Pasak Irminos Frolovos-Milašienės, elektroninė dokumentų sistema pristabdė pralaidumą ir pasienio su Baltarusija punktuose. 

„Prielaidos pasklisti tokiai informacijai susidarė todėl, kad nuo vakar vakaro, 18.30 val. iki šiandienos 10 valandos buvo sutrikusios muitinės informacinės sistemos. Kas važiavo tik elektroniškai deklaruodami pervežamas prekes, turėjo sustoti ir palaukti. Popierinės deklaracijos buvo priimamos“, – BNS sakė Muitinės departamento vyriausioji komunikacijos specialistė I. Frolova-Milašienė.

„Jokių jų skelbiamų žinių, kad iš viso nepraleidžiami, kad kažkas pakeista, jokių pakeitimų muitinės kontrolėje ir darbe nėra“, – pabrėžė ji.

Anot I. Frolovos-Milašienės, sutvarkius sistemą vilkikai ketvirtadienį praleidžiami įprastai.

„Nuo 10 valandos aptarnaujami, kai sistema pradėjo veikti“, – sakė ji.

Rusijos leidinio „Kommersant“ teigimu, Rusijos muitinės tarnyba pranešė, kad nuo kovo 20 dienos 23 val. iki kovo 21 dienos 11 val. Lietuva be jokio paaiškinimo nepriėmė nė vieno sunkvežimio iš Rusijos, todėl pasienyje susidarė 140 sunkiasvorių sunkvežimių eilė.

Pasak leidinio, Kaliningrado srities atstovai vėliau pranešė, kad vilkikų eilė pasienyje susidarė dėl didelio masto Lietuvos muitinės informacinių sistemų gedimo.

Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų punkte antradienio rytą patikros laukė apie 570 vilkikų, kai praėjusį penktadienį jų buvo 620, o pirmadienį – 630. Sumažėjo ir vidutinis laukimo laikas – nuo 60 valandų penktadienį iki iki 55 valandų antradienį.

Šalčininkuose antradienio rytą laukė apie 390 vilkikų (penktadienį – apie 500), Lavoriškėse – beveik 300 (315), o Raigarde – apie 260 (apie 360). Šalčininkuose eilėje tenka laukti 38 valandas (49), Lavoriškėse – 28 (30), o Raigrade – 28 (38).

Anot Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Mauricienės, dėl geopolitinės situacijos eilių panaikinti neįmanoma – jos gali nebent stabilizuotis.

„Šiuo metu eilės, manytina, gali tik daugiau ar mažiau stabilizuotis. Lietuvos muitinės prioritetai šiuo metu – Europos Sąjungos taikomų sankcijų įgyvendinimas bei dvigubos paskirties prekių judėjimo kontrolė. Tam skiriamas pagrindinis dėmesys. Todėl ir kai kurių automobilių tikrinimas užtrunka kiek ilgiau nei įprastai“, – BNS teigė I. Mauricienė.

Jos teigimu, vilkikų eilės padidėja prieš savaitgalį ir šventines dienas.

„Eilės paprastai padidėja savaitgaliais ir prieš šventes. Taip pat esant kokiems trukdžiams (dėl informacinių sistemų trukdžių, elektros gedimų ir pan.)“, – sakė I. Mauricienė.

Eilės paprastai padidėja savaitgaliais ir prieš šventes.

Anot jos, pasienyje dirbama maksimaliu pajėgumu, o vežėjams reikėtų rinktis tuos postus, kur mažiausios eilės.

„Infrastruktūra ir žmogiškieji resursai išnaudoti optimaliai ir papildoma pagalba nieko nepagerintų. Bendra rekomendacija vežėjams – rinkitės tuos postus, kuriuose eilės yra mažiausios“, – BNS sakė muitinės atstovė.

Varšuva, reaguodama į Minsko politines represijas prieš lenkų tautinės mažumos atstovus, uždarė kelis pasienio punktus visiems vilkikams, išskyrus registruotiems Lenkijoje ar kitose ES šalyse. Todėl krovininio transporto eismas į Baltarusiją per Lietuvą ir Latviją suintensyvėjo.

„Didesnės eilės pradėjo formuotis Lenkijai apribojus eismą per visus, išskyrus vieną – Kozlovičių, valstybės sienos perėjimo punktus. Pastaruoju metu – nuo vasario mėnesio  – didžiausias eilių šuolis įvyko Lenkijai iš dalies apribojus eismą ir per paskutinį likusį atvirą valstybės sienos perėjimo punktą“, – BNS teigė I. Mauricienė.

Muitinės departamento atstovai anksčiau BNS teigė, kad su tokiu dideliu ir neplanuotu krovinių srautu Lietuvai dar neteko susidurti, o eilės formuojasi ir dėl to, kad tam nėra pritaikyta patikros postų infrastruktūra.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija („Linava“) pranešė, kad kai kur eilės per savaitę išaugo daugiau nei 100 vilkikų, taip prailgindamos laukimo laiką daugiau nei dešimt valandų.

„Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, nepaisant itin padidėjusių vilkikų srautų, Lietuvos pasienyje dirbančių muitinės darbuotojų skaičius vis dar yra per mažas ir tai toliau stabdo vilkikų pralaidumą.

„Deja, bet vilkikų srautai ir toliau auga, o šiuo metu pasieniuose dirbančių darbuotojų skaičius yra pernelyg mažas, kad būtų galima sėkmingai suvaldyti augančių eilių krizinę situaciją pasienyje. Nepaisant to, kad pasienyje ties Lietuva yra įstrigę ES ir trečiųjų šalių vilkikų vairuotojai su kroviniais, (...) būtina nedelsiant spręsti šią labai sudėtingą ir jautrią situaciją“, – pranešime sakė Z. Buivydas.

„Linava“ dar praėjusią savaitę kreipėsi į Finansų ir Susiekimo ministerijas bei Lietuvos muitinę prašydama kuo greičiau  skirti pagalbą muitinės pareigūnams, siųsti mobilias ekspertų komandas, kad padidėtų pralaidumas.

Vežėjų atstovai ir toliau rekomenduoja rinktis kitus maršrutus bei perspėti partnerius užsienyje, kurie gabena krovinius į Lietuvą.

Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, trečiadienį ryte Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje patikros laukė apie 1,1 tūkst. vilkikų, Didžiausios eilės yra Medininkų ir Šalčininkų punktuose – čia laukia atitinkamai 484 ir 425 vilkikai, o laukimo laikas siekia iki 47 valandų.

„Linavos“ duomenimis, praėjusią savaitę Medininkuose patikros laukė apie 460, o Šalčininkuose – maždaug 220 vilkikų.

Šiuo metu mažiausios eilės ir laukimo laikas yra Lavoriškių ir Raigardo postuose, kur laukia atitinkamai 75 ir 147 vilkikai, o preliminarus laukimo laikas – iki 16 valandų.

Baltarusijos pusėje eilės yra mažesnės. Šios šalies valstybinio pasienio komiteto duomenimis, pasienyje su Lietuva patikros laukia daugiau kaip 330 vilkikų, tuo metu pasienyje su Lenkija esančiame Kozlovičių punkte – apie 200 vilkikų.

Nors muitinės pareigūnai pasienio kelio postuose užtikrina nustatytą transporto pralaidumą, padidėjus krovininio transporto srautams per Lietuvos pasienio kelio postus, šiuo metu patekti į Raigardo pasienio kontrolės punktą (PKP) laukia apie 300, Šalčininkų PKP – 400, o Medininkų PKP – 470 krovininių automobilių. Lavoriškių PKP eilė mažesnė – ten eilėje laukia apie 180 krovininio transporto priemonių, informuoja Muitinės departamentas.

Vežėjų, planuojančių vykti į Baltarusiją ir Kaliningradą, prašoma stebėti informaciją apie eiles Pasienio kontrolės punktų direkcijos tinklalapyje www.pkpd.lt.

Pasak tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, šeštadienio 14 val. duomenimis, Medininkų kontrolės punkte į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuoti laukė apie 300 vilkikų, Lavoriškių punkte – 240, Šalčininkų – 250, o Raigardo – 210 vilkikų.

Išvažiuoti iš Lietuvos į Baltarusiją Medininkų aikštelėje yra 315 vilkikų, Šalčininkų –150, Lavoriškių punkte eilėje laukia 90, o Raigardo punkte – 60

Pasak G. Mišučio, prognozuojamas laukimo laikas eilėse Medininkų punkte, norint įvažiuoti į Baltarusiją, siekia 24 valandas, Lavoriškėse – 9 valandas, Šalčininkuose – 24 valandas, Raigardo punkte – 12 valandų.

Eilės susidarė dėl praėjusią savaitę sutrikusių Muitinės sistemų. Jos buvo atkurtos savaitgalį, kol kas sistema veikia bandomuoju režimu.

Pasak departamento komunikacijos vadovo Vito Volungevičiaus, kol kas sistema veikia bandomuoju režimu, tačiau elektroninės deklaracijos turėtų sumažinti eiles pasienyje.

„Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos darbas atstatytas ir tranzito deklaracijas galima teikti elektroniniu būdu. Šiuo metu sistema veikia bandomuoju režimu, apie  veiklos tęstinumo procedūros atšaukimą bus pranešta atskirai“, – teigė V. Volungevičius.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šeštadienį ryte Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje laukė apie 2,3 tūkst. vilkikų, didžioji jų dalis – prie įvažiavimo į Lietuvą.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas teigė, jog pasienyje kai kurie vairuotojai laukė kelias paras. Anot jo, viena diena prastovos vilkikui kainuoja 300 eurų.

Muitinės sistemos neveikė nuo antradienio. Sutrikus pagrindiniam serveriui, vilkikai buvo tikrinami ne elektroniniu, o popieriniu būdu, o tai ilgiau užtrunka.

„Šiandien naktį gavome informacijos iš Baltarusijos, kad Baltarusija dėl COVID-19 uždarė 9 postus su Lenkija ir Ukraina (...). Žinome, kad dirbančių Baltarusijos muitininkų yra sumažėję. Matyt, Baltarusijos muitinė turi sergančių žmonių sistemoje, galbūt neužtikrina dirbančiųjų kiekio. Dėl to nesuformuojamos transporto srauto eilės ir mažėja jo pralaidumas“, – Eltai teigė jis.

R. Austinskas tikino, kad padidėjusios eilės susijusios su koronaviruso plitimu Baltarusijoje ir pridūrė, kad „nieko politiško šiuo atveju nėra“.

Romas Austinskas / D. Labučio/ELTOS nuotr.

„Padidėjusi eilė susijusi su COVID-19. Baltarusija patikslino, kad (automobilių srauto pralaidumas – ELTA) turėtų atsistatyti per porą parų. Taip pat gali būti, kad (krovininiai automobiliai – ELTA) iš Lenkijos važiuoja per mūsų pasienį“, – teigė jis.

Į Baltarusiją per Medininkų pasienio punktą vykstančių eilėje, Pasienio kontrolės punktų direkcijos 16.25 val. duomenimis, laukia 125 vilkikai.

Prognozuojamas laukimo laikas vilkikams čia šiuo metu siekia apie 7 valandas.

„Situacija realiai nesikeičia, palyginti, kokia ji buvo dar prieš krizę. Pagrindinė problema – neišmokėti darbo užmokesčiai, ta problema vis didėja. Karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną, (...) tai atlyginimai už vasario mėnesį turėjo būti išmokėti be jokių trikdžių “, – Eltai teigė J. Jančauskienė.

Jos teigimu, dalis darbdavių ragina vairuotojus pasiimti nemokamas atostogas.

„Šitas sektorius visada turėjo problemą dėl (raginimų pasiimti – ELTA) nemokamų atostogų. Nesiskiria, ar tai karantinas, ar ne, maža paslaptis, kad po kadencijos dažnai vairuotojai būdavo nemokamose atostogose“, – sakė ji.

Pasak vairuotojų atstovės, mažesnius negu įprasta darbo krūvius jaučia autovežių, skirtų gabenti kitas transporto priemones, vairuotojai.

„Tie, kurie krovinius pervežinėja, jie bet kuriuo atveju dirba, užsakymų turi. (...) Su pervežimais būtent tie, kurie dirbo krovininiame transporte su transporto priemonių autovežiais, jiems labiau jaučiasi apmažėję darbo krūviai“, – teigė ji.

Anot J. Jančauskienės, nerimo kyla vairuotojams, kurie turi vykti į koronaviruso protrūkio židinį Europoje – Šiaurės Italiją.

„Baimių yra, ypatingai kai tenka važiuoti į Šiaurės Italiją. (...) Susiduriame su situacija, kai žmogus neturi teisės atsisakyti, nes jam paskirtas darbas (vykti į reisą – ELTA). Kiti nereaguoja, bet yra žmonių, kurie klausia, ką daryti, ar gali visgi atsisakyti“, – teigė ji.

K. Krupavičienė: dideli rykliai problemų neturi

Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė teigė, kad didžiųjų krovininių vežėjų įmonių pelnas karantino laikotarpiu išaugo dėl pabrangusių pervežimų. Ji taip pat pridūrė, kad profsąjungos nepasiekė žinios dėl vėluojančių atlyginimų.

„Jų pelnai dabar, girdėjau, kad išaugo, nes pervežimai pabrango, vienas tų sektorių, kuris geriau laikosi. Priklauso viskas nuo to, kokia įmonė. Jei tos mažutės įmonės, tai jos tikrai susiduria su problemomis. Dideli rykliai tikrai problemų neturi. Kiek aš esu kalbėjusi, kad žymiai daugiau uždirba (vežėjai – ELTA) nei iki to karantino, nes krovinių pervežime kai kurie tiesiog užkėlė kainas“, – Eltai sakė K. Krupavičienė.

Jų pelnai dabar, girdėjau, kad išaugo, nes pervežimai pabrango, vienas tų sektorių, kuris geriau laikosi.

Anot jos, kol kas iš vairuotojų sulaukiama užklausimų dėl eilių pasienio punktuose bei saugumo užtikrinimo.

„Mūsų profsąjungos žiniomis, dėl pasienio ruožų, kad daugiau atidarytų, nes dabar vyksta patikrinimas griežtesnis, eilės labai didelės. Dėl saugumo kėlėme klausimą, bet čia kiekviena įmonė pagal savo galimybes rūpinasi“, – teigė „Solidarumo“ pirmininkė.

K. Krupavičienės teigimu, dėl to, kad sektoriuje dirba daug užsieniečių, karantino laikotarpiu gali padidėti darbo krūvis lietuviams.

Kristina Krupavičienė

„Dėl darbo krūvio problema ta, kad labai daug dirba užsieniečių. Jeigu jie atvažiuoja, tai atgal kaip parvažiuoti? Čia transportavimas per pasienį, čia yra problema, nes jei sumažėja vairuotojų, krūviai gali didėti mūsiškių. Bet tai yra susitarimas su darbuotoju, ar jis gali važiuoti, ar negali“, – sakė K. Krupavičienė.

„Stengiamės, kad tikrai tos eilės mažėtų (...) Bet eilės kol kas yra tokios, kalbamės su Lenkijos vidaus reikalų ministru ir ieškome bendrų sprendimų “, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė ministrė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pusę keturių vakaro Kalvarijos pasienio punkte eilė siekė 40 kilometrų, kai ryte buvo 35 km. 

Tuo metu Lazdijų pasienio eilė išaugo daugiau nei dvigubai – iki 10 km.

Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė sako, kad eilės susidaro ir dėl Lenkijos pasieniečių atliekamos patikros.

„Lenkijos pasieniečiai taiko keturgubą patikrą – ir krovinio dokumentai, ir transporto dokumentai, vežėjo anketavimas, temperatūros matavimas. Tai įsivaizduokit, vienai transporto priemonei pritaikyti tokią procedūrą, dėl to ir susidaro tokios eilės“, – tvirtino ministrė.

Pasak jos, Lietuvos pusėje vairuotojams skirtos anketos išdalinamos transporto priemonėse, kad jas būtų galima užpildyti dar iki sienos kirtimo, taip pat ministrė teigė, kad būtų galima atsisakyti kai kurių patikros elementų.

„Procedūras mažinti, trumpinti jas. Europa buvo be sienų, mes tų krovinių netikrinome ir, sakykime, medicininė patikra, kas susiję su karantinu, su pasaulyje paskelbta pandemija, rekomendacijomis tikrinti vežėjus, tai tą privalu padaryti“, – sakė R. Tamašunienė.

„Bet kitų procedūrų galbūt būtų galima atsisakyti“, – pridūrė ji.

Ministrė taip pat teigė, kad eilių yra ir pasienyje su Baltarusija, ir su Latvija, tačiau jos nėra tokios, kaip pasienyje su Lenkija.

Lietuva ir Lenkija uždarė valstybių sienas užsieniečiams, siekdamos sulėtinti koronaviruso plitimą, bet krovininiai automobiliai praleidžiami.

Siekiant sumažinti eiles, antradienio popietę buvo atidarytas Lazdijų pasienio kontrolės punktas ties Lenkija.

Tačiau diplomatai pastebi, kad dar spartesniam turizmo augimui trukdo mokamos vizos, be to pasienio punktuose būtina didinti automobilių pralaidumą.

Minskas kasmet sulaukia apie milijoną turistų iš užsienio. Lietuviai, remiantis statistika, tarp Baltarusijos svečių ne paskutinėje vietoje – šiemet iki liepos viešėjo 63 tūkst. mūsų tautiečių. Į Lietuvą atvykstančių baltarusių iki spalio viešėjo 126 tūkst.

Nors turistų srautai kasmet auga, kliūčių netrūksta.

„Inicijuosime, kad per visus pasienio punktus į Baltarusiją būtų galima atvykti 3 ar 5 dienoms be vizų. Keliauti turistams automobiliu po Baltarusiją nėra pigu – dauguma kelių mokami, net nuo sienos iki Minsko. Siekiame, kad turistai mokėtų fiksuotą mokestį, nesvarbu kiek jie miestų lankytų“, – pasakojo Baltarusijos turizmo asociacijos pirmininkas Aliaksandras Mirskyj.

„Ypač kai tai liečia trumpas keliones, kai vykstama savaitgalį ir tenka laukti tikrai 5-6 valandas, tai yra kliūtimi, tai daug ką atgraso. Išspręsti problemą galima keliais būdais. Didinti pralaidumą esamų pasienio punktų, modernizuojant juos“, – sakė Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Andrius Pulokas.

„Startuoja naujas, visiškai naujas traukinys, dviejų aukštų su papildomais greičiais ir klasėmis atvykti į Baltarusiją, ir tai yra nauja galimybė. Nepamirškim, kad Baltarusija jau taiko bevizį režimą atskrendantiems per Minsko tarptautinį oro uostą visiems ES piliečiams“, – kalbėjo Lietuvos komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas.

Kaimyninė šalis užsieniečius turistus vilioja galimybe be vizų lankytis Augustavo kanalo teritorijoje, o nuo sausio ir visoje Gardino srityje. Tad įsigijus specialius leidimus bus galima pamatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą – Myriaus ar Nesvyžiaus pilis.

Baltarusiai taip pat, pasak specialistų, keičia kelionių maršrutus. Iki šiol dažniausiai vykdavę į Vilnių apsipirkti – pernai baltarusiai Lietuvoje paliko apie 117 mln. eurų – dabar linkę atostogauti prie jūros, stiprinti sveikatą kurortuose.

„Baltarusijos turistas apskritai atostogoms kažkur tai atsideda iki tūkstančio eurų. Tai ta dalis, kurią jie pasirengę išleisti Lietuvoj, iš esmės pirkiniams ir  poilsiui“, – sakė J. Glebovas.

Remiantis statistika, dabar baltarusis turistas Lietuvoje nakvoja vidutiniškai 3 naktis.