Jau nuo 2018 m. „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ kvietė Kauno miesto rajonų aktyvius gyventojus, bendruomenes ir vietos verslus ieškoti savo identiteto ir kartu įgyvendinti vietos kontekstą atspindinčias kūrybines iniciatyvas. Bendrų veiklų rezultatai visą vasarą iki pat rudens vidurio skleidžiasi unikaliuose ir mikrorajonų veidus atspindinčiuose festivaliuose.

Liepą žvilgsniai kryps į tris mikrorajonus – Panemunę, Centrą ir Gričiupį. Liepos 16 d. miesto centre vyks festivalis „Kiemų istorijos“, įkvėptas Kauno legenda tapusios Kiemo galerijos. Bendradarbiaujant su menininkais, unikalios erdvės idėjos sklinda ir po kitus Kauno centro ir Senamiesčio kiemus, o netikėtose vietose kiemo gyventojų istorijos ir prisiminimai virsta meniniais akcentais. Tądien kiemų bendruomenės ir visi, norintys artimiau pažinti Centro kiemelių istorijas, bus kviečiami į pažintinį kultūrinį turą.

Liepos 23 d. poezijos mylėtojai kviečiami atvykti į festivalį „Tu ateik“. Jaukiame Gričiupio mikrorajone įsikūrusiame Kovo 11-osios parke skambės dainuojamoji poezija, vyks keramikos dirbtuvėlės, bus pristatyta rekordu pretenduojanti tapti keramikos instaliacija „Gričiupio kilimas“, sudaryta net iš 700 unikalių molio plytelių, kurias kūrė Gričiupio gyventojai ir svečiai.

Liepos festivalių programą atidarys „Pojūčių šilas“. Vienoje gražiausių Kauno vietų – Panemunėje – vyksiantys renginiai skatins atsigręžti į gamtą ir atrasti ramybę. Mėgautis ir būti bendrystėje kviečia vienas festivalio organizatorių, „Kaunas 2022“ ambasadorius Giedrius Bučas. Jis – socialinių iniciatyvų, žygių kūrėjas, meninių instaliacijų autorius, socialinis verslininkas ir daugybės veiklų sumanytojas. Artėjant festivaliui – pokalbis apie bendruomenės ir gamtos svarbą, vidinę pusiausvyrą ir tai, ko tikėtis „Pojūčių šile“.

Giedrius Bučas/Asmeninio archyvo nuotr.

– Jus pristatyti dėl plataus veiklų sąrašo nelengva. Ko gero, geriausia jus vadinti visuomenininku – prisidedate ne prie vieno tvarumo, ekologijos sričių projekto, akcijos, esate socialinis verslininkas, žygių iniciatorius, vienas iš bendruomeninės erdvės K.I.N.A.S. „Panemunė“ įkūrėjų. Ar galite plačiau papasakoti apie savo veiklas?

– Visuomeninių veiklų vis atsiranda, tačiau pagrindinė mano veikla – neformalus švietimas darnaus vartojimo ir tvarumo temomis. Prieš kelis metus Panemunėje taip pat atsirado erdvė K.I.N.A.S. „Panemunė“ – siekiame įveiklinti, panaudoti pastatą bendruomenės reikmėms – dabar čia vyksta meniniai ir paveldo užsiėmimai, įvairios dirbtuvės, kurių metu daiktus skatiname prikelti antram gyvenimui; vyksta žygiai, ekspedicijos, švarinimo, tvarkymosi veiklos. Kartais iš surinktų atliekų netgi gimsta instaliacijos ar meno kūriniai. Norime įtraukti bendruomenes, paskatinti jas kartu rūpintis savo planeta, kad ateities kartoms galėtume ją palikti švaresnę, tvaresnę.

– Jūsų veiklos – itin bendruomeniškos. Kokio pokyčio bendruomenėje siekiate? Kodėl ieškote ryšio su ja?

– Kartu galime padaryti daugiau, bendruomenei lengviau įgyvendinti idėjas. Bendrystė nuo seno buvo mūsų protėvių, prosenelių gyvenimuose – galime prisiminti įvairias talkas, šienapjūtes, rugiapjūtes, kurių metu susiburdavo kaimas, žmonės ne tik kartu dirbdavo, bet ir gyvendavo, spręsdavo aktualius reikalus, iškilusias problemas. Jau ne kartą esu sakęs, kad, mano galva, miestai, savivaldybės turėtų skatinti bendruomenių aktyvumą, padėti joms veikti, palaikyti renginius, iniciatyvas. Manau, kad jei daugiau dėmesio būtų skiriama vietos bendruomenėms, išsispręstų labai daug dabartinių problemų – socialinių, kriminologinių, tvarkos, padaugėtų kultūrinių renginių. Tik duokime priemonių, paskatinkime, ir miestas laimės įvairiais aspektais.

– Šiuo metu daugiausia veikiate Panemunėje. Kas jus atvedė į šį rajoną?

– Į Panemunę atsikrausčiau prieš ketverius metus, o pradėjęs čia gyventi, natūraliai įsitraukiau į visuomenines veiklas. Esu „Kaunas 2022“ ambasadorius, domiuosi vykstančiomis veiklomis, ne tik lankausi renginiuose, bet ir teko prisidėti prie jų įgyvendinimo. Viename renginių susipažinau su Kęstučiu Žižiu, kalbėjome apie upes, jų įveiklinimą, o iš čia kilo ir idėja surengti festivalį Panemunėje.

– Panemunė žinoma ir kaip savotiškas kurortas, gamtos apdovanotas kampelis. Ar gamta Panemunės gyventojams svarbi?

– Panemunė – tikrai unikali vieta, tarpukariu buvęs kurortinis priemiestis, kur rinkosi visa grietinėlė, karininkai, čia ilsėdavosi ir prezidentas Antanas Smetona. Vieta tikrai graži, čia daug gamtos – Panemunės šilas, Nemunas. Dažnai pavaikštinėju po šilą, sutinku kitų žmonių, pastebėjau, kad, esant geram orui, paplūdimyje susirenka daugybė poilsiautojų. Vis dėlto, kaip sakoma, savame krašte pranašu nebūsi – norėčiau, kad šią vietą atrastų, į veiklas įsitrauktų daugiau gyventojų, žmonių iš kitų rajonų. Vienas mūsų tikslų – pasinaudojant renginiais, veiklomis, pakviesti būti kartu, atrasti Panemunės gamtą, skatinti bendruomenės veiklą. Žiūriu optimistiškai – manau, kad, bėgant laikui, aktyvumo daugės. Man labai gražus Šančių bendruomenės pavyzdys – jie kuria daug kultūrinių veiklų, sprendžia savo problemas, o tai patvirtina mano spėliones, kad jei bendruomenėms būtų palikta daugiau erdvės ir suteiktas palaikymas veikti, išsispręstų daugybė problemų.

– Gamtos tema, bendruomeniškumas susiję ir su netrukus vyksiančiu festivaliu „Pojūčių šilas“. Ar galite daugiau papasakoti, apie ką šis festivalis? Kas vyks jo metu?

– Festivalio programą kuria ir jos įgyvendinimu rūpinasi kolegos K.Žižys, Vincas Skripka, Aistė Paukštė ir aš. Tik šį kartą aš labiau prisidedu prie idėjų generavimo, o ne įgyvendinimo. Sunku suspėti visur, kad ir kaip norėtųsi. Pagrindinė idėja, kurią norime skleisti, – kad žmonės ateitų į Panemunę, į šilą ir pasimėgautų įvairiais pojūčiais – lytėjimo, garso, klausos, regos. Renginyje bus ryto mankštų, ekskursijų, teatro improvizacijų, įvairių rankdarbių ir žemės meno kūrybinių dirbtuvių, miško maudynių, o festivalį užbaigs muzikos grupė simboliniu pavadinimu „Homechestra“. Tiesa, Panemunės šilas – puiki vieta burtis ne tik per festivalį. Savotiškai rodome pavyzdį ir kviečiame atvykti, patiems organizuoti renginius ar išvykas su šeima, bendradarbiais. Dar vienas pojūtis, kurį norėtume sužadinti, – bendrystė, galimybė ką nors nuveikti drauge.

Gamta mums siunčia signalus, pamokas – tai, kas vyksta gamtoje, vyksta ir mūsų gyvenime.

– Labai įdomu išgirsti apie festivalį – jo temos grąžina į tvarumo, ryšio su gamta temas; to šiandien trūksta. Daugelis sutiktų, kad gyvename elektronikos, greitojo vartojimo laikais. Kaip jums atrodo, ar ryšys su gamta šiandienos žmogui tebėra svarbus?

– Man atrodo, kad šiandien žmonės gamtą ekploatuoja, nepriima jos kaip dalies savęs. Vyrauja požiūris – paėmiau, atėjau, pabuvau ir išėjau. Trūksta darnaus priėmimo, pusiausvyros, holistinio žvilgsnio. Vienoje organizuojamų žygių ataskaitoje bandėme nupiešti vartotojo portretą, kuris atskleidė, kad išties gyvename greitojo vartojimo, vienkartinių daiktų, plastiko eroje. Stipriai išbalansavome ekosistemą, o kadangi patys esame jos dalimi, išsibalansavome ir patys. Užtenka pažvelgti į klimato kaitą, ligas, karščius, liūtis. Gamta mums siunčia signalų, pamokų – tai, kas vyksta gamtoje, vyksta ir mūsų gyvenime. Bėgame, lekiame, dirbame iki nukritimo, nemokame rasti pusiausvyros. Tikiu, kad būsime priversti keistis, – kitaip tiesiog neišeis. Tapome pernelyg dideli individualistai, tačiau kultūrinė, bendruomeninė veikla padės mums ir vėl atrasti pusiausvyrą.

– Ką daryti, kad minėtoji pusiausvyra, ryšys su gamta stiprėtų? Kaip jį puoselėti?

– Aišku, reikia pradėti nuo savęs. Dažnai edukacijose vaikų klausiu, kas čia kaltas? Kaltas, visų pirma, esu aš, tad nuo savęs ir reikia pradėti. Keisimės patys – keisis ir mus supanti aplinka. Žmogus įsivaizduoja, kad yra visagalis, bet viskas grįžta ratu. Visų pirma, turime suvokti, kad esame ekosistemos dalis. Antra, kad gamtą reikia gerbti, ne tik ja mėgautis, bet ir jai duoti. Mažais žingsneliais, po truputėlį, žiūrint, jaučiant. Išeiti į gamtą, paklausyti paukščiukų, per langus stebėti besikeičiančius medžius, plaukiančius debesis, – tai ir yra tikrasis nusiraminimas. Antra vertus, neturime nuolat ieškoti išorinių veiksnių – gamta mums yra tik pagalba, mes patys viduje turime nusiraminti, atrasti pusiausvyrą. Tikiu, kad tokie festivaliai padeda atsimerkti, pabūti gamtoje, suvokti savo būtį šioje Žemėje.

Jau nuo 2018 m. „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ kvietė Kauno miesto rajonų aktyvius gyventojus, bendruomenes ir vietos verslus ieškoti savo identiteto ir kartu įgyvendinti vietos kontekstą atspindinčias kūrybines iniciatyvas. Bendrų veiklų rezultatai visą vasarą iki pat rudens vidurio skleidžiasi unikaliuose ir mikrorajonų veidus atspindinčiuose festivaliuose.

Antrąjį vasaros mėnesį žvilgsniai kryps į tris mikrorajonus – Panemunę, Centrą ir Gričiupį. Liepos 16 d. miesto centre vyks festivalis „Kiemų istorijos“, įkvėptas Kauno legenda tapusios „Kiemo galerijos“. Bendradarbiaujant su menininkais, unikalios erdvės idėjos sklinda ir po kitus Kauno centro ir senamiesčio kiemus, o netikėtose vietose kiemo gyventojų istorijos ir prisiminimai virsta meniniais akcentais. Tądien kiemų bendruomenės ir visi, norintys artimiau pažinti centro kiemelių istorijas, bus kviečiami į pažintinį kultūrinį turą.

M. Plepio nuotr.

Liepos 23 d. poezijos mylėtojai kviečiami atvykti į festivalį „Tu ateik“. Jaukiame, Gričiupyje įsikūrusiame Kovo 11-osios parke, skambės dainuojamoji poezija, vyks keramikos dirbtuvėlės, bus pristatyta rekordu pretenduojanti tapti keramikos instaliacija „Gričiupio kilimas“, sudaryta net iš 700 unikalių molio plytelių, kurias kūrė Gričiupio gyventojai ir svečiai.

Liepos festivalių programą atidarys „Pojūčių šilas“. Vienoje gražiausių Kauno vietų – Panemunėje – vyksiantys renginiai skatins atsigręžti į gamtą ir atrasti ramybę. Mėgautis ir būti bendrystėje kviečia vienas festivalio organizatorių, „Kaunas 2022“ ambasadorius Giedrius Bučas. Pastarasis – socialinių iniciatyvų, žygių kūrėjas, meninių instaliacijų autorius, socialinis verslininkas ir daugybės veiklų sumanytojas. Artėjant festivaliui – pokalbis apie bendruomenės bei gamtos svarbą, vidinį balansą ir tai, ko tikėtis „Pojūčių šile“.

G. Bučas / Asmeninio G. Bučo archyvo nuotr.

– Giedriau, jus pristatyti dėl plataus veiklų sąrašo – nelengva. Ko gero, geriausia jus vadinti visuomenininku – prisidedate prie ne vieno projekto, akcijos tvarumo, ekologijos srityse, esate socialinis verslininkas, žygių iniciatorius, vienas iš bendruomeninės erdvės K.I.N.A.S. „Panemunė“ įkūrėjų. Ar galite plačiau papasakoti apie savo veiklas?

– Visuomeninių veiklų vis atsiranda, tačiau pagrindinė mano veikla – neformalus švietimas darnaus vartojimo ir tvarumo temomis. Prieš kelis metus Panemunėje taip pat atsirado erdvė K.I.N.A.S. „Panemunė“ – siekiame įveiklinti, panaudoti pastatą bendruomenės reikmėms – dabar čia vyksta meniniai ir paveldo užsiėmimai, įvairios dirbtuvės, kurių metu daiktus skatiname prikelti antram gyvenimui, taip pat vyksta žygiai, ekspedicijos, švarinimo, tvarkymosi veiklos. Kartais iš surinktų atliekų netgi gimsta instaliacijos ar meno kūriniai. Norime įtraukti bendruomenes, paskatinti jas kartu rūpintis savo planeta, kad ateities kartoms galėtume ją palikti švaresnę, tvaresnę.

Jei didesnis dėmesys būtų skiriamas vietos bendruomenėms, išsispręstų labai daug dabartinių problemų.

– Jūsų veiklos – itin bendruomeniškos. Kokio pokyčio bendruomenėje siekiate? Kodėl ieškote ryšio su ja?

– Kartu galime padaryti daugiau, bendruomenei lengviau įgyvendinti idėjas. Bendrystė nuo seno buvo mūsų protėvių, prosenelių gyvenimuose – galime prisiminti įvairias talkas, šienapjūtes, rugiapjūtes, kurių metu susiburdavo kaimas, jie kartu ne tik dirbdavo, bet ir gyvendavo, spręsdavo aktualius reikalus, iškilusias problemas. Jau ne kartą esu sakęs, kad, mano galva, miestai, savivaldybės turėtų skatinti bendruomenių aktyvumą, padėti joms veikti, palaikyti renginius, iniciatyvas. Manau, kad jei didesnis dėmesys būtų skiriamas vietos bendruomenėms, išsispręstų labai daug dabartinių problemų – socialinių, kriminologinių, tvarkos, padaugėtų kultūrinių renginių. Tik duokime įrankius, paskatinkime ir miestas išloš įvairiais aspektais.

– Šiuo metu daugiausiai veikiate Panemunėje. Kas jus atvedė į šį rajoną?

– Į Panemunę atsikrausčiau prieš ketverius metus, o pradėjus čia gyventi, natūraliai įsitraukiau į visuomenines veiklas. Esu „Kaunas 2022“ ambasadorius, domiuosi vykstančiomis veiklomis, ne tik lankausi renginiuose, bet ir teko prisidėti prie jų įgyvendinimo. Viename renginių susipažinau su Kęstučiu Žižiu, kalbėjome apie upes, jų įveiklinimą, o iš čia kilo ir idėja surengti festivalį Panemunėje.

– Panemunė žinoma ir kaip savotiškas kurortas, gamtos apdovanotas kampelis. Ar gamta Panemunės gyventojams svarbi?

– Panemunė – tikrai unikali vieta, tarpukariu buvęs kurortinis priemiestis, kur rinkosi visa grietinėlė, karininkai, čia ilsėdavosi net ir prezidentas A. Smetona. Vieta tikrai graži, čia daug gamtos, Panemunės šilas, Nemunas. Dažnai pavaikštinėju po šilą, sutinku kitus žmones, pastebėjau, kad esant geram orui pliaže susirenka daugybė poilsiautojų. Visgi, kaip sakoma, savame krašte pranašu nebūsi – norėčiau, kad šią vietą atrastų, į veiklas įsitrauktų daugiau gyventojų, žmonių iš kitų rajonų. Vienas mūsų tikslų, pasinaudojant renginiais, veiklomis pakviesti būti kartu, atrasti Panemunės gamtą, skatinti bendruomenės veiklą. Žiūriu optimistiškai – manau, kad bėgant laikui aktyvumo daugės. Man labai gražus Šančių bendruomenės pavyzdys – jie kuria daug kultūrinių veiklų, sprendžia savo problemas, o tai patvirtina mano spėliones, kad jei bendruomenėms būtų palikta daugiau erdvės ir suteiktas palaikymas veikti, išsispręstų daugybė problemų.

– Gamtos tema, bendruomeniškumas susiję ir su netrukus vyksiančiu festivaliu „Pojūčių šilas“. Ar galite plačiau papasakoti, apie ką šis festivalis? Kas vyks jo metu?

– Festivalio programą kuria ir išpildymu rūpinasi kolegos Kęstutis Žižys, Vincas Skripka, Aistė Paukštė ir aš. Tik šį kartą aš labiau prisidedu su idėjų generavimu, o ne išpildymu. Sunku suspėti visur, nors ir kaip norėtųsi. Pagrindinė idėja, kurią norime skleisti – kad žmonės ateitų į Panemunę, į šilą ir pasimėgautų įvairiais pojūčiais – lytėjimo, garso, klausos, regos. Renginyje bus ryto mankštos, ekskursijos, teatro improvizacijos, įvairios rankdarbių ir žemės meno kūrybinės dirbtuvės, miško maudynės, o festivalį užbaigs muzikos grupė simboliniu pavadinimu „Homechestra“. Tiesa, Panemunės šilas puiki vieta burtis ne tik per festivalį. Savotiškai rodome pavyzdį ir kviečiame atvykti, patiems organizuoti renginius ar išvykas su šeima, bendradarbiais. Dar vienas pojūtis, kurį norėtume sužadinti – bendrystė, galimybė ką nors nuveikti drauge.

– Labai įdomu išgirsti apie festivalį – jo temos grąžina į tvarumo, ryšio su gamta temas, kurių šiandien trūksta. Daugelis sutiktų, kad gyvename elektronikos, greito vartojimo laikais. Kaip jums atrodo, ar ryšys su gamta šiandieniniam žmogui tebėra svarbus?

– Man atrodo, kad šiandien žmonės gamtą eksploatuoja, nepriima jos kaip dalies savęs. Vyrauja požiūris – paėmiau, atėjau, pabuvau ir išėjau. Trūksta darnaus priėmimo, balanso, holistinio žvilgsnio. Vienoje organizuojamų žygių ataskaitoje bandėme nupiešti vartotojo portretą, kuris parodė, kad išties gyvename greito vartojimo, vienkartinių daiktų, plastiko eroj. Stipriai išbalansavome ekosistemą, o kadangi patys esame jos dalimi, išsibalansavome ir patys. Užtenka pažvelgti į klimato kaitą, ligas, karščius, liūtis. Gamta mums siunčia signalus, pamokas – tai, kas vyksta gamtoje, vyksta ir mūsų gyvenime. Bėgam, lekiam, dirbam iki nukritimo, nemokame rasti pusiausvyros. Tikiu, kad būsime priversti keistis, kitaip tiesiog neišeis. Tapome pernelyg dideli individualistai, tačiau kultūrinė, bendruomeninė veikla padės mums ir vėl atrasti balansą.

– Ką daryti, kad minėtas balansas, ryšys su gamta stiprėtų? Kaip jį puoselėti?

– Aišku, kad reikia pradėti nuo savęs. Dažnai edukacijose vaikų klausiu, kas čia kaltas? Kaltas, visų pirma, esu aš, tad nuo savęs ir reikia pradėti. Keisimės patys, keisis ir mus supanti aplinka. Žmogus įsivaizduoja, kad yra visagalis, bet viskas grįžta ratu. Visų pirma, turime suvokti, kad esame ekosistemos dalis. Antra, kad gamtą reikia gerbti, ne tik ja mėgautis, bet ir jai duoti. Mažais žingsneliais, po truputėlį, žiūrint, jaučiant. Išeiti į gamtą, paklausyti paukščiukų, per langus stebėti besikeičiančius medžius, plaukiančius debesis – tai ir yra tikrasis nusiraminimas. Iš kitos pusės, neturime nuolat ieškoti išorinių veiksnių, gamta mums yra tik pagalba, mes patys viduje turime nusiraminti, atrasti pusiausvyrą. Tikiu, kad tokie festivaliai padeda atsimerkti, pabūti gamtoje, suvokti savo būtį šioje žemėje.

– Ko palinkėtumėte visiems, ketinantiems atvykti į festivalį?

– Atvykite su šeimomis, draugais, priimkite, džiaukitės ir dalinkitės – padėkokite sau, gamtai ir visiems, ką sutiksite festivalyje. Atviros durys – bendrauti, kurti, veikti kartu.

„Tęsiame šių metų parduotuvių atnaujinimo maratoną ir atidarome dar dvi populiarias parduotuves Kaune. Abi jos įrengtos pagal naujausius tinklo standartus, o didžiausias dėmesys atnaujinant parduotuves buvo skirtas laikinosios sostinės gyventojų ir svečių maloniai apsipirkimo patirčiai. Tai užtikrins platesnis prekių asortimentas ir įdiegti nauji technologiniai sprendimai“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė.

Naujoje 1 195 kv. m ploto parduotuvėje Žaliakalnyje nuo trečiadienio pirkėjus pasitinka gausesnis vaisių ir daržovių skyrius, išplėstas kulinarijos gaminių bei kepinių pasirinkimas. Įrengtos net 6 savitarnos kasos, kurių anksčiau šioje parduotuvėje nebuvo. Be to, joje veikia ir 3 įprastos kasos. Parduotuvėje sukurtos 28 darbo vietos. Parduotuvės „Iki Žaliakalnis“ atnaujinimui skirta 0,93 mln. eurų.

„Iki“ nuotr.

Ketvirtadienį atidaromos parduotuvės „Iki Girstupis“ plotas užima 1 350 kv. m. Po atnaujinimo pirkėjus šioje parduotuvėje pasitiks platesnis karštų mėsos gaminių asortimentas, išplėstas ledų ir šaldytos produkcijos pasirinkimas, nuo šiol erdvesnis čia ir gėrimų skyrius. Parduotuvėje įrengtos net šešios „Iki Bitutė“ kasos, leidžiančios apsipirkti kaip įmanoma labiau sumažinant žmogiškąjį kontaktą, bei trys įprastos kasos. Parduotuvėje ir čia pat veikiančioje „Iki“ kepykloje iš viso dirbs 43 darbuotojai. Investicijos į šią parduotuvę siekia 1,08 mln. eurų. Lankytojams abi parduotuvės bus atviros kasdien nuo 7.30 iki 22 val.

Prekybos tinklas „Iki“ šiemet itin daug dėmesio skiria plėtrai, inovacijoms bei atsinaujinimui. Per 2021 m. atidarytos dvi naujos parduotuvės. Dar net 13 parduotuvių renovuotos tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir šalies regionuose, o trys iš jų – „Iki Express“ Klaipėdoje ir Vilniuje – atnaujintos pagal naują koncepciją. Investuojama ir į naujo administracijos biuro bei parduotuvės statybas sostinės Pilaitės rajone.

Prekybos tinklą „Iki“ iš viso šiuo metu sudaro 227 fizinės „Iki“ parduotuvės, du logistikos centrai, kulinarijos gamybos centras bei trys regioninės kepyklos. Prekybos tinkle dirba per 5,9 tūkst. darbuotojų.

„Vienas iš svarbesnių darbų – po žeme einančio Gričiupio upelio perkėlimas šiek tiek atokiau, nes dabar jis teka po dalimi būsimo pastato“, – sakė savivaldybės pranešime cituotas Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Susidomėjome, kaip vyks upelio perkėlimas, ką apie tai mano aplinkosaugininkai.

V.Abramavičius portalui kauno.diena.lt teigė, kad bus ne nukreipiama natūrali upelio vaga, o kalbama apie inžinerinio statinio – 1,5 m skersmens nuotekų kolektoriaus, kuriuo bėga ir upelis, vietos keitimą. Kolektorius yra 4-5 metrai po žeme po neužstatytais žemės sklypo plotais. Po žeme, po neužstatytais žemės sklypo plotais jis liks ir įgyvendinus projektą.

„Į tą kolektorių nukreiptas ne tik upelis, bet ir visi tos teritorijos paviršiniai ir kritulių vandenys. Kolektorius bus nutiestas pagal ekspertuotą, su visomis institucijomis, taip pat ir visuomene suderintą ir patvirtintą projektą. Visi atstumai ir visos technologijos yra patikrintos, suderintos ir sankcionuotos visų atsakingų ir suinteresuotų institucijų“, – aiškino Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Vienas iš svarbesnių darbų – po žeme einančio Gričiupio upelio perkėlimas šiek tiek atokiau.

Anot savivaldybės, kolektoriaus perkėlimu rūpinsis rangovas – bendrovė „Autokausta“, perkėlimas vyks mikrotuneliavimo būdu, darbus prižiūrės savivaldybės Statybos valdymo skyriaus atstovai.

„Kalbame apie maždaug 210 metrų atkarpą, kuria tekės ne tik upelio, bet ir visi paviršiniai vandenys. Šiuo metu upelis eina per planuojamo statyti pastato vidurį. Darbai vyks ne atviru būdu, o po žeme. Tai yra technologiškai sudėtingesni darbai, tačiau pavojaus aplinkai nėra“, – dėstė V.Abramavičius.

Mikrotuneliavimas yra vamzdžio įstūmimas požeminiu būdu. Toks būdas įvardijamas kaip pranašesnis dėl minimalios žalos viešajam ar privačiam turtui, apsaugo vertingus statinius, padeda išvengti eismo trukdžių kanalus tiesiant po keliais, aplink gyvenantys žmonės apsaugomi nuo stipraus triukšmo ir purvo ir t.t.

Aplinkos apsaugos agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė portalui kauno.diena.lt teigė, kad agentūra nebuvo gavusi kreipimosi dėl Gričiupio perkėlimo, nes tam nebuvo būtinybės.

Atstovė konstatavo, kad upė Gričiupis, Girstupio intakas, nėra įregistruota upių, ežerų ir tvenkinių registre. Ji taip pat nėra įtraukta į Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą.

„Dėl sparčios Kauno miesto plėtros sovietiniu laikotarpiu, ši upė buvo kanalizuota, paprasčiau tariant, ji beveik visa patalpinta į vamzdį po žeme. Tai, laiku bėgant, didelės įtakos turėjo ir visai upės ekosistemai, kurios dėl ilgalaikių pokyčių šiuo metu jau nebelikę. Tuo metu kanalizuotos upės nebuvo retas reiškinys. Tai intensyvios miestų urbanizacijos rezultatas. Kanalizuotų upių galima rasti ne tik Lietuvoje, bet ir didesniuose Vakarų Europos miestuose“, – komentavo L.Gaidžiūnaitė.

Ji pridūrė, kad duomenų, kad Kauno regione per paskutinius penkerius metus upės būtų buvę kanalizuojamos ar keičiamos jų vagos, agentūra neturi. „Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, reguliuoti, kanalizuoti, ar kitaip keisti natūralias upių vagas yra draudžiama“, – pridūrė Gaidžiūnaitė.

Anot Kauno policijos, apie viename Gričiupio gatvės penkiaaukštyje aptiktą negyvėlį kraujo klane jai pranešė šį radę greitosios medikai.

Pastaruosius išsikvietė pati buto šeimininkė. Ši teigė, kad jos svečiui bloga, vyriškis kraujuoja.

Atskubėjus nurodytu adresu, konstatuota lovoje, kraujo klane, rasto pusamžio vyro mirtis.

Policijos atsiųsti ekspertai aptiko durtinę-pjautinę žaizdą velionio nugaroje.

Nustatyta, kad tai - pirminiais duomenimis, kaimynystėje gyvenusio 53 metų vyro lavonas. Buto šeimininkė, kuriai nustatytas 1,36 prom. girtumas, teigė esą šis jos pažįstamas įvirtęs į jos namus jau sužalotas. Tačiau, pirminiais duomenimis, daugiau niekur, išskyrus lovą, kurioje rastas velionis, kraujo neaptikta.

Anot teisėsaugininkų, nei nužudytasis, nei, kaip ir jis, 1964 m. gimusi įtariamoji šiuo nusikaltimu, nėra asiocialūs asmenys. Naktį policijos areštinėje atsidūrusi buto šeimininkė ne tik neteista, bet ir iki šio įvykio nebuvus teisėsaugininkų akiratyje.

Šiandien išsiblaiviusi įtariamoji apklausta.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio nužudymo, už kurį gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. 

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams viena sulaikytosios kaimynė pasakojo apie vidurnaktį girdėjusi moters klyksmą ir kažkokį dunktelėjimą. Tačiau, kuris iš jų buvo pirmiau, ji patikslinti negalėjo. Tik prisipažino pamaniusi, kad tai susiję su kokia nors netoliese esančiame Girstučio slėnyje vakarojančia jaunimo kompanija.

Išgirdusi, kad tai galėjo būti iš virš jos gyvenančios kaimynės buto, kurio duris užplombavo policija, sklidę garsai, pašnekovė sunkiai slėpė nustebimą. Anot jos, sulaikytoji - jų daugiabučio, anksčiau buvusio Kauno technologijos universiteto dėstytojų kooperatiniu namu, senbuvė. Tačiau pastaruoju metu ji, atrodo, turėjo kažkokį su metų laikų sezoniškumu susijusi verslą.

Pašnekovė užsiminė matydavusi šią išsiskyrusią ir jau suaugusius vaikus turinčią kaimynę su naujais vyrais, kuriuos pastaroji kartkartėmis keisdavo. Šie taip pat, kaip ir įtariamoji nužudymu, nebuvo panašūs į alkoholiu piktnaudžiaujančius asmenis. Tačiau, portalo žurnalistams lankantis įvykio vietoje, apynaujame automobilyje "Subaru", stovėjusiame daugiabučio kieme - sulaikytosios butui skirtoje vietoje, matėsi krepšys su tuščiais sidro buteliais. Tuo tarpu ant vienintelių jos buto langų žydėjo gėlės. 

Ar kreipsis rytoj į teismą dėl įtariamosios suėmimo, teisėsaugininkai šiandien dar negalėjo pasakyti. Anot jų, tai priklausys nuo tam tikrų rytoj ryte dar planuojamų su ja atlikti veiksmų.