„Vaikai dažnai nemėgsta ir nenori gerti vaistų. Tačiau vaikas gali įmesti šį arkliuką į vandenį ir stebėti, kaip medžiagos pamažu ištirpsta ir išgerti“, – sakė LSMU vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja Jurga Bernatonienė.

Tabletės išskirtinės, nes vietoje to, kad reikėtų išgerti aštuonias tabletes, visų tablečių veikliąsias medžiagas galima sutalpinti į vieną kapsulę.

„Į vieną tabletę galime dėti nuo vienos iki devynių veikliųjų medžiagų. Galime reguliuoti skirtingą jų atsipalaidavimo organizme greitį. Vienos medžiagos gali keliauti iki skrandžio, kitos medžiagos gali keliauti iki žarnyno“, – teigė J. Bernatonienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip galima spausdinti vaistus, pritaikytus konkrečiam pacientui.

„Jaunas žmogus, einantis į darbą, turi įvairių sutrikimų, kurie priklauso nuo vaistų išgėrimo. Kad žmogus išliktų darbingas, jis neturėtų galvoti, kad už valandos ar už pusvalandžio jam reikia išgerti tabletę“, – kalbėjo LSMU prorektorius Kęstutis Petrikonis.

Iš ko gaminamos tabletės, taip pat kelia nuostabą.

„Į siūlą yra įterptos veikliosios medžiagos. Galime spausdinti tiesiai iš miltelių. Tai pats paprasčiausias būdas, nes apsaugo medžiagas nuo sudegimo“, – teigė J. Bernatonienė.

Pirmiausiai, darbas vyksta kompiuteryje, o tik vėliau spausdintuvas atlieka savo darbą.

„Susidedame visas formas, kiek mes norėsime pagaminti. Vienu metu galima gaminti daug personalizuotų preparatų“, – kalbėjo J. Bernatonienė.

Tikimasi, kad dėka tokio spausdinimo vaistai turėtų atpigti.

„Žinoma, jie galės būti pigesni, nes reikia mažiau pagalbinių medžiagų ir mes pagaminame tai, ko žmogui reikia konkrečiai“, – teigė J. Bernatonienė.

Išmanūs vaistų gaminimo būdai kardinaliai pakeis mokslo procesus.

Kad žmogus išliktų darbingas, jis neturėtų galvoti, kad už valandos ar už pusvalandžio jam reikia išgerti tabletę.

„Atrandame naujų, retų ligų. Kadangi daugėja ligų, daugėja išimtinių pacientų atvejų. Einame prie to, kad jei norėsime gydyti vaistais, turėsime iššūkių tai išspręsti“, – sakė K. Petrikonis.

Studentai sako, kad taip pat atsiveria daugiau galimybių tyrimams.

„Tai tikrai atrodo kaip iš fantastinio filmuko, kuris atgyja realybėje. Matant šias technologijas, atsiveria galimybės daryti naujesnius tyrimus“, – teigė LSMU doktorantė Emilija Nemickaitė.

„Sieju tai ir su savo disertacijos tema. Dirbu su raudonaisiais dobilais. Mes stengiamės sumažinti menopauzės simptomus moterims. Pritaikant 3D technologiją, galėtume sukurti puikų, visapusišką vaistą“, – sakė LSMU doktorantė Jurga Andrėja Kazlauskaitė.

Panašu, kad atspausdintų tablečių poreikis ateityje tik didės.

„Bandome atlikinėti įvairius, pilotinius eksperimentus, norint įvesti eterinį aliejų į 3D tabletės formą“, – sakė LSMU mokslo darbuotojas Lauryna Pudžiuvelytė.

Dar praeis keleri metai, kol Lietuvos vaistinėse galėsime nusipirkti specialiai savo ligai pritaikytą, atspausdintą vaistą. Pasaulyje šiuo metu egzistuoja vienintelis sertifikuotas spausdintas vaistas, skirtas epilepsijai gydyti.

„Aš vaidinau aklą ir Damiras vaidino regintį. Aš einu su lazdele, atsitrenkiu į jį ir mes susitinkam kaip draugai. Aš jam pasiūlau kažką veikti, jis sako „ne, taigi tu neturi žaidimų, mes neturim, ką veikti“ ir aš pasakau, kad tai netiesa“, – apie žaidimo pristatymą pasakojo vienas jo kūrėjų Eligijus Girdenis.

Žaidimo prototipų buvo ne vienas. Komanda dirbo ir naktimis, bendravo su neregiais, klausė jų patarimo.

„Buvo tikrai iššūkis anglų kalba, plius tu turi business ta anglų kalba kalbėti. Tai mus pasirinko FedEx ir Citi Foundation, dvi kompanijos, kurios yra patys didžiausi rėmėjai viso šito Gen-E, kuris vyko Stambule“, – teigė E. Girdenis.

Tokią aukštą vietą jauniesiems lietuviams pavyko iškovoti pirmą kartą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Išdrįsti keliauti pas verslo mentorius, susirinkti pirmąsias investicijas, pagaminti produktą, net jei daug tokių XXI a. kompetencijų, kurių mums šiandien būtinai reikia darbo rinkoj“, – sakė VŠĮ „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė.

Vis dėlto net ir antra vieta finansų negarantuoja – investuotojus teks pritraukti patiems. Dabar su 3D spausdintuvu pagaminti tokį žaidimą užtrunka 40 valandų, savikaina – 30 eurų. Parduoti ketinama už 50 eurų.

„Mes dabar jau kalbamės su Kinija, turime žmones, kurie ten spausdina Disney žaidimus ir žinome apie Kinijos rinkos aktualijas, kaip mums pavyktų ten spausdinti arba Lenkijoj“, – apie ateities planus kalbėjo Damir Samarin.

Anot Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojo Raimondo Milėškos, maža idėja virto stebuklu – vaikinai buvo pastebėti ir įvertinti visoje Europoje.

Įvertinti mažeikiškiai – būsimi abiturientai, bet jau dabar ateitį planuoja sieti su verslu.

„Man labai svarbi misija, kaip ekonomistei, kad yra vaikų, kurie domisi finansais, ekonomika, verslu ir aš galiu jiems padėti“, – tvirtino Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytoja Rima Maldeikienė.

Jis atkuria 27-ąją nėštumo savaitę gimusį neišnešiotą kūdikį.

Šis tikroviškas 35 cm ūgio ir mažiau nei vieną kilogramą sveriantis simuliatorius – medicinos technologinė naujovė, leidžianti pažinti neišnešiotą naujagimį, imituoti dažniausias neišnešiotų naujagimių problemas ir mokytis jas gydyti, teigiama klinikų pranešime.

Austrijoje sukurtą inovaciją Lietuva pradės naudoti pirmoji Baltijos šalyse.

Pasaulyje kasmet gimsta daugiau nei 15 mln. neišnešiotukų. Daugiau kaip 1,1 mln. jų neišgyvena.

Lietuvoje kasmet gimsta apie 1300 neišnešiotų naujagimių. Mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis svėrė 350 gramų, o paties mažiausio gestacinio amžiaus naujagimis gimė 22 savaičių.

Anot medikų, šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių, neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 proc. iki 67 proc., o didesnių, sveriančių per kilogramą, – nuo 48 proc. iki 97 procentų.

Keturkojai pripranta

Anot idėjos autorių, pradinis inovacijos kūrimo etapas – galimybių studija, atskleidusi, kokios priemonės taikomos pasaulyje ir Lietuvoje.

„Šiuo metu apsaugai nuo gyvūnų tiek ES šalyse, tiek Lietuvoje plačiausiai taikomos priemonės – tinklo tvoros prie kelių, derinamos su nušokimo rampomis ir vienvėriais varteliais. Draugiškiausia aplinkai, gana efektyvi, tačiau pati brangiausia priemonė – žalieji tiltai, plačiai paplitę ES šalyse, taip pat planuojami ir Lietuvoje – kelyje „Via Baltica“ tarp Kauno ir Marijampolės. Yra ir alternatyvių apie gyvūnus įspėjančių priemonių, kurios būtų pigesnės ir veiksmingos, poreikis, – sakė aplinkosaugos ekspertas D.Pratašius. – Gyvūnų visiškai izoliuoti neįmanoma ir negalima, prie atbaidymo sistemų jie pripranta ir priemonės tampa neefektyvios, todėl geriausia informuoti vairuotojus apie prie kelio priartėjusius gyvūnus, kad pasirinktų mažesnį greitį, saugiau ir atidžiau važiuotų pavojingu kelio ruožu.“

Suomiai išbandė aerozolį

Dr. K.Pratašienės teigimu, yra sukurta įvairių vairuotojų perspėjimo apie laukinius gyvūnus priemonių.

Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje naudojami mirksintys kelio ženklai, žybčiojantys ištisai, nepriklausomai, ar gyvūnas priartėjęs prie kelio, ar ne, todėl kai kurie vairuotojai tai netgi ignoruoja.

„Lietuvoje taip pat naudojamos sistemos, perspėjančios apie prie kelio priartėjusį gyvūną, šių priemonių efektyvumas – didelis. Jutikliai užfiksuoja judesius ir signalas davikliais siunčiamas į švieslentę. Vairuotojams įsižiebia įspėjamieji signalai, bet pravažiavę švieslentę jie nebeinformuojami apie laukinius gyvūnus“, – įžvalgomis apie perspėjimo sistemų pranašumus ir trūkumus dalijosi dr. K.Pratašienė.

Kai kuriose šalyse bandyta dėti gyvūnams apykakles, kurios siųstų radijo bangas, bet ši idėja nepasiteisino. Suomijoje elnių ragai buvo purškiami aerozoliniu, šviesą atspindinčiu skysčiu, tačiau aerozolis išblunka, nusiplauna, gyvūnai ragus periodiškai numeta ar nusilaužia.

Jau testavo keliuose

D.Pratašiaus ir dr. K.Pratašienės projekte – ant kiekvieno kelio signalinio stulpelio kas 50 m montuojamos autonominės, saulės energija įkraunamos išmaniosios kepurės, kurios infraraudonaisiais spinduliais fiksuoja šiltus organizmus ir juos aptikusios pradeda mirksėti.

Vairuotojai tamsiuoju paros metu informuojami, kad reikėtų būti ypač budriems – mažinti greitį ir atsargiau važiuoti pavojingu ruožu.

„Visiškai savarankiškas išmaniųjų technologijų įrenginys montuojamas nekeičiant kelio ženklinimo stulpelių matmenų, tiksliai ir efektyviai veikiantis pavojingiausiu laiku – esant prieblandai ir tamsiuoju paros metu“, – akcentavo D.Pratašius.

Įrenginys jau testuotas realiomis sąlygomis – specialiai numatytuose ir su Lietuvos kelių direkcija suderintuose kelių ruožuose normaliomis ir ekstremaliomis sąlygomis.

Tyrimo metu buvo sumontuoti aštuoni davikliai, dalis jų – ant stacionarių stulpelių, nes numatytame ruože jie buvo išdėstyti kas 100 m, kiti – kas 50 m ant papildomų stulpelių su jau integruotais jutikliais. Gyvūnai buvo užfiksuojami visada, kai tik priartėdavo prie kelio.

Daviklius galima montuoti atvirose ir miškingose teritorijose.

Jutikliai sureaguodavo kiekvienu atveju, kai didesni gyvūnai įbėgdavo į stebimo kelkraščio zoną.

Rezultatai – iškalbingi

Anot D.Pratašiaus, norint įsitikinti, kad jutikliai veikia tiksliai, gyvūnus papildomai identifikuodavo termovizinė kamera.

„Tyrimai patvirtino, kad jutikliai sureaguodavo kiekvienąkart, kai didesni gyvūnai įbėgdavo į stebimo kelkraščio zoną. Termovizine kamera bandymai atliekami nuo 2021-ųjų spalio iki šiol. Pavasario duomenų, kai kiekvieną naktį registruota daug gyvūnų, analizė parodė, kad atvejais, kai keturkojai kelio prieigose užsibūna gana ilgai, po kelias valandas, rizika, jog jie gali bet kada išbėgti į važiuojamąją dalį – ne trumpalaikė, epizodinė, o ilgalaikė“, – sakė aplinkosaugos ekspertas.

D.Pratašius įkūrė įmonę „Dok inovacija“, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija. Inovatyvus produktas daug dėmesio ir palaikymo sulaukė tarptautinėje parodoje „Technorama“.

„Mokslo salai“, kurios plotas siekia 11,5 tūkst. kv. metrų, vėsumą gamins absorbciniai šilumos siurbliai, dar vadinami šalčio mašinomis. Naudojant šią inovatyvią ir Lietuvoje dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią technologiją, gana sudėtingo technologinio proceso metu, iš šilumos tinklų termofikacinio vandens šilumos energija paverčiama vėsuma.

Dviejų šaldymo mašinų, kurių bendra galia 1576 kW, kelionė į Lietuvą užtruko keletą mėnesių. 30 tonų sveriantys įrenginiai atplaukė į Klaipėdos jūrų uostą, iš kurio sausumos keliu saugiai atvežti į Kauną. „Mokslo saloje“, kurios atidarymas numatytas 2022 m., jau yra įrengti vėsumos sistemai reikalingi aušintuvai, bus įrengtas šilumos punktas.

„Mokslo saloje“ bus įrengtos ko gero galingiausios šiuo metu šalčio mašinos Lietuvoje. Vėsumai gaminti naudojami absorbciniai šilumos siurbliai, palyginti su šiuo metu labiausiai paplitusiais kompresoriniais oru aušinamais vėsinimo įrenginiais, yra gerokai ekologiškesni, kadangi vėsumos gamybai panaudojama centralizuotai tiekiama miesto šiluma, kurios daugiau kaip 90 proc. Kaune pagaminama iš atsinaujinančio ir vietinio kuro.

„Kauno energijos“ nuotr.

Svarbus faktorius, kad absorbcinio tipo mašinose nenaudojamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Šio tipo mašinos, palyginti su kompresorinėmis, suvartoja ženkliai mažiau elektros energijos (kuri didžiąja dalimi nėra „žalia“), o tai sumažina išlaidas ne tik už suvartotą elektros energiją, bet ir už instaliuotą galingumą“, – sako bendrovės „Kauno energija“ Technologijų ir inovacijų skyriaus vadovas Laimonas Narbutas.

Absorbcinius šilumos siurblius naudoti vėsinimui „Kauno energijos“ specialistai rekomenduoja dideliems administracinės, visuomeninės, komercinės ir pramoninės paskirties objektams, kuriuose projektinis vėsinimo poreikis didesnis nei 500 kW instaliuotosios galios.

Nors patalpų oro vėsinimas nėra naujas dalykas pasaulyje, tačiau vėsinimas panaudojant centralizuotai tiekiamą šilumą – dar pakankamai nauja paslauga Lietuvoje. „Kauno energijos“ specialistų teigimu, toks vėsumos tiekimas yra ekologiškesnis ir ekonomiškesnis lyginant su kitom šiuo metu rinkoje esančiomis vėsinimo alternatyvomis bei yra itin patogus pastatų savininkams, nes nebereikia rūpintis įrangos instaliavimu ir technine įrenginių priežiūrą.

„Priėmus ERĮ pakeitimus, Lietuva būtų viena pirmųjų Europos Sąjungoje, nuo 2023 m. įteisinanti šią inovaciją. Šiuo metu prie mobiliojo ryšio operatorių savo mobiliuosius telefonus ir įrenginius „pririšame“ per SIM kortelę. Naudojant šią inovatyvią eSIM technologiją, įvairiausi įrenginiai, įskaitant ir mobiliuosius telefonus, bus atsiejami nuo SIM kortelės ir, keičiant mobiliojo ryšio operatorių, SIM kortelės keisti nereikės“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Seimui pritarus šioms ERĮ nuostatoms, Lietuva būtų viena pirmųjų šalių tiek ES, tiek ir pasaulyje, kuri teisiškai įtvirtintų šio novatoriško ir į ateitį orientuoto funkcionalumo užtikrinimą visiems vartotojams – pakeisti ryšio operatorių nuotoliniu būdu, nekeičiant SIM kortelės, pažymima Susisiekimo ministerijos pranešime.

Inovacijos eSIM įteisinimas Lietuvoje sudarys palankias sąlygas išmaniesiems miestams atsirasti, daiktų internetui ir 5G ryšiui pritaikyti ir plėtoti, taip pat padės efektyviau teikti paslaugas logistikos, transporto, energetikos, finansinių paslaugų, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos ir kituose sektoriuose, teigia ministerija.

eSIM technologijos panaudojimas ypač svarbus energetikos sektoriui, kur gausu išmaniųjų apskaitos prietaisų. eSIM panaudojimas išmaniuosiuose apskaitos prietaisuose sumažins tokių įrenginių priežiūros kaštus. Ši technologija gali būti įdiegta į daugelį logistikos elementų – konteinerį, transporto priemonę, jutiklius logistikos centruose ar net į patį gabenamą produktą.

eSIM technologija gali būti plačiai pritaikoma ir aplinkosaugos sektoriuje, kur naudojant šią inovatyvią technologiją specialūs įrenginiai patalpoje, lauke ar vandenyje kauptų, analizuotų ir itin operatyviai teiktų duomenis apie oro ar vandens kokybę.

Šiuo metu viešajam sektoriui yra numatyta pareiga keisti ryšio paslaugų teikėją kas trejus metus, o konkursą laimėjus kitam paslaugų teikėjui, turi būti pakeistos ir visos turimos SIM kortelės. Tai generuoja milžiniškas mokesčių mokėtojų išlaidas. Įdiegus eSIM, pakeisti paslaugų teikėją bus paprasčiau ir be didelių išlaidų, tai didins konkurenciją ir mažins paslaugų kainas. eSIM įteisinimas Lietuvoje atvers kelią inovacijoms – sudarys palankias sąlygas naujoms paslaugoms bei teikėjams įsitvirtinti rinkoje.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva skyrus biudžeto lėšų, Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su konkursą laimėjusia „Ernst & Young Baltic“ rengia eSIM naudojimo skatinimo Lietuvoje modelį, paremtą išsamia tarptautinės praktikos ir esamos situacijos analize. Šią studiją numatoma parengti iki gruodžio mėnesio.

Įprastinės SIM kortelės naudojamos jau daugiau nei 25 metus, nuo tada, kai pradėjo veikti mobilusis ryšys, ir iki šiol tenka fiziškai keisti SIM korteles, norint pakeisti paslaugų teikėją. Pradėjus veikti eSIM, SIM kortelės keitimas bus dar vienas dalykas, kurį ateityje, įsigaliojus naujam ERĮ, visai pamiršime.

Atsižvelgiant į technologijų plėtros tendencijas, inovacija eSIM Lietuvoje įsigaliotų nuo 2023 m., Seimui pritarus ERĮ pataisoms.

Vaistų kūrimas yra labai lėtas ir brangus procesas. Mokslininkams reikia įsitikinti, kad kiekviena naudojama medžiaga yra ne tik efektyvi, bet ir saugi, o tada tuo reikia įtikinti ir institucijas. Tai galima gerokai pagreitinti, jei nauji vaistai naudoja medžiagas, aptinkamas jau anksčiau patvirtintuose vaistuose. Taip lengviau įrodyti, kad tos medžiagos yra saugios ir efektyvios.

Būtent dėl to Birmingamo mokslininkai tikisi, kad jų sukurtas purškalas, padedantis apsisaugoti nuo COVID-19, galėtų būti patvirtintas pakankamai greitai. Į jo sudėtį įeina du jau plačiai naudojami polimerai – karageninas ir gelanas. Karageninas, įprastai naudojamas maisto pramonėje kaip sutirštintojas ir stabilizatorius, atliks priešvirusinio preparato vaidmenį. Tuo tarpu gelanas naudojamas dėl savo lipnumo – jis padės užtikrinti, kad purškalas liks nosiaryklėje ir iškart nenuslys žemyn.

Šis purškalas veikia dviem būdais. Visų pirma, jis sugauna įkalina patogenus nosyje – jie nenukeliauja į kvėpavimo takus. Po to virusai galiausiai pasišalina įprastais būdais – yra išpučiami arba nuryjami. Antra, virusai yra padengiami tuo lipniu purškalo skysčiu. Jis neleidžia virusams patekti į ląsteles. Net jei jie po to yra iškosėjami, tiems virusams būtų sunkiau užkrėsti kitus žmones. Taigi, šis purškalas sumažintų ir užsikrėtimo, ir viruso skleidimo tikimybę.

Mokslininkai išbandė šį purškalą ląstelių kultūrose ir jis nuo virusus sėkmingai padengė apie 48 valandas. Žinoma, jo efektyvumas nosyje yra visiškai kita istorija ir jį dar reikės patikrinti. Tačiau mokslininkai ir nemano, kad šis purškalas garantuos nuolatinę apsaugą. Jis tiesiog sumažins užsikrėtimo tikimybę. Be to, kuo mažiau virusų patenka į mūsų organizmą, tuo didesnė tikimybė, jog liga bus lengva. Ir šis purškalas taip pat turėtų sumažinti viruso skleidimo tikimybę kitiems.

Mokslininkai mano, kad tokį purškalą būtų galima rekomenduoti vykstantiems į daug žmonių turinčias vietas – oro uostus, autobusus, klases. Jis nepakeis kaukių ir geros higienos praktikų, bet pridės dar vieną apsaugos sluoksnį. Na, jei jį patvirtins tolimesni tyrimai.

„Lietuvos geležinkeliai“ su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) penktadienį pasirašė projekto finansavimo sutartį, kuria numatyta 85 proc. (378 tūkst. eurų) projekto finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis pagal priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“. Pati kompanija į inovacijos kūrimą investuos dar mažiausiai 67 tūkst. eurų, pranešė bendrovė.

„Šią infrastruktūros priežiūrai skirtą inovaciją projektuojame jau kurį laiką. Dabar prasidedantis etapas numato konkretų grafiką, pagal kurį matome, kad mūsų infrastruktūros diagnostikos galimybės iš esmės pasikeis greičiau nei per dvejus metus“, - bendrovės pranešime cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Sutartimi patvirtinta, kad iki šių metų pabaigos bus užbaigta ir patvirtinta prietaiso koncepcija, o iki kitų metų pabaigos - sukurtas ir ištestuotas „Geležinės akies“ prototipas. Realiomis sąlygomis inovacija ims veikti iki 2020 metų trečiojo ketvirčio pabaigos.

Unikali technologija leis mažinti išlaidas objektų diagnostikai ir stebėsenai Lietuvą 1911 km ilgiu apraizgiusiuose geležinkelio keliuose, teigia „Lietuvos geležinkeliai“. Jų diagnostika bus atliekama automatiškai, o duomenys realiuoju laiku perduodami į duomenų apdorojimo centrus. Taigi potencialūs gedimai ar rizikos būtų nustatomos iš anksto ir iškart.

Kartu tai leis minimizuoti keleivių nepasitenkinimą ir tiesioginius finansinius nuostolius nešančius traukinių vėlavimus, kuriuos sukelia nenumatytos kliūtys infrastruktūroje, tikina bendrovė.

Be to, „Geležinė akis“ bus programuojama stebėti aplinką bei kaupti duomenis apie nelegalius geležinkelio linijų kirtimo kelius, greta bėgių esančius objektus (pavyzdžiui, pavojingai pasvirusius medžius), kurie potencialiai gali kelti pavojų eismo saugumui ir žmonių gyvybei.

Inovaciją kol kas planuojama pritaikyti geležinkelių objektų ir kelių priežiūrai, tačiau jos universalumas atveria kelius kitoms industrijoms ją pritaikyti savo poreikiams, paverčiant šią technologiją naujos kartos transporto priemonių sudedamąja dalimi.

Orlaivis „Airlander 10“, lėktuvo ir dirižablio hibridas, pakilo į padangę skambant džiaugsmingiems šūksniams ir plojimams, kai didelė žiūrovų minia susirinko Kardingtono aerodrome Vidurio Anglijoje.

Prieš 85 metus, 1930-ųjų spalį, iš to paties aerodromo pakilo nelaimingai pagarsėjęs dirižablis R101. Jo katastrofa Prancūzijoje, nusinešusi 48 žmonių gyvybes, nutraukė lengvesnių už orą valdomų orlaivių plėtros programą Didžiojoje Britanijoje.

92 metrų ilgio „Airlander 10“ buvo konstruojamas kaip JAV armijos žvalgybos orlaivis, bet taip pat gali būti potencialiai naudojamas komerciniame sektoriuje – pavyzdžiui, kroviniams gabenti, nurodė jį pastačiusi bendrovė „Hybrid Air Vehicles“ (HAV).

Kompanija, vadinanti „Airlander“ didžiausiu šiuo metu skraidančiu orlaiviu, šiam projektui vystyti gavo 2,5 mln. svarų (2,9 mln. eurų) paramą iš Didžiosios Britanijos vyriausybės.

Pasak HAV, „Airlander“ gali pakilti į 16 tūkst. pėdų (4 880 m) aukštį ir išvystyti iki 148 km per valandą greitį.

Helio pripildytas dirižablis gali išbūti ore ilgiau negu dvi savaites be pilotų ir iki penkių dienų – kai yra pilotuojamas.

Pirmąjį skrydį, planuotą surengti sekmadienį, teko atidėti dėl techninio gedimo. Kai gedimas buvo pašalintas, trečiadienį, esant palankiems orams, orlaivis galėjo pakilti ir pusvalandį skraidyti.

HAV generalinis direktorius Stephenas McGlennanas (Stivenas Makglenanas) sakė, kad šis dirižablis yra pigesnis ir draugiškesnis aplinkai negu dideli sraigtasparniai.

„Tai didi britiška inovacija. Šiame orlaivyje suderintos įprastų lėktuvų, sraigtasparnių ir dirižablių dalys“, – aiškino jis.

Projektas, pagal kurį planuota sukonstruoti JAV žvalgybai reikalingą orlaivį, buvo sustabdytas dėl biudžeto apkarpymų.

Startuolių inkubatoriuje KTU „Startup Space“ gimusi inovacija sulaukė tarptautinio pripažinimo – visą birželio mėnesį ji buvo vystoma viename geriausių pasaulyje Berklio universiteto (JAV) verslo akseleratoriuje. Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventų sukurta slaugos lova tūkstančiams ligonių gali padėti išvengti komplikacijų ir mirčių dėl pragulų.

Lovą sukūrusiems įmonės „Alovita“ atstovams apsilankyti ir sudalyvauti Berklio universiteto antreprenerystės ir technologijų inkubatoriuje („Sutardja Center for Entrepreneurship & Technology“, CET) galimybę suteikė „Inoveks“ projektas, kurį kartu su partneriais vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).

Vienas pagrindinių kelionės tikslų buvo susipažinti su JAV rinka ir jos teikiamomis galimybėmis bei pristatyti savo idėjas. Įmonės atstovus priėmė ir pagrindiniu mentoriumi buvo CET vykdomasis direktorius Kenas Singeris, ne kartą viešėjęs KTU.

Visą birželio mėnesį „Alovita“ vadovai Vaidas Talačka bei Andrius Darulis dalyvavo susitikimuose su medicinos srities profesionalais iš viso pasaulio, pristatė daugiafunkcinę slaugos lovą su šoninio pavertimo funkcija. Jaunieji antrepreneriai bendravo su geriausiais medicinos bei kitų sričių inžinieriais, kurie pasidalino apie savo kuriamus technologinius sprendimus ir naujausią čiužinių įrangą.

Lietuviai dalyvavo Berklio universiteto mentorystės programoje, kurios metu startuoliams buvo stengiamasi suteikti žinių kaip kurti ir vystyti verslą, išlikti konkurencingoje rinkoje neatsiliekant nuo lyderių, taip pat, mentoriai noriai dalinosi gerąja praktika (ang. „know-how“). V. Talačkai ir A. Daruliui buvo parodyta, kaip veikia akseleratorius, jie susipažino su JAV verslo rinka bei potencialiais investuotojais.

Daug teigiamų įspūdžių įmonės atstovams paliko Berklio universiteto San Fransisko medicinos universitetas. Joje dažnai rengiami susitikimai, kuriuose pristatomos ir aptariamos naujausios inovacijos.

„Lietuvoje nėra tokios erdvės ir galimybių, kur įmonė galėtų koncentruotai susitikti su medicinos srities mokslo specialistais ir aptarti rūpimus klausimus. Vertiname tokias galimybes“,  – sakė KTU „Startup Space“ vadovas Liutauras Palaitis.

Jam pritarė ir V. Talačka: „Mūsų įmonė turėjo progą pristatyti slaugos lovą, pabendrauti su ekspertais, aukščiausios klasės profesionalais ir daugiau sužinoti apie pačius naujausius medicinos įrenginius, pragulų prevencijos technologijas, veikiančius medicinos srityje. Tai išskirtinė galimybė sutikti ir pabendrauti su rinkos lyderiais, kurie pasaulį veda į priekį ir skatina tobulėti“.

Viešnagės JAV metu „Alovita“ vadovai daugiafunkcinių slaugos lovų naudą visuomenei ir galimybes šalies bei tarptautinėse rinkose aptarė ir su Lietuvos ūkio ministru Evaldu Gustu, generaliniu konsulu Dariumi Gaidžiu, MITA vadovu Arūnu Karlonu, „Verslios Lietuvos“ atstove San Fransiske Diana Plačiakiene bei eksporto direktore Jurgita Butkevičiene.

Perspektyvios inovacijos autorių įsitikinimu, mėnuo Berklio verslo akseleratoriuje ne tik suteikė įvairiapusiškos patirties, bet ir naujų idėjų, kurios turėtų prisidėti prie įrenginio tobulinimo ir tolesnio produkto vystymo.