO ekspertams, o girdimos pastabos dėl matematikos egzamino bus perduotos užduočių rengėjams.

„Nacionalinė švietimo agentūra, be abejonės, galvodama apie šių mokslo egzaminų sesiją ir darbuodamasi su egzamino užduočių rengėjais, nuneš šią svarbią žinutę dėl proporcingumo egzamino užduočių ir jų atliepimo apskritai mokinių gebėjimams ir kompetencijoms – tai turbūt esminis dalykas, kad eitume prie geresnės matematikos brandos egzamino užduočių kokybės“, – sakė R. Krasauskienė.

Anot jos, visuomenėje vis girdint apie sunkumus jaunuoliams mokantis matematikos, reikia ieškoti naujų mokymo formų, dirbti su mokyklų steigėjais, mokytojais ir aukštosiomis mokyklomis ieškant sprendimų peržiūrėti, kaip dėstoma matematika mokyklose.

„Visi puikiai suvokiame, kad šios dienos mokinių kartai greičiausiai tie mokymo ir mokymosi metodai, kurie taikyti iki šiol, nebeveikia, reikia ieškoti naujų“, – kalbėjo vadovė.

Kur esame pirmi?

Apie viduriuką – tokioje pozicijoje pagal daugelį rodiklių Lietuva įsitvirtinusi EBPO kasmetėje ataskaitoje „Žvilgsnis į švietimą“ („Education at a Glance 2023“). Gal ir neblogai, nes EBPO laikomas pažangių valstybių klubu. Vis dėlto, lyginant su šalimis, kurių švietimo lygis Europoje aukščiausias, pavyzdžiui, su kaimynais estais ir suomiais, matyti, kad pasitempti tikrai yra kur.

Visame didžiuliame – apie 470 puslapių – dokumente Lietuva pirmoje pozicijoje atsidūrusi tik porą kartų, iš jų, kad ir kaip keista šių dienų kontekste, pagal atlyginimus. Tiesa, išsiskiriame tik vienu aspektu – pagal vidurinio ugdymo mokyklų mokytojų algų palyginimą su kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų.

Lietuvoje šis rodiklis siekia 1,44, ir tik dar trijose EBPO priklausančiose Europos šalyse – Portugalijoje (1,42), Vokietijoje (1,12) ir Suomijoje (1,07) – tiek mokytojų algos viršija kitų išsilavinusių šalies žmonių uždarbį. Vidutiniškai EBPO ir tose jos šalyse, kurios yra ir ES narės, mokytojai uždirba kiek mažiau nei kiti su aukštojo mokslo diplomais (atitinkamai 0,95 ir 0,94). Tarp švietimo Europoje lyderių prasimušusioje Estijoje vidurinės mokyklos mokytojų algos siekia 0,81 kitų asmenų su aukštuoju išsilavinimu algas.

Brangu: EBPO ataskaita atskleidžia, kad, palyginti su kitomis šios organizacijos narėmis, Lietuvoje mažos klasės yra pagrindinis kaštus didinantis veiksnys. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Viena vertus, kodėl mokytojai turėtų uždirbti daugiau nei kiti išsilavinę, vadinasi, taip pat sudėtingus ir atsakingus darbus dirbantys bendrapiliečiai? Tačiau nieko neįprasto, kad, jei kokių specialistų ima trūkti, ten pradedami kelti atlyginimai.

Tačiau ir vienų dalykų mokytojų trūksta, o kiti negali rasti darbo. Tad gal tikrai yra logikos imti diskutuoti apie atlyginimų diversifikavimą. „Iš mokytojo perspektyvos jie turėtų būti visiems vienodi, nes visi dirba tą patį darbą. Tačiau pagal absolventų darbo užmokestį tik matematikos ir IT specialistai su mokytojo kvalifikacija, jei dirba ne mokyklose, vidutiniškai uždirba daugiau nei jose, todėl jų nepavyksta pritraukti į mokyklas. Tad situacija skirtinga“, – interviu „Kauno dienai“ sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Tarp švietimo Europoje lyderių prasimušusioje Estijoje vidurinės mokyklos mokytojų algos siekia 0,81 kitų asmenų su aukštuoju išsilavinimu algas.

Auga sparčiausiai

Žinoma, lyginant atlyginimus eurais, Lietuva negali didžiuotis, kad gerai atlygina mokytojams už jų darbą, o jų išsišokimas, palyginti su kitų turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą algomis, tik dar kartą parodo, kad ir kiti neadekvačiai atlyginami.

Vis dėlto daugelio kitų šalių mokytojai taip pat jaučiasi nepakankamai vertinami, šiemet jie streikuoja ne tik Lietuvoje. Ir kitose šalyse kyla nerimo, kad netrukus mokytojų ims labai trūkti.

Mūsų statistinis vidurinės mokyklos mokytojas 2022-aisiais per metus uždirbo 23 690 eurų (čia ir kitur atlyginimai pateikiami neatskaičiavus mokesčių). Ką čia lygintis su jo kolega Vokietijoje, uždirbusiu triskart daugiau – 75 003 eurus, ar Nyderlanduose (67 638), Austrijoje (64 783). Daugiau uždirbo ir Suomijos mokytojas (58 619 eurų), bet itin sparčiai švietimo srityje spurtuojančioje Estijoje – mažiau nei pas mus, 20 590 eurų.

Tiesa, perskaičiavus pagal kiekvienos šalies perkamosios galios paritetą, atotrūkis tarp lietuvių ir daugiausiai uždirbančių jų kolegų nors išlieka, bet mažesnis nei absoliučiais skaičiais.

„Vis dėlto, EBPO raportas atskleidžia, kad Lietuvos mokytojų metiniai atlyginimai išaugo kaip niekur kitur – daugiau nei dvigubai (nuo 9,7 tūkst. eurų 2015 m. iki 23,7 tūkst. eurų 2022 m.)“, – atkreipia dėmesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas.

Vienam mokiniui tenka mažiau

Žinoma, sunku palyginti skirtingų šalių mokytojų algas ne tik dėl skirtingo pragyvenimo lygio, bet ir todėl, kad skiriasi ir vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius, krūviai. ŠMSM atstovas aiškina, kad EBPO raporte tokio palyginimo tiesiogiai nėra.

Tačiau jame nagrinėjami įvairūs veiksniai, dėl kurių mokytojų išlaikymo išlaidos didėja arba mažėja. „Situacija Lietuvos mokyklose labai įvairi, yra ir tokių mokyklų, kurios turi nustatytas normas viršijančio dydžio klases. Tačiau, palyginti su kitomis EBPO šalimis, imant visos Lietuvos mastu, mažos klasės yra pagrindinis kaštus didinantis veiksnys“, – aiškina R. Ališauskas.

Pagal valstybės išlaidų švietimui tendencijas skirtingais pjūviais Lietuva atsiduria skirtingose pozicijose. EBPO šalių vyriausybės vidutiniškai švietimui (bendrai nuo pradinio iki aukštojo mokslo) skiria apie dešimtadalį visų savo išlaidų. Lietuvai iki vidurkio čia trūksta (8,2 proc.). Europos švietimo pirmūnės Suomija ir Estija tam skiria po 9,6 proc., o Norvegija –11,7, Danija ir Švedija – po 11,9, per 12 proc. – Islandija, Izraelis, Šveicarija.

Pasak R. Ališausko, tam tikrais aspektais Lietuvoje finansavimas auga, pavyzdžiui, absoliučia verte švietimo išlaidos nuo 2019 m. iki 2020 m. išaugo 12,7 proc. (EBPO šalių vidurkis – 2,1), bet kaip visų Vyriausybės išlaidų dalis švietimui krito 8,2 proc. Šis rodiklis su minusu ir daugelyje kitų šalių ir tam įtakos turėjo COVID-19 pandemija: vidutiniškai EBPO šalyse vyriausybių išlaidos švietimui sumažėjo 6,5 proc., Estijoje – 9 proc., bet štai Suomija sugebėjo jas sumažinti tik 3,2 proc.

R. Ališauskas lygina: nors lėšų švietimui pastaruoju metu skiriama daugiau, remdamiesi EBPO raportu, deja, negalime pasidžiaugti gerėjančiu švietimo finansavimu vienam mokiniui. Jis sumažėjo tik dviejose šalyse – Lietuvoje ir Kroatijoje.

ŠMSM atstovas atkreipia dėmesį į dar kelis rodiklius. Lietuvoje vidutiniškai tik 0,7 proc. darbdavių išlaidų darbo jėgai sudaro darbuotojų mokymo lėšos, o tirtose šalyse vidutiniškai – 1,2 proc. „Ir šis procentas 2015–2020 m. sumažėjo. Tik 14 proc. moterų studijuoja informacines technologijas. Tai vienas žemiausių rodiklių, ir jis jau kuris laikas nesikeičia“, – apgailestauja R. Ališauskas.

Tiesa, tarptautinių palyginamųjų duomenų, taip pat ir šio EBPO raporto, bėda, kad, kol suplaukia visų šalių duomenys, kol jie išanalizuojami ir paskelbiami, užtrunka porą metų, tad ir šiame dokumente daugiausia naudojami 2020 m. rodikliai. Tad kitais metais, tikėtina, gal atrodysime geriau. Antra vertus, ir kitos pažangios šalys puikiai supranta švietimo svarbą ir į jį vis daugiau investuoja.

Kaip tobulėjame

Prieš Lietuvą priimant į šį pažangių šalių klubą 2018-aisiais EBPO ekspertai pateikė rekomendacijas, kur dar turime pasitempti. Anuomet buvome kritikuoti dėl per mažą dalį vaikų įtraukiančio priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo, atotrūkio tarp miesto ir kaimo mokyklų, taip pat ir atskirų mokyklų tame pačiame mieste, tarp mergaičių ir berniukų, vaikų iš skirtingo socialinio ekonominio lygio šeimų. Atkreiptas dėmesys, kad ugdymas per daug orientuotas į egzaminus, testus. Kur labiausiai pavyko pasistūmėti per šiuos kelerius metus?

„EBPO raportas neskirtas rekomendacijų Lietuvai vykdymui įvertinti. Be to, rekomendacijos yra daugiau kokybiniai pasiūlymai, o raportas beveik išimtinai rodo kiekybinius duomenis. Prisimenant tuometes rekomendacijas, Lietuva jau įvykdė didžiąją jų dalį: padidino mokymosi dienų skaičių, anksčiau priima vaikus į darželius ir priešmokyklinį ugdymą, atnaujino ugdymo turinį, patobulino vertinimą (įvestas brandos darbas ir kt.), pertvarkytas universitetų tinklas ir atitinkamai mokytojų rengimas juose ir t. t.“, – vardija R. Ališauskas.

Bendra privalomo mokymosi trukmė valandomis Lietuvoje dabar praktiškai lygi EBPO šalių vidurkiui. Beje, EBPO ataskaitoje taip pat pateikiama, kaip mokymosi laikas paskirstomas atskiriems dalykams. Lietuvos pagrindinėse mokyklose daugiau viso mokymosi laiko nei EBPO vidurkis procentais skiriama gimtajai kalbai, gamtos ir socialiniams mokslams, kitoms kalboms, fiziniam ugdymui, informacinėms ir kitoms technologijoms. Matematikai, antrajai užsienio kalbai, menams skiriama maždaug ta pati laiko dalis, kaip ir kitose EBPO šalyse. Mažiau laiko skiriame tik kitų dalykų kategorijai priskirtiems neįvardytiems dalykams.

Pasak R. Ališausko, remiantis EBPO pateiktais duomenimis, atrodo, kad egzaminavimo Lietuvoje taip pat nėra daugiau nei kitose šalyse. Greičiau atvirkščiai: daugumoje kitų šalių testavimo yra gerokai daugiau, ypač pradinėse ir pagrindinėse klasėse.

ŠMSM atstovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos dvejų metų vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigas eina gausiau net 30 procentinių punktų nei vidutiniškai EBPO šalyse, tik penkiamečiai ir šešiamečiai atsilieka 1–3 procentiniais punktais. Remiantis „Eurostato“ duomenimis, ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje nuolat gausėja, išskyrus jaunesnius nei dvejų metų ir šešiamečius, bet šie jau pradeda eiti į mokyklą.

Kiek per tuos penkerius metus kitų šalių kontekste pavyko pakilti vertinant mokinių pasiekimus, EBPO raportas neatskleidžia, nes jame nėra mokinių pasiekimų duomenų. Ar pavyko išsiveržti iš vidutinybių statuso, kuriame buvome užstrigę kas trejus metus vykdomame EBPO PISA penkiolikmečių gebėjimų tyrime, paaiškės jau netrukus – 2022 m. tyrimo duomenys planuojami skelbti gruodžio 5-ąją.

Ričardas Ališauskas

R. Ališauskas atkreipia dėmesį, kad šis EBPO raportas nesiorientuoja į šalių reitingavimą: „Tai stebėsenos (monitoringo) išraiška stebėti šalių švietimo sistemas, būklės tendencijas, tam tikras temas, pokyčius, jų poveikį ir labiau atskleisti švietimo ir jo aspektų įvairovę, turtingumą. Kas yra geriau ar blogiau, priklauso ir nuo šalies vertybių, kas yra vertinama, kas laikoma svarbu.“

ŠMSM atstovas džiaugiasi, kad Lietuva jau daug metų pasižymi aukštu išsilavinimo lygiu, šalyje yra viena didžiausių Europoje ir pasaulyje gyventojų su aukštuoju išsilavinimu dalis.

Aukštojo mokslo diplomus turi 47 proc. 25–64 metų Lietuvos gyventojų; Estijoje – 42 proc., Suomijoje – 43 proc. Tiesa, nesame rekordininkai: Kanadoje tokių – 63 proc., daugiau kaip pusė – Japonijoje (56 proc.), Airijoje (54 proc.), Pietų Korėjoje (53 proc.), Australijoje, Izraelyje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje (po 51 proc.).

EBPO raportas atskleidžia, kad Lietuvos mokytojų metiniai atlyginimai išaugo kaip niekur kitur – daugiau nei dvigubai (nuo 9,7 tūkst. eurų 2015 m. iki 23,7 tūkst. eurų 2022 m.).

„Skeptikai dažnai teigia, kad tai tik formalūs atestatai ar diplomai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje daugėja jaunimo, kurie aukštąjį išsilavinimą įgyja užsienyje. Taip pat ir studijuojančių Lietuvoje užsieniečių daugėja, o tai rodo, kad pasitikima Lietuvos švietimo kokybe“, – pabrėžia R. Ališauskas.

Šįsyk EBPO ataskaitoje apžvelgta ir į tai, kaip šalys priėmė į savo švietimą karo pabėgėlius iš Ukrainos. Pasak ŠMSM atstovo, galime didžiuotis, kad kartu su estais ir čekais esame tarp lyderių, kurie priėmė daugiausia pabėgėlių, palyginti su gyventojų skaičiumi.

Gal EBPO ataskaitoje išryškėjo kažkokių naujų tendencijų švietimo srityje? Ar mes einame ta pačia kryptimi kaip pažangiausio švietimo šalys?

„Kaip ir visos EBPO šalys, esame beveik tame pačiame mentaliniame lauke. Nustebinti Lietuvos švietimo itin naujomis idėjomis šiuo metu jau būtų gana sudėtinga. Lietuvos švietimo žmonės stebi ir patys aktyviai dalyvauja generuojant naujas idėjas, veikimo būdus. Pagrindines tendencijas pagauname gana anksti, tik ne visada vienoda sparta visais lygmenimis jas įgyvendiname“, – vertina R. Ališauskas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė sako, kad oro tarša patalpose tarp valstybių itin skirtis neturėtų – viskas daugiausia priklauso nuo to, kaip jos naudojamos.

„Utility Bidder“ tyrimo duomenimis, daugiausia mirčių, susijusių su patalpų oro užterštumu 100 tūkst. žmonių tenka Rytų Europai ir dviem Amerikos žemynų šalims: pirmoje vietoje yra Meksika, kur mirtingumas per metus siekia 9 žmones iš 100 tūkst., antroje vietoje Vengrija – 6,81 žmonių, Lenkijoje – 3,9 žmonės, Latvijoje – 2,42, Čilėje – 1,4, Estijoje – 1,4, Slovėnijoje – 1,3, o Lietuvoje – 0,98.

„Turbūt panašiai, kaip ir kitose šalyse, kur mes turim senus namus, tai yra vienos problemos, kur turim naujus namus – kitos problemos. Daug labai priklauso nuo pačių žmonių, kaip jie eksploatuoja tas patalpas“, – BNS sakė NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Anot jos, Lietuvoje didžiausia problema dėl oro taršos patalpose galėtų būti lėšų taupymas.

„Dažniausia problema tai yra įrengtų vėdinimo sistemų nenaudojimas, tai čia mes gal išsiskirtume iš kitų, kad iš to didelio taupymo, bandydami sutaupyti lėšas išjungiame ventiliaciją ten, kur ji turėtų būti“, – sakė ji.

NVSC atstovė pasakojo, kad patalpose orą teršia praktiškai viskas: žmonių kvėpavimas, maisto gamyba, iš naujų baldų, apdailos garuojančios medžiagos, todėl ypač svarbu patalpas vėdinti kuo dažniau, o idealiu atveju: kelis kartus per dieną ir prieš miegą.

Iš to didelio taupymo, bandydami sutaupyti lėšas išjungiame ventiliaciją ten, kur ji turėtų būti.

„Vienose patalpose būna mechaninė ventiliacija, tai yra užterštas oras šalinamas ir priteka švarus oras, tokiu atveju atidaryti langų nereikia, bet kai mes kalbame apie patalpas, kuriose vienintelis vėdinimo būdas yra atidaromi langai, tai tą tada jau reikėtų įvertinti“, – sakė I. Taraškevičienė.

„Mes taip sakom, kad po kiekvienos veiklos, kai verdam ar kepam, tai bent jau garus reikėtų pašalinti, yra orlaidė, galima atidaryti langą, taip pat jeigu yra daug žmonių patalpoje vienu metu, tai turim suprasti, kiek iškvėpuojam patalpos ore esantį deguonį, tai jį papildyti, irgi turi būti patalpos vėdinamos. (...) Reikia vėdinti ir prieš einant miegoti, ir dienos metu, nebijoti šalčių ir vis tiek atidaryti langą bent trumpam“, – vardino ji.

Anot jos, mirčių gali įvykti, jei patalpose – daug anglies viendeginio, naudojamos prastos krosnys, o vėdinimo nėra.

„Būna atvejų, kad žmogus patalpoje miršta dėl to, kad patalpos ore susidarė labai daug anglies viendeginio. Ir tai ne garažas, bet patalpa, kurioje negera krosnis, arba per anksti uždarė sklendę, arba pastatė kažkokį prietaisą, kuris naudoja dujas, bet nėra vėdinimo. (...) Iš esmės ten, kur nėra vėdinimo, tai žmogus gali ir mirti“, – sakė  I. Taraškevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į pelėsio pavojus – anot specialistės, šie į orą skleidžia kancerogenus, kurie žmonėms ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti vėžinius susirgimus.

I. Taraškevičienė taip pat teigė, kad kancerogenus gali skleisti ir senuose pastatuose vis dar esantis, anksčiau statybose plačiai naudotinas asbestas. Vis dėl to, jos teigimu, dėl to senesni pastatai netampa pavojingesni už naujus – tiek naujose, tiek senose patalpose yra savų pavojų.

„Tie pastatai, jeigu jie nerenovuoti, žinoma, jie tokie kiauri, neišlaiko šilumos, bet ten yra geresnė cirkuliacija oro, (...) tų bėdų yra ir naujuose pastatuose – jeigu nėra užtikrinamas vėdinimas, tai yra nepašalinama drėgmė, tai ten irgi gali įsiveisti pelėsis, taip pat turim suprasti, kad naujuose pastatuose buvo naudojamos neseniai pagamintos medžiagos, tai ten irgi gali tam tikras kiekis tų medžiagų išgaruoja“, – sakė I. Taraškevičienė.

Anot jos, tiksliai žinoti, kokio lygio užterštumas yra žmonių gyvenamosiose patalpose – neįmanoma, nes oro kokybė kiekvienoje patalpoje greitai keičiasi, o šiuo metu atliekami tyrimai – momentiniai ir tinkantys tik specifinėms avarinėms situacijoms tirti.

„Be priežasties tokie tyrimai nelabai būtų teisingi, nes galima labai stipriai suklysti. Tyrimas yra momentinis rezultatas, (...) žmogus turės konkretaus momento vaizdą, bet neturės to bendro vaizdo, kas pas jį vyksta visą parą“, – komentavo I. Taraškevičienė.

Ji taip pat pridūrė, kad pagal atliekamus oro tyrimus lauke – Lietuvoje oro kokybė yra gera.

„Nesame mes tarp blogiausių šalių, mūsų taršos lygis tikrai nėra toks didelis, kaip, pavyzdžiui, net ir lyginant su Lenkija, kuri labai daug naudoja anglies šildymo tikslais“, – sakė ji.

„Utility Bidder“ šalių reitingą sudarė naudodamiesi mokslinio internetinio leidinio, sukurto bendradarbiaujant su Oksfordo universiteto mokslininkais, „Our World in Data“ paskutiniais, 2019 metų, duomenimis.

„Our World in Data“ publikacijoje padalino visas Pasaulio šalis į septynias grupes pagal šalies mirštamumo dėl patalpų oro taršos mastą – visos EBPO šalys ten priskirtos pirmai, mažiausią mirštamumą turinčiai grupei.

Anot „Our World in Data“, didžiausias mirštamumas 100 tūkst. žmonių pasaulyje 2019 metais buvo rytų Afrikos šalyje Somalyje – ten mirtingumas siekė 272,02 žmonių. Didžiausias mirštamumas Europoje – Bosnijoje ir Hercegovinoje – ten šis skaičius siekė 20,11. 

Šių metų susitikimo tema – „Atsparios ateities užtikrinimas: bendros vertybės ir globalios partnerystės“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos diplomatijos vadovas kalbės apie Ukrainą bei ekonominio atsparumo stiprinimą, per susitikimą su EBPO generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu (Matiasu Kormanu) pakvies organizacijai išnaudoti savo globalią įtaką bendrųjų vertybių sklaidai, skirti išskirtinį dėmesį Indijos–Ramiojo vandenynų regionui, paragins EBPO veiklos prioritetu išlaikyti paramą Ukrainai.

Ministras Paryžiuje taip pat dalyvaus Prancūzijos tarptautinių santykių instituto diskusijoje, skirtoje pristatyti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetus.

Ministrų tarybos susitikimas yra pagrindinis EBPO aukšto lygio renginys, kuriame dalyvauja EBPO narių ir šalių partnerių ministrai.

Vilniaus apygardos teismas prieš metus išteisino kaltinamuosius didelio atgarsio sulaukusioje „MG grupės“ politinės korupcijos byloje, kurioje kaltinimai dėl papirkimų ir prekybos poveikiu buvo pareikšti buvusiam koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Kyšininkavimu byloje buvo kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs šios partijos narys Šarūnas Gustainis ir parlamentaras, Darbo frakcijos narys Vytautas Gapšys. Eksliberalas Gintaras Steponavičius buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, anksčiau besivadinusią „MG Baltic“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.

EBPO ekspertų vertinime nurodoma, jog „Masiulio/MG Baltic Group byloje tapo aišku, kad įrodymo standartas su korupcija susijusiose bylose išlieka iššūkiu, kuris gali apsunkinti efektyvų baudžiamąjį persekiojimą ir bendrą Lietuvos progresą kovojant su korupcija“.

Organizacijos vertinimu, problema „toli gražu nėra išspręsta“, nes skiriasi Lietuvos institucijų požiūris į šią situaciją bei jos įtaką reikšmingoms byloms.

Kaltinamuosius išteisinęs Vilniaus apygardos teismas nusprendė, jog surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog E. Masiulis paėmė pinigus už veikimą „MG grupės“ interesais.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

EBPO pažymi, kad Lietuvos institucijų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.

Lietuvos institucijos pažymėjo, kad griežtas įrodymų vertinimas teismuose, drauge su sunkumais įrodinėjant tyčią, trukdė sėkmingam baudžiamajam persekiojimui.

„Viena vertus, Lietuvos institucijos pažymėjo, kad griežtas įrodymų vertinimas teismuose, drauge su sunkumais įrodinėjant tyčią, trukdė sėkmingam baudžiamajam persekiojimui. (...) Kita vertus, kita sprendimų priėmėjų grupė laikėsi nuomonės, jog baudžiamasis įstatymas ir procedūra, kaip ir teismų praktika dėl įrodinėjimo, yra nuoseklūs ir geri tokie, kokie yra“, – teigiama EBPO ataskaitoje.

„Be to, jie vertino, jog pastarieji baudžiamojo persekiojimo korupcijos bylose sunkumai buvo nulemti detalus ir nešališko aplinkybių tyrimo byloje bei atitiko įstatymą“, – priduriama joje.

Vis dėlto problema, pasak ataskaitos, išlieka, ir paveikia „nedidelę, tačiau svarbią tyrimų dalį“.

EBPO teigimu, Lietuva galėtų apsvarstyti galimybę atlikti esamos teismų praktikos analizę ir nustatyti, su kokiais sunkumais susiduria teisėsaugos institucijos.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos teismai turi plačią diskreciją formuojant standartus įrodymams per savo praktiką. Taip pat siūloma rengti teisėjų mokymus apie proporcingas sankcijas už su korupcija susijusius nusikaltimus.

EBPO vertinimu, efektyvesniam baudimui už korupcinius nusikaltimus trukdo ir galiojantys Baudžiamojo kodekso ribojimai, kad už vieną nusikaltimą gali būti skiriama tik vienos rūšies bausmė. Tai lemia, jog nuosprendžiuose dėl korupcijos negali būti derinamas laisvės atėmimas ir baudos.

„Teismas turi pasirinkti vieną iš dviejų sankcijų rūšių, net ir tuo atveju, kai laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas“, – rašoma ataskaitoje.

Taip pat pastebima, jog tais „nedaugeliu atvejų“, kai skiriamos baudos, jos būna gerokai mažesnės už vidurkį, „kas kelia susirūpinimą dėl veiksmingo, proporcingo ir atgrasančio sankcijų vykdymo“.

EBPO ekspertai šiuos vertinimus pateikė įvertinę Lietuvos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, jos įgyvendinimo tarpinstitucinius veiklos planus.

„Nors buvo padarytas progresas siekiant pagerinti sistemines sąlygas, skatinančias pranešėjų veiklą, jų apsaugos įgyvendinimas vis dar vertinamas kaip esantis ankstyvoje stadijoje, – rašoma organizacijos ekspertinėse rekomendacijose. – Reikia daugiau pastangų įtvirtinti skaidrumo kultūrą, kurioje viešojo sektoriaus darbuotojai, privatusis sektorius ir piliečiai pasitiki egzistuojančiais pranešimo kanalais“.

Organizacija pastebi, jog Lietuvoje šiuo metu nerenkama informacija apie tai, kiek žmonių tapo pranešėjais ir ar naudinga buvo jų informacija.

„Lietuvos valdžia neturi kasmetinės informacijos apie pranešėjus, kurie pasinaudojo apsauga, kad atskleistų informaciją, ar analizės apie šių pranešimų kokybę ir naudingumą, – teigia EBPO ekspertai. – Tad Lietuvos valdžios atstovams būtų naudinga turėti sistemiškesnį požiūrį į šią problemą 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo plane.“

Organizacija pripažįsta, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas „ženkliai prisidėjo prie pranešimo kanalų sukūrimo“, tačiau teigia, jog tvarką reikėtų tobulinti. Ji siūlo tai daryti skelbiant anoniminę statistiką apie tai, kuo baigėsi pranešėjų bylos.

Pasak EBPO, taip pat galėtų būti viešinama, kokių atsakomųjų veiksmų buvo imtasi prieš pranešėjus ir kaip šie atvejai baigėsi, taip pat apie sprendimus dėl pažeistų pranešėjų teisių.

EBPO siūlo taip pat skelbti, kokią bendrą mokesčių mokėtojų pinigų dalį pavyko atgauti iš nesąžiningų šaltinių ar baudų. Pasak organizacijos, tokia informacija yra „labai efektyvi siekiant paramos pranešėjams ir skatinant pasitikėjimą“.

Lietuvai taip pat siūloma svarstyti apie kampanijas žiniasklaidoje, informuojančias apie egzistuojančius pranešimo kanalus.

EBPO taip pat ragina imtis papildomų priemonių saugant pranešėjų tapatybę, stiprinant pranešimo kanalų institucijose efektyvumą. Nors šiuo metu institucijos privalo turėti kanalą anoniminiams pranešimams, šio reikalavimo įgyvendinimas yra paliktas įstaigos vadovui.

Institucijos raginamos aiškiai komunikuoti, kad į pranešimus bus reaguojama bei akcentuoti, jog pranešėjo tapatybė bus saugoma. Taip pat siūloma numatyti mokymus darbuotojams, atsakingiems už tokių pranešimų apdorojimą.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Jis įsigaliojo 2019 metais.

Paskutiniu metu apie pranešėjų apsaugą vėl pradėta diskutuoti po to, kai vasarį pasirodė žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“. Joje pateikiamas aukštas pareigas Valstybės saugumo departamente (VSD) užėmusio pareigūno liudijimas apie 2018 metais gautus žodinius pavedimus tikrinti dabartinio prezidento Gitano Nausėdos, tuo metu kandidatavusio į šį postą, komandą ir rinkėjų sąrašą.

Apžvalgininkas ir politikos analitikas Marius Laurinavičius kovo pradžioje paviešino šio pranešėjo tapatybę, nurodydamas, kad tai – dabartinis sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Gailius.

Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų finansinio raštingumo žinias Lietuvos banko (LB) įsteigtas Finansinio raštingumo centras rengiasi atlikti specialų visuomenės nuomonės tyrimą ir gyventojų apklausą, kurių rezultatai bus teikiami EBPO.

„Turėsime naujausius duomenis, kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste ir kokių reikia imtis priemonių, siekiant stiprinti finansinį Lietuvos žmonių raštingumą, kuris šiandien yra priskiriamas prie bazinių gebėjimų, tokių kaip skaitymas ar rašymas“, – BNS atsiųstame komentare sako centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė.

Anot jos, Lietuva paskutinį kartą tokiame tyrime dalyvavo 2015 metais ir tarp 30 šalių su 13,5 balo buvo 11-oje vietoje, kai EBPO šalių vidurkis siekė 13,7 balo.

V. Dičpinigaitienė sako, kad po septynerių metų svarbu išsiaiškinti Lietuvos gyventojų žinias koronaviruso pandemijos ir karo Ukrainoje kontekste.

Turėsime naujausius duomenis, kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste.

„Tyrimą centras inicijuoja siekdamas išsiaiškinti, kokia yra situacija dabar, kalbant apie šiandienos aktualijas: pandemija, vykstantis Rusijos karas prieš Ukrainą, palūkanų normų didinimas, kt., kai itin išryškėjo tokios tendencijos kaip augantis susidomėjimas investavimu, atsparumo finansiniam sukčiavimui būtinybė, finansinių žinių stoka priimant racionalius sprendimus renkantis finansinių paslaugų alternatyvas“, – V. Dičpinigaitienė.

LB paskelbė apklausos rengėjų konkursą, tikimasi, kad jo laimėtojas paaiškės gruodį, o tyrimas bus atliktas per tris mėnesius.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), komitete pritarus šalies narystei, Lietuva tapo 31-ąja šio tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo forumo nare.

Posėdyje Lietuvai atstovavęs Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas pristatė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos viziją, pasiektą pažangą ir pabrėžė Lietuvos ambiciją dar aktyviau prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, investuoti į tvarią ateitį.

„Džiaugiamės, kad Lietuva tapo Paramos vystymuisi komiteto nare. Šis žingsnis rodo, kad mūsų vystomojo bendradarbiavimo veikla stiprėja, kad tampame brandesne šalimi donore. Esame pasiruošę dalintis savo žiniomis, sukaupta pereinamojo laikotarpio patirtimi ir pažangiais sprendimais. Kartu turėsime galimybę pasinaudoti kitų šalių ekspertinėmis žiniomis tobulinant savo vystomojo bendradarbiavimo sistemą“, – pranešime cituojamas R. Kriščiūnas.

Pasak jo, prisijungusi prie PVK Lietuva turės galimybę dalyvauti priimant sprendimus dėl tarptautinių vystomojo bendradarbiavimo standartų, didinti savo politikos veiksmingumą, naudotis tarpusavio peržiūrų nauda ir dalintis gerąja patirtimi.

Lietuva kartu įsipareigojo įgyvendinti komiteto rekomendacijas ir vadovautis jo gairėmis formuluojant savo vystomojo bendradarbiavimo politiką, teikti vystomojo bendradarbiavimo statistikos ataskaitas, dalyvauti komiteto posėdžiuose ir jam pavaldžiose darbo grupėse.

Prieš patvirtinant Lietuvos narystę, 2022 metų rugsėjo 29-30 dienomis EBPO ekspertai misijos Vilniuje metu atliko šalies vystomojo bendradarbiavimo sistemos peržiūrą ir vertino Lietuvos pasirengimą narystei PVK.

Po misijos EBPO ekspertai parengė ataskaitą, kuri kartu su Lietuvos parengtu memorandumu buvo pateikta svarstyti PVK nariams.

Stojimo proceso metu buvo objektyviai įvertinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos teisiniai ir instituciniai aspektai, žmogiškieji ištekliai, esami ir trūkstami mechanizmai, pastangos siekti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, teigiama pranešime.

„Investuojam ne į gamybos vystymą, ne į kitus projektus, o į energetikos apmokėjimo kainas“, – sakė UAB „Lelija“ vadovė Genė Zaveckienė.

Rugsėjį už elektrą ir dujas fabrikas turėjo sumokėti 100 tūkst. eurų. Tai ne didžiausia šiais metais gauta sąskaita.

„Viskas daroma, kad įmonės taptų nemokios ir uždarytų gamybą. Tai – katastrofa“, – aiškino G. Zaveckienė.

Tuo tarpu. iš Lietuvoje besilankančių tarptautinių ekspertų pylėsi pagyros.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tikrai nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų, kaip Lietuvai“, – tvirtino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas Alvaro Pereira.

Ekonomistas sakė, kad iš 38 EBPO šalių, per pastaruosius dešimt metų Lietuvos ekonomika augo bene sparčiausiai.

„Lietuva antroje vietoje po Airijos. Airija vertinama kaip keltų tigras, o Lietuva yra Baltijos tigras“, – tikino A. Pereira.

Tačiau iki šiol buvusi pavyzdžiu Baltijos regione, Lietuva neišvengs visą pasaulį apėmusios krizės. Anot EBPO prognozių, 2023 m. Lietuvos BVP augs 1,3 proc. Tai penkis kartus mažiau nei pernai. Ir tai viena optimistiškiausių prognozių.

„EBPO prognozės gali klysti, visai kaip daugelio kitų institucijų“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Darbuotojai gali pasidžiaugti sparčiu atlyginimų kilimu. Tiesa, infliacija jau stabdo pinigų perkamąją galią.

Lietuva antroje vietoje po Airijos. Airija vertinama kaip keltų tigras, o Lietuva yra Baltijos tigras.

EBPO ragina neskubėti dalinti pagalbos visiems, ją gauti turėtų tik pažeidžiamiausi ir tik trumpam laikui.

Niūri ateitis?

„Jeigu kam nors reikia žmonių, sakykim, darbuotojų, mes juos galim atiduoti. Tačiau manau, kad kiti turi ne geresnę situaciją“, – liūdnai ironizavo G. Zaveckienė.

„Neprisiimti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų neturint aiškių tų įsipareigojimų finansavimo šaltinio“, – įspėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Tai viena labiausiai neįvertintų sisteminių problemų.

Su tokiu teiginiu sutinka ir tarptautiniai ekspertai. Lietuvos pajamos iš mokesčių itin mažos, EBPO šalių dugne. Ilgus metus Lietuva sulaukia kritikos, kad surenka per daug netiesioginių mokesčių, tokių, kuriuos sumokame pirkdami prekes, pavyzdžiui, PVM ir akcizų.

„Prioritetas mažinti mokesčius dirbantiesiems ir atitinkamai perkelti vis didesnę naštą turtui, ekologiniams mokesčiams“, – dalijosi Ž. Mauricas.

Mokesčių surinkimą pagerintų ir mažesnis lengvatų skaičius, bet kitų metų biudžete vyriausybė elgsis atvirkščiai, nesiūloma jokių naujų mokesčių. Tik verslas gaus PVM lengvatos pratęsimą.

„Tų lengvatų taikymas laikinai galbūt ir pateisinamas, bet labai svarbu to neužtęsti“, – patarė A. Pereira.

„Šiuo metu turime krizę, todėl sunku pasakyti, koks poveikis ištiks mūsų ekonomiką. Bet kokie pasikeitimai reikalauja atidžiai apgalvoti situaciją“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Šiemet jau imigravo du kartus daugiau žmonių nei pernai. Išlaikyti darbo jėgą ypač svarbu, Lietuva patenka tarp labiausiai senstančių šalių.

„Tai viena labiausiai neįvertintų sisteminių problemų“, – griežtai pasisakė G. Šimkus.

Visuomenės senėjimas gali atsiliepti viešosioms paslaugoms, pensijoms. Valstybės skola 2050 metais gali pasiekti sunkiai įsivaizduojamus 100 proc. nuo BVP.