Japonijos Osakos Metropoliteno universiteto mokslininkai nustatė, kad kuo didesnis DI įvertintas amžius, palyginti su tikruoju žmogaus amžiumi, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo sirgs lėtinėmis ligomis.

DI modelis nustatė didesnį amžių žmonėms, kurie sirgo tam tikromis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), kepenų liga, plaučių liga ir lėtinis inkstų nepakankamumas.

Tačiau ūminių ligų, tokių kaip pneumonija, koreliacija buvo nedidelė.

„Šis rezultatas reiškia, kad dirbtinis intelektas fiksuoja lėtinius pokyčius, o ne ūmius krūtinės ląstos rentgenografijos pokyčius, nes senėjimas atsiranda dėl lėtinių pokyčių, kurie įvyksta laikui bėgant“, – teigė tyrimo autoriai.

Mokslininkų teigimu, šis DI modelis galėtų būti su amžiumi susijusių ligų rodiklis ir taip padėti sumažinti sergamumą.

Nuvykę į Viduržemio jūros šalis, žavimės vyresnio amžiaus poromis, žengiančiomis susikibus už rankų. Mūsų šalyje senjorės vaikšto vienos arba laisto gėles ant vyrų kapų. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje. Mūsų šalies stipriosios lyties atstovai gyvena vidutiniškai 10 metų trumpiau nei moterys: vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia apie 70, o moterų – apie 80 metų.  Švedijoje šis skirtumas sudaro vos 4 metus: vyrai ten vidutiniškai gyvena 80, moterys – 84 metus. Lietuva pirmauja ir pagal žmonių, sergančių išemine širdies liga, statistiką – jų daugiau nei Latvijoje ar Estijoje.

„Vienareikšmio atsakymo, kodėl pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirštamumą nuo jų taip išsiskiriame iš kitų ES šalių, nėra“, – pastebi Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė O. Dobilienė.

– Kodėl tiek daug Lietuvos gyventojų serga ir miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų? Kodėl vyrai išeina pirmi?

– Tam, kuris, atlikęs išsamius tyrimus, tiksliai atsakytų į šiuos klausimus, būtų galima suteikti Nobelio premiją. Tačiau tam tikrus statistinius duomenis turime. Išvengiami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – nuolatinis stresas, fizinio aktyvumo trūkumas. Mes, lietuviai, esame tik vidutiniškai fiziškai aktyvūs. Kitas rizikos veiksnys – cukrinis diabetas. Pagal žmonių, sergančių šia liga, skaičių, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva yra maždaug per vidurį. Gyventojų, turinčių antsvorio, nutukusių, taip pat nėra išskirtinai daug. Pagal mitybos įpročius, vaisių ir daržovių suvartojimą, irgi labai neišsiskiriame iš kitų ES šalių. Rūkymas – dar vienas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys – mūsų šalyje taip pat tik vidutiniškai paplitęs. Pagal stacionaro lovų skaičių, tenkantį širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, mes pirmaujame. Pagal santykį, kiek invazinių vainikinių arterijų procedūrų, t. y. angiografijų, koronografijų arba širdies kraujagyslių stentavimo procedūrų, tenka 100 tūkst. gyventojų, lenkiame net tokias šalis kaip Prancūzija. Ką Lietuvoje darome, kad sumažintume mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų? Penkiuose centruose – Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose – veikianti miokardo infarkto klasterių sistema patyrusiems miokardo infarktą asmenims užtikrina pagalbą visą parą septynias dienas per savaitę. Nuo to laiko, kai 2015 m. buvo įsteigti šie centrai, mirštamumą nuo miokardo infarkto, ypač stacionare, sumažinome. Užtikrinome vainikinių arterijų intervencinių procedūrų geresnį prieinamumą. Tačiau akivaizdu, kad to nepakanka.

Jei pacientas, pamatęs, kad jo MTL cholesterolis sumažėjo, meta vartoti statinus, po dviejų savaičių šis rodiklis bus visiškai toks pat kaip iki gydymo vaistais pradžios.

– Kurioje srityje šlubuojame?

– Palyginti su kitomis Europos šalimis, labai vėlavome kompensuoti antitrombocitinius vaistus, reikalingus po kraujagyslių stentavimo, taip pat antikoaguliantus, būtinus pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu. Dabar į Lietuvą ateina tam tikroms pacientų grupėms skirti nauji vaistai, mažinantys cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tačiau jų kompensavimo nesulaukiame.

Grįžtant prie priežasčių, lemiančių didelį širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičių Lietuvoje, reikia pastebėti, kad Rytų ir Centrinė Europa skiriasi nuo Pietų Europos, Viduržemio jūros šalių kitokiomis mitybos tradicijomis, gyvenimo būdu. Tačiau iš kitų šalių gyventojų mes išsiskiriame dviem labai paprastai nustatomais, bet nepakankamai koreguojamais rizikos veiksniais: padidėjusiu blogojo cholesterolio kiekiu kraujyje ir aukštu kraujospūdžiu.

Prieš keletą metų Europos kardiologų kongrese buvo pateikti registro, apimančio daug Europos šalių, duomenys, iš kurių matyti, kaip gydomi pacientai po infarktų, stentavimo, širdies operacijų. Ten pateikti ir duomenys, rodantys, kiek pacientams pavyksta sumažinti cholesterolio kiekį. Daugumoje šalių blogąjį cholesterolį pavyko sumažinti daugiau kaip 50 proc. šių pacientų, tačiau Lietuvoje – tik mažiau kaip 10 proc. Taigi, išsiskiriame tuo, kad nepakankamai užtikriname antrinių širdies ir kraujagyslių ligų įvykių prevenciją. Mūsų gydytojai žino ir pateikia naujausias rekomendacijas. Deja, pacientai ne visada laikosi mūsų pateikiamų rekomendacijų, savavališkai keičia gydymą. Yra pacientų, įtikėjusių mitais, kad jiems padės papildai, atsisakančių vartoti gydytojų skirtus vaistus. Kiti dėl kitų priežasčių nesilaiko skiriamo gydymo režimo.

Džiaugiamės, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa suvienodinta lyties požiūriu: dabar pagal ją gali būti tiriami 40–60 metų vyrai ir moterys. Labai svarbu, kad, atlikus pagal šią programą numatytus tyrimus, jei nustatoma didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika – atliekama tam tikra intervencija, t. y. tam tikri veiksmai ir rekomendacijos. Nebūtinai skiriamas medikamentinis gydymas, tačiau detaliai paaiškinama fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, metimo rūkyti nauda. Taip pat paaiškinama, kaip mažinti cholesterolį, reguliuoti kraujospūdį, stebėti glikemiją, t. y. cukraus kiekį kraujyje. Tai svarbi pirminė prevencija. Jeigu pacientui nustatoma didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, laiku turi būti skiriamas medikamentinis gydymas. Jis prevencijos tikslais turėtų būti nuolatinis. Tačiau, jei pacientas, ištirtas pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, gautų gydymo rekomendacijų laikosi vos keletą mėnesių, greitai viskas vėl grįžta į tas pačias vėžes. Paciento tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis nė kiek nesumažėja.

Nauda: aerobinio tipo fizinis aktyvumas su pulso padažnėjimu (pvz., greitasis ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir jomis susirgus – pvz., padeda sureguliuoti kraujospūdį. Asociatyvi freepik.com nuotr.

Pažiūrėję į širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenis, matome, kad pacientai, tirti pagal šią programą, išsiskyrė dviem rizikos veiksniais: apie 90 proc. turėjo padidėjusį cholesterolį, 60–70 proc. – padidėjusį kraujospūdį. Tie du rizikos veiksniai yra labai svarbūs.

Dabar įvardijami ir naujieji rizikos veiksniai, analizuojamas jų reikšmingumas širdies ir kraujagyslių ligoms: oro tarša, triukšmas. Tai vadinamieji psichosocialiniai faktoriai. Taip pat nustatyta, kad nepritekliuje gyvenantys žemesnio socialinio sluoksnio pacientai arba socialiai pažeidžiamų grupių atstovai, pvz., bedarbiai, patiria ilgalaikį psichosocialinį stresą ir dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Taigi, šios ligos susijusios su daug dalykų: tiek su mūsų gyvensena, mitybos įpročiais, tiek žalingais veiksniais. Be to, kaip minėjau, nemažai žmonių Lietuvoje nelinkę koreguoti arba nepakankamai koreguoja blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir aukštą kraujospūdį.

– Ką pasakytumėte žmonėms, kurie sako: mano kraujospūdis jau seniai aukštas, bet aš vaistų nevartoju, nes nieko blogo nejaučiu.

– Aukšto kraujospūdžio žmogus gali ir nejausti, jei nematuoja – net nežinoti, kad jis aukštas. Tik didesni kraujospūdžio pakilimo epizodai gali sukelti simptomusą: skausmą kaktos, pakaušio srityse. Tačiau epizodinis kraujospūdžio padidėjimas skiriasi nuo arterinės hipertenzijos, arba padidėjusio kraujospūdžio ligos. Jei kraujospūdis žmogui padidėjęs nuolat, jei jis nenukrinta mažiau kaip 130/80 mmHg, tai vadinama padidėjusio kraujospūdžio liga, arba arterine hipertenzija. Su šia liga žmogus gali gyventi dešimtmečius ir nieko bloga nejausti. Yra pavyzdžių, kai žmogus atvyksta pas gydytoją, kai jo kraujospūdis siekia trečią padidėjimo laipsnį, tarkim, 180/110 mmHg, ir jis jaučiasi gerai. Tačiau, nepaisant, kad pacientas jaučiasi gerai, didelis kraujospūdis visą laiką dirba savo juodą darbą: paveikia labai daug organų ir jų sistemų. Veikia širdį, nes, esant aukštam kraujospūdžiui, širdžiai reikia sunkiau dirbti, kad išmestų tą patį kraujo tūrį. Dėl to neretai sustorėja širdies raumuo. Aukštas kraujospūdis skatina aterosklerozės vystymąsi, pažeidžia kraujagysles – širdies, galvos smegenų, inkstų, kartu ir šiuos organus. Dėl to gali prasidėti komplikacijos, tokios kaip inkstų funkcijos nepakankamumas. Tai lėtinė komplikacija. Ūminės komplikacijos – hemoraginis insultas, kai kraujas išsilieja į smegenis, aortos plyšimas, dažnai sukeliantis paciento mirtį. Negydoma arba netinkamai gydoma padidėjusio kraujospūdžio liga pacientą invalidizuoja.

Taigi, aukštą kraujospūdį reikia mažinti siekiant išvengti visų galimų komplikacijų.

Neretai pacientai, kai pradedame juos gydyti, mažinti kraujospūdį, tikina, kad jų savijauta suprastėjo. Mums, medikams, tai  žinutė, kad šis pacientas, turėdamas aukštą kraujospūdį, gyvena jau ilgai ir prie jo priprato.

– Kada blogąjį cholesterolį užtenka mažinti dieta ir kada būtina imtis vaistų?

– Kai kalbame apie cholesterolio koregavimą, kalbame apie blogąjį, t. y. mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį. Jį nerekomenduojama vienodai sumažinti visiems. Jeigu pacientas jaunas, neturi rizikos veiksnių, blogo paveldėjimo (išeminės širdies ligos atvejų šeimoje), jo MTL cholesterolis bus arba mažesnis kaip 3, arba mažesnis kaip 2,4 mm/l. Jei pacientas turi pavienių rizikos veiksnių, tarkim, tik jo kraujospūdis padidėjęs arba jis serga nesunkiai koreguojamu cukriniu diabetu, jo MTL cholesterolis turėtų būti mažesnis nei 1,8 mm/l. Tačiau didžiausios rizikos pacientams, t. y. jei žmogus turi visą puokštę rizikos veiksnių, jei jis yra po kraujagyslių stentavimo, po miokardo infarkto, diagnozuota stabili krūtinės angina, mes tą kartelę leidžiame dar žemiau ir sakome: jūsų MTL cholesterolis turi būti mažesnis kaip 1,4 mm/l. Tai dažniausiai reiškia, kad jam MTL cholesterolio kiekį kraujyje reikia sumažinti maždaug 50 proc. Tada pacientui tenka paaiškinti, kad vien dieta to padaryti nepavyks. Dieta blogojo cholesterolio kiekį kraujyje galima sumažinti iki 20 proc. Jei jo kiekį reikia sumažinti daugiau, būtini medikamentai, nuolatos palaikantys sumažėjusio cholesterolio koncentraciją kraujyje, – statinai. Kiekvienu atveju turi būti atitinkamai parenkamas ir statinas, ir jo dozė. Gali būti naudojami kitų grupių vaistai. Pvz., blokuojantys MTL cholesterolio pasisavinimą iš žarnyno. Gali būti skiriami nauji antilipidiniai vaistai, t. y. taikoma vadinamoji biologinė terapija. Tai brangūs vaistai, tačiau tam tikroms pacientų grupėms jie galėtų būti prieinami labiau nei dabar. Paaiškinę pacientui, kokiu tikslu tie vaistai turi būti vartojami, kiek jie turi sumažinti cholesterolį, mes tikrai galime juos skirti.

Klinikinėje praktikoje pastebime ydingą dalyką, kai pacientai kurį laiką pavartoja vaistus, dažniausiai – statinus, o paskui nustoja. Tenka paaiškinti pacientui, kad šis vaistas nuo cholesterolio yra kaip vaistas nuo aukšto kraujospūdžio: kol jį vartoji, tol kraujospūdis krinta. Nustojus vartoti vaistus nuo cholesterolio (statinus), cholesterolis per dvi savaites grįžta į ankstesnį lygį. Taigi, jei pacientas, kurį laiką pavartojęs statinų ir pagal kraujo tyrimą pamatęs, kad jo MTL cholesterolis sumažėjo, meta juos vartoti, po dviejų savaičių šis rodiklis bus visiškai toks pat kaip iki gydymo vaistais pradžios.

Kartais pacientai sako: nenoriu pradėti vartoti vaistų, nes paskui man reikės vartoti juos visą likusį gyvenimą. Tai neteisingas supratimas. Norint, kad žmogus būtų apsaugotas nuo aterosklerotinės ligos progresavimo, MTL cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti sumažėjusi ilgą laiką. Tik ilgalaikis gydymas duoda naudą.

– Ar, vartojant statinus, kraujagyslės išsivalo nuo ilgainiui jas užkemšančių aterosklerotinių plokštelių?

– Turėtume kalbėti ne tik apie statinus, bet apie visą aukšto MTL cholesterolio gydymą. Pacientai neretai geria ir kitus vaistus: nuo aukšto kraujospūdžio, kraują skystinančius vaistus. Visi tie vaistai kompleksiškai veikia tiek lėtinį aterosklerozės vystymąsi, tiek ūmines komplikacijas, tokias kaip infarktas. Taigi, iš vienos pusės, vaistai nuo aukšto blogojo cholesterolio stabdo aterosklerozės progresavimą. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, vartojant vaistus, aterosklerotinių plokštelių dydis ir tūris sumažėja, tačiau jos visiškai neišnyksta. Jos tampa stabilesnės, mažiau linkusios plyšti, jų paviršius tampa tvirtesnis. Tokie pacientai rečiau patiria infarktų, insultų, mirčių, jų kraujagysles rečiau reikia stentuoti, operuoti pakartotinai nei tiems, kurie vaistus kelis mėnesius pavartojo ir metė, arba tiems, kurie niekaip nekoregavo aukšto cholesterolio. Šie skirtumai yra statistiškai patikimi.

Nepaisant, kad pacientas jaučiasi gerai, didelis kraujospūdis visą laiką dirba savo juodą darbą: paveikia labai daug organų ir jų sistemų.

– Kokiu būdu fizinis aktyvumas padeda sumažinti cholesterolį?

– Fizinis aktyvumas labiau veikia kitą kraujo riebalų rūšį – trigliceridus. Šios lipidų grandys susijusios su angliavandenių apykaita organizme. Žinoma, kad fizinis aktyvumas mažina lipidus, tačiau būtent aerobinio tipo fizinis aktyvumas su pulso padažnėjimu naudingiausias. Jis treniruoja visą širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda sureguliuoti kraujospūdį, ypač arterinės hipertenzijos gydymo pradžioje. Pacientai turėtų suvokti: kiek jie investuos į nemedikamentinį gydymą, gyvensenos pokyčius, mitybą, tiek mažiau medikamentų prireiks. Tai galioja ir reguliuojant kraujospūdį, ir cholesterolio kiekį.

– Jei senjorai išvažiuoja į sodą, išeina daržo paravėti, ar tai fizinis aktyvumas, padedantis sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką?

– Tai nėra širdies ir kraujagyslių ligų riziką mažinantis fizinis aktyvumas. Be to, daugelis senjorų greičiausiai jau serga kažkokia širdies ir kraujagyslių liga. Fiziniu aktyvumu aterosklerozės nesumažinsime – galime sumažinti tik miokardo infarkto išsivystymo riziką.

Siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sveikos gyvensenos reikėtų mokyti nuo mokyklos, vaikų darželio. Lengviau vaikystėje įdiegti sveiko gyvenimo įpročius, nei pakeisti jau susiformavusius nesveikus. Tačiau norint įmanoma juos pakeisti. Sveikos gyvensenos, tinkamo fizinio aktyvumo laikymasis nėra nuobodus gyvenimo būdas – jis palaiko bendravimą, gerą nuotaiką, geras emocijas. Iš kitos pusės, tinkamas fizinis aktyvumas, ar tai būtų plaukimas, bėgimas, ar ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis, ar važiavimas dviračiu, padeda užtikrinti žmogaus darbingumą.

Kiekvienam žmogui nuo 40 metų, o jei šeimoje yra nepalankus paveldėjimas (jei tėvai sirgę infarktais arba buvo staigių mirčių tarp tėvų, senelių), ir jaunesniems reikia susirūpinti širdies ir kraujagyslių sveikata. Dažniausiai nepalankus paveldėjimas ir yra susijęs su širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiais. Reikia ir cholesterolį išsitirti, ir kraujospūdį pasimatuoti, ir apsilankyti pas gydytoją kardiologą.

– Vasarą dažnai alina karščiai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms?

– Vasarą turime daugiau galimybių laiką leisti gryname ore, būti fiziškai aktyvūs. Tuo reikėtų pasinaudoti. Tačiau svarbiausia–  laiku apsilankyti pas gydytojus, kai tam yra indikacijų. Be to, vasarą reikia vengti ekstremalių oro sąlygų: karščio, perkaitimo saulėje, saulės smūgio. Taip pat nepamiršti gerti pakankamai skysčių, ypač – vandens ar kitų negazuotų gėrimų tam, kad išvengtume trumpalaikių širdies darbo sutrikimų. Elektrolitų pusiausvyrai užtikrinti svarbu vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose gausu kalio. Jeigu pacientui nustatytas mažas kalio ir magnio kiekis, reikėtų elektrolitų papildų. Šios bendrosios rekomendacijos labai svarbios.

– Per karščius padaugėja infarktų, insultų. Kai kurie žmonės vengia kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP) – net jausdami infarkto požymius, bando jį tyliai pralaukti namuose.

– Tokie žmonės rizikuoja mirti. Jaučiančiam infarkto požymius žmogui turi būti suteikta skubi medicininė pagalba. Jei dėl kraujagyslių aterosklerozės širdies vainikinė arterija užsikemša iš dalies arba visiškai, sutrinka kraujotaka širdies raumenyje, vystosi miokardo infarktas. Skausmas ir diskomfortas krūtinėje trunka 20–30 minučių. Pacientą dažniausiai išpila šaltas prakaitas, neretai atsiranda dusulys, kyla mirties baimė. Gniaužimo, spaudimo, skausmo krūtinėje pojūtis gali būti labai didelis. Tokiu atveju būtina kviesti GMP. Vykti automobiliu į ligoninę negalima. Vykstant miokardo infarktui, gali kilti širdies ritmo sutrikimų, tarp jų – ir grėsmingi gyvybei, dėl kurių pacientas gali netekti sąmonės. Jis gali sukniubti prie vairo – dėl to gali nukentėti ir pats, ir kiti žmonės. Taigi, reikia kviesti GMP. Juo labiau kad veikia minėta klasterių sistema ir GMP tikrai žino, kokiai patologijai esant, pacientas turi būti kuo greičiau siunčiamas į centrą, reanimaciją ar operacinę – atlikti vainikinių arterijų angiografiją.

– Kaip vertinate vykstančią sveikatos reformą? Kaip tai atsiliepia kardiologijai?

– Viena vertus, džiaugiamės vykstančia GMP centralizacija. Tikimės, kad pagerės telekardiologijos paslaugos, kai paciento duomenis bus galima persiųsti ir juos galės kvalifikuotai vertinti patyręs specialistas. Ypač tada, kai reikia priimti greitą, neatidėliotiną sprendimą dėl tolesnės paciento gydymo taktikos ir gydymosi vietos. Tačiau tam reikia nemažai investicijų. Didelių investicijų reikia ir tam, kad būtų atnaujinta medicinos įranga antrines paslaugas teikiančiose įstaigose ir tik atrinkti pacientai, tie, kuriems reikia aukštos specializacijos siauros medicinos pagalbos, būtų siunčiami į specializuotus centrus.

Žvelgiant globaliau, sveikatos politikoje pasigendame sisteminių sprendimų ir ekonominio pagrindo jiems įgyvendinti. Širdies ir kraujagyslių ligos pirmauja pagal mirčių skaičių Lietuvoje, tačiau finansuojant kardiologijos paslaugas tai neatsispindi.

Trečiadienio popietę mama Laura su atžala leidžia Bernardinų sode. Tai pirmas pagausėjusios šeimos pavasaris: „Visą laiką norėjau būti jauna mama. Riba buvo iki 30-ies. Viskas susiklostė labai gerai, todėl taip ir išėjo.“

Tačiau statistika rodo, kad Laura labiau išimtis nei taisyklė. Mokslininkais skaičiuoja, kad mažėja mamų, norinčių vaikų susilaukti jauno amžiaus. Moteris išgirdusi statistiką nesistebi: „Moterys turbūt labai susitelkusios į karjerą. Spaudimas grįžti anksti į darbą.“

Kiti sutikti pašnekovai turėjo įvairiausių nuomonių šia tema.

„Brangu... Dabar gyvenimas tikrai pabrango. Ir išlaikymas brangus. Vaiką reikia ir į mokyklą, darželį, ir į mokslus išleisti“, – sakė sutikta moteris.

„Koks brangumas, išlaikyti šunį įdomu, ar pigiau. Labai abejočiau. Visada sakydavau, kad geriau trys anūkai nei vienas šuo namuose“, – teigė kita moteris.

Bet senjorės Joana ir Bronislova mano, kad priežasčių, kodėl nenorima vaikų arba jie gimsta vėliau, yra ir daugiau.

„Iki 30-ies metų bijo susilaukti vaikų, kadangi reikia karjeros siekti. Po 30 iki 45 – kaip Dievulis duoda. Dar visokios nelaimės, visokie vaistai, toks ir rezultatas“, – sakė senjorė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvoje gimstamumas mažiausias per 60 metų, o mirtingumo skaičiai rekordiniai. Pernai gimė per 24 tūkst. vaikų, mirė – dvigubai daugiau žmonių, beveik 48 tūkst. Mirčių 4 tūkst. daugiau nei užpernai.

„Lietuvoje demografija išgyvena tam tikrus iššūkius. Netgi galima sakyti, kad tam tikrą demografinę krizę“, – teigia Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė Ramunė Jurkuvienė.

Valdantieji didina vaiko pinigus ir kitas išmokas, dalija tėvadienius.

„Anksčiau vaikai iš meilės būdavo. Dabar – iš išskaičiavimo“, – neieško žodžių Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

Bet ir ekspertai, ir savivaldybių atstovai pastebi, kad ne piniguose laimė.

Brangu... Dabar gyvenimas tikrai pabrango. Ir išlaikymas brangus. Vaiką reikia ir į mokyklą, darželį, ir į mokslus išleisti.

„Turime patvirtinę tvarkos aprašą, kur gimus pirmam vaikui – 500 eurų. Vėliau didėja. Ko gero, būtų drąsu teigti, kad piniginės išmokos skatina gimstamumą. Turbūt tik padeda šeimai gimus kūdikiui“, – sako specialistė.

Susirinkę mokslininkai politikams paskelbė ir kitų šokiruojančių įžvalgų: „Mes išliekame daugiausia besituokianti ir daugiausia besiskirianti ES šalis.“

Džiugino tik tiek, kad vyrai gyvens ilgiau ir emigracijos tempai lėtėja. Mokslininkai skaičiuoja, kad to neužteks ir toliau trūks darbuotojų.

„Gelbėkimės kaip kitos valstybės daro. Surinko protingiausius iš viso pasaulio. Mes nesugalvosime nieko kitaip. Turėsime prisitaikyti prie sistemos arba reikės statyti spygliuotą sieną ne tik nuo Baltarusijos, bet ir nuo Latvijos, Lenkijos“, – sako A.Sysas.

Politikai svarsto, kad situaciją išgelbės į Lietuvą plūstantys kitų šalių piliečiai iš Ukrainos ar Baltarusijos. Esą čia jie galėtų ir kurti savo ateitį.

„Tai trumpalaikis sprendimas. Tai neprisideda prie ilgalaikės tvarios demografijos raidos“, – pažymi Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas Daumantas Stumbrys.

Analitikai prašo nenurašyti ir nykstančių kaimų. Vis daugiau žmonių, o ypač grįžtančių iš užsienio, iš didmiesčių keliasi į regionus. Išduotų leidimų skaičius būstams statyti septyniuose mažesniuose regionuose išaugo beveik dvigubai. Tad siunčia ir perspėjimą – reikės užtikrinti kokybiškas viešas paslaugas regionuose, o jos atvirkščiai – vis traukais ir nyksta.

Vyriausybė šią savaitę patvirtino Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programą, kuria užsibrėžiamas siekis iki 2030-ųjų stiprinti gyventojų psichikos sveikatą, plėsti psichoaktyvių medžiagų (narkotikų, alkoholio) kontrolę, stiprinti jų vartojimo prevenciją bei apskritai gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą.

Vidutinė vyrų sveiko gyvenimo trukmė 2030-aisiais, pagal ministerijos planus, turėtų pailgėti 6,6 metų – iki 62,6, moterų – beveik šešeriais, iki 65 metų.

Sieks mažinti mirčių, kurių galima išvengti

Taip pat tikimasi, kad 2030-aisiais vadinamasis išvengiamo mirtingumo (mirčių dėl ligų, kurių galima išvengti laiku taikant diagnostiką, gydymą, prevencines priemones) rodiklis 100 tūkst. gyventojų neviršys 130-ies (2019-aisiais buvo 293), bent 70 proc. suaugusiųjų vertins savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą (2018-aisiais buvo 58 proc.), savižudybių rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažės kone per pusę, t.y. neviršys 13 – 2019-ųjų duomenimis, rodiklis siekė 23,5 100 tūkst. gyventojų. 

Plane numatoma sukurti mokslu pagrįstus sveikatos, visuomenės sveikatos, profesinės sveikatos priežiūros paslaugų modelius, juos diegti, kelti visuomenės sveikatos srities specialistų kvalifikacijas, skatinti sveikos gyvensenos įgūdžius, sveikatos raštingumą, efektyvinti užkrečiamų ligų valdymą ir pan.

Taip pat numatyta vykdyti psichikos sveikatos raštingumo mokymus, organizuoti šiai sričiai skirta komunikacijos kampaniją. Numatomos savižudybių prevencijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ankstyvosios intervencijos priemonės ir pagalba, didžiausią dėmesį skiriant vaikams, paaugliams, jaunimui. Žadamas dėmesys ir psichikos negalias turintiems vaikams, šeimoms.

Lietuva – ES valstybių sąrašo gale

Ministerijos teigimu, šiuo metu Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) šalių: 2007-aisiais vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 64,5 metų, 2019-aisiais ji pasiekė 71,5 metų, bet vis dar yra beveik septyneriais metais mažesnė, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu.

Moterų situacija kiek geresnė nei vyrų – jų vidutinė gyvenimo trukmė 2019 metų duomenimis siekė 81,2 metų ir nuo ES vidurkio atsilieka maždaug trimis metais.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės, bendra vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė 2019 metais buvo 76,4 metų, arba beveik penkeriais metais trumpesnė už ES vidurkį. Vidutinė vyrų sveiko gyvenimo trukmė 2019-aisiais siekė 56 metus, moterų – 59,1 metų ir atitinkamai buvo trumpesnė maždaug aštuoneriais ir šešeriais metais nei vidutiniškai ES.

Siekis – mažesni skirtumai tarp lyčių

Tuo metu Išvengiamo mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir dėl savižudybių, daugiausia vyrų, rodiklis daugiau nei du kartus viršija ES vidurkį.

„Tikslo pagrindas – sumažinti skirtumą tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės, tikimasi, kad pagerės Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo trukmė. Programos priemonėmis bus siekiama sumažinti būtent išvengiamo mirtingumo šalyje – šiuo metu tokių mirčių, kurias sukelia neracionali mityba, mažas fizinis aktyvumas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra pakankamai didelis – Lietuvoje fiksuojama apie 2,5 karto daugiau, nei ES vidurkis“, – Vyriausybės posėdyje sakė viceministrė.

Programai numatyta 111 mln. eurų – maždaug po pusę iš Lietuvos valstybės biudžeto bei Europos socialinio fondo (ESF). 22 mln. eurų iš šios sumos būtų skirta kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumui regionuose.

Tikimasi didesnio tolygumo regionuose

Tikimasi mažinti ir didelius sveikatos ir mirtingumo skirtumus tarp Lietuvos regionų ir savivaldybių.

Didžiausias išvengiamo mirtingumo rodiklis, siekiantis 418-516 mirčių 100 tūkst. gyventojų, ministerijos duomenimis, yra Šalčininkų, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Ukmergės, Radviliškio, Kelmės, Pagėgių, Kazlų Rūdos, Kalvarijų, Lazdijų savivaldybėse.

Tuo metu mažiausias tokių mirčių rodiklis, 100 tūkst. gyventojų siekiantis 200-265, yra didmiesčiuose: Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kauno mieste ir rajone, taip pat Neringos, Klaipėdos rajono, Kretingos, Mažeikių, Elektrėnų, Birštono savivaldybėse.

Ministerijos teigimu, beveik pusę visų mirčių Lietuvoje lemia su gyvenimo būdu ir aplinka susijusios problemos, o didžiausios Lietuvos gyventojų rizikos ES kontekste yra paauglių alkoholio vartojamas ir rūkymas, vaistų vartojimas, suaugusiųjų girtavimas.

Lietuva taip pat vis dar išlieka paskutinėje vietoje ES pagal savižudybių skaičių 100 tūkst. gyventojų (21,6), taip pat kaip problema įvardijama visuomenės nepakantumas asmenims, sergantiems psichikos ligomis.

„Įdomu tai, kad iš esmės Lietuva turi vieną didžiausių vidutinės gyvenimo trukmės praradimų tarp aukštų pajamų šalių“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė. 

„Kitaip negu netgi Rusijoje ar JAV, kur tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės praradimai koncentruojasi vyresnio amžiaus kohortose, Lietuvoje daugiausia vidutinės gyvenimo trukmės prarandama darbingo amžiaus vyrų kategorijoje“, – parlamentarams pridūrė VK atstovė.

Pasak jos, tokia išvada daroma ne mechaniškai vertinant 2019 metų tikėtiną gyvenimo trukmę, o lyginant, kokia ji būtų 2020 metais, jeigu nebūtų pandemijos.

S. Skripkauskienė BNS sakė, kad Lietuvoje bendra vidutinė gyvenimo trukmė per 2020-uosius sumažėjo pusantrų metų: vyrų – metais ir devyniais mėnesiais, moterų – metais ir trimis mėnesiais.

Pasak jos, Ispanijoje bendra vyrų gyvenimo trukmė sumažėjo metais ir trimis mėnesiais, o labiausiai – vyresnių nei 75  metų amžiaus grupėje – septyniais mėnesiais.

S. Skripkauskienė prognozuoja, kad įvertimus 2021-ųjų mirtis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje trauksis dar labiau: „2021 metais dar didesnis mirtingumas, dar bus praradimai“.

2019 metais vyrų vidutinė tikėtina gyve­ni­mo trukmė buvo 71,5, moterų – 81 metai (2018-aisiais  atitinkamai – 70,9 ir 80,6 metų), skelbia Statistikos departamentas.

2019-2020 metais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Vokietijoje sutrumpėjo 0,3 metų vyrams ir 0,1 metų moterims, antradienį paskelbė Federalinis demografinių tyrimų institutas (BiB).

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad JAV, kur COVID-19 prevencijos priemonių buvo imtasi vangiai, vyrų gyvenimo trukmė sutrumpėjo 2,2 metų, o moterų – 1,7 metų. „Tai labai išskirtiniai rodikliai gerai išsivysčiusiai valstybei“, – sakė BiB instituto mirtingumo tyrimų grupės vadovas Pavelas Grigorjevas.

Pasak P. Grigorjevo, vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei įtakos turi daug veiksnių, tačiau išsamūs mirtingumo statistiniai duomenys rodo, kad COVID-19 turėjo didelę įtaką daugelyje šalių.

Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2020 metais sutrumpėjo daugiau nei vieneriais metais tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, rodo instituto turimi duomenys. Tuo tarpu Šiaurės Europoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo geresnė nei Vokietijoje. Išimtis buvo Švedija, kur koronaviruso valdymo priemonės buvo švelnesnės nei kitur.

Institutas taip pat nustatė didelius skirtumus pačioje Vokietijoje. Šiaurinėje Šlėzvigo-Holšteino žemėje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo. Šalies rytuose esančioje Saksonijoje ji sumažėjo. Vakarų Vokietijoje išryškėjo Bavarijos gyventojų gyvenimo trukmės sumažėjimas. Tyrėjai pastebėjo, kad buvo dėsningumų, kurie iš dalies peržengė valstybių sienas. Atlikdami skaičiavimus jie rėmėsi Vokietijos federalinės statistikos tarnybos surinktais duomenimis.

Atlikusi specialią analizę, Federalinė statistikos tarnyba nustatė, kad 2021 metų rugsėjį Vokietijoje iš viso mirė 77 612 žmonių, t. y. 10 proc. daugiau nei 2017-2020 metų to paties mėnesio vidurkis. Sausio-rugsėjo mėnesių rodikliai buvo vidutiniškai penkiais procentais didesni už lyginamąją vertę. Per savaitę nuo rugsėjo 27 iki spalio 3 dienos mirė šešiais procentais daugiau žmonių nei lyginamuoju laikotarpiu.

Italijos nacionalinė statistikos agentūra „Istat“ pirmadienį Romoje paskelbė, kad nacionalinis rodiklis, palyginti su 2019 m. vidurkiu, sumažėjo 1,2 metų.

„Istat“ mirtingumo padidėjimą priskyrė COVID-19. Vidutinė gyvenimo trukmė 2020 m. buvo 82 metai – 79,7 metų vyrų ir 84,4 metų moterų.

Duomenys taip pat rodo skirtingą gyvenimo trukmę atskiruose šalies regionuose. Bergamo, Kremonos ir Lodžio provincijose vidutinė vyrų gyvenimo trukmė sutrumpėjo nuo 4,3 iki 4,5 metų, o moterų – nuo 3,2 iki 2,9 metų.

Nuo pandemijos pradžios Italijoje COVID-19 aukomis tapo apie 129 500 žmonių, rodo šalies Sveikatos apsaugos ministerijos renkami duomenys.

Tarnybos iki šiol užregistravo daugiau kaip 4,57 mln. koronaviruso atvejų, nors infekcijos plitimas šiuo metu yra stabilizavęsis, teigia sveikatos ekspertai.

Italijos vyriausybė neseniai išplėtė vadinamojo sveikatos paso, kuris išduodamas pasiskiepijus, persirgus COVID-19 arba turint neigiamą testą, naudojimą. Visi norintys pavalgyti restorane, apsilankyti muziejuje, įsėsti į tolimojo susisiekimo traukinį arba keltą turi parodyti skaitmeninę ar fizinę šio dokumento versiją.

Sveikatos pasas taip pat reikalingas mokyklų ir universitetų darbuotojams. Anot žiniasklaidos pranešimų, vyriausybė nori, kad šis reikalavimas taip pat apimtų visus valstybės tarnauto

Trečiadienį paskelbti Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai gyvenimo trukmė pernai, lyginant su 2019 metais, sutrumpėjo Ispanijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 1,6 ir 1,5 metų.

Toliau rikiuojasi Lietuva, Lenkija ir Rumunija, kur gyvenimo trukmė sumenko 1,4 metų. Lietuvoje šis rodiklis 2019 metais siekė 76,5 metus, o pernai – 75,1.

Kaimyninė Latvija pokyčių nepatyrė, Estijoje gyvenimo trukmė sumažėjo 0,4 metų.

Gyvenimo trukmės rodiklis apibrėžia tai, kiek ilgai gyventų naujagimis, jeigu esama mirtingumo situacija nesikeistų likusį jo gyvenimą.

ES 2019 metų vidurkis siekė 81,3 metus, pernai metų vidurkis kol kas neskelbiamas, nes duomenų už praėjusius metus nėra pateikusi Airija.

Šis sumažėjimas yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo, rašo „The New York Times“, remdamasis vyriausybės duomenimis.

Amerikiečių gyvenimo trukmė smuko nuo 78,8 metų 2019-aisiais iki 77,8 metų. Duomenys rodo ir didėjančią nelygybę tarp gyventojų: juodaodžių gyvenimo trukmė pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo 2,7 metais. Gyvenimo trukmės skirtumas tarp juodaodžių ir baltaodžių, kuris prieš tai menko, dabar siekia šešerius metus ir yra didžiausias nuo 1998-ųjų.

Anot ekspertų, gyvenimo trukmė vėl ims greitai didėti, nes mažės mirčių, nuo COVID-19 bus paskiepyta vis daugiau gyventojų. Pastarąjį kartą pandemija gyvenimo trukmę ženkliai sumažino 1918-aisiais, kai šimtai tūkstančių žmonių mirė nuo ispaniško gripo.

Gyvenimo trukmė nuo 1917 iki 1918 metų smuko 11,8 metais. Tačiau po to per trejus metus gyvenimo trukmė vėl visiškai atsistatė.

Be to, koronaviruso pandemija vidutinę gyvenimo trukmę sutrumpino keliais mėnesiais, antradienį pranešė statistikos institutas „Insee“.

Moterų gyvenimo trukmė (nuo gimimo) dabar siekia 85,2 metus, vyrų – 79,2. Tai yra sumažėjimas atitinkamai penkiais ir šešiais mėnesiais.

Prancūzijoje 2020 metais pasaulio šviesą išvydo 740 000 kūdikių. Vienai moteriai tenkantis gimimų skaičius sumažėjo iki 1,84, lyginant su 1,86 2019 metais.

Pirmaisiais koronaviruso pandemijos metais Prancūzijoje mirė iš viso 658 000 žmonių, ir tai yra 7,3 proc. daugiau nei 2019-aisiais. 2020 metais gimė tik 82 000 žmonių daugiau nei mirė – metais anksčiau skirtumas buvo 140 000. Tai taip pat žemiausias rodiklis nuo 1945-ųjų.