Naujoji ataskaita parengta nepraėjus nė metams po 2023 metų kovą įvykusio ET komiteto prieš kankinimus delegacijos vizito į Serbiją.

Tuomet komiteto atstovai nustatė, kad Serbijoje, taip pat ir sostinėje Belgrade esančiose įstaigose, policijos sulaikytiems asmenims gresia pavojus patirti netinkamą elgesį, kuris gali prilygti kankinimui.

„Kaltinimai buvo susiję su smūgiais kumščiais, pliaukštelėjimais, spyriais ir smūgiais lazdomis, taip pat tokiais veiksmais kaip plastikinio maišelio užmovimas ant galvos įtariamiems nusikaltimais asmenims ir elektros šoko panaudojimas sulaikymo metu arba policijos nuovadoje“, – sakoma ET pareiškime.

Ataskaitoje taip pat kritikuojamos šalies policijos pajėgos ir teigiama, kad po ankstesnių 2017 ir 2021 metų delegacijų vizitų ET atstovai pastebėjo, kad elgesys su sulaikytais asmenimis beveik nepagerėjo.

Delegacija taip pat kritikavo Serbijos pareigūnus dėl sulaikytų asmenų laikymo sąlygų.

Ataskaitoje teigiama, kad ikiteisminio sulaikymo centrai dažnai būdavo labai perpildyti, o kitos patalpos, ypač esančios už Belgrado ribų, buvo prastos būklės ir jose trūko elementarios higienos.

Komitetas paragino „serbų pareigūnus priimti ir įgyvendinti nuoseklią netinkamo elgesio policijoje panaikinimo strategiją, kuri turėtų apimti aukščiausio politinio lygio pranešimą apie visišką netoleranciją“.

Taryba taip pat pasiūlė įvesti privalomas policijos inspektorių mokymo programas, kad būtų tobulinami įgūdžiai, reikalingi apklausti įtariamiesiems, taip pat sustiprintos teisinės garantijos įtariamiesiems baudžiamosiose bylose.

Ataskaita paskelbta praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai, kaip įtariama, šalies slaptųjų tarnybų sulaikymo metu buvo sumuštas Serbijos opozicijos veikėjas Nikola Sandulovičius. Vyras buvo sulaikytas po to, kai padėjo gėlių ant etninių albanų pasipriešinimo lyderio kapo.

Pasak jo advokato, N. Sandulovičių sumušė maždaug penkiolika žvalgybos tarnybų narių, kurie pripažino, kad jis buvo sulaikytas, bet neigė kaltinimus dėl smurto.

„Tai, kad Rusija nesiliauja pulti Ukrainą, yra nepriimtina. Tyčinis civilių arba civilinių objektų puolimas prilygsta karo nusikaltimui ir yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“, – rašė M. Pejčinović Burić.

2024 m. sausio 2 d. Ukrainos pajėgos virš Kyjivo miesto numušė visus „Šahedų“ tipo priešo dronus, daugiau nei 60 raketų „Kh-101/555/55“ ir 10 raketų „Kh-47M2 Kinzhal“.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas pastebėjo, kad 2024 m. sausio 2 d. rusai įvykdė didžiausią teroristinį išpuolį prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

Žiaurius rusų išpuolius prieš Ukrainos miestus pasmerkė ir Moldovos Respublikos prezidentė Maia Sandu.

„Ačiū mūsų miesto bendruomenei: į Palangą parvežu jau trečiąjį šiais metais apdovanojimą“, – savo feisbuko paskyroje gerąja naujiena pasidalijo kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus.

Tai jau ne pirmas šiemet aukštas Palangos įvertinimas.

Neseniai Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksinių krivulių“ nominacijų šventėje, kur už pasiekimus vienoje ar kitoje srityje pagerbiamos Lietuvos savivaldybės, Palanga pelnė „Auksinės krivulės“ apdovanojimą „Už teisingos švietimo sistemos kūrimą ir sudarytas galimybes kiekvienam mokiniui patirti ugdymo(si) sėkmę“.

„Auksinės krivulės“ ženklu apdovanotas ir pats Palangos meras už ilgametį indėlį sprendžiant savivaldos problemas.

Šią savaitę pelnytas dar vienas įvertinimas.

Vilniuje vykusioje Vidaus reikalų ministerijos kartu su Europos Taryba (ET) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Geras demokratinis valdymas ir svarstomoji demokratija“ pristatytos naujausios ET Ministrų komiteto rekomendacijos dėl gero demokratinio valdymo ir svarstomosios demokratijos principų, aptarti galimi jų įgyvendinimo iššūkiai.

Šiame renginyje apdovanotos ET gero demokratinio valdymo ženklui (ELoGE) nominuotos šalies savivaldybės.

„Džiaugiuosi, kad tarp šiemet ELoGe ženklui nominuotų savivaldybių yra ir Palanga. Tam, kad būtų gautas minėtas ženklas, šiame procese aktyviai turėjo dalyvauti savivaldybės administracijos darbuotojai, tarybos nariai bei gyventojai. Sveikinu Palangos bendruomenę su dar vienu gražiu ir svariu apdovanojimu“, – pasidžiaugė Š. Vaitkus.

ELoGe ženklą nominantams įteikė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir ET atstovė Claudia Luciani.

Konferencijoje „Geras demokratinis valdymas ir svarstomoji demokratija“ bus pristatytos naujausios Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos demokratiškam valdymui, aptarti galimi iššūkiai.

Renginio metu taip pat bus apdovanotos Europos Tarybos gero demokratinio valdymo ženklui (ELoGE) nominuotos šalies savivaldybės.

Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, gero demokratinio valdymo reikalavimas yra keliamas visoms institucijoms, įskaitant ir savivaldybes, nepriklausomai nuo jų dydžio, gyventojų skaičiaus, socialinių, ekonominių ar kitų sąlygų. Jos teigimu, vietos valdžia Lietuvoje vis labiau įtraukia ir įgalina savo bendruomenes spręsti kylančias problemas, dalyvauti sprendimų priėmime.

„Dvylika gero valdymo principų įgyvendinti praktikoje gali tik išties stiprios ir demokratiškos savivaldybės. Džiugu, kad tokių Lietuvoje – jau pusė savivaldybių. Tikimės, kad jos įkvėps ir likusias savivaldybes stiprinti demokratinį valdymą ir piliečių įtraukimą“, – teigia ministrė.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvaus Europos Tarybos, Oslo ir Mykolo Romerio universiteto ekspertai, diskutuos įvairių Lietuvos ir Lenkijos miestų merai, seniūnai.

Savanoriškai dalyvauti atitikties Europos Tarybos gero demokratinio valdymo principams vertinime šiemet išreiškė 39 savivaldybės, o 29 iš jų bus apdovanotos.

Tuo metu Vilniaus įmoka į ES biudžetą turėtų siekti apie 687 mln. eurų – 3,2 proc. daugiau (666 mln. eurų), pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos kartu su kitomis bendramintėmis šalimis pastangomis galutiniame kitų metų ES biudžete atsirado apčiuopiama paramos suma Ukrainai. Be to, pavyko susiderėti dėl papildomų lėšų kariniam mobilumui, transporto infrastruktūrai ir Rytų partnerystės šalims, visų pirma – Moldovai“, – pranešime teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

2024 metais Lietuva iš ES Sanglaudos politikos fondų planuoja gauti apie 700 mln. eurų, ES bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 900 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymui – 151,9 mln. eurų. 

Didžiausia 2024 metų ES biudžeto asignavimų dalis skiriama Sanglaudos politikai (64,7 mlrd. eurų) ir žemės ūkio politikai (57,34 mlrd. eurų). Didelį dėmesį kitų metų Bendrijos biudžete numatyta skirti vidaus rinkos, inovacijų ir skaitmeninio perėjimo (21,49 mlrd. eurų) programoms, veikloms, skirtoms ES kaimynystės ir išorės veiksmų srityse (16,23 mlrd. eurų).

ES biudžeto įsipareigojimai kitais metais sieks 189,4 mlrd. eurų – 1,5 proc. daugiau nei 2023 metais, o mokėjimai – 142,6 mlrd. eurų, arba 15,5 proc. mažiau.

Iš humanitarinei pagalbai numatytos 250 mln. eurų didesnės sumos bus finansuojami Ukrainos ir Artimųjų Rytų regiono poreikiai. Taip pat 50 mln. eurų padidinta suma Rytų partnerystei, pirmiausia Moldovai, 30 mln. eurų – Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) transporto daliai, 10 mln. eurų – karinio mobilumo projektams.

Per posėdį Strasbūre siūlymui pritarta 73 balsais prieš vieną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad yra dėkingas už šį žingsnį.

„Istorinio teisingumo atkūrimas ir Holodomoro aukų pagerbimas siunčia žinią, kad teisingumas yra neišvengiamas dėl visų buvusių ir esamų Maskvos nusikaltimų“, – rašė jis.

Kyjivas Holodomoru vadinamą 1932–1933 metų badmetį laiko J. Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.

Per J. Stalino vykdytą prievartinės kolektyvizacijos kampaniją buvo atimami grūdai ir kiti maisto produktai, o milijonai žmonių liko badauti.

Maskva atmeta Kyjivo versiją ir sako, kad šie įvykiai buvo platesnio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionus nusiaubusio bado dalis.

Gruodį Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai, kurioje Ukrainoje sukeltas badas vadinamas genocidu. Analogiškas rezoliucijas pastaraisiais mėnesiais priėmė virtinė valstybių, įskaitant Vokietiją, Prancūziją bei Italiją.

Europos Taryba, kuriai priklauso 46 valstybės narės, įsteigta žmogaus teisėms Europoje stebėti ir ginti.

Europos Taryba paragino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ir jį sudarančias sporto federacijas laikytis savo 2022 metais išreikštos pozicijos ir neleisti rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti tiek artėjančioje olimpiadoje, tiek kituose svarbiuose sporto renginiuose.

Po to, kai praėjusių metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, rusų ir baltarusių sportininkams buvo uždrausta varžytis daugelyje sporto šakų.

Tačiau šių metų kovo mėnesį TOK rekomendavo leisti Rusijos ir Baltarusijos atletams varžytis tarptautinėse varžybose kaip neutraliems individualiems sportininkams, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.

Europos Taryba, susirinkusi į vasaros sesiją Strasbūre, pareiškė, kad bet koks šių sportininkų dalyvavimas būtų neįsivaizduojamas.

Tarybos teigimu, Rusija ir Baltarusija pasinaudotų savo sportininkų dalyvavimu kaip propagandos priemone ir de facto neleistų dalyvauti kitiems sportininkams, ypač ukrainiečiams.

Dėl TOK pozicijos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu Ukraina grasino boikotuoti sporto renginius.

„Argumentai už jų (Rusijos ir Baltarusijos) dalyvavimą nėra pakankamai svarūs, kai puolimui tęsiantis reikia pasmerkti ir atmesti įvykdytus žiaurumus ir parodyti, kad tarptautinė bendruomenė visapusiškai ir tvirtai remia Ukrainą“, – pareiškė Europos Taryba.

Europos Tarybos išplatintame pareiškime teigiama, kad rusų ir baltarusių elitiniai sportininkai gauna valstybinius atlyginimus ir dažnai priklauso kariškių sporto komandoms.

„Atrodo neįmanoma, kad jie galėtų pademonstruoti savo neutralumą ir atsiribojimą nuo šių režimų, jau nekalbant apie pasisakymus prieš karą“, – priduriama pareiškime. 

Pasak Strasbūre įsikūrusios institucijos diplomatų, dėl to, kad Europos Taryboje tebedirba rusai, ypač nepatenkinti Ukrainos atstovai šioje organizacijoje. Nuogąstavimų išreiškė ir kelios kitos valstybės narės, įskaitant Estiją, o Latvija tokią padėtį pavadino netoleruotina.

Antradienį Reikjavike vyks Europos Tarybos narių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus daugiausia kalbama apie Rusijos invaziją į Ukrainą.

Rusija iš organizacijos buvo pašalinta 2022 metų kovą, praėjus kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios, ir nebėra įtraukta į Tarybos narių sąrašą.

Sekretoriatą turėtų sudaryti žmonės iš valstybių narių.

Šiuo metu 46 valstybes vienijanti organizacija, kuri buvo įkurta 1949 metais, siekia puoselėti žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę Europoje. Joje pagal neterminuotas arba terminuotas darbo sutartis dirba apie 2 tūkst. žmonių.

„Rusijos piliečių buvimas Europos Taryboje kenkia šios tarptautinės institucijos saugumui ir patikimumui“, – pareiškė Ukrainos nuolatinio atstovo prie Europos Tarybos pavaduotojas Viktoras Nikitiukas.

„Sekretoriatą turėtų sudaryti žmonės iš valstybių narių“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Niekada negali žinoti“

Organizacija tebėra potencialiai pažeidžiama Rusijos įtakos ir informacijos rinkimo požiūriu, sakė vienas diplomatas, atsisakęs nurodyti savo vardą.

„Tie žmonės vis dar turi galimybę susipažinti su dokumentais, su diskusijų turiniu. Niekada negali žinoti, kada bus atvertos užpakalinės durys ir kokią žalą tai padarys,“ – sakė jis.

Europos Tarybos sekretoriatas, atsižvelgęs į tokią padėtį, nusprendė, kad baigus galioti Rusijos piliečių terminuotoms darbo sutartims, jos nebus atnaujintos.

Tačiau darbuotojai iš Rusijos, su kuriais sudarytos neterminuotos sutartys, tebedirba organizacijoje, nes juos atleidus, institucijai grėstų ieškiniai dėl nesąžiningo atleidimo.

AFP šaltiniai organizacijoje sako, kad Europos Taryboje tebedirba daugiau kaip 40 Rusijos piliečių, o metų pradžioje jų buvo 90.

Kai kurie iš tų likusių Rusijos piliečių institucijoje užima aukštas pareigas.

Perkeliami į kitas darbo vietas

Europos Taryba atmetė AFP prašymą dėl interviu ir tepareiškė, kad jos darbuotojai „privalo laikytis aukščiausių profesinio ir asmeninio vientisumo standartų“.

Kai kurie Rusijos piliečiai, dirbantys organizacijoje, perkeliami į kitas darbo vietas, siekiant išvengti incidentų, panašių į įvykusįjį lapkritį, kai Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinovič Burič (Marija Peičinovič Burič) susitiko su Baltarusijos demokratinės opozicijos atstove dalyvaujant aukšto rango pareigūnui iš Rusijos.

Žmonės gi yra tie patys.

Į kitą darbo vietą perkeltas, be kita ko, Rusijos pilietis Igoris Nebyvajevas, kurio tėvas esą dirbo Rusijos slaptojoje tarnyboje ir turėjo generolo laipsnį. Prieš perkėlimą į kitą darbo vietą šių metų kovą jis vadovavo kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo skyriui.

Tokie sprendimai yra sveikintini, tačiau jie nesprendžia pagrindinės problemos, sakė vienas diplomatas, atsisakęs nurodyti savo vardą.

„Žmonės gi yra tie patys“, – aiškino jis.

Kai kurie iš Europos Taryboje dirbančių rusų po kelerių metų gyvenimo Prancūzijoje taip pat įgijo Prancūzijos pilietybę, o tai, pasak kelių šaltinių, organizacijai atveria galimybę bent iš dalies išspręsti šią problemą, priskiriant tokius asmenis prie darbuotojų iš Prancūzijos kvotos.

Valstybės narės generalinei sekretorei nurodė atlikti kiekvieno Europos Taryboje dirbančio ruso rizikos analizę, visų pirma siekiant nustatyti, ar jiems gali būti daromas išorinis spaudimas.

Išvados, kaip planuota, bus pateiktos liepos 1-ąją.

Antradienį susitikęs su Europos Tarybos generaline sekretore Marija Pejčinovič Burič (Marija Peičinovič Burič) Lietuvos vadovas aptarė Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimus klausimą.

Anot Prezidentūros pranešimo, G. Nausėda akcentavo Europos Tarybos vaidmenį fiksuojant Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymus ir organizacijos pastangas įkurti registrą agresijos padarinių įrodymams rinkti.

Jis sveikino Europos Tarybos sprendimą pašalinti Rusiją iš organizacijos ir pabrėžė, kad ši principinė pozicija turėtų būti pavyzdžiu ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

„Tam, kad tokie agresijos nusikaltimai, kuriuos šiuo metu Rusija vykdo Ukrainoje, nesikartotų, jų vykdytojai ir sumanytojai turi būti patraukti atsakomybėn. Kiekvieno nusikaltimo įrodymai turi būti užfiksuoti, nė vienas Rusijos nusikaltimas Ukrainoje neturi likti pamirštas. Specialusis tribunolas būtų tinkamiausia priemonė Rusijos režimo agresijos nusikaltimams Ukrainoje įvertinti“, – tvirtino G. Nausėda.

Jis sakė, kad Lietuva ir toliau aktyviai kels klausimą dėl Rusijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje ir reikalaus tiek šių nusikaltimų vykdytojų, tiek užsakovų atsakomybės.

Pasak Lietuvos prezidento, Europos Taryba galėtų ženkliai prisidėti ekspertinėmis žiniomis steigiant specialų tribunolą Rusijos nusikaltimams tirti.

Lietuva su kitomis Baltijos šalimis 2022 metų spalį paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

Situacija apibendrinama CPT 2021-ųjų gruodį vykusio periodinio vizito į Lietuvą ataskaitoje. Komiteto teigimu, delegacija nagrinėjo policijos ir įkalinimo įstaigose laikomų asmenų elgesį bei laikymo sąlygas, taip pat padėtį užsieniečių registracijos centruose, apžvelgė priverstinai laikomų pacientų suvaržymo priemonių naudojimą ir teisines apsaugos priemones.

„CPT delegacija neišgirdo jokių įtarimų dėl netinkamo elgesio su policijos sulaikytais asmenimis; priešingai, dauguma apklaustų asmenų, kurie yra arba neseniai buvo sulaikyti policijos, teigė, kad policija su jais elgėsi tinkamai tiek sulaikymo metu, tiek per vėlesnes apklausas, tiek policijos sulaikymo metu“, – rašoma komiteto šią savaitę paskelbtame pranešime.

Komitetas pažymėjo, jog dauguma sulaikytų asmenų patvirtino galėję pasinaudoti teise pranešti apie sulaikymą. Pažymima, kad sulaikymo sąlygos aplankytuose vietos policijos komisariatuose buvo patenkinamos, o areštinėse Vilniuje ir Kaune – labai geros.

Čia gauta nemažai patikimų kaltinimų, įskaitant dėl mušimo, spardymo kojomis, smūgių lazdomis.

Tačiau Komitetas atkreipė dėmesį, jog iki šiol neįgyvendinti planai pastatyti keletą naujų kalėjimų. CPT paragino Lietuvos valdžios institucijas imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų paspartintas įkalinimo įstaigų modernizavimo procesas.

„Marijampolės ir Pravieniškių kalėjimuose delegacija beveik negavo pranešimų apie darbuotojų fizinį netinkamą elgesį su kaliniais. Tačiau Alytaus kalėjime situacija buvo labai skirtinga ir kelianti susirūpinimą ir, regis, nuo paskutinio CPT vizito 2018 metais mažai pasikeitė. Čia gauta nemažai patikimų kaltinimų, įskaitant dėl mušimo, spardymo kojomis, smūgių lazdomis“, – rašoma pranešime.

Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą tuo, jog nepasiekta reikšminga pažanga mažinant kalinių tarpusavio smurto mastą.

„Per 2021 metų vizitą CPT delegacija vėl gavo daug patikimų įtarimų dėl smurto tarp kalinių, įskaitant mušimą ir seksualinio pobūdžio smurtą, taip pat šantažą, psichologinį spaudimą ir vertimą daryti naujus nusikaltimus“, – nurodama pranešime.

Remdamasis vizito rezultatais, Komitetas padarė išvadą, kad pastangos spręsti šias giliai įsišaknijusias problemas iki šiol buvo neveiksmingos ir padėtis išliko nepriimtina. Ekspertams susirūpinimą taip pat kėlė galimybė kaliniams gauti specializuotąją sveikatos priežiūrą.

„Kalbant apie užsieniečių sulaikymą, delegacija negavo jokių įtarimų dėl netinkamo fizinio elgesio, kuris būtų buvęs patirtas trijuose aplankytuose užsieniečių registracijos centruose“, – pažymima ataskaitoje.

Komitetas pripažino, kad Lietuvos institucijos turėjo skubiai reaguoti į precedento neturinčias aplinkybes, turėdamas omenyje 2021 išaugusį migrantų srautą iš Baltarusijos, ir rekomendavo toliau dėti pastangas gerinti gyvenimo sąlygas ir imigrantų sulaikytiesiems suteiktą režimą.

„Kalbant apie suvaržymo priemonių naudojimą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, CPT pažymėjo, kad pagerėjo tiek reglamentavimo sistema, tiek praktika. Išliekantys trūkumai, be kita ko, yra mechaninio suvaržymo priemonių naudojimo stebėsenos trūkumas ir sistemingų pokalbių su pacientais po tokių priemonių taikymo nebuvimas“, – teigiama pranešime.

Savo atsakyme Lietuvos institucijos išdėstė priemones, kurių imtasi arba numatoma imtis rekomendacijoms įgyvendinti, įskaitant tolesnį įkalinimo įstaigų modernizavimą, naujausius bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, smurto prevencijos priemonių integravimą į įkalinimo įstaigas.