Gyventojams šokas
Girionių gyventojai „Kauno dienai“ guodėsi, kad žinia apie kaimynystėje planuojamus įkurti pusiaukelės namus buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Iš įkalinimo įstaigų paleistus ir į visuomenę integruotis turinčius asmenis planuota apgyvendinti Liepų g. 2 pastate.
Žmonės surinko daugiau nei 700 parašų, kad pusiaukelės namams būtų skirta kita vieta. Pasirašė tiek Girionių gyventojai, tiek čia veikiančios švietimo įstaigos bendruomenės. Prieš tokią bausmę atlikusių asmenų apgyvendinimą pasisakė ir Samylų bendruomenė. Vietiniai žmonės įvairias institucijas užvertė raštais, tačiau iš pradžių niekas nebuvo linkęs iš esmės spręsti susidariusios problemos.
Baimės: vietiniai gyventojai nuogąstavo, kad pusiaukelės namai neigiamai paveiks jų gyvenimą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
„Jokio aiškumo nėra. Mes gavome iš Kalėjimų departamento atsakymą, kad ne jų reikalas atsakinėti į mūsų peticijas. Jiems visiškai nesvarbus mūsų balsas. Apie patį projektą sužinojome labai įdomiu būdu. Iš Kalėjimų departamento paskambino mūsų pirmininkei ir paklausė, ar mes sutinkame. Tada pradėjome patys žiūrėti, kas tai per projektas, ir internete radome, kad Kalėjimų departamentas pernai gruodžio 31 d. pasirašė veiksmų planą Girionyse įsteigti pusiaukelės namus“, – pasakojo vietos gyventoja Eglė.
Tik kovo 21 d. išplatino pranešimą spaudai, kad Girionyse pusiaukelės namų nebus.
Pasak vietos gyventojų, departamentas neįgyvendino net pirminių plano veiksmų. Dalis Liepų g. 2 pastato perduota Turto bankui, tačiau name yra gyventojų. Net jie nebuvo informuoti, kad virš jų galvos bus apgyvendinti iš kalėjimo išėję asmenys.
„Šiaip ne taip suorganizavome susitikimą. Buvo ir departamento atstovų, ir susisiekimo viceministras, dar vienas sociologas, kuris mums paskaitą paskaitė ir išrėžė, kokie mes visi esame nusikaltėliai ir mums labai pasisekė, kad dar neįkliuvome. Į susirinkimą atvyko ir apie 200 gyventojų iš Girionių ir Samylų.
Delegacija bandė mus įtikinti, kad esą pastatys kamerų, viskas čia bus gerai, aišku, jie negalėjo garantuoti, kad nepadaugės gyvenvietėje nusikaltimų. Jautėsi šios delegacijos arogancija, vienam galiausiai net trūko kantrybė ir pareiškė, ar mes norime, kad atkeltų kalinius, ar pabėgėlius. Dalis gyventojų po poros valandų diskusijų tiesiog išėjo, nes nė vienas žmonių argumentas nebuvo išgirstas, po susirinkimo niekas nepaaiškėjo“, – pasakojo Eglė.
Neigiama įtaka
Girionių bendruomenė pritarė, kad būtina iš kalėjimo išleistus žmones integruoti į visuomenę, tačiau tai, pasak vietinių, turėtų būti padaryta kitoje vietoje, o ne Girionyse.
„Kaip jie čia integruosis, jei Girionių bendruomenė labai maža, čia nėra darbo vietų, jiems vis tiek reikėtų važiuoti į Kauną, o viešasis transportas šlubuoja ir nevažiuoja taip dažnai. Mes esame už socializaciją, bet integracijai nėra tinkama vieta. Girionyse dėmesys telkiamas švietimui, miškininkystei, čia yra rekreacinė zona, kur atvyksta šeimos pasivaikščioti. Kalėjimų departamentas net nedarė jokio poveikio aplinkai tyrimo, tik paskambino į Turto banką ir paklausė, kur Kauno rajone yra laisvų patalpų. Čia net jokio policijos komisariato nėra, tad žmonės tikrai bijo dėl savo saugumo“, – piktinosi vietiniai.
Girionyse įsikūrusi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (KMAIK), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas, taip pat veikia miškininkystės eksperimentinė bazė su Valstybiniu miškų urėdijos Dubravos regioniniu padaliniu, Miškotyros doktorantūros mokykla, tarptautinio mokslo žurnalo „Baltic Forestry“ redakcija. Tad ir mokslo atstovai prisidėjo prie peticijos ir nerimavo dėl neigiamo poveikio studentams ir pačioms ugdymo įstaigoms.
„Šiose mokslo ir studijų įstaigose vyksta mokslinės konferencijos ir mokslo renginiai, kuriuose dalyvauja žymūs užsienio ir šalies mokslininkai. Dažnai Miškų institute stažuojasi mokslininkai, nuolat dirba doktorantai. Manome, kad šalia tokio reikšmingo mūsų šaliai mokslo centro, vos 20 metrų atstumu, planuojama įkalintų asmenų reintegracijos įstaiga nėra tinkamiausia vieta, kadangi sutelkta nusikalstamą veiką vykdžiusių asmenų grupė su galimu poveikiu kriminogeninei situacijai sukeltų grėsmę Mokslo ir studijų centro plėtotei ir akademiniam prestižui“, – peticijoje poziciją dėstė minėtų įstaigų atstovai.
Prarastų unikalumą?
Dar vienas bendruomenės argumentas – unikali Girionių aplinka. Žmonės tikino, kad pusiaukelės namų gyventojai gali atgrasyti nuo noro lankytis vaizdingose Kauno marių vietose.
„Įkalinimo įstaigos pusiaukelės namai neišvengiamai turėtų poveikį turtingiausio Baltijos regione Valstybinių miškų urėdijos arboretumo, Dubravos rezervatinės apyrubės su užburiančiu aukštapelkės kraštovaizdžiu ir žmogaus nepaliesta gamta lankymui ir pažinimui. Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas Kauno rajone pripažintas vienu unikaliausių ir egzotiškiausių Lietuvos gamtos paminklų. Samylų seniūnijos Girionių apylinkės yra viena pagrindinių Kauno regiono rekreacinių zonų, ji gausiai lankoma šeimų su vaikais. Intervencija į tokią mažą bendruomenę per įkalintų asmenų reintegracijos programą gali reikšti unikalių miškininkystės kompetencijų sukaupusios bendruomenės ir patrauklumo rekreacijai ir turistams ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu sunaikinimą.
Aplinka: bendruomenė įsitikinusi, jeigu Girionyse įsikurtų nuteistieji, tai atbaidytų visus, norinčius atvykti pasigrožėti unikalia gamta. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Regioniniu parku, muziejumi, ekologiniais ir rekreaciniais takais garsėjusi teritorija, pasklidus žiniai apie galimas rizikas, praras savo prestižą ir patrauklumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu – nebebus organizuojamos tarptautinės ar nacionalinės stovyklos ir simpoziumai. Gyvenvietė patirs tiesioginę finansinę ir socialinę žalą“, – toliau prieštaravimus žėrė Girionių bendruomenė.
Staigmena ir savivaldai
Atrodo, Kalėjimų departamentas nesiteikė apie pusiaukelės namų projektą informuoti ir Kauno rajono savivaldybės. Apie planus Girionyse apgyvendinti iš kalėjimų išleistus asmenis savivaldybė sužinojo iš vietos gyventojų.
„Priimdamas šį sprendimą, Kalėjimų departamentas apie jį neinformavo nei Kauno rajono savivaldybės, nei vietos bendruomenės. Projekto pristatymas įvyko vėliau, kai Samylų seniūnijos bendruomenė jau buvo parengusi tam prieštaraujančią peticiją su daugiau kaip 700 gyventojų parašų“, – pažymėjo rajono savivaldybės atstovai.
„Kauno rajono savivaldybė gerai supranta nuteistųjų integracijos į visuomenę reikšmę ir mano, kad tokie projektai reikalingi, tačiau juos sėkmingai įgyvendinti galima tik gerai aptarus visas detales ir sulaukus vietos bendruomenės pritarimo. Girionys yra rekreacinėje teritorijoje, čia veikia mokslo įstaigos, tačiau nėra kaliniams tinkamų darbo vietų, todėl jiems tektų važinėti į miestą“, – pastebėjo savivaldybės atstovai.
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas buvo susitikęs su teisingumo viceministru Elanu Jablonsku ir aptarė šias problemas. „Kauno diena“ buvo informuota, kad rajono savivaldybė pusiaukelės namams siūlys kitas patalpas.
Kalėjimų atstovų pozicija
Kalėjimų departamentas dienraščiui iš pradžių aiškino, kad vykdo Vyriausybės programą, kurioje numatyta plėsti atviro ir pusiau atviro tipo laisvės atėmimo įstaigų tinklą – vykdyti pusiaukelės namų plėtrą. Įvairiuose Lietuvos rajonuose jau veikia penkeri pusiaukelės namai, dar planuojama atidaryti trejus: Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose.
„Ieškodamas tinkamų patalpų, Kalėjimų departamentas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, Kauno rajono savivaldybę ir Turto banką su prašymais nurodyti turimus objektus, kuriuose būtų galimybė įkurti pusiaukelės namus. Kauno mieste ir jo apylinkėse vienintelis Turto banko pasiūlytas variantas, atitinkantis tokių namų paskirtį, buvo pastatas Girionių kaime. Kito nekilnojamo turto pasirinkimo, tinkančio įrengti gyvenamąsias patalpas, nebuvo. Savivaldybės nurodė, kad iš viso neturi pasiūlyti jokių patalpų. Pusiaukelės namų įkurdinimas Kauno rajone šiuo metu yra svarstomas, ieškoma sprendimų. Kol kas Kalėjimų departamentas turi tik vieną pusiaukelės namams tinkamą variantą.
Šiuo metu vyksta bendravimas su vietos bendruomene, Kauno rajono savivaldybe ir informacijos teikimas gyventojams. 2022 m. vasario 18 d. įvyko Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovų susitikimas su Girionių bendruomenės gyventojais. Buvo pateikta įvairiapusė informacija, atsakyta į visus gyventojus dominančius klausimus. Tokie susitikimai, taip pat informacijos pateikimas kitais būdais numatomi ir ateityje“, – kaip buvo parinkta vieta, komentavo Kalėjimų departamento Komunikacijos skyriaus specialistė Irmina Frolova-Milašienė.
Pasak jos, pusiaukelės namų esama ir didesnės, ir mažesnės gyventojų koncentracijos gyvenamuosiuose rajonuose. Jau veikiantys pusiaukelės namai esą atitinka svarbiausius kriterijus – nuteistieji integruojasi į visuomenę, dirba ir pareigūnų kontroliuojami gyvena bendruomeninį gyvenimą. Kaip teigė I.Frolova-Milašienė, bendruomenės pasipriešinimas nestebina. Nebe pirmą kartą įvairiose Lietuvos vietose gyventojai, matyt, dėl informacijos trūkumo prieštarauja kaimynystėje įkurdinamiems vaikų namams, neįgaliųjų centrams ar kaip šiuo atveju pusiaukelės namams.
Į pusiaukelės namus gali patekti tik nuteistieji, kurie atrenkami pagal griežtus kriterijus: turi būti likę ne daugiau nei metai iki lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos, turi neturėti nuobaudų per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir turėti darbą. Pusiaukelės namų gyventojai yra stebimi vaizdo kameromis, taip pat tikrinama, ar laikosi sudaryto dienos grafiko ir maršruto, kontroliuojama, ar nevartoja psichotropinių medžiagų. Bet koks šių taisyklių pažeidimas žmogų grąžina atgal į įkalinimo įstaigą.
Pakeitė planus
Teisingumo ministerija į „Kauno dienos“ pateiktus klausimus neatsakė. Tik kovo 21 d. išplatino pranešimą spaudai, kad Girionyse pusiaukelės namų nebus. Čia laikinai bus apgyvendinami nuo karo iš Ukrainos bėgantys žmonės.
„Teisingumo ministerija kartu su Kalėjimų departamento vadovybe ir Kauno rajono savivaldybe priėmė sprendimą Girionių kaime planuotas įrengti pusiaukelės namų patalpas pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ukrainiečių karo pabėgėlių reikmėms. Planų pokytis atsirado atsižvelgiant į Lietuvos valstybės poreikį priimti Ukrainos piliečius, bėgančius nuo Rusijos vykdomos brutalios karinės agresijos“, – nurodoma spaudos pranešime.
Mes gavome iš Kalėjimų departamento atsakymą, kad ne jų reikalas atsakinėti į mūsų peticijas. Jiems visiškai nesvarbus mūsų balsas.
Kaip teigė teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, pusiaukelės tinklo plėtra nesustos, numatytos dar kelios alternatyvos, dėl kurių šiuo metu vyksta diskusijos ir vertinimai. Tačiau, esant neeilinei situacijai, prioritetas teikiamas valstybės interesui – pagalbai Ukrainos žmonėms.
„Beveik mėnesį tęsiantis brutaliai Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pradėjome su atsakingomis institucijomis derinti šio pastato perdavimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Skaičiuojame, kad per 1 tūkst. kv. m ploto pastate galėtų apsigyventi kelios dešimtys žmonių. Tačiau orioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti bus reikalingos papildomos investicijos į infrastruktūrą. Sutarėme su Kauno rajono meru V.Makūnu, kad ir Kauno rajono savivaldybė ieškos išteklių ir galimybių kuo greičiau sutvarkyti patalpas“, – nurodė viceministras.
E.Jablonsko teigimu, pusiaukelės namų modelis tarptautinėje ir Lietuvos bausmių vykdymo praktikoje yra labiausiai pasiteisinęs bausmės atlikimo ir nuteistųjų integravimosi į visuomenę būdas. Pusiaukelės namai, skirtingai nuo atvirųjų kolonijų, įkuriami atokiau nuo uždarųjų įkalinimo įstaigų zonų, todėl vienos iš šių įstaigų plėtra planuota Girionyse. Apie pokyčius buvo diskutuojama ir su vietos bendruomene, ir su Kauno rajono savivaldybės vadovybe.
„Išklausius visas puses, buvo priimtas sprendimas ieškoti įvairių alternatyvų ir kitų vietų Pusiaukelės namų tinklo plėtrai, kuri numatyta Vyriausybės programoje. Sprendimas priimtas vertinant pirmiausia valstybės interesus ir galimybę suteikti pagalbą Ukrainai, o analizuojamos alternatyvos puikiai atlieptų ir Kalėjimų departamento poreikius“, – pakitusią poziciją išplatino Teisingumo ministerija.
