„Šokiruoja tai, kad Vakarai įvykį Baltarusijos oro erdvėje vadina „šokiruojančiu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Zacharova.

„Civilizuotų demokratijų“ gyvenimas pagal trajektoriją „Quod licet Iovi, non licet bovi“ [lot. „Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui“] jau seniai nebėra aktualus, nes prarastos kadaise pirmavusios tikros lyderystės savybės. Milijonų žmonių kraujas ir kančios visame pasaulyje Vakarų demagogams iš po kojų išmušė taburetę, nuo kurios jie pamokslaudavo“, – pareiškė URM atstovė.

„Arba turėtų šokiruoti viskas: nuo Bolivijos prezidento lėktuvo priverstinio nutupdymo Austrijoje JAV prašymu, taip pat Ukrainoje – po 11 min. trukusio baltarusių orlaivio su antimaidano aktyvistu skrydžio, arba neturėtų šokiruoti analogiškas kitų elgesys“, – pabrėžė M. Zacharova.

„Informacinių ir politinių kampanijų naudojimas tam tikro suvokimo formavimui per žiniasklaidą norimo efekto nebeduoda – [interneto] tinklas prisimena visus „tvarkos prižiūrėtojų ir moralės sergėtojų“ įvykdytus smurtinius pagrobimus, priverstinius nutupdymus ir neteisėtus areštus“, – pridūrė ji.

Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.

Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.

Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.

Kremlius „neturi informacijos“

Tuo metu Kremliaus pareiškė neturįs duomenų apie Rusijos pilietės sulaikymą po lėktuvo nutupdymo Minske, bet pabrėžė, kad pasitvirtinus tokiai informacijai Baltarusija privalėtų informuoti Maskvą.

„Ne, Kremlius neturi jokios informacijos. Bet, vėlgi, pagal tarptautines normas Baltarusija informuos mūsų ambasadą apie Rusijos ar Rusijos piliečių sulaikymą“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Jis taip pat buvo paklaustas, ar Kremlius kontaktavo su Minsku šiuo klausimu.

„Kremlius to neužsiima. Konsulinės paslaugos Rusijos piliečiams užsienyje yra visiškai ir tiktai Užsienio reikalų ministerijos prerogatyva. Kuomet įvykdomi tokie sulaikymai, šalis, kur tai įvyksta, tiesiog privalo informuoti Rusijos atstovybę užsienyje“, – atsakė D. Peskovas.

Jis pažymėjo, kad Kremlius neturi informacijos, „kas išskrido, iš kur išskrido, kokios buvo priežastys“.

Atsakydamas į patikslinamąjį klausimą, ar Maskva prašys pateikti tokių duomenų, pareigūnas atsakė: „Turime aviacijos institucijas, tai jų prerogatyva.“

Jis yra prižiūrimas medikų ir laikosi saviizoliacijos taisyklių, sakė atstovas. Jis junta nesunkius ligos simptomus, įskaitant kosulį, tačiau jo būklė stabili.

Boliviją 13 metų valdęs E. Moralesas tviteryje padėkojo jam gero linkintiems žmonėms ir sakė, kad jaučiasi gerai.

Po sugrįžimo į šalį iš Argentinos, kur buvo pasitraukęs po prieš jį kilusių protestų dėl ginčijamo perrinkimo, E. Moralesas šiuo metu vadovauja kairiųjų partijai „Judėjimas už socializmą“ (MAS), vykdančiai rinkimų kampaniją prieš kovą vyksiančius regioninius rinkimus.

Jis pastaruoju metu dalyvavo daugybėje viešų renginių, tačiau juose retai dėvėjo veido kaukę, skelbė žiniasklaida.

Bolivijoje, turinčioje apie 11 mln. gyventojų, iš viso užfiksuota beveik 177 tūkst. COVID-19 atvejų. Nuo ligos sukeliamų komplikacijų mirė apie 9,5 tūkst. žmonių.

Šalis neseniai pranešė apie atvejų paros prieaugio antirekordą, viršijusį 2 tūkst. Tai didžiausias lygis nuo praėjusių metų kovo.

Pirmasis indėnų kilmės Lotynų Amerikos prezidentas E. Moralesas po ketvirto perrinkimo, kurį lydėjo kaltinimai rezultatų klastojimu, spaudžiamas masinių protestų ir kariuomenės, 2019 metų pabaigoje atsistatydino ir išvyko į Argentiną.

Dabar E. Moralesą iki sienos palydėjo Argentinos vadovas Alberto Fernandezas. Prieš žengdamas pasienio tiltu, E. Moralesas sakė: „Dalis mano širdies lieka Argentinoje“. Jis padėkojo A. Fernandezui, kuris „išgelbėjo jam gyvybę“.

E. Moralesas vyks į tris dienas truksiančią 1 000 km ilgio kelionę į Čimorės miestą, kuris laikomas buvusio prezidento rinkėjų bastionu.

Po savo partiečio Luiso Arcės pergalės Bolivijos prezidento rinkimuose spalio viduryje E. Moralesas paskelbė, kad grįš į tėvynę. Prieš dvi savaites atšaukus arešto orderį dėl terorizmo ir maišto, parvykti jam kliūčių neliko. E. Moraleas valdė Boliviją 13 metų.

„Anksčiau ar vėliau aš sugrįšiu į Boliviją, tai neginčijama', – sakė E. Moralesas per spaudos konferenciją Buenos Airėse.

„Mano didelis troškimas yra sugrįžti į Boliviją ir visą savo regioną. Tai tik laiko klausimas“, – kalbėjo buvęs prezidentas.

E. Moralesas buvo nuverstas po to, kai jo pergalė 2019 metų prezidento rinkimuose išprovokavo protestus dėl įtariamo rinkimų rezultatų klastojimo, ir galiausiai jie buvo anuliuoti.

Dokumento nuotrauką tviteryje paskelbė Bolivijos vidaus reikalų ministras Arturas Murillas.

Kaip sakoma dokumente, sprendimas išduoti orderį buvo priimtas tiriant maišto kurstymo, terorizmo ir terorizmo finansavimo bylą. Kaip teigia prokuratūra, ši priemonė reikalinga tam, kad buvęs valstybės vadovas „atvyktų į apklausą ir duotų parodymus“ byloje. Dokumente taip pat rašoma, kad sulaikyti E. Moralesą gali „bet kuris kompetentingas valstybės tarnautojas“.

Bolivijoje spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo tuometis valstybės vadovas E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas Carlosas Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai.

Po tris savaites trukusių protestų E. Moralesas lapkričio 10 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu. Palikti savo postą jį anksčiau paragino ginkluotosios pajėgos, opozicija ir profsąjungos. Po valstybės vadovo atsistatydino ir viceprezidentas Alvaras Garcia Linera.

Būgštaudamas dėl savo gyvybės, E. Moralesas lapkričio 12 d. atvyko į Meksiką, kurios valdžia jam suteikė politinį prieglobstį. Tą pačią dieną opozicijai atstovaujanti Bolivijos Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez pasiskelbė laikinąja prezidente ir paskyrė ministrų kabinetą.

Gruodžio 12 d. E. Moralesas atvyko į Argentinos sostinę, kur jam jo paties prašymu buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o ne politinis prieglobstis.

„Jeigu jie nori surengti laisvus rinkimus, tegul nutraukia politinį persekiojimą ir leidžia man grįžti į Boliviją. Aš nekelsiu savo kandidatūros“, - pareiškė jis per spaudos konferenciją jam prieglobstį suteikusios Argentinos sostinėje.

Anksčiau Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Anez pranešė, kad artimiausiomis dienomis bus išduotas E. Moraleso arešto orderis pagal kaltinimą terorizmu ir kurstymu maištauti.

Bolivijoje spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo tuometis valstybės vadovas E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas Carlosas Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai.

Po tris savaites trukusių protestų E. Moralesas lapkričio 10 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu. Palikti savo postą jį anksčiau paragino ginkluotosios pajėgos, opozicija ir profsąjungos. Po valstybės vadovo atsistatydino ir viceprezidentas Alvaras Garcia Linera. Savo postų taip pat atsisakė keli ministrai ir kai kurie parlamento nariai.

Būgštaudamas dėl savo gyvybės, E. Moralesas lapkričio 12 d. atvyko į Meksiką, kurios valdžia jam suteikė politinį prieglobstį. Tą pačią dieną opozicijai atstovaujanti Bolivijos Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez pasiskelbė laikinąja prezidente ir paskyrė ministrų kabinetą.

Gruodžio 12 d. E. Moralesas atvyko į Argentinos sostinę, kur jam jo paties prašymu buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o ne politinis prieglobstis.

Naujojo Bolivijos prezidento rinkimų data kol kas nepaskirta.

Vidaus reikalų ministras Arturo Murillo (Arturas Muriljas) pateikė skundą federaliniams prokurorams La Pase dėl eksprezidento. E. Moraleso šalininkai jau kelias savaites trikdo susisiekimą pagrindiniais keliais, jungiančiais La Pasą ir kitus didžiuosius miestus su žemės ūkio regionais, todėl Bolivijoje pradėjo reikštis didelis maisto ir degalų stygius.

„Siekiame maksimalios bausmės už maišto kurstymą ir terorizmą“, – pareiškė ministras.

Jei E. Moralesui, kuris lapkričio 10 dieną atsistatydino ir pabėgo į Meksiką, bus pareikšti kaltinimai ir bus pripažinta jo kaltė, jam gresia iki 30 metų kalėjimo.

Teisinių veiksmų prieš E. Moralesą, kuris buvo pirmasis Bolivijos prezidentas indėnas, imtasi Kongresui svarstant, kada rengti naujus rinkimus. Naujas balsavimas būtinas siekiant numalšinti kelias savaites trunkančius neramumus, prasidėjusius po ginčijamų spalio 20-osios rinkimų.

Ketvirtos kadencijos prezidento poste siekęs E. Moralesas skelbė savo pergalę rinkimuose, bet opozicija tvirtino, kad balsavimas buvo suklastotas.

Vašingtone įsikūrusi Amerikos valstybių organizacija (OAS), stebėjusi praeitą mėnesį vykusį balsavimą, nustatė pažeidimų.

Nuo praeito mėnesio besitęsiančių neramumų aukų bendras skaičius šią savaitę pasiekė 32. 17 žmonių žuvo per susirėmimus su saugumo pajėgomis, prieš vyriausybę nusiteikusiems protestuotojams užblokavus pagrindinius kelius.

„Leiskite mums valdyti“

E. Moralesas kaltina Bolivijos saugumo pajėgas vykdant jo šalininkų indėnų „genocidą“ ir ragina tarptautinę bendruomenę imtis dėl to veiksmų.

A. Murillo trečiadienį žurnalistams paleido pokalbio telefonu įrašą, kuriame esą girdėti, kaip E. Moralesas duoda nurodymus Bolivijos opozicijos judėjimo lyderiui.

„Nepraleiskit maisto į miestus. Blokuosime, iš tikrųjų apsupsime [miestus]", – sako įraše girdimas asmuo, kuris, anot A. Murillo, yra E. Moralesas.

Bolivija pareiškė oficialų protestą Meksikai dėl šių E. Moraleso komentarų, kurie esą prieštarauja jo politinio prieglobsčio turėtojo statusui, ketvirtadienį nurodė Užsienio reikalų ministerija.

E. Moralesas, kuris tvirtina tapęs perversmo auka, kai prarado saugumo pajėgų paramą, ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad laikinosios vyriausybės bandymas paduoti jį į teismą yra „farsas“.

Bolivijos generalinis prokuroras Juanas Lanchipa (Chuanas Lančipa) penktadienį sakė prašysiantis Užsienio reikalų ministerijos „informuoti Meksikos pareigūnus apie pradedamą tyrimą“ dėl E. Moraleso.

Laikinoji šalies prezidentė Jeanine Anez (Dženinė Anjes) savo ruožtu penktadienį paragino prieš vyriausybę nusiteikusius protestuotojus „leisti mums valdyti“ ir nutraukti kelių blokadas La Paso apylinkėse.

Taip ji kalbėjo praėjus dienai po to, kai policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus iš indėnų bendruomenės, surengusius mieste procesiją su penkių žmonių, žuvusių per susirėmimus vienos degalų gamyklos prieigose, karstais. Iš viso per tą incidentą žuvo aštuoni žmonės.

Ji pridūrė, kad E. Moraleso partijai bus leidžiama dalyvauti balsavime.

Kol kas neaišku, ar Bolivijos rinkimų pareigūnams teks oficialiai uždrausti E. Moralesui dalyvauti rinkimuose.

Bolivijos kairiųjų prezidentas E. Moralesas sekmadienį paskelbė atsistatydinantis, kai neteko kariuomenės ir policijos palaikymo po tris savaites vykusių audringų protestų dėl ginčijamos jo pergalės rinkimuose, per kuriuos, anot stebėtojų iš Lotynų Amerikos valstybių, nebuvo išvengta daugybės pažeidimų.

„Jei žmonės manęs paprašys, esame pasirengę grįžti sutaikinti“ šalies, per spaudos konferenciją Meksike pareiškė kairuoliškų pažiūrų E. Moralesas. Į Meksiką, suteikusią Bolivijos eksprezidentui politinį prieglobstį, jis atvyko antradienį.

E. Moralesas ragino siekti „nacionalinio dialogo“, kuris išspręstų krizę Bolivijoje, ir atmetė laikinosios prezidentės Jeanine Anez (Džaninės Anjes) legitimumą.

E. Moralesas atsistatydino praradęs kariuomenės paramą, staiga palikdamas šalį be lyderio. Dešimtys pareigūnų ir ministrų taip pat atsistatydino; kai kurie jų pasiprašė prieglobsčio užsienio šalių ambasadose.

Atsistatydinus viceprezidentui Alvaro Garciai Linerai (Alvarui Garsijai Linerai), Senato pirmininkui ir žemųjų Kongreso rūmų pirmininkui, arčiausiai aukščiausio šalies posto atsidūrė J. Anez.

Antradienį Kongreso sesijoje nesusidarė reikiamo kvorumo, nes daug parlamentarų neatvyko dėl blokadų ir E. Moraleso šalininkų protestų, todėl J. Anez pati pasiskelbė laikinąja prezidente, o Konstitucinis Teismas vėliau tai patvirtino.

Įstatymų leidėjai buvo sukviesti oficialiai įforminti E. Moraleso atsistatydinimo praėjusį sekmadienį ir patvirtinti 52 metų Jeanine Anez (Džaninės Anjes) laikinąja prezidente.

Sesijoje nesusidarė reikiamo kvorumo, nes daug parlamentarų neatvyko dėl blokadų ir E. Moraleso šalininkų protestų, todėl J. Anez pati pasiskelbė laikinąja prezidente, o Konstitucinis Teismas vėliau tai patvirtino.

„Norime kuo greičiau surengti naujus rinkimus“, – pareiškė J. Anez Kongresui, dalyvaujant tik E. Moraleso oponentams.

„Mes dėl to įsipareigojome šaliai ir, žinoma, tai tesėsime“, – sakė ji.

Vėliau laikydama Bibliją ir ant juodo švarko užsidėjusi prezidento juostą, senatorė iš vyriausybės rūmų balkono kreipėsi į savo šalininkus.

Anksčiau antradienį J. Anez išreiškė įsitikinimą, kad Senate susidarys kvorumas, kuriam reikėjo 19 iš 36 senatorių.

E. Moralesas iš Meksikos socialiniame tinkle „Twitter“ iš karto pasmerkė tai, ką pavadino „niekšiškiausiu, niekingiausiu perversmu per visą istoriją“.

E. Moralesas sakė, kad J. Anez „pasiskelbė laikinąja prezidente be įstatymų leidžiamosios valdžios kvorumo, apsupta bendrininkų grupės“.

Didžiausios partijos – E. Moraleso „Judėjimo socializmo link“ (MAS) – lyderiai paprašė garantijų, kad galėtų dalyvauti sesijoje, bet į ją neatvyko.

Nauji susirėmimai

Iškart po Kongreso sesijos saugumo pajėgos per susirėmimus La Paso gatvėse panaudojo ašarines dujas.

Centristų kandidatas Carlosas Mesa (Karlosas Mesa), itin nedideliu skirtumu pralaimėjęs E. Moralesui per opozicijos kritikuojamus, spalio 20-ąją įvykusius prezidento rinkimus, per tviterį pasveikino J. Anez, kuri pažadėjo, jog nauja vyriausybė bus suformuota iki sausio 22-osios.

Įtakinga opozicijos figūra Luisas Fernandezas Camacho (Luisas Fernandesas Kamačas), rytinio Santa Kruso departamento regioninis lyderis, paskelbė atšaukęs streikus ir blokadas, prieš tris savaites pradėtus protestuojant prieš ginčijamą E. Moraleso perrinkimą.

E. Moralesas atsistatydino praradęs kariuomenės paramą, staiga palikdamas šalį be lyderio. Dešimtys pareigūnų ir ministrų taip pat atsistatydino; kai kurie jų pasiprašė prieglobsčio užsienio šalių ambasadose.

Atsistatydinus viceprezidentui Alvaro Garciai Linerai (Alvarui Garsijai Linerai), Senato pirmininkui ir žemųjų Kongreso rūmų pirmininkui, arčiausiai aukščiausio šalies posto atsidūrė J. Anez.