Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.
Skolintis – prastas sprendimas
„Nuolatinis pinigų stygius kelia ilgalaikį stresą, pasireiškiantį menkavertiškumo, nevilties, pykčio, nerimo išgyvenimais, jis gali sukelti depresiją. Tada sunkiau susitelkti darbui, vyrauja negatyvus požiūris į supančią aplinką, prarandamas perspektyvos jausmas, žmogus iš nevilties gali ieškoti išeičių, kurios ne visada bus konstruktyvios“, – sako E. Ilgiuvienė.
„Swedbank“ Finansų instituto duomenys rodo, kad per pastaruosius metus su situacija, kuomet namų ūkiui pritrūko pajamų padengti reguliarias kasdienio gyvenimo išlaidas, susidūrė 41 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip tuomet elgiasi gyventojai? Remiantis tyrimo rezultatais, didesnė dalis (55 proc.) susidūrusiųjų su pajamų trūkumu stengiasi gyventi taupiau, atsisako tam tikrų išlaidų, tačiau 39 proc. tokių gyventojų skolinasi iš giminių ar pažįstamų, beveik dešimtadalis net priima finansiškai rizikingą sprendimą imti greitąjį kreditą.
„Žmogui, nesuduriančiam galo su galu, reikėtų ieškoti tvirtybės pakeisti darbą į geriau apmokamą, ir jei tam reikia išmokti naujos profesijos ar amato – reikia ryžtis tai padaryti. O jei skolintis pinigų, tai būtent tam tikslui, nes tokia skola atsipirks su kaupu“, – komentuoja psichologė.
Išlaidiesiems siūlo laiku sustoti
Remiantis tyrimu, daugiau nei pusė (61 proc.) Lietuvos gyventojų sako savo finansus planuojantys nuolat. Likusi dalis to nedaro arba finansus planuoja tik kartais. Tai rodo, kad dalis gyventojų su sunkumais susiduria ir dėl to, kad nesuvaldo savo pinigų srautų. „Kita žmonių grupė – tai gyventojai, kurių poreikiai didėjant pajamoms auga kaip ant mielių ir netgi lenkia jų pajamų augimo tempus. Pagrindinis patarimas tokiems žmonėms – laiku sustoti išlaidauti ir saiko jausmas“, – pataria psichologė E. Ilgiuvienė.
Taupymas ar pajamų didinimas?
Įprastos išeitys atsidūrus įtemptoje finansinėje situacijoje yra arba taupyti, arba ieškoti būdų didinti pajamas. Tačiau kas tinka vieniems, ne visada gali tikti kitiems. Pasak E. Ilgiuvienės, nerimastingiems, nelinkusiems rizikuoti, nemėgstantiems pokyčių ir iššūkių žmonėms yra lengviau taupyti. O didinti pajamas mėgsta kitokios asmenybės. Tai labiau savimi pasitikintys žmonės, kuriems pajamos siejasi su galia, valdžia ir galimybėmis.
Finansiškai saugus – kas penktas
„Swedbank“ Finansų instituto duomenys rodo, kad visiškai santaupų neturi 12 proc. Lietuvos namų ūkių. Dešimtadalis netekę reguliarių pajamų neišgyventų vieno mėnesio, 17 proc. padengtų būtinąsias išlaidas tik vieną mėnesį. Dar po 13 proc. turi santaupų dviem ir trims mėnesiams.
„Bazinį ir žmogui labai reikalingą finansinio saugumo jausmą paprastai suteikia tokio dydžio santaupos, už kurias jis galėtų išgyventi bent pusę metų. Tokį ar didesnį rezervą yra sukaupęs tik kas penktas Lietuvos gyventojas“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Nuo ko pradėti?
„Pirmiausia reikėtų pasigilinti į savo pajamų ir išlaidų balansą ir susiplanuoti biudžetą. Tai atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau dauguma lietuvių sako tai darantys intuityviai. Net 68 proc. pajamų ir išlaidų sąvado niekur nefiksuoja, neužsirašo, o tai daryti vertėtų, nes tai padeda numatyti tolesnius finansinius žingsnius“, – sako „Swedbank“ finansų instituto vadovė.
Kitas žingsnis – įsivertinti taupymo ir pajamų didinimo galimybes. „Jei išlaidų eilutę jau valdote tvirta ranka, reikia pažvelgti ir į pajamas. O čia jau veikia ne tik finansinės drausmės, bet išsilavinimo, gebėjimų ir psichologinės tvirtybės argumentai“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Psichologė E. Ilgiuvienė prie tokių priskiria ne tik gebėjimą keistis, ieškoti naujų veiklos sričių, bet ir išlaikyti sveiką požiūrį į pinigus: „Žmogui svarbu nesutapatinti savo pajamų su asmenine verte“, – teigia specialistė.
Svarbu pagrindas po kojomis
Taupymo tikslų bei priemonių pasirinkimas, protingas skolinimasis – jau trečias ir ketvirtas žingsniai. „Kuo toliau esate pažengę finansų srityje, tuo daugiau sprendimo galimybių, pasirinkimo ir laisvės turite, tad apie kiekvieną kitą žingsnį galima kalbėti vis daugiau. Bet kol kas žiūrint į Lietuvos žmonių įpročius, labiausiai norisi palinkėti neturintiems finansinio rezervo rasti galimybių jį sukaupti“, – apibendrina J. Cvilikienė.
Psichologė E. Ilgiuvienė pritaria, kad su finansiniu rezervu atsirandantis saugumas atvertų žmonėms kitokį matymą ir galimybes. „Finansinis saugumas ypač svarbus tiems, kurie jau yra patyrę nepriteklių. Bendrąja prasme saugumo jausmas leidžia žmogui atsipalaiduoti ir augti, vystytis, atskleisti savo geriausias savybes, su viltimi žiūrėti į ateitį ir teigiamai vertinti aplinką“, – pabrėžia psichologė.
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu Lietuvos gyventojų tyrimą dėl namų ūkio biudžeto valdymo šių metų kovo mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1012 18–75 m. amžiaus respondentų.
