Miškininkų teigimu, gaisrai greičiausiai kilo deginant pernykštę žolę, o vieną gaisrą galėjo sukelti bobausių rinkėjai.

Pirmas didesnis gaisras kilo šeštadienį Kurtuvėnų girininkijoje, ugnis nuo deginamos žolės persimetė į mišką Balėnų pelkėje, kur išdegė aštuoni hektarai pievų ir vienas hektaras miško.

Kitas didelis gaisras kilo sekmadienio rytą, kai antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema užfiksavo gaisrą Jonavos rajone esančioje Pageležių girininkijoje.

„Gaisrą net 9 valandas gesino Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, savivaldybės priešgaisrinė tarnyba ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, taip pat gesinti padėjo ir vietos ūkininkai. Skaičiuojama, kad išdegė apie 3 ha miško, spėjama gaisro priežastis – mišką padegė grybautojai“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad trečias didelis gaisras kilo sekmadienio vakarą Varėnos regioninio padalinio Glūko girininkijoje esančiame privačiame miške, čia išdegė trys hektarai miško, spėjama, kad gaisrą sukėlė miško lankytojai.

Preliminariais duomenimis, per praėjusią savaitę Lietuvos miškuose užfiksuota 18 miško gaisrų. Ugnis pažeidė 20,5 hektaro miško plotą.

„Vien per šią savaitę išdegė apie 20 hektarų miškų – tai prilygsta net dviem prekybos centro „Mega“ plotams Kaune“, – pranešime teigė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Urėdijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje išdegė apie 2300 hektarų pievų – tai maždaug 14 Vingio parkų Vilniuje arba bendras Elektrėnų miesto plotas.

Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šalies Civilinės saugos agentūra pranešė, kad pirmadienį gaisro vietoje taip pat dirba 321 mašina ir penki vandenį pilantys lėktuvai. Liepsnos ryja tankius miškus Kastelo Branko rajone 200 km į šiaurės rytus nuo Lisabonos.

Vėsesnės naktys padėjo ugniagesiams suvaldyti gaisrą, bet pareigūnai sako, kad pirmadienį po pietų prognozuojamas karščio ir vėjo sustiprėjimas. Po kelių savaičių, per kurias beveik nelijo, miškai yra labai sausi.

Vasarą miškų gaisrų Portugalijoje kyla dažnai – dėl prastos miškotvarkos ir klimato kaitos.

2017 metais, kurie buvo ypač sunkūs Portugalijai, per miškų gaisrus žuvo mažiausiai 106 žmonės.

„Sąlygos ugniagesiams tebėra labai sudėtingos, per artimiausias 48 valandas jos gali dar labiau pablogėti dėl aukštos temperatūros ir stipraus vėjo. Ugnies linija dabar driekiasi per didelę valstijos dalį, ir mes neturime papildomų išteklių aktyvesniems veiksmams centrinėje Kvinslando dalyje, kur ugnis priartėjo prie gyvenamųjų rajonų“, – sakė interviu radijo stočiai ABC valstijos operatyvinio gelbėjimo tarnybų štabo vadovas Craigas Crawfordas.

Nukentėjusių rajonų gyventojams atidaryti evakavimo centrai. Manoma, kad antradienį reikės evakuoti dar 800 žmonių.

Šiuo metu su ugnimi kovoja daugiau kaip 300 ugniagesių ir specialioji technika. Oister Kriko, Ruls Bičo, Agnes Voterio, Bafl Kriko ir Dipvoterio rajonų teritorijoje paskelbta nepaprastoji padėtis, rajonų gyventojai evakuoti.

Antradienio pavakarę VSAT Aviacijos valdybos pareigūnai sraigtasparniu EC-145 vykdė planinį skrydį, susijusį su Kaliningrado tranzito kontrole. Tokių skrydžių metu iš oro yra kontroliuojami Rusijos tranzitiniai traukiniai, per Lietuvą važiuojantys iš ir į Kaliningrado sritį.

Grįžtant į bazę Trakų rajono Paluknio miestelyje pasieniečių sraigtasparnis skrido virš Šalčininkų rajone esančios Rūdninkų girios Kernavo telmologinio draustinio. VSAT pilotai čia pastebėjo iš miško besiverčiančius dūmų kamuolius. Ši vieta yra maždaug už 20 km nuo sienos su Baltarusija.

Pakibę virš ugnies šaltinio pasieniečiai pamatė užsiliepsnojusį miško masyvą. Kaip vėliau paaiškėjo, degė maždaug 1 hektaro ir 61 aro plotas. Apie gaisrą pilotai pranešė Bendrajam pagalbos centrui, o patys nuskrido į bazę Paluknyje.

Gavusi leidimą pradėti gesinimo operaciją orlaivio įgula greitai prisipildė degalų ir prie sraigtasparnio pritvirtino specialią pakabinamą gaisro gesinimo talpą vandeniui. Tuomet EC-145 pakilo ir nuskubėjo į gaisro vietą Rūdninkų girioje.

Pasėmę vandens iš šalia esančio Kernavo ežero pasieniečiai pradėjo ugnies gesinimo darbus. Nuolat pasipildydami vandens atsargas jo ant degančio miško VSAT pareigūnai iš sraigtasparnio iš viso išpylė apie 17 tonų. Po maždaug dvi valandas trukusios gaisro gesinimo operacijos ugnį pasieniečiams pavyko užgesinti.

Vietinių girininkų teigimu, gaisrą galėjo sukelti neatsargus elgesys su ugnimi ar neapdairus rūkymas šioje šiuo metu itin sausoje vietovėje.

Šio regiono miškai per pastaruosius kelerius metus itin nukentėjo nuo liepsnų, ir baiminamasi, kad šią vasarą Kaliforniją gali nuniokoti nauja virtinė pražūtingų gaisrų.

Dėl didelės sausros kai kurių vakarinių valstijų pareigūnai prevenciškai uždarė nacionalinius parkus ir įspėjo regiono gyventojus, kad ruoštųsi blogiausiam scenarijui.

Kalifornijos valdžia pranešė, kad neįprastai karšti orai, stiprūs vėjai ir labai degi perdžiūvusi augalija sudarė sąlygas išplisti savaitgalį įsiplieskusiems gaisrams. Tokiomis pačiomis sąlygomis 2017-aisiais kilo pražūtingiausias per Kalifornijos istoriją miško gaisras.

Valstijos gubernatorius Jerry Brownas (Džeris Braunas) pirmadienį paskelbė nepaprastąjį padėtį Leiko apygardoje – per pastaruosius metus ypač nuo ugnies nukentėjusiame kaimiškame rajone. Vienas didelis gaisras jame liepsnoja maždaug už 190 km į šiaurę nuo San Fransisko.

Nepaprastoji padėtis suteiks pareigūnams galimybę gauti daugiau lėšų iš valstijos biudžeto kovai su gaisrais ir jų pasekmėmis.

Šeštadienį vakare išplitęs gaisras sunaikino mažiausiai 22 pastatus ir privertė 3 tūkst. gyventojų palikti namus. Per pastaruosius kelerius metus ugnies stichija jau ne kartą niokojo šią izoliuotą ir skurdžią apygardą, turinčią vos 65 tūkst. gyventojų.

2015 metais virtinė gaisrų sunaikino apie 2 000 pastatų ir nusinešė keturias žmonių gyvybes.

Kitais metais vienas padegėjas sukėlė gaisrą, nušlavusį 300 pastatų.

Leiko apygarda buvo vienas iš Šiaurės Kalifornijos rajonų, pernai nukentėjusių nuo virtinės gaisrų vyndaryste garsėjančiose teritorijose.

Gaisrininkų brigados vadovas Jonathanas Coxas (Džonatanas Koksas) informavo, kad Leiko apygardoje su ugnimi kovoja per 230 ugniagesių. Jie dirba raižytoje vietovėje, todėl prie degančio miško sunku nuvežti reikalingą įrangą.

Anot vieno miškininkystės specialisto, kol kas sunku prognozuoti, kokio intensyvumo šiemet bus gaisrai, tačiau perdžiūvusi augalija visoje valstijoje nieko gera nežada.

"Yra daug sausos žolės, ir tai kelia susirūpinimą", – pažymėjo Kalifornijos universiteto Berklyje aplinkos mokslų fakulteto dekanas Kiethas Gillessas (Kitas Džailsas).

Vietos valdžia pirmadienio popietę atšaukė evakuacijos planą Teheimos apygardoje, kur siautėja du miško gaisrai. Red Blafo mieste buvo sunaikinta daug namų ir įmonių.

Namų neteko ir vienas Red Blafo policijos pareigūnas, padėjęs evakuoti žmones. Policijos leitenantas Mattas Hansenas (Matas Hansenas) pranešė, kad gyventojai paaukojo jo šeimai, dabar ieškančiais nuomojamo būsto, apie 10 tūkst. JAV dolerių (8,5 tūkst. eurų), taip pat baldų ir drabužių.

Nuo miško gaisro teko bėgti ir Šastos apygardos gyventojams.

Nė vieno gaisro priežastis kol kas nenustatyta.

Bendrovės ir gyventojai kviečiami aukoti per gaisrą nuniokotai Kuršių nerijai sutvarkyti – Neringos savivaldybė ir viešoji įstaiga „Mes Darom“ rengiasi pradėti tam skirtą akciją „Išsaugomime Neringą“.

Kaip pirmadienį pranešė pavasarines „Darom“ talkas organizuojanti įstaiga, „Mes Darom“ direktorė Roberta Ažukaitė ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasirašė sutartį, kurios pagrindu vyks akcija.

Bus renkamos lėšos miškui sutvarkyti. Paaukoti bus galima internetu, tam skirtame puslapyje, trumpąja žinute, taip pat banko pavedimu, pasirenkant tvarkomos teritorijos plotą ir apmokant jos tvarkymo išlaidas.

Balandžio 25 dieną Smiltynėje kilo gaisras, per kurį išdegė apie130 hektarų miško. Suskaičiuota, kad jis padarė 46 mln. litų nuostolį.