Pamatas tolesnei projektų plėtrai

„Mums svarbu, kad galime bendradarbiauti su „SBA Urban“ bei prisidėti prie tokios inovatyvios nekilnojamojo turto koncepcijos, kurią sukūrė partneriai. Projektas itin patrauklus mažoms, vidutinėms įmonėms taip pat ir miestų regionams bei jų ekonominiam augimui. Mūsų partnerystė padidins modernių ir tvarių pastatų prieinamumą rinkoje bei paspartins nekilnojamojo turto sektoriaus dekarbonizaciją“, – sakė Vlaho Kojakovic, EBRD Nekilnojamojo turto ir turizmo direktorius. 

Vlaho Kojakovic. Partnerio nuotr.

„Strateginė partnersytė su ERPB ir 30 mln. eurų investicija ne tik liudija „Urban HUB“ projektų išskirtinumą ir perspektyvas, bet ir deda tvirtą pamatą tolesnei projektų plėtrai. Nuo pat pradžių ypač daug dėmesio skyrėme strateginėse didmiesčių vietose vystomų verslo erdvių universalumui ir tvarumui, architektūrinei išraiškai, lankytojų bei darbuotojų gerovei. Tai kuria aiškią vertę pritraukiant nuomininkus ir solidžius institucinius investuotojus. Partnerystė su ERPB leis laiku įgyvendinti ambicingus, beveik 100 000 kv. m. ploto siekiančius, esamus projektus bei planuoti tolesnę plėtrą kitose Europos rinkose“, – sakė „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

Giedrius Muliuolis. Partnerio nuotr.

Pagal pasirašytą akcininkų sutartį ERPB tapo strateginiu finansiniu investuotoju į esamų bei ateities „Urban HUB“ projektų plėtrą Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse bei Centrinėje ir Rytų Europoje. Šiuo sandoriu ERPB įsigis 40 proc. „Urban Hub holding“ akcijų, kuriai netiesiogiai priklauso šiuo metu vystomi projektai Vilniuje ir Kaune. Į „Urban HUB“ miestus Vilniuje ir Kaune 11 mln. Eur jau investavo verslininkui Tautvydui Barščiui ir jo sūnui priklausanti investicijų bendrovė „TABA Invest“. Po pritrauktų investicijų, „SBA Urban“ išliks didžiausias „Urban HUB“ projektų investuotojas ir valdytojas.

ERPB yra tarptautinis bankas ir vienas lyderiaujančių institucinių investuotojų Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Bankas priklauso 72 valstybėms, Europos Komisijai ir Europos investicijų bankui. 2023 m. ERPB Baltijos šalyse investavo per 323 mln. eurų, o daugiausiai, 150 mln. iš jų – Lietuvoje.

„Urban HUB“ archiktektūra. Partnerio nuotr.

Antrojo etapo startas – anksčiau nei planuota

Šiuo metu vystomų projektų Vilniuje ir Kaune užimtumas siekia apie trečdalį viso ploto, čia kuriasi prekybos, maitinimo, pramogų paslaugas siūlantys verslai. Lanksčios, nuo 100 iki 5000 kv. m „Urban HUB“ patalpos suteikia galimybę pritaikyti jas įvairioms paskirtims, parduotuvėms, biurui, mažesnėms ir didesnėms parduotuvėms, sandėliavimui. Projektuose jau šiais metais įsikurs IKI prekybos centras, „Lonas“ parduotuvė, inovatyvi „Paulini“ drabužių valymo linija ir klientų aptarnavimo centras bei kiti nuomininkai.

2023 m. birželį „SBA Urban“ pradėjus statyti daugiau kaip 70 tūkst. kv. m projektą Kaune, netrukus finišuos pirmasis plėtros etapas su 22 tūkst. kv. m ploto pastatais. Planuojama, kad pirmieji verslai čia įsikurs jau vasarą. Sausio mėnesį gautas antrojo projekto etapo, 28 tūkst. kv. m, 4 pastatų statybų leidimas bei jau pradėti dalies statybos darbai. 2023 m. rugsėjį „SBA Urban“ sėkmingai išplatino viešą 8 mln. Eur vertės dvejų metų trukmės obligacijų emisiją, skirtą finansuoti pirmojo projekto etapo vystymą. Taip pat 16,5 mln. Eur dydžio paskolą projektui suteikė Šiaulių bankas.

„Urban HUB“ statybos Kaune. Partnerio nuotr. 

2023 m. „SBA Urban“ taip pat pradėjo „Urban Hub“ projekto statybas ir Vilniaus rajone. Apie 4,3 ha ploto sklype šalia Avižienių vystomo projekto statybos darbai pradėti liepą, o atidarymas planuojamas šių metų viduryje. Investicijos į 22 tūkst. kv. m erdves sieks virš 30 mln. Eur. Šiam projektui 21,6 mln. Eur paskolą suteikė Estijos kapitalo bankas „Bigbank“.

Abiejų projektų generalinis rangovas yra YIT Lietuva.

„SBA Urban“ yra  SBA grupės NT vystymo įmonė. Jai priklauso verslo centrai „Green Hall“ Vilniuje ir BLC Kaune, šalia SBA atnaujintos tarptautinį pripažinimą pelniusios Vienybės aikštės. Kartu su „Urban HUB“ miesteliais įmonė taip pat plėtoja „Nemunaičių“ rajoną Kaune, apartamentų projektą „Kopų slėnis“ Palangoje bei „Vėjo miestelį“  Svencelėje.

Paauglys, apsimetęs aštuoniolikmečiu, jaunu verslo vurdenkindu, sugundė patyrusį verslo vilką investuoti 45 tūkst. eurų.

„Pastebėjau, kad jis, kaip 18-metis, nesubrendęs kai kuriais klausimais. Kita vertus, turėjo ir labai gilių žinių“, – sakė apgautasis investuotojas Michael Lampel.

Būrys vokiečių verslininkų išties patikėjo vizija, kad jaunuolis sukurs naują oro linijų bendrovę, kuri konkuruotų su milžine „Lufthansa“. Ant kabliuko užkliuvo ir žiniasklaida – liaupsino būsimą projektą. Dabar televizijai tenka dangstyti jo veidą, nes panašu, kad viskas, ką jis pasakojo interviu, tebuvo didžiulis melas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Skridau lėktuvu verslo klase. Tai gerai žinoma oro bendrovė. Įlipau ir pamačiau, koks prastas jų aptarnavimas ir kokios nepatogios sėdynės. Ir pagalvojau – tikrai galiu padaryti geriau“, – per interviu yra sakęs šis gudruolis, apdūmęs ne vieną verslo vilką. 

Atskleisti aferą pavyko tik aviacijos ekspertui, pradėjus gilintis į verslo projektą. Jis greitai aptiko pirmuosius neatitikimus.

„Buvo reklamuojami lėktuvai, kurie šiais metais dar net negalėjo kilti. Be oro vežėjų pažymėjimų. O tai neįmanoma. Tuomet greitai internete aptikome, kad ponaitis jau ir anksčiau reklamavo įmones, kurios neegzistavo“, – kalbėjo aviacijos ekspertas Sebastian Steinbach.

Skelbiama, kad į jaunojo svajotojo ar galbūt tikrojo aferisto pinkles pakliuvo ne vienas verslo vilkas. Išvilioti šimtai tūkstančių eurų. Ar apdumtieji verslininkai atgaus savo pinigus, paaiškės po teismų.

Turto bankas pranešime nurodo, kad tai pirmasis aukcionas, kuriame parduodama valstybei priklausanti įmonė. Pradinė akcijų kaina – 5,675 mln. eurų. Pirkėjai savo pasiūlymus gali pateikti gegužės 18-27 d. Turto bankui. Aukcionas vyks gegužės 28 d. 10 val. Laimėtoju bus pripažintas tas aukciono dalyvis, kuris pasiūlys didžiausią kainą už akcijas. Už valstybei priklausančias įmones gautos lėšos pervedamos į šalies biudžetą.

Vilniaus metrologijos centras yra įsikūręs Vilniuje, jame dirba apie 100 darbuotojų. Bendrovė teikia akredituotas metrologijos prietaisų kalibravimo, bandymų ir kontrolės paslaugas.

Valstybei priklauso 100 proc. įmonės, kurios kapitalas sudaro 3,45 mln. eurų, akcijų. Bendrovės pajamos 2020 m. sudarė 3,5 mln. eurų. Įmonė yra įtraukta į Privatizuojamų įmonių sąrašą. Turto bankas ją perėmė iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2019 m. liepos mėnesį.

Prieš beveik dešimtmetį keturių draugų Kaune įkurta "Data Dog" savo veiklą pradėjo kaip internetinių puslapių ir e.prekybos sistemų kūrėja, o 2019 m. šią kauniečių įmonę po ilgametės partnerystės įsigijo "Satalia".

– Kas paskatino "Satalia" investuoti Kaune?

– Nuo pat pažinties pradžios kauniečiai mus sužavėjo savo kūrybiškumu, darbštumu, nuoseklumu, atsakomybe ir pareigingumu. Įsitikinome, kad kauniečiai yra ir bus kertiniai mūsų esamų ir būsimų produktų smegenys ir inovatoriai.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad Kaunas – universitetinis miestas: čia sutikome talentų, kurių žinios ir pasiekimai yra išties įspūdingi, o motyvacija – pavydėtina. Siekiame įtraukti juos į inovatyvių produktų kūrimą ir plėtrą. Džiaugiamės gyvybinga ir sėkminga miesto startuolių, IT kompanijų ir akademine ekosistema. Sudėjus visa tai ir begalę kitų faktorių, neabejojame, kad Kaune yra kertinė mūsų dabartinės ir būsimos sėkmės dalis. Ir kalbu ne apie darbo atlikimą, bet apie maksimalų strateginį ir idėjinį kauniečių indėlį į mūsų sprendimus, produktus, procesus ir verslą.

Įsitikinome, kad kauniečiai yra ir bus kertiniai mūsų esamų ir būsimų produktų smegenys ir inovatoriai.

– Kokius pagrindinius pranašumus įžvelgiate Kaune ir regione?

– Lietuviai Vakarų pasaulyje išsiskiria tuo, kad gerąja prasme yra alkani – žinių, patirties, iššūkių. Jūs vis dar norite įrodyti Vakarų pasauliui savo stiprybes, tad dvigubai labiau stengiatės aktyviau domėtis, geriau pasiruošti, giliau analizuoti. Investuotojui tai reiškia stiprius talentus ir neįtikėtiną motyvaciją, virstančią puikiais rezultatais.

Negaliu nepagirti sklandžių ir paprastų sąlygų Lietuvoje kurti bei auginti verslą. Manau, bent mūsų srityje Lietuva yra viena mažiausiai biurokratiškų valstybių pasaulyje, nemaža dalis viešųjų procesų yra skaitmenizuoti – tad linkiu jums nesustoti. Didžiulis postūmis IT ir dirbtinio intelekto raidai bei inovacijoms galėtų būti viešojo sektoriaus valdomų duomenų atvėrimo, sisteminimo ir naudojimo politika.

Kalbant konkrečiai apie kauniečius – maloniai stebina čia sutinkamas žmonių smalsumas, kūrybingumas ir verslumas. Motyvuoti kauniečiai yra nesustabdomi!

– Kaip vertinate ryšį tarp verslo ir akademinės bendruomenės Kaune?

– Faktas, kad Kaunas yra universitetinis miestas, mano nuomone, sugebantis sėkmingiausiai Lietuvoje eksportuoti mokslą. Man dar labiau patinka tai, kad šiame mieste yra bent kelios akademinės specializacijos: čia stiprios ne tik technologijos, bet ir sveikatos mokslai. Manau, kad inovacijos jau seniai nebėra tik vienos srities objektas, daug perspektyvesnės yra sinergijos. Kitaip tariant, ne tiesiog dirbtinis intelektas, bet dirbtinis intelektas sveikatos apsaugos srityje. Nuoširdžiai tikiu, jog Kaunas turi neišsemiamą potencialą ir čia esama daug erdvės bendradarbiavimui stiprinti.

„Satalia“ nuotr.

– Papasakokite, ką šiuo metu kuria "Satalia Lithuania" komanda?

– Mūsų kuriami dirbtiniu intelektu grįsti produktai sprendžia sudėtingas matematines problemas ir padeda mūsų klientams, tarp kurių ir tokios kompanijos kaip "Tesco", PwC, BBC, optimizuoti transporto, prekybos, žmogiškųjų išteklių ir kitų sričių veiklas ir procesus.

Štai JK mažmeninės prekybos gigantė "Tesco" naudoja "Satalia Delivery" kurjerių maršrutų planavimo ir optimizavimo priemonę, kuris padeda padidinti prekių pristatymo mastus ir tikslumą, pagerinti pirkėjų pasitenkinimą, sumažinti degalų sąnaudas, nuvažiuojamų kilometrų kiekį ir gamtos pėdsaką.

Noriu didžiausias padėkas perduoti Kauno komandai, dirbančiai su šiuo produktu. Koronaviruso akivaizdoje, e.prekybos apimtims išaugus dvigubai kone per naktį, mūsiškiai atkakliai dirbo, kad išvengtų bet kokių sistemos sutrikimų ir padėtų ženkliai išplėsti klientų verslo apimtis.

Taip pat, pastebėję, kad prekių pristatymas tą pačią dieną verslams tapo prioritetu, nusprendėme imtis naujo produkto "Satalia Delivery Same Day" kūrimo, atveriančio naujų galimybių planuojant, optimizuojant pristatymus tą pačią dieną, ir sudarant dinaminę kainodarą.

Kitas didysis mūsų produktas, kurį vystome ir Kaune, yra "Satalia Workforce" – darbo pamainų ar komandinio darbo planavimo ir optimizavimo įrankis. Iliustruosiu paprastu pavyzdžiu: profesinių paslaugų kompanijose gali dirbti keli tūkstančiai darbuotojų su unikaliais įgūdžiais bei kompetencijomis, atostogų grafikais ir prioritetais, atstumais iki namų ar klientų ir panašiai. Suformuoti optimalias komandas, pamainas ir grafikus atsižvelgiant į minėtus faktorius yra milžiniška matematinė ir optimizavimo problema, kurią "Workforce" sėkmingai sprendžia.

– Kaip dažnai pats apsilankote Kaune?

– Kaune lankausi bent keletą kartų per metus ir visada atvykstu su didžiausiu malonumu, kaskart laukdamas, ką naujo pavyks atrasti šį kartą. Turiu savo pamėgtas vietas, jau nebeklausinėju kelio (bent jau Senamiestyje), tad čia jaučiuosi it namie. O ir atvykstu ne pas kolegas, bet pas draugus. Ne kartą čia lankėsi ir mano šeima.

Pastebėjau, kaip Kaunas pastaraisiais metais pradėjo aktyviau išnaudoti savo milžinišką kultūrinį, socialinį ir gyvenimo kokybės potencialą. Miestas tapo gražesnis, gyvybingesnis, atviresnis, tiesiog europietiškesnis. Manau, kad Kaunas per pastaruosius penkerius metus parodė pavyzdį kitiems Lietuvos ir pasaulio miestams, kad santykinai nedideli, bet gyventojams svarbūs ir matomi pokyčiai gali sukurti milžinišką poveikį, kuris virsta noru čia būti, kurti.

Patikėkite, investuotojai tiki ne vien matematika. llgalaikiškai žiūrintys ir aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslininkai tiki regionais, kurių gyventojams gera būti, lengva augti, tobulėti, ir malonu leisti laiką mieste. Manau, kad Kaunas šiose srityse padarė didelį ir gerai matomą progresą. Dabar labai svarbu nesustoti ir tobulėti toliau, nes kiti miestai ir regionai taip pat nemiega.

„Kas investuotojas, yra paslaptis, bet galiu atskleisti, kad iš to, ką jie pateikė, mes nematome, kad tas investuotojas turi realių ir įrodymais pagrįstų ketinimų investuoti. Yra galbūt norai, bet šiai dienai investuotojo neturime“, – BNS sakė Joris Gintilas.

Jis teigė negalintis pasakyti, iš kokios šalies yra galimi investuotojai, tik tiek, jog tai yra juridiniai asmenys.

CAA licencijavimo komisija antradienį svarstė įmonės padėtį, tačiau sprendimo nepriėmė – tai ketinama padaryti trečiadienį. J. Gintilas nesiėmė spėlioti, koks bus sprendimas, nes jis nėra komisijos narys.

„Licencijavimo komisija ryt tęs svarstymą, nes jai pritrūko laiko galutinai įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti išvadas (...). Be abejonės, kelia mums rūpestį („Small Planet Airlines“ finansinė padėtis – BNS), nes komisija ir renkasi, reaguodama į įmonės finansinius rodiklius ir veiklos perspektyvas“, - kalbėjo CAA vadovas. 

Bendrovė pirmadienį CAA pateikė restruktūrizavimo planą ir finansinius duomenis bei prognozes.

„Small Planet Airlines“ pirmadienį pranešė tikinti, kad jos finansinę padėtį padės suvaldyti naujas neįvardijamas investuotojas - praėjusią savaitę pasirašytas ketinimų protokolas dėl papildomų investicijų į jos apyvartos kapitalą.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbs, ar „Small Planet Airlines“ iškelti restruktūrizavimo bylą.

„Small Planet Group“ įmonių Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje restruktūrizavimą inicijavo rugsėjį ir spalį. Be šių rinkų, įmonė veikia ir Kambodžoje.

„Šiandien reikėtų aiškiai pasakyti, jog akivaizdu, kad šioje vietoje kažkada buvo numatytas stadionas, kuris ne visai skaidriais būdais buvo paverstas ne stadionu, iki galo neužbaigiant visų procedūrų. Tokią teisinę koliziją sudarė praėjusios kadencijos valdžia, iš esmės išpardavusi stadioną. O tai man kaip ir tūkstančiams futbolo sirgalių kelia nerimą“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Anot mero, buvusios tarybos sprendimai sukūrė situaciją, kai buvo patvirtintas šios teritorijos detalusis planas, tačiau Bendrasis planas liko nepakeistas ir jame iki šiol numatytas stadionas. Taigi, iš esmės yra neužbaigta teritorijų planavimo procedūra, kuri sudaro galimybę skirtingai interpretuoti teritorijos vystymą. Tuo tarpu dar praėjusios kadencijos metu buvo nuspręsta statyti Nacionalinį stadioną (dabartinį Daugiafunkcį sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą) Šeškinėje. Pasak Remigijaus Šimašiaus, šiuo metu vyksta aktyvios potencialių investuotojų paieškos, vykta tarptautinis konkursas stadiono operatoriui išrinkti, kuriuo domisi užsienio investuotojai.  

„Futbolo stadionas Vilniuje tikrai bus. Naujame daugiafunkciame komplekse numatytos net trys futbolo aikštės. Tačiau esame už tai, kad dabartinė buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorija taip pat turi tapti patrauklia vieša erdve, maksimaliai atitinkančia miestiečių poreikius. Dėl to tariamės su investuotoju – stadioną įsigijusia bendrove „Hanner“, – sako Remigijus Šimašius.

Vilniaus meras projekto vykdytoją informavo, kad svarstoma galimybė užsakyti nepriklausomą teritorijos planavimo dokumentų ekspertizę, kuri atsakys į klausimą, koks yra šios teritorijos teisinis statutas.

Meras siūlo rytoj prie savivaldybės susitikimą organizuojančiai Vilniaus futbolo sirgalių bendruomenei taip pat aktyviai įsitraukti į tinkamiausio sprendimo vilniečiams paieškas bei žada išsamiai informuoti vilniečius apie diskusijas su investuotoju.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėjo veikti santechnikos įrangos gamykla, kurios produkcija skirta eksportui. Tai jau 23 Klaipėdos LEZ pradėjusi veikti gamykla.

Gamykla „Ani plast“, kuri yra vienos didžiausios Rusijos plastikinės sanitarinės įrangos gamintojos padalinys, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje iškilo per metus. Į pastatus ir įrangą investuota per 6 milijonus eurų. Čia gaminamos santechnikos detalės: surinkimo trapai, sifonai kriauklėms, praustuvams, dušo kabinamos. Tokios detalės, pasak vienintelio gamyklos akcininko Pavelo Rabovolenkos, yra pigios ir visiems reikalingos.

„Savo produkcijai naudojame propileną, kurį mums tiekia pasaulinės kompanijos. Iš vietos gamintojų mes perkame pakuotę – kartono dėžes, kurios sudaro per 20 procentų produkcijos savikainos“, – teigė UAB „ANI Plast“ steigėjas Pavelas Rabovolenko.

Per metus gamykloje žadama pagaminti per 4 milijonus vienetų plastikinių santechnikos detalių. Iš jų 90 procentų bus eksportuojama į Europos, Azijos ir Afrikos šalis. Kiti 10 procentų – skirti Lietuvos ir Latvijos rinkoms. Vietos gamyklai investuotojas sako ieškojęs ir Lenkijoje bei Latvijoje, tačiau Lietuvos uostamiestis pasirinktas dėl unikalių sąlygų. Čia, pasak gamyklos savininko, didelės mokesčių lengvatos, patikima komanda ir uostas.

Klaipėdos LEZ tai jau – 23-ioji gamykla. Netrukus iškils dar pora. Iš viso čia veikia 60 įmonių, jose dirba per 3 tūkst. žmonių.

„Geriausias yra tai, kad visos šios įmonės statomos plyname lauke. Tai yra, bet kokia nauja įmonė, kuri ateina čia ir pradeda projektą, atneša ir naujus mokesčius į Lietuvos biudžetą. Šita įmonė, manau, per metus turėtų įnešti nuo poros iki 5 mln. eurų, kurie būtų sumokėti į Lietuvos valstybės biudžetą“, – džiaugėsi Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės gen. direktorius Eimantas Kiudulas.

Tikimasi, kad investicijos į gamyklą Klaipėdos LEZ atsipirks per 5–7 metus. Neatmetama galimybė ateityje plėstis.

Antradienį pasaulinė programinės įrangos teikėja „Bentley Systems“ atidarė savo biurą Kaune. Per šiuos metus įmonė planuoja priimti 50 naujų darbuotojų.

Prieš dešimt metų pirmąjį savo biurą Vilniuje atidariusi amerikiečių bendrovė veiklą Lietuvoje pradėjo nuo 9 darbuotojų. Dabar čia dirba 170 specialistų.

„Įsikūrėme per du aukštus, dabar jau per tris, ir nežinome, kur sustosime“, – juokavo į atidarymą iš JAV atskridęs „Bentley Systems“ vyresnysis viceprezidentas Robas Whitesellas. Jis pastebėjo, kad didžiausia dalis naujų darbuotojų – po praktikų įmonėje čia įsitvirtinę talentingi studentai.

Viena priežasčių, kodėl kitas įmonės padalinys atidarytas Kaune – didelis IT specialistų potencialas.

„Kauno biuro pradžia buvo labai sklandi, dabar prireiks daug jėgų, kad galėtume taip išsiplėsti, kaip Vilniuje. Dėkoju Kaunui, kuris mus priėmė, ir visai Lietuvai už jos išskirtinį dėmesį technologijų mokslui. Investicija, kurią darote, tikrai atsipirks jums per ateinančius dešimtmečius“, – sakė R.Whitesellas, pabrėždamas technologijų naudą visuomenei.

Paklaustas apie įmonės planuojamas investicijas Kaune, R.Whitesellas pirmiausia išskyrė bendradarbiavimą su mokslo ir švietimo institucijomis, o konkretūs infrastruktūros projektai priklausys nuo miesto poreikių ir užsakovų.

Per praėjusius metus įmonė Lietuvoje investavo daugiau nei 20 milijardų eurų. Vien iš kiekvienam „Bentley Systems“ darbuotojui skirto paramos krepšelio buvo nupirkta KTU gimnazijos fizikos laboratorijos įranga, staklės Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centrui, remiama Lietuvos moksleivių informatikos olimpiada. Įmonės darbuotojai patys sprendžia, į kokius projektus investuoti jiems skiriamo fondo lėšas, kad būtų didinamas technologinių mokslų patrauklumas.

Kauno padalinio atidaryme dalyvavęs meras Visvaldas Matijošaitis džiaugėsi, kad užsienio investuotojai mato Kauno privalumus.

„Sprendimas atidaryti padalinį Kaune rodo, kad mūsų miestas turi didžiulį potencialą, o čia esantys talentai gali užtikrinti sėkmingą verslo plėtrą“, – sakė meras.

„Bentley Systems“ teikia šiuolaikinius programinės įrangos sprendimus dizaino, statybos ir aplinkos srityse. Specialistai Lietuvoje turi galimybę prisidėti prie pastatų, kelių, tiltų, naftos platformų, oro uostų, geležinkelių atsiradimo įvairiose pasaulio šalyse.

Įmonė yra prisidėjusi prie tokių išskirtinių projektų įgyvendinimo kaip Škotijos nacionalinio stadiono, Abu Dabyje esančios „Ferrari" platformos, hidroelektrinės „Tuoba" Kinijoje.

Medienos perdirbimo bendrovė "Nilma", praradusi žlugusio Ūkio banko garantijas apyvartinėms lėšoms ir slegiama įsiskolinimų naštos, iš keblios situacijos siekia išsikapstyti restruktūrizavimo būdu, rašo "Verslo žinios".

Įmonė jau pusmetį vykdo derybas su potencialiu investuotoju dėl įmonės pardavimo - kreditorių susirinkime "Nilmai" duotas terminas iki metų pabaigos susitarti su investuotojais, o jei derybos nepavyks, anot bendrovės restruktūrizavimo bylos administratoriaus Aurimo Valaičio, "Nilmai" tektų bankrutuoti.

Lentpjūves Kaune ir Ariogaloje valdančios įmonės kreditoriniai įsiskolinimai dabar siekia apie 30 mln. litų, stambiausias kreditorius - Šiaulių bankas.