Kaimyninės šalies siuntą sudaro kelios dešimtys palapinių, 300 lovų, 1,2 tūkst. antklodžių, 100 pagalvių, tiek pat taburečių ir spintelių, 10 stalų, šeši generatoriai ir penkios dyzelinės šildymo sistemos palapinėms.
„Su mūsų partneriais Lenkijoje – Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerija – santykius užmezgėme pačioje krizės pradžioje. (...) Tas bendradarbiavimas pavirto į paramą, kas yra suprantama“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Ši parama – skubus Lenkijos atsakas į Lietuvos prašymą suteikti pagalbą pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą dėl padidėjusios migracijos iš Baltarusijos.
Lietuvą taip pat pasiekė humanitarinė siunta iš Estijos: 100 miegmaišių,tiek pat lovų ir kėdžių, 30 stalų, 10 šviestuvų, tiek pat palapinių, oro kondicionierių, šildytuvų.
Anot viceministro, humanitarinę pagalbą jau yra suteikusi Švedija ir Kroatija, jos taip pat laukiama iš kaimyninės Latvijos. A. Abramavičiaus teigimu, į Lietuvos prašymą iš viso atsiliepė apie 10 šalių.
Savo ruožtu Lenkijos laikinoji reikalų patikėtinė Lietuvoje Anna Kozlowska-Slupek (Ana Kozlovska-Slupek) teigė, kad tai – pirmoji iš dviejų planuojamų Lenkijos siuntų. Jos vertė – 160 tūkst. eurų.
„Norime parodyti, kad šiandien, kai Lietuva dėl išorinės grėsmės jaučiasi mažiau saugi, mes esame pasiruošę padėti ir siunčiame savo paramą“, – teigė ji.
Norime parodyti, kad šiandien, kai Lietuva dėl išorinės grėsmės jaučiasi mažiau saugi, mes esame pasiruošę padėti ir siunčiame savo paramą.
Pasak A. Kozlowska-Slupek, penktadienį į Lietuvą planuojama atgabenti antrąją humanitarinės pagalbos siuntą iš Lenkijos.
„Ją sudarys panaši parama“, – sakė ji.
Anot Lenkijos laikinosios reikalų patikėtinės, maždaug 30 iš 60 į Lietuvą atvykstančių „Frontex“ pasieniečių turėtų būti lenkai.
Ragino ieškoti sutarimo tarp gyventojų ir valdžios
Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje ruošiantis apgyvendinti neteisėtai Lietuvos sieną kirtusius migrantus, ketvirtadienį prieš šį sprendimą prie pastato protestavo vietos gyventojai.
Dieveniškės įsikūrusios Šalčininkų rajone, kur daugumą gyventojų sudaro lenkų tautinė mažuma.
Reaguodama į esamą situaciją, A. Kozlowska-Slupek sakė pastebinti kylančią įtampą tarp vietos gyventojų ir valdžios, todėl ragino tiek vietos, tiek centrinės valdžios pareigūnus kalbėtis.
„Raginame Lietuvos valdžios pareigūnus leistis į dialogą su žmonėmis, kad būtų pasiektas tinkamiausias sprendimas abiem pusėms“, – kalbėjo ji.
Vis dėlto Lenkijos laikinoji reikalų patikėtinė pabrėžė, kad galutinis sprendimas – Lietuvos valdžios rankose.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, penktadienį buvusios mokyklos teritorija Dieveniškėse tvora turėtų būti pradėta juosti penktadienį. Vidaus reikalų ministerijos teigimu, pirmieji migrantai čia bus perkelti tik esant tvorai ir užtikrinus vandens tiekimą.
Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su ženkliai išaugusia neteisėta migracija. Per Baltarusiją į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,3 tūkst. nelegalių migrantų, didžioji dalis jų sulaikyti liepą. Dauguma sulaikytųjų yra Artimųjų Rytų, Afrikos šalių piliečiai.
Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją, sustiprinusi sienos su Baltarusija apsaugą pasitelkdama tiek savo, tiek „Frontex“ pasieniečius.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota kaimyninės šalies režimo akcija prieš Lietuvą. Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus išaugo pernai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų.
