Premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai BNS sakė, kad šiuo metu projektą derina skirtingos ministerijos, socialiniai partneriai, Vyriausybės kanceliarija ir premjerės suburta patariamoji taryba, kuri peržiūri ekonomikos skatinimo planą.

„Pirmąjį integruotą projektą planuojama turėti iki vasario vidurio“, – BNS sakė Rasa Jakilaitienė.

Priemonių plane turėtų būti aiškesni ministerijų įsipareigojimai su konkrečiomis datomis.

Premjerė I. Šimonytė sako, kad jos Vyriausybė nedarys revoliucijų, o sieks diskusijomis grįstų sprendimų. Ji žadėjo, kad kadencijos pradžioje inicijuos nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

Naujoji valdžia žada modernizuoti ekonomiką, socialinę atskirtį ketinama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą, didesnį dėmesį skirti vienišiems pensininkams ir vienišoms motinoms, žadama numatyti tolygesnį samdomo ir savarankiško darbo apmokestinimą.

„Valstiečiai“ teigia, kad Vyriausybės programoje trūksta ambicijos, o kai kurios nuostatos perkeltos iš buvusios valdžios darbų sąrašo.

Opoziciniai socialdemokratai teigia, kad Vyriausybės programoje iki šiol buvo apstu nutylėjimų, pradedant mokesčių sistema ir baigiant sveikatos priežiūros sektoriumi.

Atlikti namų darbai

Pagal Vyriausybės parengtą Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų padarinių mažinimo planą į šalies ekonomiką įmetama 5 mlrd. eurų. Šio plano didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikai, nukentėjusiai dėl koronaviruso sukeltų padarinių, skatinti – darbo vietoms ir įmonių likvidumui išsaugoti.

Kaunas įvardijamas kaip vienas lyderių, kurie sugebėjo pasinaudoti ekonomikos skatinimo planu ir gauti papildomą finansavimą. Miesto atstovai tikino, kad Kaunas turi dar labai daug neįgyvendintų projektų. Pasitaikius progai, juos tiesiog reikėjo ištraukti iš stalčių, pateikti vertinimo komisijai, gauti finansavimą ir įgyvendinti iki metų pabaigos.

"Tai, kas dar visai neseniai buvo ambicingos Kauno vizijos, šiandieną tampa realiais, visiems matomais veiksmais mieste. Būtent čia ir yra tas rezultatas, kurį pasiekti padėjo laiku bei kokybiškai mūsų atlikti namų darbai. Vyriausybė vertina konkretumą ir mato prasmę investuoti į darbus, kurie turi apčiuopiamą potencialą. Manome, kad būtent tokios perspektyvos ir buvo įžvelgtos bei įvertintos solidžia parama Kauno miesto projektams", – teigė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

"Vienas svarbiausių kriterijų, vertinant galimybę skirti COVID-19 lėšas, buvo projektų parengtumas. Būtent dėl to, kad projektai buvo jau parengti arba vykstantys, Kaunui pavyko gauti šį finansavimą. Kitas svarbus dalykas, kad daugeliui miestų, net ir gavus finansavimą, nepavyko panaudoti visų skirtų lėšų, numatyti darbai vėlavo. Žinodami situaciją, nuo pat gegužės mėnesio intensyviai bendradarbiavome su rangovais, operatyviai sprendėme kylančius sunkumus, kad projektai būtų sėkmingai įvykdyti nustatytais terminais", – pastebėjo savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

V.Šiliauskas įsitikinęs, kad Vyriausybė, skirdama papildomą finansavimą Kaunui, atsižvelgė ir į tai, kad parengti projektai bus laiku įgyvendinti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Didieji projektai

Vyriausybė dėl COVID-19 sukeltos krizės pagal Ekonomikos skatinimo programą iš pasiskolintų lėšų Kauno miesto savivaldybės investiciniams projektams skyrė 15,41 mln. eurų. Už juos miestas atnaujina savo infrastruktūrą.

Tarp didžiųjų projektų pateko Aleksoto pramonės parko infrastruktūros kūrimas. Šiems darbams Vyriausybė atseikėjo 1,16 mln. eurų. Šis parkas planuojamas tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsiterpusioje 30 ha ploto teritorijoje. Čia įrengtas naujas gatvių, dviračių takų ir šaligatvių tinklas su būtinomis komunikacijomis padės lengviau įsikurti aukštą pridėtinę vertę kursiantiems naujakuriams.

Tai, kas dar visai neseniai buvo ambicingos Kauno vizijos, šiandieną tampa realiais, visiems matomais veiksmais mieste.

Įgyvendinus visą parko idėją, tikimasi, kad ši vieta taps tarsi Kauno "Silicio" slėniu. Jame turėtų įsikurti įvairios laboratorijos, eksperimentinės gamybos bendrovės. Prognozuojama, kad per pirmus dešimt metų nuo projekto įgyvendinimo, Aleksoto pramonės ir inovacijų parke bus sukurta apie 700 darbo vietų.

Dar 8 mln. eurų iš Ekonomikos skatinimo plano skirta naujos ledo arenos, kuri kyla ties "Girstučio" baseinu, statybai. Šiame objekte jau išbetonuotos abi ledo aikštės, baigiamas dengti stogas, pradedama kloti trinkeles. Viduje betonuojamos grindys, įrengiami santechnikos mazgai, metalinės konstrukcijos padengiamos ugniai atspariais dažais, vedžiojami elektros, ventiliacijos tinklai. Dviejų ledo aikščių statinį planuojama užbaigti statyti iškart po Naujųjų metų, o ledo ritulio aistruoliai jau gali laukti pirmųjų varžybų ateinantį pavasarį.

Ne ką mažesnis projektas yra ir irklavimo bazė Lampėdžiuose. Šiam projektui papildomai iš Vyriausybės skirta 2 mln. eurų.

"Kauno diena" yra skelbusi, kad iš COVID-19 plitimo sukeltų padarinių mažinimo plano 1,45 mln. eurų skirta ir Maironio gimnazijos remontui. Dėl to kurį laiką visos pamokos vyksta buvusiame S.Lozoraičio mokyklos pastate. Taip siekiama erdvę palikti vien darbininkams, kad šie galėtų kuo greičiau atlikti visus darbus.

Iš Ekonomikos skatinimo plano lėšų bus atnaujinta ir Maironio gimnazija. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ekonomikos skatinimo planas palietė ir kitas Kauno švietimo įstaigas. Štai 0,3 mln. eurų numatyta specialiosios mokyklos šildymo sistemai įrengti, dar 1,5 mln. eurų atseikėta naujojo vaikų darželio Kuršių gatvėje statybai.

Dėmesys gatvėms

Siekiant, kad šalies ekonomika atsigautų, nemaža suma skirta ir gatvėms tvarkyti. Taip užtikrinama, kad darbininkai turėtų darbo, o kartu miestas įgyvendintų svarbius projektus. Kaunas koronaviruso pandemijos padarinių mažinimo pinigais remontuoja ir didžiąsias gatves, ir tiesia dviračių takus.

Bene daugiausia dėmesio sulaukė Taikos prospekto tvarkymo darbai, kurie vykdomi keliais etapais. Kauno miesto savivaldybės atstovai informavo, kad šiam objektui Vyriausybė iš Ekonomikos skatinimo plano skyrė 7 mln. eurų. Sutvarkius šią gatvę, bus pakeista važiuojamosios kelio dalies asfalto danga, sutvarkyti šaligatviai.

Centrinės Kauno gatvės taip pat sulaukė papildomo finansavimo, tad darbus galima atlikti greičiau. Štai S.Daukanto gatvės rekonstrukcijai skirta 1,36 mln. eurų, Kęstučio gatvės remontui – 1,65 mln. Pastaroji gatvė ypač svarbi, nes sujungia Vytauto ir Karaliaus Mindaugo prospektus. Šia gatve nuolat juda didelis transporto srautas. Numatyta, kad atnaujinus gatvę, bus įrengtas atskiras dviračių takas, sutvarkyti šaligatviai, pakeista kelio danga.

Vyriausybės finansavimo sulaukė ir centrinės Kauno gatvės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Kauno dienai" atsiųstame komentare nurodoma, kad iš Ekonomikos skatinimo plano Kanalo gatvei skirta beveik 349 tūkst., Tyvulių – 164 tūkst., Gurguolių – 24 tūkst., Dūkšto – 48 tūkst., Griškabūdžio – 227 tūkst., Pagirėnų – 196 tūkst. ir Naujadvario – 423 tūkst. eurų.

Papildomą finansavimą užsitikrino ir Raudondvario plentas. Už 300 tūkst. eurų, skirtų Vyriausybės, bus įrengtas dviračių takas.

Palyginti su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik 3 kartus: paskutinę liepos savaitę išmokėta daugiau nei 26 mln. eurų. Šį augimą lėmė daugiau nei 5 kartus padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1,89 mlrd. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

Iš 1,2 mlrd. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę – 16 mln. eurų.

„INVEGA“ liepos 31 d. duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki liepos pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų. Lėtai, tačiau vis dar auga subsidijų mažoms įmonės suma – iki šios dienos jau išmokėta per 90 mln. eurų iš priemonei skirtų 100 mln. eurų.

Paskutinę liepos savaitę vėl 73 mln. eurų didėjo neišieškoma mokestinių nepriemokų suma: ji šiuo metu siekia beveik 700 mln. eurų ir yra didžiausia nuo kovo 16 d. Fizinių, juridinių asmenų skaičius, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu siekia daugiau nei 63 tūkst.

Palyginti su praėjusiais metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka perpus mažesnis. Vyriausybės duomenimis, šiemet bankrutavo 361 įmonė, pernai – 728.

Nuo liepos 15 d. pradėtos rinkti paraiškos tiesioginėms paskoloms nuo pandemijos nukentėjusiems turizmo paslaugų teikėjams. Šiuo metu atliekamas gautų paraiškų vertinimas – jų gauta už 18 mln. eurų, o iš viso priemonei įgyvendinti skirta 30 mln. eurų.

Anot Živilės Simonaitytės, yra rizikų, jog į planą gali būti įtraukiami seniai įšaldyti Valstybės investicijų programos (VIP) projektai.

„Įžvelgiame rizikas, kad į planą galbūt įtraukiami seniai įšaldyti VIP'o projektai, kurie buvo vertinami kaip Lietuvai nelabai aktualūs, o dabar siekiant skatinti ekonomiką ir daryti tas išlaidas, tų projektų atsiranda ten pakankamai daug, ir tokių, kurie nebūtinai yra patys aktualiausi ir geriausiai galintys prisidėti prie ekonomikos skatinimo“, – žurnalistams antradienį sakė Ž. Simonaitytė.

Pasak jos, Valstybės kontrolė yra pradėjusi ir rudenį turėtų paskelbti Covid-19 veiksmų vertinimą, kuriame pasimatys, ar plane numatytos investicijos ir išlaidos yra tikslingos.

„Didelį dėmesį savo vertinimo skiriame šiuo metu rengiamam DNR ekonomikos skatinimo planui, investicijoms, kurios įtraukiamos į šį planą, ar jos iš tikrųjų yra tos, kurios galės skatinti Lietuvos ekonomiką, lyginame situaciją su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, žiūrime, kaip atrodome šitame paveiksle ir pateiksime savo įžvalgas, kad galėtume koreguoti savo veiksmus skatinant ekonomiką“, – sakė Ž. Simonaitytė.

„Viena svarbiausių mūsų įžvalgų ir vertinimų bus tvirtinant ir priimant sprendimus dėl 2021 metų valstybės biudžeto“, – pridūrė ji.

Finansų ministerijos teigimu, ilgalaikėms investicijoms iki 2021 metų pabaigos skirta apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos papildomos investicijos yra 2,2 mlrd. eurų (pirminiame plane jų suma buvo  1,8 mlrd. eurų), likusios 4,1 mlrd. eurų (4,5 mlrd. eurų) – paspartintos jau suplanuotos investicijos.

„Ateities ekonomikos DNR“ plane yra penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.

Pasak ministerijos, paklausa aukcione siekė 322,3 mln. eurų.

Kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Numatoma, kad papildomos priemonės, įskaitant ir valstybės investicijų programą, apims 1,5 metų – nuo šių metų liepos iki kitų metų pabaigos.

Anot pirmojo Vyriausybės vicekanclerio Luko Savicko, plane dėmesys skiriamas inovacijoms, skaitmenizavimui, klimato kaitai, infrastruktūrai.

„Kalbėsime apie tai, kas visuomet buvo įvardijama kaip mūsų perspektyviausios sritys, jos bus dėmesio centre – tai ir inovacijų tema, skaitmeninė ekonomika, klimato kaita, ekonominė infrastruktūra“, – BNS sakė vicekancleris.

„Reikia matyti, kad tarptautinis verslas mažina tiekimo grandinių rizikas ir trumpina, tai čia atveria galimybę ir mums, kaip šaliai, save pozicionuoti ir pritraukti investicijų“, – pabrėžė jis.

Jos bus dėmesio centre – tai ir inovacijų tema, skaitmeninė ekonomika, klimato kaita, ekonominė infrastruktūra.

L. Savicko teigimu, planas bus pristatytas viešai diskusijai, vėliau jis bus derinamas su partneriais.

„Mes pristatome planą viešai diskusijai. Pristatysime ir tuomet padiskutuosime su organizacijomis, partneriais, ekspertais, pakoreguosime ir patvirtinsime daug nediskutavę, nes sprendimas reikalauja operatyvumo“, – sakė L. Savickas.

Premjeras Saulius Skvernelis balandį interviu BNS sakė, kad vienas šaltinių finansuoti Lietuvos  ekonomikos išėjimą iš krizės yra ES Sanglaudos fondo pinigai, nes šaliai reikia ilgalaikio, tvaraus sprendimo.

„Labai svarbu lankstumas panaudojant ES lėšas tarp įvairių projektų ir programų, mes matome, kad tikrai galime atlaisvinti tam tikras programas arba permesti pinigus ten, kur labiau reikia iš ne prioritetinių sričių“, – tuomet sakė premjeras.

Vyriausybė jau yra skyrusi 500 mln. eurų skubioms investicijoms, iš kurių 155 mln. eurų paskirstyta kelių remontui ir žvyrkelių asfaltavimui.

Vyriausybė kovo viduryje paskelbė 2,5 mlrd. eurų planą padėti nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui ir ekonomikai paskatinti, tačiau vėliau sulaukė verslo kritikos, kad parama vėluoja.

Praeitą savaitę Vyriausybė nusprendė palengvinti lengvatinių paskolų sąlygas. Nuo penktadienio paskolas gali gauti įmonės, kurios dėl COVID-19 protrūkio prarado 30 proc. apyvartos – iki tol rodiklis siekė 60 proc. Maksimali paskolos suma vienam subjektui padidėjo 10 kartų – iki 1 mln. eurų.

Finansų ministerija prognozuoja, kad dėl koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika šiemet smuks 7,3 proc. jei viruso plitimas bus suvaldytas iki vasaros. Nuosmukį lems dėl karantino apribota ekonominė veikla, smukę verslo ir vartotojų lūkesčiai.

Jei nebus didelės antros pandemijos bangos, kitąmet ūkis atsigaus ir bendrasis vidaus produktas paaugs 6,6 proc., prognozuoja ministerija.

Anot T. Beržinsko, COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetas pirmadienį taip pat aptars greitųjų testų naudojimą.

Komitetą Vyriausybė įsteigė kovo mėnesį, jam priklauso dauguma ministrų.

Komitetas turi teikti siūlymus Vyriausybei dėl ekstremaliosios situacijos valdymo, padėti priimti sprendimus operacijų vadovui sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, koordinuoti skirtingų įstaigų veiklą.

„Paramos paketas buvo patvirtintas labai operatyviai, kovo 16 dieną. Mes matome, kad ne visos programos įsijungė pilna apimtimi ir svarbiausia, numatytos lėšos dar nepasiekė visų darbuotojų ir įmonių. Tas turi būti spartinama“, – žurnalistams sakė S. Krėpšta po prezidento vaizdo skambučio su su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu bei Lietuvos profesinių sąjungų vadovais.

Pasak prezidento patarėjo, Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, kurios priemones šioje srityje įgyvendina greičiau.

„Latviai ir estai mus lenkia šioje srityje, nes garantinėse sistemose ir likvidumo parama šiose valstybėse jau pasiekė įmones ir darbuotojus, čia tikrai turime pasitempti ir kuo greičiau praktiškai įgyvendinti numatytą skatinimo planą“, – teigė jis.

S. Krėpšta pabrėžė, kad ateityje ekonomikos skatinimo planas turės būtų peržiūrimas, įvertinant, kurios jo dalys veikia sėkmingai, kurios turėtų būti modifikuojamos, taip siekiant kuo labiau sušvelninti ekonomikos nuosmukį.

„Kiekviena programa turės būti vertinama, pradžioje ji turi startuoti, tada matysis, kiek ilgai užteks numatytos 50 mln. eurų sumos ir jei tas poreikis viršys paklausą, be abejo, programos lėšos ir pati programa turėtų būti modifikuojama siekiant kuo labiau pritaikyti prie labai greitai besikeičiančios aplinkos“, – teigė S. Krėpšta.

Jo teigimu, nemažai įmonių jau kreipėsi dėl skatinimo priemonių darbdaviams ir darbuotojams, o tai reiškia, kad įmonės labiau renkasi išlaikyti darbuotojus nei juos atleisti.

„To plano (ekonomikos skatinimo – ELTA) vienas iš pagrindinių trūkumų – realus jo veikimas, ta parama (...) šiuo metu tik pradeda pasiekti gyventojų pingines ir įmonių sąskaitas. (...) Kitos šalys čia mus lenkia. Turime pavyzdžių iš Latvijos ir Estijos, pavyzdžiui, apie likvidumo pagalbą, kuri teikiama per bankų sistemą, ji ten jau veikia ir įsibėgėjusi prieš kelias savaites. Likvidumo sistema Lietuvoje startuos šią savaitę. Šiek tiek vėluojame“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė Prezidentūros atstovas.

Jo teigimu, minėtą ekonomikos gelbėjimo planą būtina nuolat peržiūrėti.

„Ekonomikos skatinimo planas turi būti peržiūrimas nuolatos ir jis turi adaptuotis prie besikeičiančios situacijos“, – pridūrė S. Krėpšta.

Patvirtintas ekonomikos skatinimo planas leidžia Vyriausybei skolintis iki 5 mlrd. eurų. Praėjusią savaitę Finansų ministerija pranešė, kad Lietuvą netrukus pasieks 1,5 mlrd. eurų skolintų lėšų iš tarptautinių finansų institucijų. Lėšos bus skiriamos užtikrinti valstybės iždo likvidumą.