Kaip skelbiama, šis titulas suteikiamas už išskirtinę lyderystę kovoje už Ukrainos laisvę, demokratiją ir humanistines vertybes, taip jaunajai kartai parodant puikiausią kilnumo, ryžtingumo ir moralinės stiprybės pavyzdį.

„Esame įsitikinę, kad prezidento V. Zelenskio nepaprastas atkaklumas, nesvyruojantis tvirtumas ir išmintingas vadovavimas leis Ukrainai pasiekti pelnytą galutinę pergalę. VDU bendruomenė ištikimai palaiko mūsų brolius ir seseris ukrainiečius ir mums yra didžiulė garbė, kad Jo Ekscelencija priėmė VDU Garbės daktaro vardą ir tapo mūsų bendruomenės garbės nariu“, – pranešime spaudai sako VDU rektorius Juozas Augutis.

Anot VDU, šalies vadovu 2019 metais tapęs V. Zelenskis Rusijai pernai pradėjus plataus masto karinius veiksmus prieš Ukrainą, paskelbė mobilizaciją, karinę padėtį, tačiau pats liko Kijeve, savo veiksmais ir lyderyste karo metu pelnė tarptautinį pripažinimą, tapo ukrainiečių pasipriešinimo simboliu. Pernai „Politico“ jį išrinko įtakingiausiu žmogumi Europoje, o žurnalas „Time“ – Metų žmogumi. Lietuvos Seimas V. Zelenskiui skyrė Laisvės premiją.

VDU bendruomenė ištikimai palaiko mūsų brolius ir seseris ukrainiečius ir mums yra didžiulė garbė, kad Jo Ekscelencija priėmė VDU Garbės daktaro vardą.

Pasak VDU Komunikacijos prorektorės Vilmos Bijeikienės, universitetas savo veiklomis taip pat palaiko V. Zelenskiui artimas demokratijos, laisvės, teisingumo vertybes.

VDU palaiko ryšius su Ukrainos akademine bendruomene – universitetas turi daugiau nei 30 bendradarbiavimo sutarčių su šios šalies institucijomis, kai kurias iš jų su universitetais, persikėlusiais iš karo niokojamų teritorijų.

Anot V. Bijeikienės, pernai universitetas priėmė 300 ukrainiečių studentų, kai kuriuos su šeimomis. VDU prisijungė prie Ukrainos ir Lietuvos pirmųjų ponių Olenos Zelenskos bei Dianos Nausėdienės iniciatyvos atidaryti Ukrainos centrą, kuris tapo svarbiu humanitarinės pagalbos ir švietimo centru ukrainiečių bendruomenei. Nuo jo įkūrimo pernai birželį jame apsilankė daugiau nei 24 tūkst. ukrainiečių.

Ukrainos ambasadorius Lietuvos Petro Bešta teigia, kad šalis vertina glaudų bendradarbiavimą su VDU, kuris įvairiais būdais tvirtai palaiko Ukrainą.

„Vėlgi, suteikdamas Garbės daktaro vardą Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, VDU išreiškė stipriausią palaikymą Ukrainai jos kovoje už laisvę. Didžiuojamės turėdami tokius partnerius, kaip atsidavusi VDU bendruomenė, ir tikimės skatinti demokratiją ir bendras europietiškas vertybes, atnešant naudą mūsų abiem valstybėms tiek šiandien, tiek po mūsų bendros pergalės“, – pranešime cituojamas P. Bešta.

Kaip pranešė universitetas, VDU Garbės daktaro vardas Joachimui Gauckui suteiktas už nuopelnus tarptautinio bendradarbiavimo, taikos palaikymo ir demokratijos stiprinimo srityse bei reikšmingą indėlį puoselėjant laisvės, teisingumo, solidarumo vertybes.

VDU A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, profesorius Robertas van Vorenas sako, kad J. Gauckas yra „vienas iš paskutiniųjų mohikanų, iškiliausių Rytų Europos moralinių figūrų“, kurios besibaigiant komunistiniam laikmečiui ženkliai prisidėjo prie laisvės ir demokratijos plėtros šiame regione.

„Kaip ir Andrejus Sacharovas bei Vaclovas Havelas, jis išliko aukščiau politikos, kaip tautos atstovas. Jis Rytų Vokietijoje ne tik dirbo pastoriumi, bet ir buvo disidentas, vienas iš demokratinės opozicijos įkūrėjų, o vėliau tapo ir visos Vokietijos prezidentu“, – tvirtino R. van Vorenas.

Pasak universiteto, po ceremonijos svečias surengs diskusiją su studentais, kurioje aptars, kaip „Rusijoje neįvykus desovietizacijai įsitvirtino neostalinistinis Vladimiro Putino režimas“.

1967 metais J. Gauckas buvo įšventintas į evangelikų liuteronų kunigus. Dėl to, ir dėl neslepiamų antikomunistinių pažiūrų, jį nuolat stebėjo Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi).

1989-aisiais J. Gauckas dalyvavo antikomunistiniuose protestuose Rytų Vokietijoje ir įkūrė opozicinį judėjimą „New Forum“, kuris prisidėjo prie Vokietijos vieningosios socialistų partijos žlugimo.

Nuo 1990-ųjų jis dešimtmetį dirbo Stasi įrašų agentūros federaliniu komisaru. Ši institucija padėjo atskleisti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos slaptosios policijos nusikaltimus.

2012-aisiais J. Gauckas laimėjo Vokietijos prezidento rinkimus ir buvo pareigose iki kadencijos pabaigos 2017-aisiais.

R. van Voreno teigimu, J. Gaucką ir VDU sieja bendros vertybės, siekiai ir veikla demokratijos, laisvės vardan.

Pasak profesoriaus, buvęs Vokietijos prezidentas tam tikra prasme buvo ir savo gimtosios šalies susivienijimo simbolis, iš kurio šiandien įkvėpimo gali semtis ukrainiečiai.

„Pasibaigus karui, Ukraina turės didžiulį uždavinį – susigrąžinti okupuotas teritorijas, paversti jas ukrainietiškomis. Tam tikriausiai prireiks ne vienos kartos. Manau, J. Gaucko vaidmuo suvienijant Vokietiją yra labai svarbus pavyzdys“, – teigia R. van Vorenas.

„Dešimtmetį būdamas LKF prezidentu ir iki šiol A. Sabonis glaudžiai bendradarbiauja su LSU dėstytojais ir mokslininkais – krepšinio specialistais, noriai dalijasi savo treniruočių ir varžybine patirtimi. Tai itin svarbu rengiant būsimuosius krepšinio specialistus“, – sakė LSU senato pirmininkas doc. dr. Vidas Bružas.

LSU garbės daktaras A. Sabonis – vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų, 1982 m. pasaulio čempionas, 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių čempionas, 1992 m. Atlantos ir 1996 m. Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas, 1997 m. išrinktas geriausiu Europos krepšininku, 2003 m. su Kauno „Žalgirio“ komanda tapo Lietuvos čempionu ir naudingiausiu Eurolygos sezono žaidėju.

Už nuopelnus sportui ir šalies vardo garsinimą A. Saboniui 1995 m. įteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas, 1996 m. – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinas, 1997 m. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.

Per įspūdingą sportinę karjerą Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose A. Sabonis pelnė ir svarbių tarptautinių įvertinimų: 2001 m. jam buvo įteiktas aukščiausias Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) apdovanojimas – Olimpinis ordinas, 2010 m. išrinktas į FIBA šlovės muziejų, 2011 m. – į NBA šlovės muziejų.

LSU garbės daktaro vardas V. Makūnui suteiktas už naujų švietimo idėjų propagavimą ir jgyvendinimą rajono mokymo ir ugdymo jstaigose, už nuolatinj Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimą ir visokeriopą paramą LSU skleidžiant gerąją patirtj apie Universiteto veiklas, organizuojant studentų pedagogines praktikas, jdarbinant LSU absolventus ir teikiant jiems metodinę pagalbą.

„Lietuvos sporto universitetą ir Kauno rajono savivaldybę, kuriai sėkmingai vadovauja V. Makūnas, jau daugelį metų sieja tvirti bendradarbiavimo ryšiai. Gražiomis sporto tradicijomis garsėjančiame Kauno rajone gyvenantys LSU studentai kasmet sulaukia ir finansinės mero fondo paramos – vardinių stipendijų, – teigė LSU senato pirmininkas V. Bružas. – Pastaruoju metu Kauno rajono meras išreiškė norą dar labiau stiprinti bendradarbiavimą su Universitetu, kuriant sporto klasę Garliavos A. Mitkaus pagrindinėje mokykloje. Universiteto dėstytojams ir mokslininkams tai bus puiki galimybė tęsti mokinių stebėjimą ir atlikti mokslinius tyrimus, konsultuoti mitybos, sporto psichologijos ir pedagogikos klausimais, mokyklos vadovybei ir treneriams parengti mokinių atrankos į sporto klasę kriterijus.“

LSU garbės daktarų būryje – daug žinomų Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų, sportininkų ir visuomenės atstovų. Tarp jų – olimpinis čempionas, LSU alumnas Modestas Paulauskas, legendinis treneris, LSU alumnas Vladas Garastas, atletinio rengimo pradininkas Lietuvoje, LSU alumnas Aleksandras Kosauskas, Karolinska (Švedija) universiteto mokslininkas Hakan Westerblad ir kt.

Šis vardas E. Levitui suteiktas už reikšmingą indėlį į demokratijos procesus Baltijos regione, teisės viršenybės puoselėjimą, žmogaus teisių apsaugos ir Europos integracijos idėjas, Europos žmogaus teisių apsaugos standartus bei Europos Sąjungos jurisprudencinę teisę, mokslinius darbus, pranešė universitetas.

„Latvijos prezidento vaidmuo Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo procese, jo veikla stiprinant demokratiją, žmogaus teisių apsaugą reikšmingai prisidėjo ne tik prie Latvijos, bet ir prie Lietuvos  valstybės demokratinių procesų, valstybingumo, konstitucingumo ir tarptautinio vaidmens raidos. Jo veikla yra plačiai pripažinta tarptautiniu mastu“, – sakė MRU rektorė Inga Žalėnienė.

Jos teigimu, E. Levito mokslinės publikacijos yra glaudžiai susijusios su MRU Teisės mokyklos vykdomais moksliniais tyrinėjimais žmogaus teisių, konstitucinės ir administracinės teisės, Europos Sąjungos teisės srityse.

E. Levitas yra Latvijos teisininkas, tarptautinis teisėjas, buvęs Latvijos teisingumo ministras, ambasadorius, Europos Žmogaus Teisių ir Europos Sąjungos teisingumo teismų teisėjas, 2019 metais Saeimos išrinktas Latvijos prezidentu.

Jis Hamburgo universitete Vokietijoje yra baigęs Teisės fakultetą bei politikos mokslus.

E. Levitas yra 1990 metų gegužės 4 dienos Deklaracijos dėl Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo koncepcijos autorius, daugelio reikšmingų įstatymų projektų bendraautorius, tarp jų – Latvijos Konstitucinio Teismo įstatymo, Administracinio proceso įstatymo, Ministrų kabineto sandaros įstatymo ir kt. Jis taip pat yra 2014 metais priimtos Konstitucijos preambulės arba įvado autorius.

Garbės daktaro regalijų suteikimo Latvijos prezidentui iškilmės vyks Mykolo Romerio universitete Vilniuje gegužės 5 dieną.

„Vilniaus universitetas yra Lietuvos tradicinės kultūros ir ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminimo sergėtojas. (...) Tačiau jis taip pat yra labai šiuolaikiškas ir visada žvelgia į ateitį. Apie tai byloja tarptautiniai prizai, kuriuos nuolatos skina jūsų mokslininkai“, – per ceremoniją Vilniuje sakė Prancūzijos lyderis.

„Man didžiulė garbė gauti šį titulą Vilniaus senamiesčio širdyje. O šį garbingą laipsnį man suteikia vienas iš seniausių ir žinomiausių Europos universitetų“, – pridūrė jis.

E. Macrono teigimu, Vilniaus universitetą ir Prancūziją sieja seni ryšiai.

„Prancūzų botanikas Jeanas-Emmanuelis Gilibert'as (Žanas Emanuelis Žiliberas) pirmasis XVIII amžiaus pabaigoje aprašė Lietuvos florą. Zoologas Ludwigas Heinrichas Bojanus (Liudvigas Heinrichas Bojanus) XIX amžiuje čia dėstė veterinarijos mediciną, o vėliau ir lyginamąją anatomiją. Giliai įsišaknijęs europietiškas Vilniaus universiteto pradas gyvuoja iki šiandien“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

„Užsienio studentai kasmet užpildo jūsų garbingo universiteto auditorijas, tarp jų – ir dešimtys Prancūzijos piliečių. Praėjusiais metais, sudėjus visus Lietuvos universitetus, jų buvo apie 400“, – pridūrė jis.

Man didžiulė garbė gauti šį titulą Vilniaus senamiesčio širdyje. O šį garbingą laipsnį man suteikia vienas iš seniausių ir žinomiausių Europos universitetų.

Pasak E. Macrono, jaunimas yra viena iš pagrindinių jo Europos vizijos dalių.

„Prieš trejus metus pasiūliau įkurti Europos universitetų tinklus, kurie apjungtų mūsų mokslines tradicijas. Į šį pasiūlymą universitetai atsakė entuziastingai. Dabar egzistuoja 24 tokie tinklai. Džiaugiuosi, kad Prancūzijos ir Lietuvos ugdymo įstaigos aktyviai juose dalyvauja ir taip sustiprina tarpusavio ryšius. Paskelbus du pirmuosius projektus, mūsų šalys prisijungė prie keturių konsorciumų. Vienas iš jų susieja Vilniaus ir Liono universitetus“, – teigė jis.

Garbės daktaro diplomą įteikė Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.

Šis vardas E. Macronui suteiktas už vizionierišką Europos universitetų aljanso idėją – sukurti jungtinius Europos universitetų tinklus ir išplėsti „Erasmus+“ mainų iniciatyvą.

„Tai yra tvirtas pagrindas ir garbė Vilniaus universitetui suteikti jums garbės daktaro vardą už indėlį į Europos universitetų integraciją ir modernios universiteto idėjos plėtotę, kartu išreiškiant savo įsipareigojimą Europos universitetų bendradarbiavimu“, – sakė R. Petrauskas.

Jis taip pat teigė, kad Europos plėtros kryptis „lems politinis ir kultūrinis elitas“.

„Jei norime Europos kaip kažko daugiau už geografinį ir ekonominį vienetą, turime nuosekliai plėtoti Europos politinį projektą ir drauge kurti, kaip jūs, prezidente, kartą pasakėte interviu – strateginę Europos viziją“, – kalbėjo VU rektorius.

Anot Vilniaus universiteto, pirmąkart E. Macronas Europos universitetų tinklo siūlymą suformulavo kalbėdamas Sorbonos universitete Paryžiuje 2017 metais. Ši kalba tapo ES vadovų Geteborgo susitikimo vizijos pagrindu švietimo ir kultūros srityje.

Po dvejų metų Europos Komisija paskelbė apie pirmuosius bandomuosius Europos universitetų tinklus, jiems skirtas 5 mln. eurų finansavimas bendroms struktūroms sukurti ir partnerystei stiprinti.

Vilniaus universitetas kartu su europiniu „Arqus“ aljansu tapo šios iniciatyvos dalimi. Šis aljansas jungia Vilniaus, Liono (Prancūzija), Bergeno (Norvegija), Graco (Austrija), Leipcigo (Vokietija), Paduvos (Italija) ir Granados (Ispanija) universitetus.

Harvardo prezidentas Larry'is Bacowas ketvirtadienį įteikė apdovanojimą A. Merkel per iškilmingą ceremoniją universitete Kembridže.

Universitetas gyrė A. Merkel šūkį per pabėgėlių krizę „Mums tai pavyks“, kuris Vokietijoje sulaukė didelės kritikos. Kanclerės sprendimas įsileisti į šalį daug migrantų ir pabėgėlių esą parodė jos ryžtą kovoti už tai, ką ji laiko teisinga – jei net tai yra nepopuliaru.

Tas pats, anot universiteto, taikytina A. Merkel veiksmams per Europos skolų krizę. Įteikus apdovanojimą, kanclerė sulaukė audringų ovacijų.

Vėliau ketvirtadienio vakarą A. Merkel ketina pasakyti kalbą universiteto absolventams.

Turint omenyje nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, jos kalbos nekantriai laukiama. „Tai bus ne klasikinė politinė kalba, o kalba, kuri, be kita ko, supažindins studentus su mano gyvenimu ir per jį gautomis pamokomis“, - neseniai JAV stočiai CNN sakė A. Merkel.

Per trumpą A. Merkel viešnagę JAV susitikimas su D. Trumpu neplanuojamas. Vokietijos vyriausybės atstovo duomenimis, JAV pusė iš anksto pranešė, kad prezidento tą dieną Vašingtone nebus.

A. Merkel su D. Trumpu Vašingtone susitiko 2018 metų balandį.

Bristolio universitetas, kuris patenka į Jungtinės Karalystės geriausių universitetų dešimtuką, liepos 16 d.suteikė garbės daktaro laipsnius ir geologijos profesoriui Edwardui Stolperiui bei inžinieriui Johnui Deerui.

„Man tikrai didelė garbė ir privilegija tapti prestižinio Jungtinės Karalystės universiteto garbės daktaru. Manau, kad tai kartu ir Lietuvos mokslo pasiekimų su ženklu „pagaminta Lietuvoje” pripažinimas ir įvertinimas, kuris parodo, kad Lietuvos mokslininkų pasiekimai pripažįstami tarptautinėje erdvėje. Džiugu, kad ir Lietuva tampa žinoma Jungtinėje Karalystėje kaip mokslo ir aukštųjų technologijų šalis. Tikiuosi, kad tapdamas Bristolio universiteto akademinės bendruomenės nariu galėsiu dar aktyviau prisidėti prie Vilniaus ir Bristolio universitetų ryšių ir bendrų projektų plėtros“, - sakė prof. V. Šikšnys.

Profesorių V.Šikšnį su Bristolio universiteto Medicinos mokyklos mokslininkais sieja ilgametis bendradarbiavimas, kuris prasidėjo 2000 metais kartu su prof. S.E. Halfordo laboratorija įgyvendinat bendrą „Wellcome Trust“ fondo finansuojamą projektą. Šiame projekte buvo tiriamos unikalios restrikcijos-modifikacijos sistemos, kurios veikia kaip įgimta bakterijų imuniteto sistema, kuri apsaugo bakterijas nuo jų amžinų priešų - bakteriofagų arba bakterijų virusų. Šių bendrų tyrimų rezultatai buvo paskelbti prestižiniuose mokslo žurnaluose, įskaitant JAV mokslo akademijos žurnalą „Proceedings of National Academy of Sciences USA“.

Vasario 11 d. 15 val. Šv. Jonų bažnyčioje bus suteikti Vilniaus universiteto garbės daktaro vardai. Už išskirtinį indėlį į Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą tarptautinėje erdvėje VU pagerbs Islandijos politiką, ekonomistą ir diplomatą Jóną Baldviną Hannibalssoną. Garbės daktaro vardas taip pat bus suteiktas Renselerio politechnikos instituto profesoriui Michaelui Shurui. Mokslininkas įvertintas už iškilius darbus puslaidininkių fizikos ir optoelektronikos srityje. Abu svečiai glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu.

Eidamas Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas J. B. Hannibalssonas inicijavo Baltijos šalių valstybingumo pripažinimą. Dėl asmeninio jo indėlio Islandija tapo pirmąja užsienio valstybe, vasario 11 d. de jure pripažinusia 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę. 2013 m. pavasario semestre VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis dėstė didelio studentų susidomėjimo sulaukusį kursą „Teorinis ir praktinis žvilgsnis į mažąsias tautas tarptautinėje sistemoje“. J. B. Hannibalssonas  apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, LDK Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, yra Vilniaus garbės pilietis.

Prof. Michaelas Shuras tarp užsienio mokslininkų pirmauja pagal bendrų su Lietuvos tyrėjais publikacijų, paskelbtų per pastarąjį dešimtmetį, skaičių. Jis organizavo daugelio VU mokslininkų stažuotes Renselerio politechnikos institute, skaitė paskaitas, 2003 m. pirmininkavo NATO Pažangiųjų tyrimų seminarui Vilniuje, nuo 2009 m. yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys. Prof. M. Shuras yra daugybės prestižinių mokslinių ir inžinerinių organizacijų narys, vienas iš bendrovės „Sensor Electronic Technology, Inc“ steigėjų ir viceprezidentas.

Vilniaus universiteto garbės daktaro vardą gali gauti iškilūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai, meno ir visuomenės veikėjai, itin nusipelnę vykdant veiklą, atitinkančią universiteto misiją. VU turi 56 garbės daktarus, tarp jų –  Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis Čekijos Respublikos Prezidentas Václavas Havelas, fenomenologas Algis Mickūnas, Nobelio premijos laureatas Robertas Huberis, istorikas Svenas Ekdahlas ir daugelis kitų.

Britų žurnalistui Edwardui Lucasui (Edvardui Lukasui) suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro vardas.

„Ilgametis Rytų Europos politikos ir ekonomikos apžvalgininkas, energetinio saugumo, šnipinėjimo ir kitas temas nagrinėjantis analitikas, britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E. Lucasas VDU garbės daktaro regalijas priims iškilmingo Senato posėdžio metu. Universiteto bendruomenė džiaugiasi galėdama į savo gretas priimti žmogų, kurio aktyvi tarptautinė veikla, moralinės vertybės įkvepia akademinę jaunuomenę siekti pažinimo ir kilnių tikslų“, – rašoma VDU pranešime.

Lapkričio 20 dieną vyks iškilmingas VDU senato posėdis, kuriame E.Lucasui bus įteiktos regalijos. Žurnalistas skaitys viešą paskaitą „Lietuvos pamokos“ („Lithuanian Lessons“) apie Lietuvos patirtis ir jų naudą Vakarų pasauliui.

Antradienį Vilniaus universitete (VU), Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas bus suteiktas žymiems pasaulinio lygio mokslininkams - profesoriui Hartmutui Fuessui (Hartmutui Fuesui) iš Darmštato technikos universiteto Vokietijoje ir profesoriui Grahamui R. Flemingui (Grehemui R. Flemingui) iš Kalifornijos universiteto Berklyje JAV.

H.Fuessas - iškilus medžiagotyrininkas, yra paskelbęs beveik 1000 mokslinių straipsnių geriausiuose pasaulio žurnaluose. Jis su VU mokslininkais yra atlikęs bendrų mokslinių tyrimų. Kartu su VU Fizikos fakulteto mokslininkais profesorius paskelbęs 15 bendrų straipsnių aukšto lygio moksliniuose žurnaluose, pranešė VU.

G.R.Flemingas yra Kalifornijos universiteto Berklyje vicekancleris mokslui. Jo mokslinių tyrimų sritys – ultraspartieji reiškiniai cheminėse, biologinėse sistemose ir fotosintezė, taip pat kvantiniai dinaminiai reiškiniai kondensuotose aplinkose. Jis palaiko glaudžius ryšius su VU, intensyviai bendradarbiauja su Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedra.

Nuo 1979 metų VU garbės daktaro vardas yra suteiktas 54 įvairių užsienio šalių mokslininkams ir visuomenės veikėjams, kurie savo darbais prisidėjo prie šios aukštosios mokyklos veiklos.