14-ą sezoną pasitinka 38-erių Natalija Kočergina, o debiutuos 24-erių Lidija Žurauskaitė ir 23-ejų Judita Traubaitė.

Vyrų komandos pagrindą sudarys pasaulio vasaros biatlono čempionate žibėjęs 23-ejų Maksimas Fominas, taip pat – 33-ejų Tomas Kaukėnas, 32-ejų Karolis Dombrovskis ir kitą savaitę 31-ąjį gimtadienį švęsiantis rinktinės lyderis Vytautas Strolia (pastarasis į žiemą žengia su vasarą iškovotais pasaulio čempionato sidabro ir bronzos medaliais).

Šiandien Estešunde numatytos mišrios estafetės, rytoj – moterų 15 km ir vyrų 20 km asmeninės lenktynės.

– Naują sezoną biatlono rinktinė pasitinka pakitusios sudėties – sportininkės karjerą baigė olimpietė Gabrielė Leščinskaitė. Kaip tai paveiks mūsų moterų komandą? – portalas biathlonltu.com paklausė Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidento Arūno Daugirdo.

– Gabrielė po ilgų svarstymų vis dėlto nusprendė į aktyvų sportą negrįžti. Jos pasitraukimas moterų biatlono rinktinei gali būti juntamas. Praeitą sezoną svajojome apie potencialiai susibursiančią estafetės komandą, dabar viltis teks atidėti, kol užaugs dar viena pasaulio taurės normatyvą galinti įvykdyti sportininkė.

Arūnas Daugirdas / biathlonltu.com nuotr.

– Kuo pasiruošimas šiam sezonui buvo kitoks nei iki šiol?

– Pakvietėme dirbti dar vieną trenerį. Visą laiką jautėme, kad parengiamuoju laikotarpiu per mažai dėmesio sportininkams, o grupės – per didelės. Visus A ir B rinktinių narius padalijome į tris grupes. Pernai grupės buvo mišrios, šiemet moterų komandą visiškai atskyrėme nuo vyrų, jos dirba su savo treneriais. Vyrai taip pat rotavosi: kuris buvo vertas A komandos – pateko į ją, kuris dar nepriaugo – liko B ekipoje. A rinktinė atstovaus Lietuvai pasaulio taurės varžybose, B komanda – Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) taurės varžybose. Be to, yra ir C komanda, kuri startuos IBU jaunimo taurės varžybose.

– Iki šiol geriausi Lietuvos biatlonininkai praleisdavo pasaulio vasaros biatlono čempionatus. Šiemet rinktinė dalyvavo pajėgiausios sudėties ir turime du medalius, vietą tarp šešių geriausių. Kaip vertinate sprendimą dalyvauti pasaulio vasaros čempionate?

– Sprendimą rimčiau ruoštis vasaros čempionatui padiktavo pasaulio biatlono tendencijos. IBU vis daugiau pastangų skiria reklamuodama ir sureikšmindama pasaulio vasaros biatlono čempionatą, kad suinteresuotos būtų ne tik tos šalys, kurių prioritetas – vasaros biatlonas, bet ir tos, kurios pirmenybę teikia žiemai. Tendencija kasmet stiprėja, konkurencija vis didėja. Dėl to ir mes nusprendėme skirti daugiau dėmesio vasaros biatlono čempionatui, o sėkmė nuteikė itin pozityviai, tapo moraliniu ir psichologiniu pranašumu. Vasarą didelės įtakos nedaro inventorius, nereikia ruošti slidžių. Kai visiems – vienodos sąlygos, tuomet ir mes galime lygiuotis į favoritus.

Tikimės, kad mūsų vyrų ir moterų rinktinės nepraras pozicijų, kurias yra iškovojusios.

– Pasaulio taurės varžybose Lietuvos biatlonininkai iškovojo rekordinį kvotų skaičių – dar niekada iki šiol mūsų šaliai neatstovavo septyni sportininkai. Kokie naujo sezono lūkesčiai?

– Pasaulio taurė mums – bene pagrindinės varžybos, patekti į jas jau yra iššūkis, nes sportininkas turi būti įvykdęs atitinkamą normatyvą, kuris yra net aukštesnis nei pasaulio ar olimpinių žaidynių normatyvai. Esu įsitikinęs, kad dėl taisyklių, kurios taikomos pasaulio taurei, biatlonas pasaulyje yra konkurencingas, populiarus ir žiūrimas. Tikimės, kad mūsų vyrų ir moterų rinktinės nepraras pozicijų, kurias yra iškovojusios. Vyrai pasiekė tokią vietą (Tautų taurės įskaitoje buvo keturiolikti – red. past.), kai tiek virš mūsų, tiek žemiau mūsų – labai pajėgūs varžovai, kova bus itin sunki. Moterys galės rinkti daugiau taškų nei iki šiol, nes galvojame apie perspektyvą pakliūti į ikiolimpinės atrankos „Top 20“ – tai užtikrintų komandinius olimpinius kelialapius.

– Kokių rezultatų tikitės iš debiutančių J. Traubaitės ir L. Žurauskaitės startų?

– Dalyvauti pasaulio taurės varžybose – prestižinis pasiekimas. Judita – ne žiemos sporto naujokė. Jai reikėjo patobulinti slidinėjimo techniką ir išmokti šaudyti, prisitaikyti prie intensyvesnio treniruočių krūvio. Tikiu, kad Judita bus konkurencinga biatlonininkė. Lidiją buvo pristabdžiusi trauma, tad ši sportininkė dar labiau motyvuota ir nekantriai laukia progos įrodyti, kad verta varžytis su geriausiomis pasaulyje. Norėtume, kad Judita ir Lidija įsitvirtintų tarp pasaulio taurės dalyvių ir ateityje džiugintų mus savo pasiekimais.

Nors pajėgiausi šalies biatlonininkai jau pradėjo pirmąją treniruočių stovyklą ant sniego, 27-erių vilnietė šioje stovykloje nepasirodė – sportininkė baigė karjerą.

„Šis sprendimas jokiu būdu nėra impulsyvus ar neapgalvotas – karjeros pabaigai save ruošiau ilgą laiką. Baigti karjerą paskatino natūraliai susiklosčiusi situacija, kada vis dažniau pradėjau jausti, jog esu ne savo vietoje, prarandu džiaugsmą ir pasitenkinimą veikla. Jausmas buvo toks, kad vos prasidėjus treniruotei laukdavau kada ji pasibaigs. Suvokiau, kad kažką darau ne taip, kažkur save pamečiau ir praradau vidinį užsidegimą“, – sprendimo priežastį įvardijo G.Leščinskaitė.

Biatlonininkė sužibėjo dar pirmuosiuose oficialiuose startuose: 2013 metų Europos jaunimo olimpiniame festivalyje iškovojo sidabro medalį. Būdama vos 18-os G.Leščinskaitė debiutavo pasaulio taurės varžybose ir iš viso jose startavo 103 kartus. Sėkmingiausiomis varžybomis tapo 2022-ųjų planetos taurės etapas Anholce, kur 15 km asmeninėse lenktynėse lietuvė užėmė 19 vietą.

G.Leščinskaitė atstovavo Lietuvai septyniuose pasaulio biatlono čempionatuose (aukščiausia vieta 2015-iaisiais – 39-oji) bei Pekino olimpinėse žaidynėse (61 vieta asmeninėje rungtyje bei 63-ia – sprinte). Pagal statistiką lietuvė buvo viena taikliausių biatlonininkių visame pasaulyje.

„Stipriausią pėdsaką širdyje paliko keli ypatingi karjeros momentai, vienas jų – Europos čempionatas Lenkijoje, kada su estafetės komanda iškovojome ketvirtą vietą. Tai buvo ta akimirka, kada pajutau, jog ne tik kiekvienas atskirai esame stiprus, bet ir kaip komanda tarsi kumštis. Ir pats olimpinis sezonas buvo labai įdomus, jaudinantis ir praktiškai kiekvienas startas leido vis daugiau suprasti viso atlikto darbo prasmę. Vyšnia ant torto buvo Antholco individuali rungtis, kažkas neapsakomo. Negalėjau suvokti, kad man gali šitaip pasisekti ir galėsiu tokiomis nuotaikomis išvykti į olimpines žaidynes“, – prisiminė G.Leščinskaitė.

Biatlonininkės karjerą vilnietė pradėjo 2007-aisias, o pirmuoju jos treneriu buvo Aleksandras Semenenkovas. Lietuvos rinktinėje ją treniravo Sergejus Sakalouskis, Ruslanas Nikitinas bei Aurimas Bučelis.

„Esu nuoširdžiai dėkinga biatlono federacijai, treneriams ir visam aptarnaujančiam personalui, kurie veikė kaip vienas organizmas, siekdami užtikrinti aukščiausią treniravimosi kokybę ir sudaryti geriausias sąlygas siekiant aukštumų. Man buvo didelė garbė garsinti Lietuvos vardą Pekino olimpinėse žaidynėse bei kitose aukščiausio lygio biatlono varžybose“, – dėkojo G.Leščinskaitė.

Atsistoti ant slidžių šią žiemą buvusi biatlonininkė progos neturės: olimpietė naują gyvenimo etapą pasitiks Australijoje.

„Kitą savaitę išvykstu į Sidnėjų, ten studijuosiu, dirbsiu, pradėsiu naują gyvenimo etapą bei toliau eisiu pasaulio ir savęs pažinimo keliu“, – šyptelėjo G.Leščinskaitė.

Trečiadienį čia vyko 4x6 km mišrių estafečių varžybos, kuriose tarp 26 ekipų Lietuvos komanda – Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, Karolis Dombrovskis ir Vytautas Strolia – užėmė 18 vietą.

Sėkmingai su užduotimis šaudydama pirmame etape susitvarkė N.Kočergina: visaginietė per du šaudymo ruožus panaudojo vos vieną papildomą šovinį bei estafetę perdavė 18-ta. G.Leščinskaitė savo etape baudos ratų taip pat išvengė, tačiau prašovė triskart – įpusėjus lenktynėms Lietuvos komanda rikiavosi 20 pozicijoje.

K.Dombrovskis mūsiškių užimtą poziciją išlaikė (du papildomi šoviniai), tuo tarpu V.Strolia šaudydamas nesuklydo nė sykio bei komandą kilstelėjo dviem laipteliais aukštyn. Varžybų nebaigė net šešios ratu atsilikusios komandos: kazachai, latviai, kinai, moldavai, lenkai bei Pietų Korėjos biatlonininkai.

Pirmą čempionato auksą iškovojo favorite laikyta Norvegijos ekipa (Ingrid Landmark Tandrevold, Marte Olsbu Roeiseland, Sturla Holmas Laegreidas bei Johannesas Thingnesas Boe), kurie 11,6 sek. pranoko italus (Lisa Vitozzi, Dorothea Wierer, Didieras Bionazas, Tommaso Giacomelis) bei 55,9 sek. – bronza pasidabinusius prancūzus (Julia Simon, Anais Chevalier-Bouchet, Emilienas Jacquelinas, Quentinas Fillonas Maillet).

Lietuvos komanda atsiliko 4 min. 52,6 sek. Beje, 6 papildomus šovinius panaudoję mūsiškiai buvo viena taikliausių komandų: taikliau šaudė tik austrai, šveicarai ir slovakai.

Penktadienį pasaulio čempionate vyks moterų 7,5 km sprinto varžybos, o šeštadienį analogiškoje 10 km rungtyje varžysis vyrai. Lietuvai šiose pirmenybėse atstovauja 6 biatlonininkai.

Sėkmingai rungtis susiklostė lietuvėms Natalijai Kočerginai bei Gabrielei Leščinskaitei, kurios tarp 96 dalyvių užėmė atitinkamai 45 bei 62 pozicijas.

N.Kočergina šaudydama nesuklydo nė sykio. Po pirmo šaudymo ruožo buvo 36-a, antrojo – net 26-a. Vis dėlto išsilaikyti tarp 40 geriausiųjų, kurios iškovojo įskaitinius taškus, mūsiškei nepavyko. Progą pakovoti dėl pirmųjų sezono taškų N.Kočergina turės šeštadienį persekiojime – ten dalyvaus 60 geriausiai sprinte pasirodžiusių biatlonininkių. Iškovoti teisės startuoti moterų persekiojimo rungtyje šiame sezone lietuvėms dar nebuvo pavykę.

G.Leščinskaitė suko vieną baudos ratą (šaudymas 0+1) bei nuo 60-ąją vietą užėmusios korėjietės Eunjung Ko atsiliko vos 2,3 sek. Pagal pelnytus Nacijų taurės taškus (175 tšk.) tai geriausios varžybos Lietuvos moterims nuo 2019-2020 metų pasaulio čempionato, vykusio būtent Antholce.

Varžybų nugalėtoja vietinių aistruolių džiaugsmui tapo italė Dorothea Wierer, kuri vos 2,8 sek. pranoko staigmeną užfiksavusią prancūzę Chloe Chevalier. Bronzą iškovojo švedę Elvira Oeberg, atsilikusi 8,7 sek. Visos trys prizininkės šaudė be klaidų.

N.Kočergina nugalėtojai nusileido 1 min. 52,8 sek., o G.Leščinskaitė – 2 min. 26,8 sek. Nacijų taurės įskaitoje lietuvės rikiuojasi 22 pozicijoje (1005 tšk.). Jei mūsiškėms pavyks išlikti tarp 23 pajėgiausių moterų komandų, kitą sezoną pasaulio taurės varžybose vienoje rungtyje galės startuoti trys lietuvės.

Bendroje pasaulio taurės įskaitoje pirmauja prancūzė Julia Simon (788 tšk.), lenkianti E.Oeberg (675 tšk.) bei D.Wierer (567 tšk.).

Penktadienį vyrų 10 km sprinte varžysis Lietuvos vyrų ketveriukė.

V.Stroliai taip pat atiteko „Metų poelgio“ nominacija už plačiai nuskambėjusią pagalbą vienam pagrindinių konkurentų iš Baltarusijos.

V.Strolia 2022 metais į geriausiųjų dešimtuką pasaulio taurės etapuose prasibrovė net šešiskart, užimdamas aukščiausias vietas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Rūpoldinge (Vokietija) lietuvis buvo ketvirtas (sprinte) ir penktas (persekiojime), Otepėje – šeštas (sprinte), Osle – dešimtas (persekiojime), Kontiolahtyje – aštuntas (individualioje rungtyje bei estafetėje). Anykštėnas taip pat sėkmingiausiai pasirodė Pekino olimpinėse žaidynėse, kuriose užėmė 21 vietą individualioje rungtyje bei 14-ąją su estafetės komanda.

„Ačiū federacijai už tokį apdovanojimą, tikrai labai smagu jį gauti. Tai prideda motyvacijos nenuleisti rankų ir dar labiau stengtis. Metai buvo tikrai gana neblogi, aišku, aš toks žmogus, kuris visą laiką iš savęs reikalauja daugiau. Tikrai yra vietų, kur galima ir būtina pridėti. Žinoma, šiek tiek nenusisekusi olimpiada, bet tai yra gyvenimas ir negali viskas būti gerai. Turbūt labiausiai džiaugiuosi už praeito sezono pačią pabaigą, paskutinį etapą, kur pavyko dar neblogai sudalyvauti, ko iki tol niekada neteko padaryti. Atsimenu tą emociją, kai baigėme sezoną ir visa komanda buvo patenkinta rezultatais“, – prisiminė V.Strolia.

Biatlonininkas išskyrė dar du startus – iškovotą 5 vietą Rūpoldinge bei 6-ąją Otepėje.

„Rūpoldingas atmintyje įsimins ilgam, nes pirmi kartai gėlių apdovanojime buvo įsimintini. Labiausiai atsimenu tą emociją, kada persekiojime buvau penktas. Sprinte buvo smagu, faina, bet iškovoti penktą vietą persekiojime, kontaktinėje rungtyje, buvo išskirtinai džiugu. Dar pagalvojus, Otepėje, kai pavyko būti šeštam prie savų sirgalių, emocija buvo superinė. Palaikymas buvo superinis, ko mes, lietuviai, tikrai dažnai neturim. Vienas iš maloniausių momentų 2022-aisiais“, – šyptelėjo V.Strolia.

Beje, pasaulio taurės etape Rūpoldinge V.Strolią nuo prizinės vietos skyrė vos sekundė – tada lietuvį pranoko baltarusis Antonas Smolskis. Po savaitės Antholce (Italija) vykusiose bendro starto lenktynėse būtent šiam baltarusiui atsisegė slidė, kurią pagavo ir perdavė Vytautas. Baltarusis sutaupė ne vieną brangią sekundę, o epizodas daugelį kartų buvo kartojamas per „Eurosport“. Už šį kilnų gestą sportininkui Lietuvos biatlono federacija skyrė „Metų poelgio“ apdovanojimą.

Geriausia 2022 metų biatlonininke išrinkta G.Leščinskaitė: sportininkei praėjęs sezonas buvo sėkmingiausias karjeroje. Vilnietė dalyvavo Pekino olimpinėse žaidynėse (sėkmingiausiai pasirodė individualioje rungtyje – užimta 61 vieta), o pasaulio taurės etape Antholce individualioje rungtyje buvo net 19-a. Beje, ilgą sezono dalį lietuvaitė buvo taikliausia pasaulio taurės dalyvė.

„Šie metai buvo intensyvūs, tokie amerikietiški kalneliai – pilni įvairiausių įvykių, kupini įvairiausių emocijų. Mano šių metų pažiba buvo atranka į olimpines žaidynes ir dalyvavimas jose. Iš tiesų labiausiai įsiminė tas kelias iki olimpinių žaidynių, nes jame atidaviau daugiausiai savo jėgų, energijos, susikaupimo ir kantrybės. Tuo keliu labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad man vis dėlto pavyko išplėšti tą kelialapį. Metai buvo įspūdingi ir mano karjeroje patys ryškiausi“, – sakė G.Leščinskaitė.

Iki šių metų biatlonininkės karjeros rekordas pasaulio taurės varžybose buvo 39 vieta, kurią užėmė dar 2015 metais Kontiolahtyje. Paskutiniame planetos taurės etape prieš Pekino olimpines žaidynes, kuris vyko Italijos Alpių Antholco mieste, lietuvė blykstelėjo itin ryškiai, iškovodama 19 poziciją.

„Varžybos Antholce buvo labai netikėtos. Dviprasmiški jausmai apie tą startą, nes tai nebuvo varžybos, kurioms specialiai ruošiausi ir net nežinojau, kad jose man reikės varžytis. Tas kontrastas, su kokiomis mintimis išėjau į startą ir kaip viskas susiklostė, kaip viskas baigėsi, yra toks didelis, kad jos man paliko labai gilų pėdsaką atmintyje. Labai džiaugiuosi savimi, kad taip netikėtai savo sėkmingų startų virtinę užbaigiau vyšnia ant torto Italijos etape“, – dėstė G.Leščinskaitė.

Iš viso Lietuvos biatlono federacijos apdovanojimuose išdalinta 10 nominacijų. Net dvi iš jų atiteko pasaulio jaunimo vasaros biatlono čempionui Maksimui Fominui („Metų proveržis“ ir „Aktyviausias biatlonininkas“ – už įdomu ir dažną turinį socialiniuose tinkluose). Geriausiu metų treneriu pripažintas A komandos treneris Sergejus Sokolovskis, geriausių Lietuvos centro/klubo treneriu – anykštėnas Bronius Vitkūnas.

Metų įvykiu tapo Alionos Sosunovos kandidatūra tapti Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) Vykdomojo komiteto nare – lietuvei iki istorinės sėkmės pritrūko vos vieno balso. Metų „servismenu“ už atsidavusį darbą išrinktas ilgametis rinktinės treneris ir slidžių tepėjas Aurimas Bučelis, tuo tarpu 2022-ųjų metų biatlono centru/klubu – Vilniaus rajono sporto centras Nemenčinėje.

Norai buvo didesni

Vakar moterų biatlono 15 km individualias varžybas 25-erių G.Leščinskaitė užbaigė užėmusi 61 vietą.

Lietuvos olimpietės rezultatas – 51 min. 39,2 sek. Ji iš 20-ies taikinių prašovė keturis – po kartą nepataikė pirmoje ir antroje šaudykloje, dukart – ketvirtoje.

„Nusivyliau savo pasirodymu. Apmaudu, kad taip šaudžiau, nes sąlygos buvo normalios, be stipraus vėjo. Tikrai norėjau sukti mažiau baudos ratų, – kalbėjo Gabrielė. – Tai buvo gal net sunkiausios mano varžybos. Į kalną slidės labai sunkiai slydo, nuokalnės vietomis – apledėjusios, reikėjo būti visą laiką įsitempusiai, tai pareikalavo daug jėgų.“

Nuokalnės vietomis – apledėjusios, reikėjo būti visą laiką įsitempus, tai pareikalavo daug jėgų.

Penktadienį G.Leščinskaitės laukia 7,5 km sprinto varžybos. Jei lietuvei pavyktų patekti tarp 60 geriausiųjų, ji galėtų išmėginti jėgas ir 10 km persekiojimo lenktynėse.

Auksas – vokietei

Olimpine čempione tapo 33 metų vokietė Denise Herrmann (44 min. 12,7 sek., vienas netaiklus šūvis).

Sidabrą laimėjo prancūzė Anais Chevalier-Bouchet (nuo nugalėtojos atsiliko 9,4 sek., vienas netaiklus šūvis), bronzą pelnė norvegė Marte Olsbu Roeiseland (44 min. 28,0 sek., du netaiklūs šūviai).

Šaudyklose nė karto nesuklydo tik ukrainietė Irina Petrenko (bendroje įskaitoje užėmė 11 vietą) ir danė Ukaleq Astri Slettemark (53 vieta). Rusė Uljana Nigmatulina (78 vieta) prašovė net dešimt kartų.

2018 m. Pjongčango olimpinė čempionė švedė Hanna Oberg – šešiolikta. 43 vietą užėmė estė Tuuli Tomingas, 58 pozicijoje – latvė Baiba Bendika.

Per mačą – su kaukėmis

Neįprastai vyko Kanados ir Rusijos ledo ritulininkių rungtynės – abi komandos žaidė dėvėdamos medicinines veido kaukes.

Prieš varžybas Kanados atstovai pareikalavo, kad Rusijos rinktinė pateiktų naujausius COVID-19 testų rezultatus, nes anksčiau rusių gretose buvo teigiamų infekcijos atvejų.

Sąlygos: Kanados ir Rusijos ledo ritulininkės pripažino, kad žaisti dėvint medicinines veido kaukes – ekstremalus išbandymas. / AFP nuotr.

Rusijos olimpiečių vadovai pareiškė, kad neprivalo informuoti varžovių apie testavimą – esą tai organizatorių pareiga. Tuomet Kanados ekipa pareiškė nežaisianti.

Bendromis Tarptautinio olimpinio komiteto ir Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) pastangomis rastas kompromisas – rungtynes nuo dar didesnio skandalo išgelbėjo medicininės kaukės. Po daugiau nei valandą trukusių derybų surengtą mačą 6:1 laimėjo kanadietės.

„Viskas užsitęsė, nes vėlavo testų rezultatai. Juos gavome, kai buvo įpusėjęs antras kėlinys, visi tyrimų atsakymai – neigiami“, – teigė IIHF prezidentas Lucas Tardifas.

„Nesusipratimas su absurdo elementais“, – taip situaciją įvertino Kanados sporto žurnalistas Robas Longley.

Blykstelėjo penkiolikametė

Dailiojo čiuožimo komandų varžybas laimėjo Rusijos olimpiečiai, o išskirtinį pasirodymą surengė šios šalies atstovė Kamila Vasiljeva.

Penkiolikametė čiuožėja atliko keturgubą šuolį („Salchow jump“). Tai pirmas atvejis per visą žiemos žaidynių istoriją. Be to, K.Vasiljeva pademonstravo efektingą trigubų ir keturgubų šuolių (tulupų) seriją.

Rusijos rinktinė, kurią sudarė K.Vasiljeva, Markas Kondratiukas,  Anastasija Mišina ir Aleksandras Galiamovas, Viktorija Sinicina ir Nikita Kacalapovas, surinko 74 taškus. Antrą vietą užėmė amerikiečiai (65 tšk.), trečią – japonai (63 tšk.).

Ledo šokių varžybos, kuriose dalyvaus Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala, prasidės vasario 12-ąją.

Apmaudi latvio klaida

Į olimpinį rogučių sporto medalį pretendavęs latvis Kristeris Aparjodas per lemiamą važiavimą šiurkščiai suklydo ir nepateko tarp prizininkų.

Po trijų važiavimų K.Aparjodą ir trečioje vietoje buvusį Italijos sportininką Dominiką Fischnallerį skyrė vos 0,094 sek. Deja, Latvijos rogučių aso siekius sugriovė klaida ir jis galiausiai liko penktas.

Aukso medalį iškovojo vokietis Johannesas Ludwigas, sidabro – austras Wolfgangas Kindlas, bronzos – D.Fischnalleris. Į pirmą dešimtuką taip pat pateko latvis Gintas Berzinis (7 vieta).

Vakar moterų kalnų slidinėjimo slalomo giganto varžybose 35 vietą užėmė Estijos sportininkė Kaitlyn Vesterstein.

Sėkmingiausiai pasirodė švedė Sara Hector, antrą vietą užėmė italė Federica Brignone, trečią – šveicarė Lara Gut-Behrami. Varžybų nebaigė net 33 slidininkės.

Startų savaitė

Vasario 8 d. Biatlonas: K.Dombrovskis, L.Banys, T.Kaukėnas, V.Strolia (20 km individualios lenktynės).

8 d. Slidinėjimas: E.Savickaitė, I.Dainytė, M.Vaičiulis, T.Strolia (sprinto lenktynės laisvuoju stiliumi).

9 d. Kalnų slidinėjimas: G.Šinkūnaitė (slalomas).

10 d. Slidinėjimas: E.Savickaitė, I.Dainytė (10 km lenktynės klasikiniu stiliumi).

11 d. Biatlonas: G.Leščinskaitė (7,5 km sprinto lenktynės).

11 d. Slidinėjimas: T.Strolia (15 km lenktynės klasikiniu stiliumi).

12 d. Biatlonas: K.Dombrovskis, L.Banys, T.Kaukėnas, V.Strolia (10 km sprinto lenktynės).

12 d. Dailusis čiuožimas: P.Ramanauskaitė ir D.Kizala (ledo šokiai, trumpoji programa).

13 d. Biatlonas: K.Dombrovskis, L.Banys, T.Kaukėnas, V.Strolia (12,5 km persekiojimo lenktynės).

13 d. Biatlonas: G.Leščinskaitė (10 km persekiojimo lenktynės).

13 d. Kalnų slidinėjimas: A.Drukarovas (didysis slalomas).

P.S. Varžybų tvarkaraštis – preliminarus, gali būti pokyčių.

Iš Pakruojo kilusi 25-erių sportininkė šiemet yra taikliausia biatlonininkė pasaulyje (iki olimpiados šaudė net 94,4 proc. taiklumu), vis dėlto Pekine debiutantė suklydo 4 kartus (iš 20 šūvių – 80 proc. taiklumas), gavo 4 baudos minutes ir galiausiai užėmė 61 vietą (iš 87-ių startavusių sportininkių).

15 km rungtį lietuvė įveikė per 51 min. 39,2 sek. (+7 min. 26,5 sek. nuo pirmos vietos).

Olimpine čempione pirmą kartą gyvenime tapo 33-ejų vokietė Denise Herrmann (1 klaida šaudykloje, 39 min. 14,4 sek.).

Sidabrą iškovojo 28-erių prancūzė Anais Chevalier-Bouchet (1 klaida, +9,4 sek.), bronzą – auksą mišrioje estafetėje Pekine jau laimėjusi norvegė Marte Olsbu Roeiseland (2 klaidos, +15,3 sek.).

Trenerio Sergejaus Sakalouskio treniruojamai G.Leščinskaitė oficialiai Pekine keliamas tikslas – užimti 15-36 vietas. Olimpinėse žaidynėse ji dar tikrai dalyvaus moterų sprinto varžybose.

Jei sprinte pavyks patekti į 60-uką, tuomet G.Leščinskaitė galės startuoti ir persekiojimo lenktynėse, o geriausios 30 biatlonininkių Pekine galiausiai jėgas dar pasitikrins ir masinio starto varžybose.

G.Leščinskaitė ryškiausiai yra blykstelėjusi 2013-aisiais, kai laimėjo sidabrą Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje. Šiemet pasaulio taurės etape ji pagerino karjeros rekordą, finišuodama 19-ta.

G.Leščinskaitės tvarkaraštis Pekine:

Vasario 11 d., 11 val. – 10 km sprintas

Vasario 13 d., 11 val. – 10 km persekiojimo lenktynės (jei pateks)

Vasario 19 d., 11 val. – 12,5 km masinis startas (jei pateks)

Vasario 7 d. 25 metų sportininkė kovos 15 km individualiose lenktynėse, vyksiančiose Džangdziakou nacionaliniame biatlono centre. Jos startuos 11 val. Lietuvos laiku.

Prieš debiutą olimpinėse žaidynėse G. Leščinskaitė prisipažino – atvykus į Kiniją galvoje pinasi įvairiausios emocijos ir jausmai. „Įspūdžiai labai nauji, įdomūs. Sunku net kažką išskirti, nes tai pirmosios mano olimpinės žaidynės, viskas labai nauja, niekas nepatirta. Net kartais sunku išsigryninti, ką tiksliai jauti. Bendrai jaučiuosi labai džiaugsmingai, pakylėtai, man labai smagu čia būti“, – tikino Mykolo Romerio universiteto psichologijos studentė.

Bet po eilinės treniruotės ledinio vėjo stipraus košiamoje trasoje kalbėdama apie pasirengimą varžyboms, sportininkė didelių naujovių neišskyrė: „Treniruočių procesas vyksta lygiai taip pat, kaip ir anksčiau. Nieko čia nebepatobulinsi, viską tobuliname vasarą. Pagrindinis tikslas atvykus į naują vietą – susipažinti su trasa, šaudykla, suprasti, kaip viskas veikia. Todėl pagrindiniai uždaviniai – treniruotis, stebėti aplinką, kas yra kitaip, nei kitose vietose.“

Paprašyta palyginti olimpinę trasą, įrengtą prieš šias žaidynes, su kuria nors Pasaulio taurės varžybų trasa, G. Leščinskaitė sakė: „Trasa mažai su kuo palyginama, bet gal artimiausia jai – Antholco. Nes čia irgi nėra sunkių ilgų pakilimų, nėra kažkokių techniškų sudėtingų nusileidimų, bet tai nereiškia, kad trasa yra lengva. Nes jei mažai kyli, tai mažai ir leidiesi, nesiilsi. Trasą galima pavadinti lygumine, bet darbine. Nes reikia visur stengtis, spirtis. Aišku, sudėtingumo prideda oro sąlygos. Šaltis, vėjas, peršalęs sniegas. Jis tikrai nei greičio, nei jėgų nepridės. Bet kokiu atveju bus nelengva.“

Būtent Italijoje esančiame Antholce sausio 21 dieną G. Leščinskaitė pasiekė geriausią karjeros rezultatą, 15 km individualiose lenktynėse iškovojusi 19 vietą. Tai ne tik  asmeninis rekordas, bet ir geriausias Lietuvos moterų biatlonininkių rezultatas planetos taurės varžybose nuo 2013 metų.

Šį sezoną net 94,4 proc. taiklumu šaudanti lietuvė yra taikliausia planetos biatlonininkė ne tik tarp moterų, bet ir vyrų. Tačiau Pekino olimpinės trasos šaudykloje laukia sunkūs išbandymai dėl čia siaučiančių vėjų. 

– Vėjas tikrai nėra biatlonininkų draugas. Ar nėra nerimo dėl to, kad šaudykla – labai vėjuotoje vietoje? – Pekino žaidynėse dirbantys Lietuvos žurnalistai paklausė G. Leščinskaitės.

– Vėjas niekada gyvenime nebuvo mano draugas, čia taip pat, matau, su juo nesusidraugausime. Kadangi esu smulkesnio sudėjimo, mane nešioja ne tik trasoje, bet ir šaudykloje. Nerimas tikrai jaučiasi. Man per treniruotes šis vėjas kainuoja daug nervų. Nors galiausiai vis tiek supranti, kad visiems tas pats vėjas pučia, visiems sunku, visi taip pat nepataiko. Užeina gūsiai – silpnesni, stipresni. Tas pats bus per varžybas. Kažkam pasiseks labiau, kažkam mažiau. Tai aš tiesiog laikau špygas, kad man pasisektų bent jau ne mažiau nei kitiems.

– Ar Pekino žaidynėse yra specifinių dalykų, su kuriais kitur neteko susidurti?

– Gal tiesiog reikėjo pirmą dieną suprasti, kad saugumas čia yra pirmoje vietoje. Tikrai tų žmonių, apsivilkusių skafandrus, pilna kaip skruzdėlyčių visur. Kur eitum, kur beprisiliestum, jie eina iš paskos ir dezinfekuoja, prašo užsidėti pirštines. Ribojamas žmonių skaičius autobusuose. Saugumas pasireiškia visose srityse. Kadangi kovidas atėjo ne vakar, tai mes prie visko matę ir pripratę. Kažko papildomo, išskirtinio labai nėra. Tiesiog matai, kad kažkurie dalykai vyksta šiek tiek griežčiau.

– Ar atvykus čia kilo problemų dėl aklimatizacijos?

– Taip, šio dalyko labai bijojau. Ir jaučiu, kad visiškai aklimatizuotis pavyks tik įpusėjus žaidynėms, arba joms pasibaigus. Laiko skirtumas šiek tiek per didelis, kad būtų lengva aklimatizuotis. Stengiamės išlaikyti vidurinį variantą. Gulamės miegoti kiek vėliau, keliamės irgi vėliau. Bet vis tiek yra problemų dėl miego – man sunku užmigti, o ryte sunku atsikelti.

– Iš olimpinio kaimelio leidžiama išvykti tik į varžybas ir treniruotes. Ar sportininkams laisvu laiku yra ką veikti be sėdėjimo kambaryje?

– Yra. Aišku, tos veiklos nėra tiek, kad nespėtum suktis. Bet yra įrengta vietų, kur sportininkai gali ateiti praleisti laiką – pažaisti, apsilankyti parduotuvėje, sudalyvauti pramoginėje veikloje. Bet, žinant, kiek laiko mes čia būsime, vis tiek bus kažkuriuo metu pasidarys nuobodu. Kita vertus, kai prasidės varžybų maratonas, nelabai bus galimybių kitkam švaistyti laiką. Režimas bus toks: treniruotė – maistas – poilsis.

O aš veiklos ir taip turiu – mokslų iki kaklo. Sėdėsiu prie kompiuterio ir rašysiu. Reikia parašyt bakalauro darbą. Guli ant sąžinės šis dalykas.

25-erių lietuvė šaudykloje suklydo kartą (šaudymas 1+0+0+0) bei užėmė 19 vietą!

Tai ne tik sportininkės karjeros rekordas, bet ir geriausias Lietuvos moterų biatlonininkių rezultatas planetos taurės varžybose nuo 2013 metų. Beje, dėl G.Leščinskaitės dalyvavimo asmeninėse lenktynėse buvo apsispręsta tik jų išvakarėse: grįžusi iš IBU taurės varžybų, kuriose ji kovojo dėl kvalifikacinių taškų Pekino olimpinių žaidynių atrankai, biatlonininkė gyveno atskirai nuo komandos, ne tiek aukštai virš jūros lygio esančioje vietovėje.

„Apie dalyvavimą varžybose tiksliai nežinojau iki paskutinės dienos, bet kai treneris išvakarėse paskambino ir pranešė, kada manęs atvažiuos pasiimti, supratau, kad visgi teks stoti prie starto linijos“, – sakė G.Leščinskaitė.

Sezono pradžioje sportininkė džiaugėsi užimtomis vietomis šeštame dešimtuke bei pirmu karjeros persekiojimu. Antholce užfiksuotas rezultatas ją ne tik nustebino, tačiau paliko ir kartėlio.

„Šiandienos rezultatas ne tiek pradžiugino, kiek nustebino, tiesiog pritrenkė. Fiziškai jaučiausi gana silpnai, todėl visiškai nesitikėjau būti aukštoje pozicijoje net su idealiu šaudymu. Dėl to jausmai dvejopi: užimta vieta tikrai džiugina, bet žinojimas, kad galėjau stipriau šliuožti, šiek tiek prideda kartėlio“, – paaiškino G.Leščinskaitė.

Šį sezoną lietuvė šaudo 94,4 proc. taiklumu ir yra taikliausia planetos biatlonininkė – geresnio procento už ją neturi ne tik nė viena moteris, bet ir nė vienas vyras. Lyginant su praėjusiu sezonu G.Leščinskaitė taiklumo statistiką pasigerino net 10-ia procentų.

„Man ši taiklumo statistika ir šaulės titulas kelia juoką. Taip, sutinku, kad taiklumo procentas aukštas ir tai glosto širdį, bet manęs visai nedžiugina laikas, per kurį aš tuos taikinius užverčiu. Manau, kad patenku į ilgiausiai šaudančių dešimtuką... Aš nenorėčiau to vadinti progresu, nes aš visada šaudžiau gerai, bet niekaip negalėjau to perkelti į varžybų aplinką. Dabartinis šaudymas yra ne tik technikos tobulinimo, bet ir psichologinių įgūdžių lavinimo rezultatas“, – teigė G.Leščinskaitė.

Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuva turės keturis biatlonininkus vyrus bei ne mažiau kaip vieną moterį. Vis dar egzistuoja viltis, kad lietuvių merginų bus dvi: antroji mūsiškė atsidūrė „pirma už brūkšnio“, tad kelialapis Lietuvai atitektų tuo atveju, jei nors viena kvotą iškovojusi šalis jo atsisakytų. Į žaidynes pretenduoja G.Leščinskaitė bei Natalija Kočergina.

„Po IBU varžybų turėjau gana sudėtingą laiką tiek treniruočių, tiek poilsio atžvilgiu, todėl startui Antholce jaučiausi visiškai nepasiruošusi. Žinoma, kad atrankoje į olimpiadą išnaudojau tiek fizinių, tiek psichologinių resursų, tačiau labai džiaugiuosi savo stiprybe, žinau, kad padariau viską, kas buvo mano jėgoms, o visa kita nuo manęs nebepriklauso“, – sakė G.Leščinskaitė.

15 km asmeninių lenktynių nugalėtoja tapo prancūzė Justine Braisaz-Bouchet (0+0+1+0), 51,1 sek. aplenkusi tautietę Julia Simon (0+0+1+1). Trečią vietą užėmė švedė Mona Brorsson (0+0+1+1), atsilikusi 1 min. 37,2 sek. G.Leščinskaitė nugalėtojai pralaimėjo 4 min. 2,8 sek.

Moterų 7,5 km sprinte G.Leščinskaitė suko du baudos ratus (šaudymas 1+1) bei tarp 116 sportininkių užėmė 25 vietą. Lietuvė nugalėjusiai vokietei Marion Wiesensarter pralaimėjo vos 1 min. 5,4 sek. 16 įskaitinių IBU taurės varžybų taškų pelniusi G.Leščinskaitė aukštesnės pozicijos šiose varžybose per savo karjerą užėmusi nebuvo.

Sportininkė taip pat pelnė 66,65 IBU kvalifikacinius taškus, kurie svarbūs dalijant kelialapiai į Pekino olimpines žaidynes. Beje, Lietuvos sportininkė pasižymėjo geru jėgų išdėstymu trasoje: paskutiniame rate ji užfiksavo net 15-tą laiką.

Kita Lietuvos atstovė Natalija Kočergina suklydo tris kartus (1+2) bei atsilikusi 2 min. 20,9 sek. užėmė 65 poziciją. Šeštadienį sportininkės dalyvaus Estešunde (Švedija) vyksiančiame pasaulio biatlono taurės etape.

10 km vyrų sprinto varžybose net 80 varžovų pranoko N.Romanovas. Du baudos ratus sukęs (2+0) mūsiškis nugalėjusiam vokiečiui Lukasui Fratzscheriui nusileido 2 min. 13,2 sek.

22-ejų metų vilnietį nuo pirmųjų įskaitinių IBU taurės varžybų taškų skyrė vos vienas netaiklus šūvis, tačiau tiek jis, tiek 66 vietą užėmęs S.Terentjevas (2+1) įvykdė pasaulio taurės varžybų normatyvą. Beje, Lietuvos komanda surinktų net dvi pasaulinio lygio vyrų estafetės komandas – teisę dalyvauti planetos taurės varžybose turi aštuoni lietuviai vyrai.

Jokūbas Mačkinė suko keturis baudos ratus (2+2) bei užėmė 94 vietą, tuo tarpu Lukas Jakeliūnas prašovė šešissyk (3+3) ir liko 108-as.

Pirmame pasaulio biatlono taurės etape be minėtų moterų Lietuvai atstovaus Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Tomas Kaukėnas ir Linas Banys.