Apie naująjį kūrinį, kuris bus pirmasis H. Murakami romanas po 2017 metų vasarį išleisto „Komandoro nužudymo“, kol kas pateikiama nedaug informacijos.

Trumpame pareiškime japonų kalba leidykla „Shinchosha“ nurodė, kad naujasis kūrinys bus išleistas balandžio 13 dieną, tačiau neatskleidė nei pavadinimo, nei siužeto detalių.

Tikimasi, kad iš pradžių knyga bus išleista japonų kalba, o vėliau bus verčiama į kitas kalbas.

„Shinchosha“ naujienų agentūrai AFP sakė negalinti patvirtinti, kada gali būti išleisti knygos vertimai ir net kada bus paskelbtas knygos pavadinimas.

Vienintelė pateikta informacija buvo ta, kad romano apimtis – 1 200 japoniško rankraščio puslapių, tačiau tikslus knygos puslapių skaičius taip pat dar nepatvirtintas, pridūrė leidėjas.

H. Murakami yra tarptautiniu mastu pripažintas rašytojas, nuolat minimas tarp galimų Nobelio literatūros premijos laureatų.

74-erių metų menininkas laikomas kultiniu dėl savo siurrealistinių darbų su nuorodomis į popkultūrą. Jo knygos išverstos į maždaug 50 kalbų.

Skaitytojai įtraukiami į vadinamąjį Murakamio pasaulį, kuriame milžiniškos varlės meta iššūkį samdomiems darbuotojams, o iš dangaus lyja skumbrėmis.

H. Murakami paprastai vengia viešumos, tačiau pastaraisiais metais autorius džiugino gerbėjus dirbdamas radijo didžėjumi.

2021 metais Tokijuje, Vasedos universitete, atidaryta nauja didžiulė biblioteka, pilna jo romanų, albumų ir vinilinių plokštelių. Šioje vietoje įrengta rašytojo minimalistinės darbo vietos kopija, kavinė ir radijo studija.

2017 metais išleidžiant knygą „Komandoro nužudymas“, didžiausi Tokijo knygynai dirbo iki išnaktų, kad nekantrūs gerbėjai galėtų iš karto įsigyti knygą.

Siužeto detalės buvo laikomos paslaptyje, atsižvelgiant į H. Murakami pageidavimą, jog „skaitytojai jį atrastų nieko iš anksto nežinodami“, tuo metu sakė „Shinchosha“.

Per sekmadienio ceremoniją 19-ojo amžiaus pasakininko gimtojoje Odensėje Danijoje H. Murakami pasakė kalbą „Šešėlių prasmė“, kurioje citavo H. Ch. Anderseno tamsią fantaziją „Šešėlis“ (Skyggen) apie mokslininką, užvaldomą savo šešėlio ir nužudomą.

H. Murakami sakė: „Nesvarbu, kokio aukščio sieną pastatome nenorėdami įsileisti įsibrovėlių, nesvarbu, kaip griežtai atmetame svetimuosius, nesvarbu, kiek perrašinėjame istoriją, kad ji tiktų mums – galiausiai mes vis tiek pakenkiame... sau“.

Jo kalba buvo gana abstrakti, bet Japonijos žiniasklaida „sieną“ ir „įsibrovėlius“ interpretavo kaip užuominą apie Europon atvykstančius pabėgėlius ir protekcionistinę reakciją.

Pasak H. Murakami, ne tik individai, bet ir kiekviena visuomenė bei šalis turi savo tamsiąją pusę. „Ne tik individams reikia stoti prieš savo šešėlį. Toks pats aktas būtinas visuomenėms ir valstybėms“, – sakė rašytojas, kurio kalbos tekstą išspausdino laikraštis „Asahi“.

Kaip ir H. Ch. Andersono laikais „turime, kai būtina, stoti prieš savo šešėlius ir kartais net dirbti su jais“, sakė jis. „Tam reikia teisingos išminties ir drąsos. Žinoma, tai nelengva užduotis. Kartais iškyla pavojų. Bet jei jų vengs, žmonės negalės tikrai augti ir bręsti“, – pabrėžė H. Murakami.

Blogiausiu atveju, „jiems baigsis kaip mokslininkui pasakoje „Šešėlis“, ir jie bus „sunaikinti savo pačių šešėlio“.

67 metų H. Murakami paprastai vengia viešumos, bet yra kalbėjęs įvairiais klausimais, tarp jų – pasaulinės taikos, istorijos ir atominės energetikos.

Rašyti jis pradėjo, kai baigęs universitetą vadovavo džiazo barui Tokijuje. Jo 1987 metų romanas „Norvegų giria“ (Noruwei no Mori), pirmoji išpopuliarėjusi šio autoriaus knyga, pavertė jį literatūros žvaigžde. Tarp pastarojo meto bestselerių yra „1Q84“ ir „ Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai “ (Shikisai o motanai Tazaki Tsukuru to, kare no junrei no toshi).

Išrinkęs H. Murakami, premijos komitetas nurodė, kad jo vaizdinga proza išreiškia globalų požiūrį, o gebėjimas „derinti klasikinį pasakojimo meną, popkultūrą, japonų tradiciją, pasakišką realizmą ir filosofinę diskusiją daro jį tinkamą (būti) Anderseno palikimo paveldėtoju“.

Premiją sudaro 500 tūkst. Danijos kronų (67,5 tūkst. eurų), bronzinė skulptūra ir diplomas. Tarp ankstesnių šios premijos laureatų yra J. K. Rowling (Dž.K.Rouling) ir Salmanas Rushdie (Salmanas Rašdis).

Švedijos karališkoji mokslų akademija garsėja savo gebėjimu išlaikyti paslaptį, tuo, kad viešai minimos tik koduotos pavardės ir nesančios knygos.

Nominuotųjų sąrašas niekad nebūna viešinamas, žiuri svarstymai lieka paslaptimi pusę šimto metų.

Apogėjų pasiekusi įtampa atslūgs ketvirtadienį 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku – tada ir bus paskelbtas nugalėtojas, kurio šiemet trenka laukti neįprastai ilgai.

Paprastai nuo 1901 metų teikiamos prestižinės Nobelio literatūros premijos laureatai tradiciškai yra skelbiami ketvirtadienį. Dažniausiai tą pačią savaitę, kaip ir kiti Alfredo Nobelio įsteigtų premijų laureatai.

Datos pakeitimas šiemet buvo susijęs su „aritmetika“ ir kalendoriumi, sakė rugsėjo pabaigoje akademikas Peras Wastbergas (Peras Vastbergas) naujienų agentūrai AFP.

„Priežastis yra labai paprasta: mūsų nuostatos sako, kad mes susitinkame keturis ketvirtadienius iš eilės, pradedant paskutiniu rugsėjo mėnesio ketvirtadieniu, o po to paskelbiame laureatą“, – kalbėjo P.Wastbergas. Šiemet pirmas susitikimas įvyko rugsėjo 22, antrasis buvo 28 dieną, trečiasis – spalio 6 dieną, o paskutinis – 13-ąją.

Todėl šiemet Nobelio literatūros premijos nugalėtojas bus skelbiamas paskutinis, po Nobelio premijos laureatų medicinos, chemijos, fizikos, taikos ir ekonomikos (pastaroji buvo paskelbta spalio 10 d.) srityse.

„Taigi, lieka daugiau laiko spėlionėms“, – pajuokavo P.Wastbergas.

Nors, anot P.Wastbergo, dabartinė padėtis visiškai atitinka Akademijos statutą, kai kurie Nobelio premijų teikimo stebėtojai įžvelgė, kad vėlesnė data tikriausiai reiškia žiuri narių nesutarimą, kam skirti premiją.

„Jei paklaustumėte manęs, tikrai tai nėra „kalendorinis“ reikalas, – sakė Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas), kultūros puslapius redaguojantis švedų laikraštyje „Dagens Nyheter“. – Tai ženklas, kad nugalėtojo atrankoje esama nesutarimų“.

Kultūros temas Švedijos radijuje atspindintis Mattias Bergas (Matijas Bergas), svarsto: 18 žiuri narių, matyt, susiginčijo dėl „tokio politiškai kontroversiško laureato kaip Adonis“, nes jo naujausia publikacija yra poleminis traktatas politinio islamo tema.

Jeigu Akademija tikrai ieško laureato, kuris skaldo nuomones, juo galėtų būti ir iš Indijos kilęs britas Salmano Rushdie (Salmanas Rušdis).

Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos institucija po 27 metų tylos kovo mėnesį pasmerkė Irano paskelbtą fatvą Salmanui Rushdie.

„Tai, kad mirties bausmė buvo paskirta kaip bausmė už literatūros kūrinį, yra ir sunkus kalbos laisvės pažeidimas, – tada buvo nurodyta Švedijos akademijos vadovo Tomo Riado pareiškime. – Literatūros nepriklausomybės nuo politinės kontrolės principas civilizacijai yra svarbus iš esmės ir turi būti ginamas nuo kerštautojų ir cenzūros šalininkų“.

Literatūros kritikė Madelaine Levy (Madlen Levi), dirbanti dienraštyje „Svenska Dagbladet“ sako, kad žinoma tik viena – mes žinome, kad nieko nežinome, koks yra Akademijos pasirinkimas. „Metai po metų, rašytojai parenkami visiškai skirtingi“, – pastebėjo ji.

Pasak lažybų organizatorių, didžiausia tikimybė, kad šiemet premiją laimės japonų rašytojas Haruki Murakami (Harukis Murakamis). Tarp pretendentų į šį apdovanojimą įžvelgiamas ir romanų rašytojas iš Kenijos Ngugi wa Thiong'o (Ngugis Va Tchiongas) ir keli garsūs amerikiečių rašytojai, kaip Don DeLillo (Donas Delilo), Philipas Rothas (Filipas Rotas) ir Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs).

Taip pat minimos albano Ismailo Kadare (Ismailo Kadarės) , izraeliečio Davido Grossmano (Davido Grosmano), čekų rašytojo Milano Kunderos ir norvego dramaturgo Jono Fosse (Jono Fosės) pavardės.

Nuo 1901 metų teikiamos prestižinės Nobelio literatūros premijos laureatai tradiciškai yra skelbiami ketvirtadienį. Paprastai jie skelbiami tą pačią savaitę, kaip ir kiti Alfredo Nobelio įsteigtų premijų laureatai.

Datos pakeitimas yra susijęs su „aritmetika“ ir kalendoriumi, sakė akademikas Peras Wastbergas (Peras Vastbergas) naujienų agentūrai AFP.

„Priežastis yra labai paprasta: mūsų nuostatos sako, kad mes susitinkame keturis ketvirtadienius iš eilės, pradedant paskutiniu rugsėjo mėnesio ketvirtadieniu, o po to paskelbiame laureatą“, – kalbėjo P.Wastbergas. Šiemet primas susitikimas įvyko rugsėjo 22, antrasis buvo 28 dieną, trečiasis - spalio 6 dieną, o paskutinis - 13-ąją.

Todėl šiemet Nobelio literatūros premijos nugalėtojas bus skelbiamas paskutinis, po Nobelio premijos laureatų medicinos (spalio 3 d.), chemijos (spalio 4 d.), fizikos (spalio 5 d.), taikos (spalio 7 d.) ir ekonomikos (spalio 10 d.) srityse.

Kaip paprastai, nugalėtojai yra nenuspėjami.

Pasak lažybų organizatorių, didžiausia tikimybė, kad šiemet premiją laimės japonų rašytojas Haruki Murakami (Harukis Murakamis). Tarp pretendentų į šį apdovanojimą taip pat yra Sirijos poetas Adonis, romanų rašytojas iš Kenijos Ngugi wa Thiong'o (Gugis Va Tchiongas) ir keli garsūs amerikiečių rašytojai, kaip Don DeLillo (Donas Delilo), Philipas Rothas (Filipas Rotas) ir Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs).

Taip pat minimos brito Salmano Rushdie (Salmano Rušdžio), albano Ismailo Kadare (Ismailo Kadarės) , izraeliečio Davido Grossmano (Davido Grosmano), čekų rašytojo Milano Kunderos ir norvego dramaturgo Jono Fosse (Jono Fosės) pavardės.

Laukdami šiemetinio Nobelio literatūros premijos laureato paskelbimo, lažybininkai ir ekspertai įnirtingai spėlioja, kas gi bus laimėtojas, atsižvelgdami į visus įmanomus dalykus – kalbą, geografiją, žanrą ir net amžių.

Stokholmo literatūriniams sluoksniams bandant sudaryti praėjusių metų laureatės, kanadietės Alice Munro (Alis Munro) įpėdinio „fotorobotą“, svarstomos kelios itin dažnai minimos pavardės: nuo japono Haruki Murakami (Harukio Murakamio) ir siro Adonis (Adonio) iki Kenijos Ngugi wa Thiong'o (Ngugio va Tiong'o) ir Čekijoje gimusio Milano Kunderos.

Tačiau nė vienas iš jų neiškyla kaip aiškus favoritas.

„Žinoma, turime tam tikrų idėjų, bet tai tik spėlionės“, – sakė Stokholmo knygų pardavėjas Matsas Olinas.

Šiemetinio laureato vardas bus paskelbtas ketvirtadienį 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku.

Nei Stokholme, nei kitur niekas iš tikrųjų nežino, kaip laureatą renkanti Švedijos akademija priima savo sprendimą.

Svarstymas vyksta už uždarų durų ir yra įslaptinamas 50-čiai metų.

Žinoma tik tai, kad kasmet Švedijos akademija vasario mėnesį parengia visų gautų nominacijų – šį kartą jų skaičius yra 210 – sąrašą, kuris gegužę sutrumpinamas iki penkių pavardžių.

Bandydami numatyti laureatą ekspertai bando perprasti Akademijos narių slaptų svarstymų logiką.

Pirma užuomina galėtų būti kalba. Anglakalbiai rašytojai Nobelio premiją yra laimėję 27 kartus, o prancūzų ir vokiečių kalboms tenka po 13 premijų.

Švedų bulvarinio laikraščio „Aftonbladet“ kritikas Claesas Wahlinas (Klesas Volinas) sakė, kad „iš tikrųjų labai retai Akademija apdovanoja tą pačią kalbą dvejus metus iš eilės“, tad tai galėtų reikšti, kad po A.Munro pergalės 2013 metais anglų kalba šiemet neturi šansų.

Jei vėl bus pasirinkta ta pati kalba, „turi būti ... dvi pasaulio dalys, esančios labai toli“ viena nuo kitos, sako C.Wahlinas. Tai reikštų, kad, nors ir dažnai minimos, laureatėmis neturėtų tapti JAV rašytoja Joyce Carol Oates (Džois Kerol Outs) ir kanadietė Anne Carson (En Karson).

Tačiau kita vertus, kaip sako švedų laikraščio „ Svenska Dagblad“ kritikė Elise Karlsson (Elisė Karlson), „niekas labiau nenustebintų už dviejų kanadiečių iš eilės išrinkimą“, o Švedijos akademija „mėgsta stebinti“.

Geografija gali būti svarbi

Geras kriterijus taip pat galėtų būti geografija.

„Neturėtų užtrukti, kol bus apdovanota Afrika“, – sakė leidėja Elisabeth Grate (Elisabet Gratė).

Afrikos rašytojai premiją per visą jos istoriją yra gavę tik keturis kartus. Praėjusį kartą tai nutiko 2003 metais, kai laureatu tapo Pietų Afrikos Respublikos Johnas M.Coetzee (Džonas M.Kutzė).

Laimėti gali Ngugi wa Thiong'o iš Kenijos, jei šiemetinė Nobelio literatūros premija neatiteks somaliečiui Nuruddinui Farahui (Nurudinui Farahui). Jis yra toks rašytojas, kokie patinka Akademijai, sako C.Wahlinas.

Užuominą gali pateikti ir žanras. „Drauge su Munro jie taip pat apdovanojo apsakymų rašymo meną, lygiai taip pat kaip drauge su Dario Fo (Darijumi Fo) pripažino pasakojimo žanrą“, – sakė jis.

Laureatų sąraše yra labai daug romanistų, tad dabar daugiau galimybių galėtų turėti dramaturgai ar poetai, pavyzdžiui, siras Adonis, prancūzas Yves'as Bonnefoy (Ivas Bonfua) arba Ko Unas iš Pietų Korėjos.

Tačiau Akademija taip pat galėtų apdovanoti negrožinę literatūrą ir išrinkti baltarusių žurnalistę Svetlaną Aleksijevič, sakė E.Karlsson.

Galiausiai premija gali atitekti kokiam nors ypač pagyvenusiam rašytojui, kol dar ne vėlu.

„Kai jie įteikė premiją (Haroldui) Pinteriui ir (Tomui) Transtroemeriui (Tomui Transtriomeriui), tai buvo ypač dėl to“, – sakė C.Wahlinas. Šis argumentas galėtų būti palankus M.Kunderai.

H.Murakami yra interneto lažybininkų favoritas, bet ne toks populiarus tarp ekspertų.

„Murakami turbūt yra skaitytojų favoritas ir tikrai populiarus tarp daugelio žurnalistų, bet jam trūksta papildomos gelmės“, – mano E.Karlsson.

„Laureatai turi sugebėti perduoti stiprias emocijas, jų kūryba turi būti ne tik pramoginė, ji, visų svarbiausia, turi transliuoti kokią nors žinią, kuri verčia skaitytoją susimąstyti, pamatyti egzistenciją kitokiu kampu“, – sakė E.Grate.

Nobelio literatūros premijos laureatas bus paskelbtas ketvirtadienį, spalio 9 dieną, pirmadienį pranešė Švedijos akademija.

Jos nuolatinis sekretorius Peteris Englundas labai laukiamą pranešimą padarys Stokholme 13 val. (14 val. Lietuvos laiku).

Nobelio literatūros premijos laureato paskelbimo data nurodoma vos prieš kelias dienas, bet paprastai tai būna pirmasis Nobelio savaitės ketvirtadienis. Kitų Nobelio premijų laureatų paskelbimo datos paskelbiamos prieš kelis mėnesius.

Nobelio sezonas prasidėjo pirmadienį, paskelbus medicinos premijos laureatus. Antradienį bus paskelbtas fizikos premijos laureatas, o trečiadienį – chemijos premijos laureatas.

Nobelio taikos premijos laureatas turi būti paskelbtas penktadienį, o ekonomikos – pirmadienį, spalio 13 dieną.

Laikydamasi tradicijos, Švedijos akademija nepateikė jokių užuominų apie tai, ką išrinko literatūros premijos laureatu. Ji niekada neskelbia kandidatūrų, kurias svarsto, o jos svarstymai yra įslaptinami 50-čiai metų.

Tarp šiemetinių favoritų yra dažnai minimas japonų rašytojas Haruki Murakami (Harukis Murakamis), dėl kurio „Ladbrokes“ priima statymus santykiu 5:1, ir žinovų taip pat dažnai minima baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič.

Tuo tarpu Stokholmo literatūros kritikai užsimena, kad atėjo laikas Akademijai pagerbti kokį nors Afrikos rašytoją, pavyzdžiui, Kenijos Ngugi wa Thiong'o (Ngugį va Tiong'ą) ar Somalio Nuruddiną Farahą (Nurudiną Farahą).

Japonijos knygynuose penktadienį pasirodė kultinio rašytojo Haruki Murakami (Harukio Murakamio) pirmasis apsakymų rinkinys per pastaruosius devyneris metus, kuriame yra vienas naujas kūrinys. Kai kurie jaudulio apimti gerbėjai laukė eilėse, kol vidurnaktį knyga bus pristatyta.

Maždaug 70 gerbėjų padėjo skaičiuoti laiką knygyne „Kinokuniya“ Tokijo pramogų ir parduotuvių rajone, kur laikrodžio rodyklei artėjant prie vidurnakčio, sproginėjo pirotechnikos priemonės.

Apsakymų rinkinyje „Vyrai be moterų“ (Onna no Inai Otokotachi) yra penki apsakymai, kurie jau buvo anksčiau pasirodę žurnaluose, ir vienas naujas kūrinys.

„Murakami neabejotinai labiausiai garsėja savo romanais, bet apsakymų skaitymas yra kitoks malonumas, –  įsigijęs naująją knygą sakė tinklapių dizaineris Yoichi Shindo (Joičis Šindas). – Ilgai laukiau, kol galėsiu tai skaityti".

Knygos leidėjai jau padidino pirmąją siuntą nuo 200 tūkst. egzempliorių iki 300 tūkst. egzempliorių, nes išankstinių užsakymų buvo daugiau nei tikėtasi, pranešė šalies žiniasklaida.

„Taip reta matyti tiek daug žmonių, susirinkusių dėl vieno rašytojo, – sakė pirkėjas, Yuka Sugimoto (Juka Sugimotas). – Laukiau, kol galėsiu tai išvysti. Truputį primena šventę“.

Pirmajame nuo 2005 metų rinkinyje yra 24 puslapių apysaka „Vairuok mano automobilį: vyrai be moterų“, papiktinusi vieno Japonijos miestelio gyventojus, dėl netinkamai pristatyto jų elgesio. Autorius rašė, kad pastarieji nuolat mėto cigarečių nuorūkas pro savo automobilių langus.

H. Murakami vėliau sakė, kad gailisi taip pavaizdavęs šį miestelį ir žadėjo pakeisti jo pavadinimą apysakoje, kai ji bus išleista kaip knyga.

65 metų H. Murakami, kurio kūriniai, dažnai siurrealistiniai, yra išversti į maždaug 40 kalbų, dažnai minimas kaip būsimas Nobelio literatūros premijos laureatas.

Kultinis japonų rašytojas Haruki Murakami (Harukis Murakamis) ateinantį mėnesį išleis pirmąjį apsakymų rinkinį per pastaruosius devynerius metus, kuriame bus vienas naujas kūrinys, pirmadienį pranešė jo leidykla.

Apsakymų rinkinys „Vyrai be moterų“ (Onna no Inai Otokotachi) bus išleistas balandžio 18 dieną, nurodė leidykla „Bungei Shunju“.

Šį rinkinį sudarys penki apsakymai, kurie jau buvo anksčiau pasirodę žurnaluose, ir vienas naujas kūrinys.

Tarp jų bus 24 puslapių apysaka „Vairuok mano automobilį: vyrai be moterų“, papiktinusi vieno Japonijos miestelio gyventojus, nes joje teigiama, kad jie nuolat mėto cigarečių nuorūkas pro savo automobilių langus.

H.Murakami sakė, kad gailisi taip pavaizdavęs tą miestelį ir sakė ketinantis pakeisti jo pavadinimą apysakoje, kai ji bus išleista kaip knyga.

65 metų H.Murakami, kurio kūriniai, dažnai siurrealistiniai, yra išversti į maždaug 40 kalbų, dažnai minimas kaip būsimas Nobelio literatūros premijos laureatas.