Atlikėja fotografams pozavo vilkėdama beveik perregima, juoda suknele. Rankose E. Jennings laikė juodą delninukę, o įvaizdį užbaigė šviesios spalvos aukštakulniais.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta anksčiau, šįvakar į muzikos apdovanojimus susirinko būrys garsenybių. Fotografų blyksčių šviesoje vieni pirmųjų sužibėjo dainininkė Katažina Zvonkuvienė su vyru kompozitoriumi Deividu Zvonkumi. Pora veidus net ir fotografuojantis dengė respiratoriais.

Čia taip pat pasirodė ir prodiuseris Martynas Tyla su mylimąja Neringa Zeleniūte.

Ant raudonojo kilimo rikiuojasi ir projekte „X faktorius“ išgarsėję atlikėjai bei grupės.

Elegancija sužibėjo ir vakaro vedėjais tapę dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Tomas Sinickis.

Muzika – kaip vaistas

"Šiuo sunkiu laikotarpiu svarbu nenuleisti rankų – šis projektas ir yra to pavyzdys. Manau, tai puikus būdas skleisti geras emocijas ir atnešti kultūrą į žmonių namus", – apie projekto "Kultūra į kiemus" iniciatyvą sako Jurgis Didžiulis.

Jo teigimu, įspūdžiai po pasirodymo Kaune buvo puikūs. Ir apskritai jam tas sumanymas "Kultūra į kiemus" labai priimtinas. Ypač dėl to, kad kultūra, jo įsitikinimu, nėra vien tas turinys, kurį vartojame. J.Didžiulio įsitikinimu, geri menininkai paveikia ir kelia žmonių sąmoningumą, užmezga emocinį dialogą, suteikia bendrumo jausmą, ryšį ir prasmę. Kai žmonėms sunku, jiems reikia muzikos, tačiau muzika, kaip ir vaistas, turi būti tinkama. Neišvengiamai menas ir jo formos turi atsižvelgti ir į dabartines aplinkybes. Ne tik galimybės pasikeitusios, bet ir realybė – rūpesčiai, baimės, nerimas. Tad menininkų tikslas – būti kartu ir bandyti suteikti tai, ko reikia ne tik kitiems, bet ir jiems patiems, atlikėjams.

"Aš žiūriu daugiau iš bendruomeninės pusės. Dažnai žmonės sako: parodyk, kokius filmus žiūri, kokias knygas skaitai arba kokios muzikos klausaisi, ir aš suprasiu, kas tu toks. Nes tai iš tiesų nulemia mūsų asmenybę, net ir buitį formuoja. Tad suprasti, kad mums reikia daugiau kultūros ten, kur mes gyvename, šitose vadinamosiose viešose erdvėse, yra be galo svarbu. Ir ypač dabar, kovido realybėje, kai matome, kad žmonės yra ištroškę ne tik bendrumo, ryšio su kitais, bet dar labiau jie yra ištroškę kažkokio stimulo – emocinio, dvasinio", – sako J.Didžiulis.

Aš manau, kad nereikia būti naiviems, bet pozityvus požiūris yra be galo svarbus. Dabar akivaizdu, kad ten, kur kai kurie žmonės mato tik problemas, kiti mato iššūkius.

Jo ir E.Jennings pasirodymas sutraukė daugybę žiūrovų – net teko sutrumpinti pasirodymą, nes žiūrovų kieme prisirinko per daug, o žmonių sveikata yra svarbiausia. Pasak Jurgio, po koncerto Erika sakė, kad tai buvo vienas gražiausių jos pasirodymų gyvenime. Ir jis tam pritaria.

Kadangi pasirodymo sėkmė buvo akivaizdi, pora svarsto galimybes panašius projektus rengti ir ateityje – gal kituose miestuose, kitose savivaldybėse. Juo labiau kad daugiau nei dešimt metų muzikinę veiklą su bendruomenine derinančiam Jurgiui tai ne naujiena, patirties turi pakankamai. Negana to, jam patinka tai, ką jis daro, o tokių bendruomenėms skirtų renginių poreikis dabar labai išryškėjęs

"Mūsų, kaip muzikantų, darbas nėra parduoti muziką. Mūsų darbas – suteikti emocines paslaugas muzikos pavidalu. Ir ten žmonėms tikrai reikėjo tos emocinės terapijos. Žinoma, ir mums patiems dabartinėmis aplinkybėmis tai reikalinga, – sako atlikėjas. – Kiekvienas iš mūsų turi galią paveikti aplinkinių emocijas – suteikti džiaugsmą, šilumą, saugumo jausmą. Suprasti, kad mūsų jausmai yra užkrečiami – vienas pagrindinių emocines higienos aspektų. O mes muzikantai, savo ruožtu esame emocijų terapeutai. Geras menas yra tas, kuris paveikia emocijas ir mintis. Tačiau menas yra tik priemonė, todėl bet kas gali užtikrinti savo emocinio lauko sanitarinę būklę komplimentais, šypsenomis, dosnumu ir nuoširdumu. Tai yra empatijos esmė – suvokti, kad mes nesame atskiri.

Iššūkis ir galimybės

Jurgis teigia, kad jam patinka tokie iššūkiai. Tai, kaip mes priimame iššūkius, lemia mūsų sėkmę. Jeigu priimsime juos kaip galimybę ar progą išmokti, galime gauti naudos. Priimti iššūkius su malonumu būtina, ypač šiuo atveju, kai norisi išbandyti naujus formatus. Taigi tiek į pasirodymą "Kultūra į kiemus" projekte, tiek į šį laikotarpį jis žiūri kaip į galimybę išbandyti naujus dalykus, galbūt atsikratyti senų formatų ir paradigmų.

O kaipgi muzikantų šeima susitvarko su karantino iššūkiu? Anot J.Didžiulio, tenka konstatuoti, kad realiai COVID-19 šeimos gyvenimą apvertė aukštyn kojom. Kadangi jis daugiausia dirba su įmonėmis, dalyvauja įvairiuose renginiuose, konferencijose, tai visa ta veikla dingo, viskas sustojo.

"Man svarbiausias gyvenimo tikslas yra visuomeniškumas ir muzika, ir kaip muzika – tokia, kuri traukia žmones, – gali juos paveikti ir padėti įgyvendinant visokius bendruomeninius procesus, – sako vyras. – Tad dabar visos tos veiklos, ką aš dariau iki karantino, nebeliko. Bet, laimė, atradome visokių tokių naujų užsiėmimų, ypač online, nes vis tiek reikia stengtis teikti tas emocines paslaugas žmonėms, kad ir internetu."

Šeima: Erika Jennings ir Jurgis Didžiulis karantino metu rengia nuotaikingus pasirodymus iš namų, kuriose vis noriau dalyvauja ir jų sūnūs. Asmeninio archyvo nuotr.

Atlikėjų šeimoje, pasak Jurgio, kaip ir kiekvienoje lietuviškoje šeimoje, būna visko – pasitaiko ir nesutarimų, ir sunkumų. Bet jis visus labai ragina žiūrėti į šį laikotarpį kaip į galimybę atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kurie yra svarbiausi: leisti laiką su šeima, pabūti su vaikais, nes iki šių įvykių dauguma mūsų labai dažnai rasdavome pretekstą arba pasiteisinimą: nėra laiko. Dabar yra laiko, tik reikia sugebėti jį tinkamai išnaudoti.

"Ši pandemija ir susiklosčiusios gyvenimo sąlygos yra iššūkis. Bet jeigu mes tą iššūkį priimame kaip progą išmokti kažko naujo, tada jis tampa naujomis galimybėmis, – sako J.Didžiulis. – Aš manau, kad nereikia būti naiviems, bet pozityvus požiūris yra be galo svarbus. Dabar akivaizdu, kad ten, kur kai kurie žmonės mato tik problemas, kiti mato iššūkius. Ten, kur kai kurie žmonės mato trūkumus, kiti žmonės mato galimybę kažką pakeisti, pagerinti. Tai štai aš labai raginu žmones neprarasti to pasitikėjimo savimi ir kitais, priimti visa tai, kas vyksta, kaip puikią progą save pagerinti, priimti visa tai kaip iššūkį – sublizgėti, kitaip sakant."

Netrokštu grįžti į tą realybę, kokia buvo, – trokštu grįžti į geresnę realybę.

Muzika subūrė

Daugelis pastebėję, kad Jurgis ir Erika retai koncertuodavo kartu. Pasak vyro, jie ribodavo savo bendrą muzikinę veiklą tiesiog suvokdami, kad jų muzikinės pakraipos skiriasi, kiekvienas eina savo muzikiniu keliu.

Bet dabar, kai abu turi daug laiko ir būna su vaikais, pora pasinaudojo proga muzikuoti kartu, groti kartu, būti kartu. Kaip ir minėta, išnaudoti tas galimybes, kurias turi. Į "koncertinę veiklą" pavyko įtraukti ir vaikus.

"Vaikai kažkaip labai ramiai priima viską, kas vyksta, mes irgi bandome palaikyti optimistinę aplinką, – sako J.Didžiulis. – Tiesa, tas muzikavimas pradžioje reikalavo pastangų, bet persilaužė, ir dabar kuo toliau, tuo sekasi geriau. Tai labai puiku, nes galiu pasakyti, kad mes su Erika labai seniai kalbėjome, jog reikia daugiau muzikuoti su vaikais. Patikėkite manimi, kokia dovana, kokia terapija yra, kai su vaikais muzikuoji ir leidi laiką ne prie ekrano, o kažką kurdamas kartu. Ypač džiugina, kai matai, kaip jų įgūdžiai gerėja, kaip didėja jų pasitikėjimas savimi, kaip gerėja ritmo jausmas ir ekspresyvumas tobulėja. Ir belieka šiek tiek apgailestauti, kad neįvertinome to ir nepradėjome muzikuoti kartu anksčiau."

Jurgio ir Erikos vaikai iki karantino užsiimdavo muzikine veikla mokykloje, bet gana mėgėjiškai, ne su kažkokiomis didelėmis ambicijomis, o tik dėl to, kad patinka. Ir muzikantai tėvai jų nespausdavo. Ir dėl to jie visiškai sutaria – jeigu vaikas nejaučia kažkam aistros ar traukos, tada per prievartą nereikia jo versti tą daryti. Reikia, kad jis pats jaustų tą didžiulį norą, įkvėpimą, ir tada jį įgalinti, o ne bandyti per prievartą įspausti į kažkokius rėmus arba versti daryti tam tikrus dalykus.

Pradėję muzikuoti vaikai, Jurgio teigimu, įgijo daugiau drąsos, dažniau dainuoja namuose, ką nors kuria. O svarbiausia, kad tai yra prasmingas būdas leisti laiką kartu. Tačiau tai yra ir darbas, o ne vien linksmybės. Muzikuojant, kaip ir sportuojant, medituojant ar lavinant protą, tenka ir pasikankinti dėl pažangos ir tobulėjimo. Sunkiausia yra subalansuoti malonumą su disciplina, todėl to tenka mokytis – truputį prisiversti, kad gautum daugiau malonumo. Kai rezultato pasitenkinimas pelnytas, jis visada tampa malonesnis.

Padeda griežta darbotvarkė

Kasdieniame karantininiame gyvenime šeima turi gana aiškią dienotvarkę, kurios stengiasi laikytis. Mat, pasak Jurgio, visi supranta, kad reikia susikurti tas skirtingas erdves, skirtingas vietas namuose. Vienas iš būdų tai padaryti yra keltis laiku ir žinoti, kad nuo tos iki tos valandos tėčio nėra namuose, nepaisant to, kad jis ten yra, – jo nėra, negalima jo trukdyti. Tam tikromis valandomis mamos nėra namuose – visi turi su tuo susitaikyti. Tai darbinės tėvų valandos, kai laiką jie skiria išimtinai savo reikalams. Tiesa, dažnai keltis dėl to tenka net 6–7 valandą.

Vaikų nuo ryto laukia pamokos. Kadangi šeimos berniukai – dvylikos ir dešimties metų, mokosi jie gana savarankiškai. Tik pirma savaitė gal buvo šiek tiek sunkesnė, bet dabar net ir nesijaučia, kol vyksta pamokos – nuo 9 iki 14–15 valandos jie – "mokykloje".

"Mes susitinkame pietų, bet jie savo reikaluose paskendę. Ir visiškai nereikia jiems nurodinėti – eik prie kompiuterio, tau dabar bus pamokos, turi padaryti namų darbus. Dėl to ir sakau, kad disciplina yra labai svarbi", – sako J.Didžiulis.

Anot jo, laikas šiaip sau neatsiranda – jį reikia susikurti ir gerbti. Būtent dėl šios priežasties karantino metu šeimos dienos gana griežtai sustyguotos. Kai vaikai žino, kad tėvai be kompromisų laikosi tam tikros darbotvarkės, laikytis jos ir vaikams tampa įprastu dalyku. Jurgio teigimu, čia panašiai kaip su rūšiavimu jų namuose – vaikai niekad plastmasės su kartonu nesumaišo, nes žino, kad tie dalykai kitur keliauja, ir jiems nebereikia nei aiškinti, nei stengtis, kad jie to nepamirštų. Kai yra tam tikra disciplina, po kurio laiko tai tampa elgsena, kuri tampa jiems įprasta visam gyvenimui.

Ta disciplina šeimoje, be jokios abejonės, buvo ir iki karantino, tik dabar jos reikia daugiau. "Aš turiu dabar tokį posakį: viskas pas mus taip pat, kaip buvo, tik sekmadienių yra daugiau, nes kartais būna dienų, kai šiek tiek tinginiukas užeina, – sako vyras. – Bet ir tokiais atvejais padeda disciplina. Tačiau ji reikalinga tiek, kiek supranti, kad iš jos yra naudos ir kad tu savęs nekankini. Ir kadangi dauguma mūsų mėgstame tam tikrą rutiną, pastovumą, ateina momentas, kai laikytis disciplinos tampa norma. Sunku būna pačioje pradžioje, o po to viskas atsistoja į vėžes."

Jurgio teigimu, ir muzikavimui laiko atsirado būtent dėl to, kad tikslingai tam skiriama laiko. Pirminis planas buvo skirti dvi valandas per dieną, tačiau tenka pripažinti, kad ne visada pavyksta.

Tiesiog kiekvieną popietę skiriama laiko muzikavimui arba kažkokioms kitoms kūrybinėms veikloms.

O štai laiką prie ekranų šeima sumažino kiek tik įmanoma, nes pastebėjo, kad labai lengva įklimpti į priklausomybę nuo to turinio.

Puikus laikas restartui

Paklaustas, ar kūryba, kuria šeima dalijasi, yra labiau išsigelbėjimas ar noras džiuginti ir neapleisti klausytojų, J.Didžiulis svarsto, kad nauda yra dviguba: ir sau, ir kitiems. Mat menas tenkina dvasinius poreikius, yra galinga priemonė gerinti žmonių psichologinę sveikatą. Tačiau tas darbas yra terapija ir patiems kūrėjams. Tad svarbiausia žinia šiuo metu yra bendrumo ir ryšio svarba. Kaip niekada tapo aišku, koks reikalingas yra žmogiškasis ryšis ir kontaktas.

"Pas mus kažkodėl taip įprasta – nemokame vertinti to, ko netrūksta: nesuprantame vandens vertės tol, kol nesame ištroškę, nevertiname artimųjų tol, kol jų netenkame. Dabar matome – žmonės yra gyvybiškai reikalingi žmonėms", – pastebi atlikėjas.

Kitas dalykas – jis teigia netrokštantis grįžti į tą realybę, kokia ji buvo. Jis trokšta grįžti į geresnę realybę. Ir mano, kad ši pauzė, kaip ir visos pauzės gyvenime, gali būti aukso vertės, jeigu tik mes kažko iš jos išmoksime, jeigu rasime progą pamąstyti, pagalvoti. Dėl to, J.Didžiulio manymu, pirmiausia reikia pripažinti, kad korona atsirado dėl tam tikro disbalanso mūsų globalioje visuomenėje. Kad tai yra susiję su mūsų santykiu su gamta, su mūsų ekonomika, kurios ekonominės schemos, kaip dabar matome, yra be galo trapios, su politiniais dalykais, nes matome, kad valstybės vos susitvarko su tam tikromis problemomis.

"Šis laikas, manau, yra labai gera proga žmonėms atsibusti ir pagalvoti – jeigu gamta mums pateiks dar vieną kažkokią stichiją dėl to, kad mes nesubalansuotai gyvename, ir gal net baisesnę, ką tada darysime? Manau, šiandienė situacija mus privers pagalvoti, kaip gyvensime toliau. Esu iš tų žmonių, kuris nemato šios pandemijos ir karantino kaip nelaimės. Aš sakau, kad tai yra proga padaryti restartą ir paieškoti kažkokių naujų kelių tolesniam gyvenimui", – primena menininkas.

Šventei skirs eurų

Kultūros ministerija pasirengusi išdalyti penktadalį milijono, kad deramai ir patriotiškai būtų paminėtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejus.

Paraiškas daliniam renginių finansavimui reikia pateikti iki lapkričio 25 d.

Kaip rašoma ministerijos tinklalapyje, konkurso tikslas yra "įprasminti ir aktualizuoti Kovo 11-osios svarbą Lietuvos valstybingumo raidai, prasmingomis, visuomenę plačiai įtraukiančiomis kūrybinėmis iniciatyvomis stiprinti Lietuvos visuomenės pagarbą valstybei, jos istorijai, kultūrai ir tradicijoms".

"Tam numatoma skirti apie 200 tūkst. eurų. Lėšos turėtų būti panaudotos Kovo 11-osios renginiams organizuoti. Konkurse daliniam finansavimui gauti gali dalyvauti Lietuvos savivaldybių kultūros centrai. Projektas bus finansuojamas, jei sumanymas bus originalus, įdomus ir skatins sujungti bendruomenes. Svarbu, kad Lietuvos žmonės pajustų tą šventinę nuotaiką", – kalbėjo Kultūros ministerijos atstovė Ona Šaltytė.

Tradicinis koncertas arenoje

Dalį Kovo 11-osios renginių uostamiestyje, kaip ir kasmet, turės organizuoti Žvejų rūmų darbuotojai.

Jie taip pat ketina teikti paraišką Kultūros ministerijai daliniam šventinių renginių finansavimui.

Žvejų rūmų direktoriaus pavaduotoja Nemira Trakumienė teigė, kad rengs tik kelis tradicinius renginius, tarp kurių – ir šventinį koncertą Klaipėdos arenoje, į kurį bilietai paprastai kainuoja tik 3 eurus.

Dėl to renginys esą yra labai populiarus.

"Programa jau yra visiškai aiški. Šį kartą koncertuos trys atlikėjai – Erica Jennings, Jurgis Didžiulis ir Vidas Bareikis", – patvirtino N.Trakumienė.

Savivaldybėje yra įsteigtas renginių organizavimo štabas. Pastarąjį kartą per susirinkimą išreikšta daug nuomonių, kaip ta šventė turėtų atrodyti.

"Dabar mes norime pasitvirtinti renginių planą, kad galėtume teikti paraišką Kultūros ministerijai dėl finansavimo, bet kai kurie štabo nariai suabejojo mūsų pasiūlymais, tad teks rinktis vėl. Kol kas nėra priimtas sprendimas, kokie renginiai vyks Kovo 11-ąją, dar deriname", – kalbėjo N.Trakumienė.

Tik kilnoja popierius?

Visus renginius mieste turėtų inicijuoti ir koordinuoti savivaldybės Kultūros skyrius.

Kultūros skyriaus specialisto Vido Pakalniškio pasiteiravus, kokie dar renginiai planuojami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga, valdininkas pripažino ne kažin ką apie tai žinąs.

"Už Kovo 11-osios renginius mes nesame atsakingi. Ką gi mes veikiame? Popierius kilnojame. Renginių organizavimu Kultūros skyrius užsiėmė prieš 20 metų", – sakė V.Pakalniškis.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė patikino, kad apie tai, kokie Kovo 11-osios renginiai turėtų vykti uostamiestyje, pradėta diskutuoti prieš du mėnesius.

"Pagrindinė įstaiga, kuri atsakinga už šios progos renginius, yra Žvejų rūmai. Tačiau kviečiame ir kitas miestui pavaldžias įstaigas prie to prisidėti. Žinome, kad kažką organizuos ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Norime ko nors naujo, įdomaus, subtilaus, todėl dar diskutuojame, kaip paminėti Kovo 11-ąją Klaipėdoje. Bet kol kas negaliu įvardyti konkrečios šios dienos programos ar renginių skaičiaus", – teigė E.Deltuvaitė.

Žinomų dainininkų pora publikai kol kas buvo pristačiusi gyvai atliktą dainą, o nuo šiandien oficialus singlas „Sing!“ yra prieinamas visiems muzikos mėgėjams. Oficialaus dainos įrašo jau galima klausytis „YouTube“ kanale, netrukus jis bus prieinamas „Spotify“ ir kitose muzikos transliacijų platformose.

„Daina gali labai daug. Ji tampa dar galingesne, kai ją dainuojame. Daina yra tai, kas jungia žmones, todėl susirinkę mes dainuojame. Apie tai ir yra daina „Sing!“, – tvirtina Jurgis ir Erica.

Tai kūrinys apie dainavimo galią, apie tai, ką dainavimas gali suteikti klausytojui.

Idėja sukurti dainą „Eurovizijai“ gimė prieš porą metų, kai Erica dalyvavo 2016-ųjų konkurso atrankoje. „Tada prižadėjau, kad parašysiu kūrinį „Sing!“ – galingą dainą apie dainavimą. Norime, kad ši daina sujaudintų ir paveiktų žmones, pažadintų genuose užkoduotą norą dainuoti kartu“, – sako Jurgis Didžiulis.

„Tai kūrinys apie dainavimo galią, apie tai, ką dainavimas gali suteikti klausytojui: vienybę, taiką, ramybę, prasmę ir bendrystę“, – teigia Erica Jennings.

Duetas jau gyvena „Eurovizijos“ ritmu ir netrukus pradės kovą konkurso atrankoje. Jurgiui ir Ericai talkina talentingų pagalbininkų komanda, kuri padės įgyvendinti ambicingą idėją taip, kad niekam nekiltų abejonių, kuri daina turi laimėti. Netolimoje ateityje atlikėjai planuoja pristatyti ir dainos „Sing!“ vaizdo klipą.

Abu atlikėjai anksčiau jau dalyvavo didžiajame „Eurovizijos“ konkurse. Erica Jennings kartu su grupe „Skamp“ ir daina „You Got Style“ 2001 m. Danijoje užėmė 13 vietą, o Jurgis Didžiulis kartu su savo grupės „InCulto“ daina „Eastern European Funk“ Norvegijos sostinėje Osle vykusiame konkurse dalyvavo 2010 m.

Žinomų dainininkų pora šiandien publikai pirmą kartą pristato gyvai atliktą bendrą savo dainą „Sing!“, su kuria ketina užkariauti populiariausio dainų konkurso pasaulyje žiūrovų simpatijas.

„Tikime savo potencialu, nes daina „Sing!“ yra galinga, kaip galinga yra pati idėja ir galingas yra visas sumanymas. Daina gali labai daug. Ji tampa dar galingesne, kai ją dainuojame. Daina yra tai, kas jungia žmones, todėl susirinkę mes dainuojame. Apie tai ir yra daina „Sing!“, – tvirtina Jurgis ir Erica.

Idėja sukurti dainą „Eurovizijai“ gimė prieš porą metų, kai Erica dalyvavo 2016-ųjų konkurso atrankoje. „Tada prižadėjau, kad parašysiu kūrinį „Sing!“ – galingą dainą apie dainavimą. Norime, kad ši daina sujaudintų ir paveiktų žmones, pažadintų genuose užkoduotą norą dainuoti kartu“, – sako Jurgis Didžiulis.

„Sing!“ – tai kūrinys apie dainavimo galią, apie tai, ką dainavimas gali suteikti klausytojui: vienybę, taiką, ramybę, prasmę ir bendrystę.

„Pagaliau turime tokią dainą, kurią atliekame abu kartu, nes tikime, kad ji gali nugalėti „Eurovizijoje“. „Sing!“ – tai kūrinys apie dainavimo galią, apie tai, ką dainavimas gali suteikti klausytojui: vienybę, taiką, ramybę, prasmę ir bendrystę“, – teigia Erica Jennings.

J. Didžiulis neslepia, kad kasmet sulaukdavo klausimų apie svarbiausią Senojo žemyno dainų konkursą. Atlikėjo manymu, reikėjo sulaukti tinkamos dainos ir geros idėjos, nes pergalei neužtenka tik kūrinio – reikia ir reginio, kuris išsiskirtų bei įsimintų.

„Atlikimas, apranga, estetika, nuotraukos, vaizdo klipas – svarbios yra visos detalės. Tikime, kad mums pavyks viską įgyvendinti ir daina „Sing!“ tinkamai suskambės ne tik atrankose, bet ir „Eurovizijos“ finale Izraelyje. Ši daina, nepaisant nesantaikos ir politinių konfliktų, neša išskirtinę bendrumo ir vienybės žinią“, – teigia atlikėjai.

Artimiausius mėnesius abu atlikėjai gyvens „Eurovizijos“ ritmu. Jurgiui ir Ericai talkins talentingų pagalbininkų komanda, kurie padės įgyvendinti ambicingą idėją taip, kad niekam nekiltų abejonių, kuri daina turi laimėti. Aukštus tikslus sau keliančių atlikėjų planuose yra singlo „Sing!“ išleidimas, vaizdo klipo filmavimas ir pristatymas ne tik mūsų šalies muzikos mylėtojams, bet ir už Lietuvos ribų.

Abu atlikėjai jau yra dalyvavę didžiajame „Eurovizijos“ konkurse. E. Jennings kartu su grupe „Skamp“ ir daina „You Got Style“ 2001 m. Danijoje užėmė 13 vietą, o J. Didžiulis kartu su savo grupės „InCulto“ daina „Eastern European Funk“ Norvegijos sostinėje Osle vykusiame konkurse dalyvavo 2010 m.

Nors Jurgis ir Erica vėl dainuoja kartu, pora neketina atgaivinti prieš keletą metų nemažos sėkmės sulaukusio dueto „The Ball & Chain“. E. Jennings užsiima sėkminga solo dainininkės karjera, o J. Didžiulis jau keletą metų kuria interaktyvios muzikos projektus, veda seminarus ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.

„Mano koncertas Trakuose taps išskirtine staigmena visiems gerbėjams, todėl kviečiu atvykti su visa šeima: antromis pusėmis, mylimaisiais, vaikais ir giminaičiais“, – sako E. Jennings. „Koncerte man talkins „Bad Ass Retro Orchestra“ orkestras, kuriame groja išskirtinio talento muzikantai, todėl neabejoju, kad tai bus nepakartojamas vakaras ypatingoje aplinkoje – Trakų pilies kieme. Be to, čia bus galima įsigyti mano solo albumo „New Standards“ vinilo plokšteles“.

Dainą „You Never Know“ sukūrė garsus džiazo muzikos prodiuseris Joseph Baldassare. Ji sukūrė ir prodiusavo visas naujojo Ericos Jennings albumo „New Standards“ dainas. E.Jennings albumas buvo įrašytas Briuselio ir Niujorko įrašų studijose.

Tiek už Atlanto, tiek dainininkės gimtojoje Airijoje muzikos kritikai puikiai įvertino pirmąjį atlikėjos džiazo ir soulo muzikos darbą. Nemažai prie sėkmės prisidėjo tai, kad naujos dainos buvo įrašytos kartu su talentingais džiazo muzikantais, dirbusiais su muzikos legendomis Bobu Dylanu, Liza Minelli, Franku Sinatra ir daugybe kitų.

E. Jennings šiuo metu intensyviai ruošiasi išskirtiniam savo koncertui „Džiazas po žvaigždėmis“, kur koncertuos kartu su „The Bad Ass Retro Orchestra“. Tai bus vienas įsimintiniausių vasaros vakarų Trakų pilyje.

Bilietus į ypatingą Ericos Jennings ir orkestro „Bad Ass Retro Orchestra“ koncertą „Džiazas po žvaigždėmis“ galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose ir internetu: www.bilietai.lt.

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (KTU SHMMF) gruodžio 7 d. vyko pirmasis Lietuvos akademinėje istorijoje veganizmo ir vegetarizmo dienos renginys „VeGandhi“. Jo metu asmenine patirtimi ir receptais dalinosi šį gyvenimo būdą pasirinkę Lietuvos pramogų ir meno pasaulio atstovai – muzikantai Erika Jennings, Jurgis Didžiulis, Edgaras Lubys, juvelyrė Jurga Lago ir gyvūnų teisių aktyvistės Brigita Kymantaitė, Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Renginyje, pavadintame žinomojo Indijos lyderio Mahatma Gandhi garbei, taip pat buvo gilinamasi į savanoriavimo galimybes gyvūnų teisių ir gerovės srityje.

Pagerėjo sveikatos būklė

Renginį pradėjo garsus dainininkas Edgaras Lubys (anksčiau žinomas kaip „Amberlife“), kuris vegetarizmu susidomėjo prieš aštuonerius metus.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad atsisakiau visų žalingų įpročių, tokių, kaip alkoholis ir cigaretės. Atsibodo nesveikas gyvenimo būdas, susidomėjau vegetarizmu ir ėmiau iš pagrindų keisti savo mitybą ir gyvenseną“, – sakė atlikėjas.

Jis pažymi, kad tai, kaip gyvename šiandien, atsilieps, sulaukus šešiasdešimties ar septyniasdešimties metų. „Vegetarizmas gali padėti to amžiaus sulaukti jaunatviškiems, energingiems ir žvaliems“, – įsitikinęs E. Lubys.

Su renginio dalyviais atlikėjas pasidalino pastarųjų metų atradimais, savo asmenine patirtimi, papasakojo apie pagerėjusią sveikatos būklę. Pasak E. Lubio, pasikeitus gyvenimo būdui, jis sudalyvavo net keturiuose nemažai ištvermės reikalaujančiuose, bėgimo maratonuose.

„KTU studentams ir visiems susirinkusiems norėjau parodyti, kad buvimas vegetaru nėra kažkas neįmanomo, pernelyg rimto ar moksliško“, – kalbėjo dainininkas. 

Vegetarizmas – antroji prigimtis

Į renginį pasidalinti rytine daina ir savo patirtimi taip pat atvyko žinomi Lietuvos dainininkai Erika Jennings ir Jurgis Didžiulis, kurie, kaip ir E. Lubys, praktikuoja vegetarizmą apie aštuonetą metų.

„Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tapau vegetare, buvo mano sveikata. Dabar vegetarizmą galėčiau pavadinti antrąja prigimtimi“, – sakė atlikėja.

Pasak jos, tai, jog gyvūnų auginimo procese naudojami antibiotikai ir įvairūs hormonai, privertė susimąstyti apie kasdienį mėsos vartojimą ir kodėl jis gali būti kenksmingas. „Nors tapusi vegetare iš pradžių galvojau apie savo sveikatą, dabar man ne mažiau svarbi ir gyvūnų gerovė“, – prisipažino E. Jennings.

Dainininkė džiaugiasi, kad į restoranų meniu vis dažniau įtraukiami ir vegetariški patiekalai, maisto gamintojai nebijo eksperimentuoti. Dabar vegetariški valgiai kur kas skanesni, nei buvo prieš keletą metų. Moters nuomone, tuomet gaminti vegetariški patiekalai neretai būdavo prėski, trūko skonio ir spalvų.

„Būnant vegetaru, labai svarbu valgyti įvairų maistą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų ir jam netrūktų energijos. Reikia valgyti daržoves, ankštinius augalus, patiekalus iš grūdų, ypatingai augalų sėklas, nes jose daug baltymų“, – kalbėjo pašnekovė, pabrėždama, kad vegetariška ar veganiška mityba iš sveikos gali nesunkiai virsti ne tokia sveika, jei žmogus kasdieną valgys, pavyzdžiui, bulvinius blynus.

Pasidalino receptu

E. Jennings nuomone, vienas populiariausių mitų apie vegetarizmą yra tai, jog mėsos nevartojantys žmonės nieko nevalgo. Atlikėja suskubo paneigti šį klaidingą įsitikinimą ir pasidalino mėgstamos vegetariškos picos receptu, kuris turėtų patikti net ir ne vegetarams.

„Kadangi nevartoju kvietinių patiekalų, picos tešlai užmaišyti pasitelkiu žirnių miltus, alyvuogių aliejų ir vandenį. Picos garnyrui naudoju pomidorus, paprikas, artišokus, baklažaną, cukiniją, svogūnus ir česnaką. Mėgstantys aštresnį maistą, gali papildomai naudoti ir čili pipirus. Sūris ant viršaus naudojamas pasirinktinai, priklauso ar esi vegetaras, ar veganas. Įkaitinus orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros, reiktų kepti apie 30 minučių“, – pažymi dainininkė.

E. Jennings patikino, kad tapusi vegetare sutiko tiek skeptikų, tiek žmonių, kurie buvo atviri išbandyti vegetarišką gyvenimo būdą.

„Vienas mano pažįstamas muzikantas, visą gyvenimą valgęs mėsą, kartą svečiavosi pas mus namuose. Pats to nežinodamas paragavo patiekalo, kuriame buvo sojų mėsos. Sužinojęs, kad valgė netikrą mėsą, jis negalėjo tuo patikėti – jam buvo labai skanu!“, – linksmu nutikimu pasidalino atlikėja.

Keičiasi visuomenės požiūris

Gera nuotaika visus užkrėtęs atlikėjas J. Didžiulis pabrėžė sąmoningumo būtinybę: „Reikia domėtis iš kur maistas atkeliavo, kokios jo savybės, kokia jo „kaina“ visuomenei ar gamtai.“

„Lietuvoje daugėja vegetarų, žmonėms ima rūpėti, jie domisi, klausia. Anksčiau visuomenės požiūris į vegetarizmą buvo gana skeptiškas“, – džiaugėsi dainininkas, kurio nuomone, valgymas to, kas tau priimtina leidžia jaustis geriau.

J. Didžiulis pabrėžia, kad radikalus požiūris čia – netinka, o pasirinkta mityba ir gyvenimo būdas turi teikti malonumą. Nenorintiems visiškai atsisakyti mėsos, galima tiesiog mažinti jos kiekį savo maisto racione, nesirinkti mėsiškų patiekalų kiekvieną dieną ar tiesiog rinktis kokybiškesnius mėsos produktus.

„Nei aš, nei mano žmona niekada nesistengiame kitiems piršti vegetarizmo. Visa tai, kas ateina per prievartą ir ne savo noru, sukelia atmetimo reakciją“, – įsitikinęs J. Didžiulis, pažymėdamas, kad nereikia bijoti eksperimentuoti, nes tik tokiu būdu galima atrasti tai, kas padeda jaustis geriau.

Atlikėjo teigimu, vegetarizmas padeda sutaupyti pinigų, sąžinė tampa ramesnė, o sveikata – geresnė.

Valgymo įpročiai keičia istoriją

Renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, KTU semiotikos profesorius Dario Martinelli, į Lietuvą atvykęs iš Italijos, – taip pat vegetaras.

„Valgymas – pati elementariausia savanorystės forma. Tai, kokį maistą renkamės ar atsisakome, galime labai daug pasakyti apie to meto visuomenę ir ją paveikti. Visuomenei keičiant valgymo įpročius, keitėsi ir istorija“, – sakė D. Martinelli.

„Renginio pavadinimas – savotiška nuoroda į Mahatma Gandhi asmenybę, kuris buvo vienas garsiausių visų laikų „savanorių“, sugebėjęs pakeisti visos tautos likimą pasitelkdamas savanorystę. Apie tokį renginį kaip „Vegandhi“ svajojau nuo to laiko, kai pradėjau akademinę karjerą, t.y. jau 15 metų. Norėjau iškelti šias temas į dienos šviesą ir pasidalinti jomis su akademine bendruomene. Džiugu, kad galime studentus tiesiog informuoti, paliekant jiems visišką apsisprendimo laisvę“, – kalbėjo KTU profesorius. 

Anot D. Martinelli, kita renginio „gimimo“ priežastis – asmeniškesnė: „Turiu sūnų, kuris taip pat vegetaras. Viename lietuviškame žurnale neseniai teko skaityti straipsnį apie vegetarizmą. Straipsnio autorė vegetarus apibūdino kaip nusikaltėlius. Tekstas buvo klaidinantis, terminai „veganas“ ir „vegetaras“ naudojami kaip sinonimai, buvo daug netiesos ir netikslumų.“

Profesoriaus teigimu, terminas „vegetaras“ nėra nukreiptas vien tik į maistą – jis apima produktus ar veiklą, nedarančius žalos ar nežudančius gyvūnų.

„VeGandhi“ renginys buvo organizuotas kaip viena iš vykdomo projekto „Volunteering - Code of Active Citizenship (V-CODE)“ iniciatyvų ir finansuotas „Europa piliečiams“ programos lėšomis.