Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ir ilgaamžę veiklą bei pasiekimus jiems įteikiamos „Fortūnos“ statulėlės, padėkos bei miesto premijos.

Gražia tradicija tapę „Fortūnų“ apdovanojimai skaičiuoja jau beveik tris dešimtmečius. Pirmąkart šis iškilmingas renginys Kaune surengtas 1996-aisiais.

Apdovanojimų vaizdo įrašas:

Nors tai yra viena konkreti – kovo 27 – diena, jai skirti renginiai šiemet Kaune, kaip niekada anksčiau, vyksta visą savaitę – nuo kaunietiškų apdovanojimų „Fortūnos“, įvykusių savaitės pradžioje, iki sekmadienį šiemet Europos kultūros sostine tapusiame Kaune vyksiančios „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijos sekmadienį.

Šiemet švęsti kaip niekada sudėtinga. Jau praėjusiais metais, karantino laikotarpiu, buvo keblu tai daryti, o šiandien dar sunkiau, kasdien regint kraupius reportažus iš bombarduojamos Ukrainos, kur žudomi ne tik žmonės, bet naikinamas ir kultūrinis paveldas, kurio sąraše ir šimtamečiai teatrai. Kyla keistų anksčiau nekildavusių klausimų, kaip derėtų ar nederėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kyla noras iš naujo persvarstyti patį žodį „švęsti“ – ką iš esmės jis reiškia? Ir dar švęsti teatrą.

Siūlomų apibrėžimų galima surasti ne vieną: viena menininkų, kritikų, kitų kultūros atstovų dalis siūlo nepasiduoti nerimui, baimei ir tiesiog dirbti kasdienius darbus, organizuoti įprastus renginius, kūrybą laikant protestu; kiti skatina kuo dažniau lankytis teatre, kuris leidžia bent jau kuriam laikui užsimiršti, priešinantis slogiai atmosferai ir atgauti tai, kas yra bandoma iš mūsų atimti brangiausia, – laisvės pojūtį. Dar kiti susitelkia į pagalbą ukrainiečių kultūros lauko žmonėms ir suteikia apgyvendinimą ar pasiūlo darbo vietą, jusdami, kad juos vienija ne vien laisvės siekis ar žmogiškumas, bet ir meilė teatrui. Dar kiti pasiduoda kraštutinėms nuotaikoms – arba nereikalingumo, beprasmiškumo pojūčiui, arba apsimeta, kad nieko nevyksta.

Kokia teatro reikšmė buvo karantino metu kalbėta ne sykį, karo akivaizdoje ji tik stiprėja, teatras dar labiau mus skatina išlikti stiprius, saugoti ir skleisti žmogiškumą.

Svarstant apie šventės prasmę ir (ne)būtinybę šiuo sudėtingu laikotarpiu, atsitiktinai į rankas pateko Lietuvos tarpukario spauda. Joje galima rasti minimų įvairių tarptautinių dienų, net ir Tarptautinę taupymo dieną. Kas labiausiai patraukia dėmesį – atvirumas, priėmimas realybės tokios, kokia ji yra, ir labai konkretūs pasiūlymai, kaip derėtų paminėti vieną ar kitą dieną, spręsti opią problemą.

Pavyzdžiui, tame pačiame Tarptautinei taupymo dienai skirtame tekste rašoma: „Taupymas išdirba tvirtą žmogaus valią, nukala stiprų žmogaus būdą. Tas labai svarbu, nes tik stipraus būdo žmonės yra atsparūs kovoje dėl kultūriško ir medžiagiško savo tautos savarankiškumo. Mūsų šalis kultūriškai ir ekonomiškai atsilikusi. Kad pasivytume kitas ūkiškai ir kultūriškai turtingas šalis, turime dvigubai dirbti ir taupyti. Jei tik kiekvienas mūsų šalies gyventojas kiekvieną savaitę sutaupytų tik po 10 ct., tai per savaitę visa šalis sutaupytų 250 000, per mėnesį 1 mln. litų, per metus daugiau 12 mln. litų“ (Specialus tarptautinei taupymo dienai skirtas leidinys, publikuotas Kaune, apie 1930 m.).

Paradoksalu, tačiau perskaityti kone prieš šimtmetį parašyti žodžiai niekaip neišėjo iš galvos ir mąstant apie Teatro dienos šventę, kuri pradėta švęsti nuo 1962 m. Regis, šiandien esame stipresni kultūriškai ir ekonomiškai, tačiau vis dar juntamas atotrūkis nuo Vakarų Europos šalių. Labiau įsisąmonę šiuos žodžius galėtume būti kur kas turtingesni, ypač kultūriškai. Jeigu vietoje pinigų įrašytume matytų spektaklių pavadinimus ir per mėnesį pažiūrėtume bent po vieną spektaklį, rezultatai taip pat nustebintų.

Apie teatro naudą žmogui galima kalbėti ilgai, kalbant labai apibendrintai, kiekvienas spektaklis – čia ir dabar išgyvenamas kito žmogaus likimas, mokykla, kurioje mokomasi iš kitų dramatiškų klaidų, dalijimasi patirtimi, žiniomis, išmintimi, galbūt net ir atsakymais į egzistencinius klausimus. Kiek viso šio neįkainojamo turto galėtume sukaupti per metus ir metų metus, taip keisdamiesi patys ir keisdami šalies gyvenimą?! Atrodo, skamba banaliai, tačiau akivaizdu, kad tai vis pasimiršta, į pirmą vietą mums iškeliant švenčių pompastiškumą, neretai iššaukiančiomis išorinėmis priemonėmis, žinomomis pavardėmis ar tarptautiškai skambančiomis įmantriomis frazėmis, dirbtinai sukuriant renginio ar tam tikros datos vertę.

Tarpukario spaudoje galima aptikti ir kitų atvirų, inspiruojančių tekstų, skirtų kitoms progoms, ne konkrečiai kuriai nors tarptautinei dienai. Tarkim, švaros ar blaivybės dienoms. Neretai būdavo skelbiamos akcijos – savaitė blaivybėje ar tvarkingoje aplinkoje, panašiai kaip šiais metais turime teatrui skirtą savaitę. Keli įsiminę tekstai, aistringai akcentuojantys išorinės ir vidinės švaros svarbą, nors tiesiogiai ir nesusiję su teatru, skatina permąstyti paprastus ir puikiai žinomus dalykus.

Vienas autorių (pasirašęs A.R.) net siūlęs kultūrinti žmones pasitelkiant policiją. Kauno (kartu visos šalies) gyventojų kultūrą dienraštyje „Lietuva“ jis apibūdino taip: „Mūsų miestelėnai, dargi inteligentai, dažnai neturi įgimto švaros ir tvarkos pamėgimo. Gimę kartais nešvarume, jie nešvariai ir netvarkingai gyvena ir tuo patenkinti. <...> Kas paprato, tas nemato. Kitam tas duria akį, nelyginant, papirosgalis, pamestas vidury bažnytinės aslos. Tretiems įkišk papirosą į pačią nosį ir tai nepastebės. <...> Antai Kaune Dailės Paroda pakabino savo drobinę iškabą skersai Mickevičiaus gatvės. Vėjo imta ir suplėšyta ją bematant. Taip ji iki parodos pabaigos kabojo. O kad policija imtų ir p. dailininkus paštropuotų kiek, tai jiems kitą syk ir tokiek mažmožiai parūpėtų“ („Lietuva“, 1926 m., gegužės 1 d.).

Pasiūlymas policijai žmones kultūrinti prievarta kelia šypseną, nors gal ir iš tiesų būtų efektyvus. Eini Laivės alėja ir sutinki pareigūną, kuris tau liepia eiti į kurio nors spektaklio premjerą!.. Kokia teatro reikšmė buvo karantino metu kalbėta ne sykį, karo akivaizdoje ji tik stiprėja, teatras dar labiau mus skatina išlikti stiprius, saugoti ir skleisti žmogiškumą. Tad norisi pakviesti švęsti Teatro dieną atkreipiant dėmesį į mažmožius, susitelkiant į paprastus, bet esminius dalykus – tiesiog nueiti į laisva valia pasirinktą spektaklį, priimti jo siūlomą galimybę apsišvarinti iš vidaus, o išėjus iš jo apsidairyti po miestą ir pamąstyti, ką galėtume jame pakeisti, kad taptume dar kultūriškai turtingesni.

Įvertinusi Kauno kultūros organizacijų pasiūlymus Kauno profesionalaus teatro meno premijoms, peržiūrėjusi 2021 m. Kauno teatrų pastatymus, komisija (Beata Baublinskienė, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Ina Pukelytė, Danielius Sodeika, Rūta Mažeikienė) skyrė šešis Fortūnos apdovanojimus ir penkis diplomus.

Fortūnomis apdovanotos kompozitorė Zita Bružaitė už operą vaikams „Guliverio kelionės“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras), solistė Gabrielė Bukinė už Violetos Valeri vaidmenį operoje „Traviata“ (rež. A.Cholina) ir Donos Fiorilos vaidmenį operoje „Turkas Italijoje“ (rež. A.Vaarikas) – abu spektakliai rodomi Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Iš dramos meistrų žiuri išskyrė aktoriaus Dainiaus Svobono darbą – Pero Giunto vaidmenį spektaklyje „Peras Giuntas“ (rež. C.Polgáras, Nacionalinis Kauno dramos teatras). Fortūnomis įvertinti dailininkė Giedrė Brazytė už spektaklio „Dievų miškas“ scenografiją (rež. A.Sunklodaitė, Kauno valstybinis lėlių teatras), spektaklio vaikams „Emilių Emilis“ kūrybinė grupė (rež. A.Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir šokio spektaklio „Prarasti / Namai toli nuo namų“ kūrybinė grupė (chor. K.Ponties, Kauno šokio teatras „Aura“).

Už ilgametį indėlį į Kauno ir Lietuvos teatro meną Padėkos Fortūna skirta aktorei Doloresai Kazragytei.

Diplomai įteikti interaktyviojo spektaklio jaunimui „Pasaulio Bamba“ kūrybinei grupei (rež. A.Sunklodaitė, Nacionalinis Kauno dramos teatras), spektaklio „bowel“ kūrybinei grupei (rež. N.Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras), šokio spektaklio vaikams „Aš kaip ir tu“ kūrybinei grupei (rež. I.Jackevičiūtė, Kauno šokio teatras „Aura“), 7 salų miesto performansų grandinės „Pinokeys judėjimas“ kūrybinei grupei (rež. I.Puišytė-Šidlauskienė, šokio trupė „Ulna“) ir kompozitoriui Mantvydui Pranuliui už patyriminę šiuolaikinę operą „S‘Anatomia“ ("Kosmos Theatre" ir Kauno miesto kamerinis teatras).

Prakalbins šešėlius

Programoje – spektaklių mažiesiems ir suaugusiesiems transliacijos, virtualiosios parodos, dirbtuvės ir smagūs pramoginiai renginiai – tikslus laikas ir sąlygos skelbiamos tinklalapyje www.fortunos.lt.

Tarp nemokamų renginių – šešėlių teatro "Budrugana Lietuva"  pamokos, kurias ves aktorės Eglė Agota Matulytė ir Adelina Skalandytė. Šių dirbtuvių metu dalyviai iš arčiau susipažins su rankų šešėlių teatro technika ir patys pabandys sukurti personažus.

"Budrugana Lietuva" – rašytojo, režisieriaus Vytauto V.Landsbergio 2014 m. suburta profesionalių aktorių trupė, vienintelis profesionalų kolektyvas, kuriantis ir vaidinantis spektaklius, į kuriuos įtraukia unikalią, retai naudojamą rankų šešėlių teatro techniką.

Pirmeiviams atminti

100 metų jubiliejų minintis Valstybės teatras (dabar Kauno valstybinis muzikinis teatras) yra neatsiejama Kauno istorijos ir kultūros dalis, žmonių širdyse užimanti itin svarbią vietą. Kauno miesto muziejus, norėdamas paminėti šią iškilmingą progą, rengia trijų dalių virtualiąją parodą, pristatančią lietuviškus sceninius veikalus Kaune – operas, baletus, operetes ir miuziklus.

Pirmoje parodos dalyje apžvelgiamos lietuviškos operos ir baletai, pastatyti Valstybės teatre 1921–1939 m. Tai stipriai romantizuoti, istorinio-patriotinio arba tautosaka pagrįsto turinio veikalai, ugdę lietuvių sąmoningumą ir tautiškumą. Svarbu paminėti, kad pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiais lietuviškos operos buvo siejamos su šalies valstybingumu, o daugumos jų premjeros vykdavo vasario 16 d. Parodą galima rasti virtualiojo turinio platformoje virtualus.kaunomuziejus.lt

Mano tėvai tokiu metu jau turėjo dešimtmetį mane, darbus, namą ir šunį, o aš vis dar neišsipildęs „start-up’eris“, gyvenantis su dar penkiais tokiais pat neišsipildžiusiais kambariokais.

Seniesiems teatralams, profesionaliojo lietuviško teatro krikštatėviams, skiriama ir Kauno apskrities bibliotekos parengta paroda "Lietuvos teatro pirmeiviai". Bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus vyresniosios bibliografės Elvyros Markevičiūtės parengtą projektą galima išvysti ir virtualiai.

"Parodoje pristatomi ir pirmeiviams skirti šiandienos teatralų pagarbos ženklai. Nors dėl pandemijos savo 100-mečio jubiliejų Lietuvos scena pasitiko užvertomis durimis, jos lopšys – Nacionalinis Kauno dramos teatras deramai paminėjo savo pirmtakus. Jaunieji aktoriai suvaidino Gyčio Padegimo parašytą ir režisuotą komišką dramą "Pirmeiviai", pasakojančią apie pirmojo spektaklio gimimą, o teatro prieigose veikia meninių objektų paroda, pristatanti įvairialypę teatro istoriją", – apie virtualiąją ekspoziciją pasakoja E.Markevičiūtė.

L.Truikio ir M.Rakauskaitės namai kviečia į edukacinę programą "OP! – era namuose", skirtą šeimoms. Programa vyks "Zoom" platformoje, jos metu bus supažindinama su opera, pasakojamos linksmos istorijos apie scenografą Liudą Truikį ir jo draugę operos solistę Marijoną Rakauskaitę, bus rodomi filmukai ir komiksai. Edukaciją ves Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus edukatorės Dalia Bieliūnaitė ir Rūta Klevaitė.

D. Stankevičiaus nuotr.

Įžanga į premjerą

Kovo 23 d. Kauno kamerinis teatras kviečia į spektaklį-skaitymą: virtualiojoje scenoje – Kristinos Marijos Kulinič pjesė "Tikslai ir uždaviniai". Kūrinyje buvimas "be 5 minučių 30-ies" šiandienos pasaulyje pristatomas kaip tam tikra problema: "Mano tėvai tokiu metu jau turėjo dešimtmetį mane, darbus, namą ir šunį, o aš vis dar neišsipildęs "strat-up’eris", gyvenantis su dar penkiais tokiais pat neišsipildžiusiais kambariokais."

Įkvėpta nugirsto pokalbio apie gyvenimo tikslus, autorė nagrinėja vadinamojo neišsipildymo būseną ir "niekaip nesibaigiančią vėlyvąją paauglystę", o atsigręždama į banalias buitines situacijas reflektuoja tam tikrą labai keistą šiuolaikinės stagnacijos fenomeną.

Žinių bagažas

Šiandien Kauno miesto kamerinis teatras pristato literatūrines ir teatro žinias gilinančią edukaciją "DramaLab", skirtą 7–10 klasių moksleiviams.

Kovo 25-osios vakarą smagiame protmūšyje "Teatro dienos ringas" susitiks komandos, atstovaujančios pagrindiniams miesto teatrams – Nacionaliniam Kauno dramos, Kauno valstybiniam lėlių, Kauno valstybiniam muzikiniam, Kauno miesto kameriniam, šokio teatrui "Aura" ir "Teatronui".

Įžanga į premjerą

Teatro savaitės programoje vyko ir virtualioji premjera – Kauno miesto kamerinis teatras kartu su Frankofonijos mėnesiu Kaune pristatė režisieriaus Nauberto Jasinskio audiovizualinę patirtį "bowel v2.1.3".

Šį audiovizualinį kūrinį inspiravo būsima spektaklio "bowel" premjera, kurią žiūrovai gyvai išvys Kauno miesto kameriniame teatre pasibaigus karantinui. Spektaklio ir jam specialiai parašytos pjesės koncepcijos pagrindu tapo žymiojo prancūzų teatro meistro Antonino Artaud (1896–1948) teatro principai, jo kūrybinis metodas ir jo pirmoji pjesė "Kraujo purslai". Lietuvoje niekada nestatyta prancūzų menininko pjesė pateikia fantastišką žmogaus ir pasaulio sukūrimo bei sunaikinimo įvykių eigą. O N.Jasinskas nagrinėja šiuolaikinio žmogaus tapatybės efemeriškumą.

Būsimasis spektaklis "bowel" ir audiovizualinė patirtis "bowel v2.1.3" analizuoja tapatybės ir ją formuojančių kasdieninių įtakų sąveiką. Per vaizdus ir pojūčius nagrinėjama monotonija, rutina. Šios būsenos tampa veiksmo pagrindu, jas kūrinio veikėjai išgyvena siurrealistiškai komiškame pasaulyje.

Išdalys apdovanojimus

Kovo 26 d. bus tradiciškai įteikti "Fortūnos" apdovanojimai Kauno teatralams už įsimintiniausius 2020 m. scenos meno kūrinius. 1996 m. įsteigtų apdovanojimų laureatams kasmet įteikiamos skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos "Fortūnos" statulėlės, diplomai ir "Padėkos Fortūna" už viso gyvenimo nuopelnus teatro menui. "Fortūnos" apdovanojimų ceremonija yra baigiamasis Kauno mieste vykstančios Teatro savaitės renginys.

Šiemet konkurse dalyvavo septynios profesionalaus teatro įstaigos – Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno miesto kamerinis teatras, Kauno šokio teatras "Aura", Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir asociacija "Teatronas". Komisijos verdiktui jos pateikė dvylika sceninių kūrinių. Laureatus išrinko ekspertų komisija. Jos nariai yra teatrologės dr. Rūta Mažeikienė (pirmininkė), dr. Jurgita Staniškytė ir dr. Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Beata Baublinskienė ir architektas Linas Tuleikis.

Tiesioginę "Fortūnos" apdovanojimų transliaciją bus galima stebėti portale www.kaunodiena.lt ir Kauno miesto kamerinio teatro socialinių medijų paskyrose.

"Fortūnos" apdovanojimų ir Teatro savaitės organizatoriai – Kauno miesto savivaldybė bei Kauno miesto kamerinis teatras.

„Fortūnos“, primena ELTA, skiriamos Kauno teatralams už įsimintiniausius praėjusių metų (šiuo atveju – 2020 m.) scenos meno kūrinius. 1996-aisiais įsteigtų apdovanojimų laureatams kasmet įteikiamos skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos „Fortūnos“ statulėlės, diplomai bei „Padėkos Fortūna“ už viso gyvenimo nuopelnus teatro menui.

Ankstesniais metais „Fortūnų“ apdovanojimų ceremonija vykdavo Kauno rotušėje, iškilmes vėliau pratęsiant smagia teatralų eisena iki sporto arenos, kur vykdavo tūkstančius žiūrovų sutraukdavęs teatralizuotas susitikimas su krepšinio profesionalais. Deja, dėl pandemijos šįmet viskas – kitaip. „Fortūnų“ apdovanojimai bus transliuojami internetu, tiesioginę transliaciją kovo 26-ąją bus galima stebėti Kauno miesto kamerinio teatro socialinių medijų paskyrose.

Pasak šio teatro pranešimo, šiemet apdovanojimų konkurse dalyvavo septynios profesionalaus teatro įstaigos – Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno miesto kamerinis teatras, Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir asociacija „Teatronas“. Komisijos verdiktui jos pateikė dvylika sceninių kūrinių. Laureatus išrinko ekspertų komisija, – teatrologės dr. Rūta Mažeikienė (pirmininkė), dr. Jurgita Staniškytė ir dr. Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Beata Baublinskienė bei architektas Linas Tuleikis.

ELTA jau skelbė apie kai kuriuos kovo 15-ąją Kaune prasidėjusios teatro savaitės renginius, skirtus paminėti Tarptautinę teatro dieną. Šiemetinėje programoje, kurią rengė dešimt Kauno kultūros organizacijų, – dvigubai tiek scenos menui skirtų renginių, ir visus juos karantino ribojimai privertė keltis į virtualią erdvę.

Programoje – spektaklių mažiems ir dideliems transliacijos, premjeros, virtualios parodos, dirbtuvės ir net teatralų protmūšis „Teatro dienos ringas“. Tarp renginių organizatorių – šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Kauno miesto kamerinis bei kiti mažesni ar didesni, kauniečių mylimi teatrai, kuriuose lankytis žiūrovai vis dar negali.

1996 m. įsteigtų apdovanojimų laureatams kasmet įteikiamos skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos „Fortūnos“ statulėlės, diplomai bei „Padėkos Fortūna“ už viso gyvenimo nuopelnus teatro menui.

Tradiciškai apdovanojimų šventė minima Tarptautinę Teatro dieną (kovo 27 d.). Ceremonija būna baigiamasis Kauno mieste vykstančios Teatro savaitės renginys. Šiais metais dėl susiklosčiusių aplinkybių ir atšauktų renginių, apdovanojimai buvo teikiami paskutinę vasaros dieną.

Apdovanojimų konkurse dalyvavo  septynios profesionalaus teatro įstaigos – Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno miesto kamerinis teatras, Kauno šokio teatras „Aura“, Teatro klubas,  šokio trupė „Nuepiko“, Kauno valstybinis muzikinis teatras ir Nacionalinis Kauno dramos teatras. Komisijos verdiktui jos pateikė net 23 sceninius kūrinius. 14 laureatų išrinko profesionali komisija, kurios nariais buvo teatrologės Dr. Rūta Mažeikienė (pirmininkė), Dr. Jurgita Staniškytė ir Dr. Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Beata Baublinskienė ir architektas Linas Tuleikis.

Menininkai apdovanoti septyniomis „Fortūnų“ statulėlėmis. „Padėkos Fortūna“ buvo įteikta aktorei Milei Šablauskaitei už ilgametį indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną, Kauno miesto kultūrinio gyvenimo puoselėjimą, atsidavimą ir pagarbą profesijai. „Fortūnos“ statulėlės įteiktos spektaklių „Sombras“ (rež. Gintaras Varnas, Nacionalinis Kauno dramos teatras), „Supergalios“ (rež. Karolina Žernytė, Pojūčių teatras ir Kauno miesto kamerinis teatras), „Momo“ (rež. Gildas Aleksa, „Teatronas“ ir Kauno miesto kamerinis teatras) kūrybinėms grupėms.

Individualūs „Fortūnos“ apdovanojimai įteikti šokėjui Mariui Pinigiui už vaidmenį šokio spektaklyje „Perdegimas“ (šokio trupė „Nuepiko“), operos solistei Gitanai Pečkytei už Ledi Makbet vaidmenį Giuseppe Verdi operoje „Makbetas“ (rež. Gintautas Želvys, Kauno valstybinis muzikinis teatras) bei aktoriui Vytautui Anužiui už Tėvo vaidmenį spektaklyje „Sombras“.

Pasižymėję teatro menininkai apdovanoti ir septyniais diplomais. Diplomai įteikti spektaklių jauniesiems žiūrovams „7 ratai“ (rež. Ieva Jackevičiutė, Kauno miesto kamerinis teatras) ir „Superherojai“ (rež. Loreta Vaskova, Kauno miesto kamerinis teatras) kūrybinėms grupėms.

Individualius diplomus komisija paskyrė aktoriui Dariui Krapikui už režisūrą ir vaidmenį spektaklyje „Baldis ir Vivaldis“ (Kauno valstybinis lėlių teatras) ir aktoriui Matui Dirginčiui už vaidmenis spektakliuose „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ ir „Momo“ (rež. G. Aleksa, „Teatronas“ ir Kauno miesto kamerinis teatras).

Už audiovizualinio spektaklio „Mano fėjų herbariumas“ (rež. Povilas Makauskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras) sprendimus apdovanotos kostiumų dailininkė Dominyka Kačonaitė, vaizdo projekcijų dailininkė Alisa Rūta Stravinskaitė, vaizdo projekcijų dailininkė Oliwiai Szanajca-Kossakowska ir kompozitorė Gabija Gaigalaitė.

Nepastebėti neliko ir muzikos autoriai. Už muziką spektakliams „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ ir „Momo“ (rež. G. Aleksa, „Teatronas“ ir Kauno miesto kamerinis teatras) apdovanotas kompozitorius Jokūbas Tulaba. Taip pat diplomą gavo muzikos grupė „Kaunas Zoo“ už muziką spektakliui „Kaunas Zoo“ (choreografė Birūta Letukaitė, Kauno šokio teatras „Aura“).

Apdovanojimų iškilmes režisavo ir vedė teatro ir kino aktorius, režisierius, TV laidų vedėjas Andrius Žiurauskas. Apdovanojimuose repo improvizacijomis džiugino „Freestarz“, grojo pianistė Ieva Dūdaitė-Radžiūnė, šoko Kauno šokio teatras „Aura“, o veiksmą scenoje reguliavo šokėjo Andriaus Stakelės ir cirko artistų Džiugo Kunsmano bei Adriano Carlo Bibiano kuriami personažai. Renginį organizavo Kauno miesto kamerinis teatras ir Kauno miesto savivaldybė.

1996 m. įsteigtų apdovanojimų laureatams kasmet įteikiamos skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos „Fortūnos“ statulėlės, diplomai bei „Padėkos Fortūna“ už viso gyvenimo nuopelnus teatro menui.

Renginį vedė teatro ir kino aktorius, režisierius, TV laidų vedėjas Andrius Žiurauskas. Apdovanojimuose repo improvizacijomis džiugino „Freestarz“, grojo pianistė Ieva Dūdaitė-Radžiūnė, šoko Kauno šokio teatras „Aura“, o veiksmą scenoje reguliavo šokėjo Andriaus Stakelės ir cirko artistų Džiugo Kunsmano bei Adriano Carlo Bibiano kuriami personažai.

Tradiciškai apdovanojimų šventė minima Tarptautinę teatro dieną (kovo 27 d.). Ceremonija būna baigiamasis Kauno mieste vykstančios Teatro savaitės renginys. Šiais metais dėl susiklosčiusių aplinkybių ir atšauktų renginių, apdovanojimai buvo teikiami paskutinę vasaros dieną.

Apdovanojimų konkurse dalyvavo septynios profesionalaus teatro įstaigos – Kauno valstybinis lėlių teatras, Kauno miesto kamerinis teatras, Kauno šokio teatras „Aura“, Teatro klubas, NUEPIKO šokio trupė, Kauno valstybinis muzikinis teatras ir Nacionalinis Kauno dramos teatras. Komisijos verdiktui jos pateikė net 23 sceninius kūrinius.

14 laureatų išrinko profesionali komisija. Jos nariai: teatrologės Dr. Rūta Mažeikienė (pirmininkė), Dr. Jurgita Staniškytė ir Dr. Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, muzikologė Beata Baublinskienė ir architektas Linas Tuleikis.

Renginio organizatoriai – Kauno miesto kamerinis teatras ir Kauno miesto savivaldybė.

Nuo 20 val. kviečiame žiūrėti tiesiogiai:

Minint Tarptautinę teatro dieną pagerbti iškiliausi praėjusių metų teatro aktoriai. Po žaismingo teatralų boulingo turnyro, visi sugužėjo į Kauno rotušę, kur įteikti „Fortūnos“ apdovanojimai. Po jų veiksmas persikėlė į Rotušės aikštę. Čia pirmą kartą kauniečiai galėjo apkabinti ir pasveikinti savo mylimiausius aktorius. Kai kurie miestiečiai teatralus pavaišino savo gamintais skanėstais, įteikė gėlių ir linkėjo kūrybinės sėkmės.

1996 m. įsteigtų apdovanojimų laureatams kasmet įteikiamos skulptoriaus Stasio Žirgulio kurtos „Fortūnos“ statulėlės ir diplomai. Šiemet fortūna nusišypsojo septyniems menininkams. Savo prizus mylimiausiems aktoriams įteikė ir jaunieji teatro kritikai.

„Keistas dalykas, bet kai aš grįžtu į Kauną, čia lydi sėkmė. Paskutinį kartą tai buvo su „Biografija: vaidinimu“, dabar – su „Natanu išmintinguoju“. Labiau džiaugiuosi dėl to, kad „Natanas“ lankomas ir mėgiamas žiūrovų. Esu šiek tiek nustebęs, kadangi tai nėra lengva tema, nelabai įprasta dramaturgija. Tai atitiko publiką ir jos širdies virpesius. Parodė, kad klasika vis dar reikalinga“, – po apdovanojimo mintimis pasidalijo režisierius Gintaras Varnas.

Padėkos „Fortūna“ už nuopelnus teatro menui įteikta Algimantui Broniui Stankevičiui. Jis sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, pelnė mažųjų žiūrovų simpatijas ir nemaža apdovanojimų. Puikiai perprasto lėlių žanro specifika A.B.Stankevičių paskatino imtis režisūrinių bandymų. Kauno lėlių teatro scenoje jis sukūrė net 67 spektaklius, kuriais skleidė gėrį, rūpinosi mažojo žiūrovo siela, kad meninė įtaiga paliestų ne tik pasaką, bet ir žmogaus gyvenimą.

„Noriu pridurti, kad aš dirbau šauniame teatre, nes pradžių pradžia būtent ir prasideda lėlių teatre“, – sakė „Fortūnos“ padėkos sulaukęs A.B.Stankevičius.

„Fortūnos“ statulėlės įteiktos:

· Šviesų dailininkui Vladimirui Šerstabojevui – už šviesų ir vaizdo instaliacijų sukūrimą spektakliui „Žydroji paukštė“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

· Režisieriui Gintarui Varnui – už spektaklių „Natanas išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir „Pagalvinis“ (Kauno miesto kamerinis teatras) režisūrą.

· Scenografui Gintarui Makarevičiui – už scenografiją spektakliui „Natanas išmintigasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

· Scenografei Julijai Skuratovai – už scenografiją ir lėles spektaklyje „Pagalvinis“ (Kauno miesto kamerinis teatras) bei lėles spektaklyje „Natanas išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

· Aktoriui Vytautui Anužiui – už Natano išmintingojo vaidmenį spektaklyje „Natanas išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras).

· Režisieriui Gildui Aleksai – už alternatyvių scenos menų erdvės „Šelteris“ įsteigimą ir joje vykdomą veiklą.