-
Po tragiškos avarijos – abejonės dėl ekspertizės 92
Lemtingas manevras
Avarija įvyko Neveronyse praėjusių metų rugpjūčio 12 d., apie 20.50 val. Keramikų gatve važiavęs automobilis „Tesla“ pasuko į kairę, ketindamas įvažiuoti į privatų kiemą.
Šis manevras tapo lemtingas ir tragiškas. Į kairę pusę pasukta „Tesla“ užtvėrė važiuojamąją dalį priešais važiuojančiam motociklui „Yamaha“, kurį vairavo Andrius Andriūnas.
Motociklas trenkėsi į automobilį. Po smūgio A. Andriūnas patyrė daugybę traumų ir iki šiol negali vaikščioti.
Kaip buvo rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime, motociklo vairuotojas buvo nublokštas į krūmus už 50 m nuo įvykio vietos.
„Puikiai pamenu smūgį. Sąmonės nebuvau praradęs. Pakėliau ranką ir pamačiau, kad ji lūžusi. Tada paprašiau šalia buvusio žmogaus surinkti draugės numerį. Paskambinęs jai pasakiau, kad miriau. Tada dar kalbėjau su svainiu, bet neatsimenu apie ką“, – galiausiai, anot A. Andriūno, šalia buvęs žmogus surinko jo tėčio numerį ir pranešė apie nelaimę, į kurią papuolė sūnus.
Objektas: manevras į privataus namo kiemą sukėlė baisių padarinių. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Daugybė traumų
Sužalotas vyras buvo nuvežtas į Kauno klinikas, paguldytas į Intensyviosios terapijos skyrių, per keturias dienas jam buvo atliktos keturios operacijos. Medicinos išraše žymimas pluoštas avarijoje patirtų traumų: daugybiniai krūtininės dalies stuburo lūžiai, stipinkaulio apatinio galo lūžis su dorsaline dislokacija, kulnakaulio, alkūnkaulio daugybiniai lūžiai, kabanti plaštaka, čiurna, pėda, akies obuolio ir akiduobės audinių sumušimas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas.
A. Andriūnas ir toliau gydomas Klinikose, jam atliekamos įvairios procedūros, tačiau jų nepakanka. Tam, kad jaunas vyras galėtų atsistoti ant kojų, reikia specialistų konsultacijų, daugiau tyrimų, kurių Lietuvoje negalima atlikti, ir, žinoma, reabilitacijos kurso.
„Mano sveikata – nieko gero. Iš psichologinės pusės man viskas gerai. Mokausi būti savarankiškesnis, ir tiek“, – sakė iki šiol vaikščioti dar negalintis vaikinas.
Tikslas – atsistoti
Pagrindinis jo tikslas – atsistoti ant kojų. Dvasine savijauta ir valios trūkumu nesiskundžiantis vaikinas turi dar vieną rūpestį ir išbandymą: slegia, kad gali būti pripažintas kaltu dėl avarijos.
Nerimo priežastis – avarijos ekspertizė, kuri, vaikino ir jo artimųjų įsitikinimu, yra klaidinga.
Iš karto po avarijos situacija atrodė tarsi aiški – Kauno prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pripažinti A. Andriūną nukentėjusiu, o įtarimas pareikštas automobilio vairuotojui dėl to, kad, vairuodamas automobilį „Tesla“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 109 punktus, kurie nurodo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir sukant į kairę duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.
Tačiau šių metų gegužės 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras Andrius Brasas, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadomis, ikiteisminį tyrimą nutraukė.
Motociklo vairuotojui ir jo artimiesiems tai buvo žadą atimantis netikėtumas.
Pagalba: po avarijos sužalotas vyras buvo nuvežtas į Kauno klinikas, paguldytas į Intensyviosios terapijos skyrių, per keturias dienas jam buvo atliktos keturios operacijos. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Naujos bėdos
Nukentėjusiojo tėvas Arimantas Andriūnas „Kauno dienai“ tvirtino, esą ekspertizėje buvo palikta spragų: neva iš avarijoje dalyvavusio automobilio nebuvo paimti svarbūs duomenys, nors „Tesla“ turi modulius, kurie užfiksuoja informaciją 5 sek. iki avarijos ir 5 sek. po jos.
Anot A. Andriūno, nebuvo apklausti įvykį tiesiogiai matę liudytojai ir neteisingai apskaičiuota motociklo smūgio jėga į automobilį ir susidūrimo kampas.
„Deja, man susidarė įspūdis, kad daroma viskas, kad mano sūnus būtų pripažintas kaltu“, – nuogąstavo A. Andriūnas.
Prokuroro A. Braso nutarimas buvo apskųstas vyriausiajai prokurorei ir Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, tačiau skundai buvo atmesti.
A. Andriūno interesams atstovaujančio advokato Manto Šriupšos tvirtinimu, skundų atmetimo argumentai taip ir liko neaiškūs.
„Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma paskirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę, surasti ir apklausti įvykį mačiusius liudytojus, tačiau prašymai buvo atmesti, o ikiteisminis tyrimas vis tiek buvo nutrauktas. Skundą atmetė, iš esmės neatsakę net į esminius skundo–prašymo argumentus“, – pabrėžė advokatas.
Nauja ekspertizė
Atmetus prašymus, nukentėjusysis ir jo atstovas savarankiškai kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, gavo naują eksperto išvadą ir ėmėsi veiksmų be teisėsaugos pagalbos nustatyti patį eismo įvykį mačiusius liudytojus.
Advokato M. Šriupšos tvirtinimu, naujoje eksperto išvadoje buvo nustatytos esminės Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte padarytos klaidos, apskaičiuojant eismo įvykio mechanizmą, automobilių susidūrimo kampą ir, svarbiausia, – greitį.
„Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas, apskaičiuodamas motociklo greitį, visiškai neįtraukė motociklininko svorio, todėl nustatė nors ir tikėtiną, tačiau akivaizdžiai neteisingai didelį motociklo greitį, o dėl šių aplinkybių į skunde pateiktus argumentus visiškai neatsakė tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja“, – tvirtino advokatas.
Anot jo, svarbu tai, kad praėjusiais metais sudarytame Lietuvos teismo ekspertizės akte eismo įvykio mechanizmas yra nustatytas netiksliai.
„Greitis abiejose ekspertų išvadose žymiai skiriasi. Taip pat neištirtos ir nepašalintos abejonės ir prieštaravimai, esantys byloje dėl automobilio „Tesla“ judėjimo trajektorijos, greičio ir vairuotojo veiksmų. Todėl eismo įvykį mačiusius liudytojus būtina apklausti, siekiant nustatyti ir įvertinti būtinąją eismo įvykio ir padarinių kilimo sąlygą, priežastinį ryšį“, – pabrėžė M. Šriupša.
Be liudininkų?
Jis atkreipė dėmesį, kad atmetant skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodoma, jog papildomų liudytojų apklausa nereikalinga.
„Tai tik patvirtina galimai išankstinį nusistatymą ir galimą tendencingumą, siekiant galimai neobjektyviai atlikti tyrimą, net ir paaiškėjus esminėms naujoms aplinkybėms, kurios nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo žinomos“, – stebėjosi A. Andriūno interesus ginantis teisininkas.
M. Šriupša pabrėžė, kad pagal teisminę praktiką nė vienas įrodymas byloje neturi pranašumo vienas prieš kitą.
Tik gavus neginčytinai teisingus ir objektyvius duomenis, jais bus galima remtis priimant pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą dėl bylos baigties.
„Šiuo atveju naujoji eksperto išvada turi tokią pat įrodomąją galią kaip ir ankstesnis ekspertizės aktas, todėl, esant tarp jų prieštaravimų ir siekiant juos pašalinti, būtina atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir paskirti papildomą (pakartotinę) ekspertizę šiems prieštaravimas pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek teismams nagrinėjant bylas ir priimant byloje nuosprendžius, nutartis, tiek ir prokurorams nagrinėjant skundus ir dėl jų priimant nutarimus, juose neturi būti jokių nutylėjimų dėl esminių skundo argumentų“, – atkreipė dėmesį advokatas.
Anot jo, šiuo atveju matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, sprendimą pagrindžiant neteisingu, netiksliu ekspertizės aktu, nepatikimu įrodymu, kuriuo remtis draudžia baudžiamojo proceso įstatymas.
„Priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jo neatnaujinti remiantis netiksliu ekspertizės aktu kaip nepatikimu įrodymu, yra padarytas esminis procesinis pažeidimas, kuris turi būti ištaisytas, siekiant pašalinti visas abejones ir prieštaravimus. Tik gavus neginčytinai teisingus ir objektyvius duomenis, jais bus galima remtis priimant pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą dėl bylos baigties. Neatnaujinus ikiteisminio tyrimo ir neatlikus visų prašomų atlikti būtinų procesinių veiksmų, ikiteisminis tyrimas bus atliktas neišsamiai, neobjektyviai ir neteisingai. Taigi šiuo atveju yra visiškai nesuprantamas nenoras padaryti savo darbą iki galo, objektyviai ištirti visas eismo įvykio aplinkybes, nes, tik pašalinus byloje visas abejones ir prieštaravimus, tyrimas bus atliktas išsamiai ir pasiekti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti tikslai“, – apibendrino teisininkas M. Šriupša.
Akcentavo greitį
„Kauno diena“ kreipėsi į „Teslos“ vairuotojo sūnų. Prašėme padėti susisiekti su tėvu, kad būtų paaiškintos kai kurios su avarija susijusios aplinkybės.
Asmeninio archyvo nuotr.
Sūnus neatsižvelgė į prašymą padėti susisiekti su jo tėvu, tačiau pateikė kelius komentarus.
Paklausus, kodėl ekspertizei nebuvo pateikti „Tesloje“ esantys moduliai, fiksuojantys svarbią informaciją, vyras sakė: „Bandėme ištraukti tą dalyką, bet kažkaip nepavyko. Aš dabar negaliu tiksliai pasakyti, kokios priežastys.“
Jis akcentavo kai kurias pirmosios ekspertizės, kurią A. Andriūno interesams atstovaujantis advokatas, remdamasis pakartotine ekspertize, vadina netikslia, išvadas.
„Motociklo vairuotojas gyvenvietėje, siauroje gatvėje, važiavo ant vieno rato, viršydamas leistiną greitį daugiau kaip tris kartus (155 km/val.), tai patvirtina liudytojai, ekspertizės aktas ir vaizdo įrašas“, – teigiame redakcijai atsiųstame laiške.
Generalinės prokuratūros atstovų paaiškinimas
Informuojame, kad jūsų minimas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuratūros sprendimo motyvai ir aukštesniojo prokuroro, nagrinėjusio pateiktą skundą, motyvai atmesti skundą yra išdėstyti atitinkamuose nutarimuose, kurių nuorašai buvo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka proceso dalyviams.
Jūsų minimo asmens skundas, jį išnagrinėjus, buvo atmestas, nes jame nebuvo pateikta naujų duomenų ar nurodytos tokios faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos atlikto ikiteisminio tyrimo metu ir kurios būtų reikšmingos tyrimo išvadoms.
Pabrėžtina, kad prokurorų priimti nutarimai juos apskundus buvo išnagrinėti ir teisme. Kauno apylinkės ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas ir paliktas galioti prokuroro nutarimas. Ši apylinkės teismo nutartis buvo apskųsta aukštesniajam teismui – Kauno apygardos teismui. Skundas taip pat buvo atmestas ir palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
-
Tragiškos kaktomušos Islandijos plente mįslės įmintos: jos kaltininkas pasiklydo dėl girtumo 16
Nustatyta, kad mersedesą vairavęs verslininkas iš Šiaulių Tomas Rauba ne tik neturėjo tokios teisės, bet ir buvo neblaivus. Kaip jau rašyta, vairuotojo teisės, kurias jis prarado trejiems metams po to, kai 2020-ųjų kovą buvo sulaikytas neblaivus (2,52 prom.) Šiauliuose vairuojantis automobilį „Chrysler Grand Voyager“, jam turėjo būti gražintos kovo 10-ąją. O tos lemtingos kaktomušos, įvykusios vėlų vasario 18-osios vakarą, metu jis buvo dar girtesnis – 2,82 promilės.
Kaip jau rašyta, mersedesas, kuriuo T. Rauba, gimęs 1980 m., sukėlė šią šiurpią kaktomušą, buvo registruotas jo sutuoktinės vardu. Tragedijos metu ji buvo vienoje Druskininkų sanatorijoje, į kurią, kaip teigė teisėsaugininkams, atvyko tądien su sutuoktiniu paminėti savo 40-mečio.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
Anot mersedeso savininkės, apie 18 val. grįžus iš procedūrų, sutuoktinis kažkur išėjo, nesakydamas kur. Tačiau tada buvo išgėręs tik alaus. Bet paskambinus jam telefonu apie 20 val., iš balso jis jau gerokai girtas. Ir teigė, kad yra netoliese ir tuoj grįš.
Daugiau, anot mersedeso savininkės, sutuoktinis jai telefonu neatsiliepė. Nors ji dar skambino šiam apie 22 val. O 23 val. paskambino sūnus ir pranešė, kad įvyko tragedija.
Apsistota ties versija, kad priešpriešinėje Islandijos plento eismo juostoje T. Raubos vairuojamas mersedesas atsidūrė jam pasiklydus dėl girtumo. Rastas liudytojas, matęs, kaip jis pro Savanorių prospekto viaduko apačią pakilo į A1 kelią iš Jonavos pusės. Iki tragiškos kaktomušos vietos buvo likę du-trys kilometrai. Nors šioje vietoje buvo leistinas 90 km/val. greitis, nustatyta, kad T. Raubos vairuojamas mersedesas lėkė 140-150 km/val. greičiu. Anot liudytojų, nereaguodamas į kitų vairuotojų perspėjimus signalizuojant bei mirksint šviesomis ir vis didindamas greitį.
Nustatyti ir du automobiliai, kuriems vos per plauką pavyko išvengti kaktomušos su šiuo mersedesu. Abiejų jų vairuotojai, lenkdami pirmąja eismo juosta Vilniaus kryptimi važiavusius automobilius, buvo antrojoje eismo juostoje. Ir spėjo sureaguoti bei grįžti atgal į pirmąją iki galimo susidūrimo su mersedesu.
BMW vairavęs 1961-aisiais gimęs kaunietis buvo trečia galima T. Raubos auka. Ir neatmetama, kad jam nepavyko išvengti šios tragiškos kaktomušos, įvykusios 22.35 val., dėl to, kad minėti du automobiliai jam užstojo pilną vaizdą.
Kaip jau rašyta, nuo smūgio susidūrus BMW dar atsitrenkė į ta pačia kryptimi pirmąja eismo juosta važiavusį automobilį „Škoda Octavia“. Nukentėjo ir jos vairuotojas, gimęs 1992 m., ir šio keleivė. Tačiau nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas tik keleivei.
Kadangi tragedijos kaltininkas žuvo, šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tačiau po šio sprendimo kiti nukentėjusieji ar jais tapę po artimųjų žūties galės kreiptis į teismą dėl patirtos žalos prisiteisimo iš draudimo bendrovės, kurioje buvo apdraustas tragedijos kaltininko vairuotas „Mercedes-Benz“.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
-
Jurbarkietės skriaudėjo byloje – svarbios išvados: paneigta, kad kaltinamasis kažko neatsimena 34
Klaipėdos apygardos teisme antradienį po kelių mėnesių tęsiamas bylos nagrinėjimas. Teismą prieš kurį laiką pasiekė ekspertizės, kurią atlikti teismo paprašė prokuroras Aurelijus Stanislovaitis, išvados. Jos buvo paprašyta siekiant ištirti, ar kaltinamasis Mantas galėjo suvokti savo veiksmų esmę.
„Mano suvokimu, mano teksto skaitymu, šiuo ekspertizės aktu paneigti kai kurie kaltinamosios pusės pateikti įrodymai į bylą. Tai yra susiję su atminties procesais, įrodymu, prisipažinimo savalaikiškumu ir nuoširdumu. Tiek galiu pasakyti“, – žurnalistams teigė prokuroras.
Mano suvokimu, mano teksto skaitymu, šiuo ekspertizės aktu paneigti kai kurie kaltinamosios pusės pateikti įrodymai į bylą.
Kaltinamojo advokatas Osvaldas Martinkus teigė, jog „niekas nieko nekeičia“.
„Kadangi smulkmenų neprisiminė, ne viską prisiminė, darė ekspertizę, galėjo prisiminti ar ne. Sako, galėjo. Yra tokie dalykai, kad žmonės tiesiog nenori prisiminti kai kurių dalykų“, – teigė advokatas.
Antradienį teisme tęsiamas įrodymų tyrimas. Anot prokuroro, turėtų būti nagrinėjamos ir gautos ekspertizės išvados, taip pat kviečiami liudytojai.
„Liudytojai, kurie buvo neapklausti proceso metu nė vienoje stadijoje, nuspręsta apklausti“, – teigė A. Stanislovaitis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šie liudytojai nebuvo apklausiami, nes byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau Aukščiausiasis teismas pasisakė, jog jis negalėjo būti taikomas ir grąžino bylą atgal į Klaipėdos apygardos teismą.
J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.
Vienas į teismą atvykęs liudytojas antradienį teigė nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažinojęs, į sodybą, kur įvyko nusikaltimas, jį pakvietė bičiulis. Jis pasakojo, kad sodyboje vykusių įvykių metu miegojęs, tačiau buvęs pažadintas ir pamiškėje, maždaug šimtas metrų nuo šventės vietos, jis teigė išvydęs stipriai sumuštą merginą. Vaikinas teigė kalbinęs ją, kad ši neprarastų sąmonės.
2020 metų pradžioje paskelbtu pirmosios instancijos teismo Tauragėje nuosprendžiu vaikinas nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę merginą, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, už šiuos nusikaltimus jam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Pirmosios instancijos teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams, jos vykdymą atidėdamas trejiems metams, taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemones.
Teismas nukentėjusiajai priteisė 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti (iš viso 10 tūkst. eurų, įskaičiavus atlygintą žalos dalį), nukentėjusiosios tėvui – 2 tūkst. eurų ir išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo klausimus.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Tokį sprendimą Aukščiausiajam Teismui skundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Jie siekia, kad vaikinui būtų skirtas realus laisvės atėmimas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Prokuratūra kasaciniame skunde motyvavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pernai gegužę paskelbė nustatęs žemesnių instancijų teismų padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso normų dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimus ir su tuo susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, netinkamą taikymą.
Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.