Taip pat bus aptarta mokesčių reformos, Lietuvos pasiekiamumo ir kiti svarbūs šaliai klausimai.

„Per patį susitikimą pagirsim ir kažkiek pasiūlysim dėl investicinės aplinkos gerinimo ir, aišku, paliesime dabar aktualiausius klausimus: mokesčių reforma, pasiekiamumas Lietuvos ir kitus“, – BNS teigė „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Renginys vyks Investuotojų forumo iniciatyva.

„Pirmi klausimai, kur yra sutarimas pilnas, kur Vyriausybė mus girdi: švietimo klausimas, duomenų atvėrimas, viešieji pirkimai – čia yra klausimai, kur yra sutarimas. Antras dalykas – kur Vyriausybė girdi, ką sakome, neturi atsakymo, galvos, svarstys vienaip ar kitaip ieškodama sprendimų – čia galėtų būti klausimai dėl pačios migracijos pagreitinimo“, – antradienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ir kai kuriais ministrais žurnalistams sakė „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Pasak jo, stambus ir vidutinis verslas labai prisideda prie ekonomikos augimo, todėl vertėtų svarstyti galimybes jam gauti europinę paramą.

„Ir yra klausimų, kur Vyriausybė šiuo metu laikosi skirtingos pozicijos negu mes, tai reiškia, mūsų argumentai nebuvo pakankamai stiprūs, pavyzdžiui, klausimas, kad struktūriniai fondai ir RRF pinigai turi būti skiriami ne tik smulkioms įmonėms, bet taip pat stambioms ir vidutinėms“, – sakė R. Valiūnas.

Susitikime buvo aptartas darbuotojų trūkumo Lietuvoje bei kiti klausimai.

„Šiandien pagrindinis mūsų klausimas, kurį mes lietėme, tai buvo susijęs su darbuotojų trūkumu Lietuvoje, tiek su talentų, tiek su kitokios kvalifikacijos darbuotojų ir bandėme ieškoti įvairių kampų, kaip šitą klausimą išspręsti“, – sakė R. Valiūnas.

M. Navickienė: Lietuva išsiskiria regione pagal nekvalifikuotos jėgos įvežimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad valstybei svarbu pasirinkti, kokia migracijos politika bus vykdoma: ar Lietuva toliau liks pigios įvežtinės darbo jėgos šalimi, ar keliama ambicija palaikyti aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimą ir būtent kvalifikuotų darbuotojų lengvesnį atvykimą iš trečiųjų šalių.

„Šiandien aš tikrai labai džiaugiuosi, nes „Investuotojų forumo“ atstovai daugiausiai kalbėjo apie aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tai yra mokslininkai, IT specialistai, žmonės, kurie gali kurti papildomą pridėtinę vertę ir ne tiktai gaminti, bet ir kurti“, – kalbėjo M. Navickienė.

Ji pabrėžė, kad Lietuva jau išsiskiria visame regione.

„Lyginant su Estija, kuri per metus turi 1,3 tūkst. nekvalifikuotų atvykusių darbuotojų iš trečiųjų šalių, Lietuva vien tik transporto sektoriuje per metus įsiveža 30 tūkst. vairuotojų. Mes išsiskiriame visame regione su būtent žemos kvalifikuotos darbo jėgos iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo M. Navickienė.

Pasak ministrės, laisvų darbo vietų pasiūloje vyrauja nekvalifikuoti darbuotojai.

„Na ir pasiūla, jeigu mes žiūrėtume į laisvas darbo vietas šiandieną, kurios vis dar yra registruotos Užimtumo tarnyboje, tai apie 90 proc. tų darbo vietų yra žemesnio atlyginimo, negu vidurkis toje savivaldybė, arba 50 proc. tų registruotų darbo vietų yra už mažesnį atlyginimą negu 560 eurų į rankas“, – sakė M. Navickienė.

R. Skyrienė: trūksta įvairių darbuotojų

„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad verslui trūksta įvairių profesijų darbuotojų, o ypač informacinių technologijų (IT) specialistų.

„Mes padarėme apklausą, tiesa, tik pusė narių atsakė, apie 30 įmonių – trūksta inžinerinių profesijų, elektros inžinierių, gamybos inžinierių. Trūksta IT specialybės – duomenų analitikų, programuotojų, įvairių specialybių. Tai IT trūkumas iš tų visų įmonių – virš 600. 26 įmonės, joms trūksta 600 įvairių sričių IT specialistų“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Ji pridūrė, kad trūksta ir finansininkų, pasigirsta kalbų, kad gali trūkti ir advokatų.

„Gerų advokatų gali pradėti trūkti (...) Daugiau čia kalbėjome galbūt apie talentus, bet žinome, kad trūksta ir mažiau kvalifikuotų. Negaliu pavadinti vairuotojo nekvalifikuotu darbuotoju, bet jų irgi trūksta. Mes, tiesa, nelabai turime tokių įmonių, tai šito nebuvo įvardyta“, – komentavo R. Skyrienė.

Anot jos, jeigu šalis nori, kad jos ekonomika toliau augtų, būtų pritraukiama investicijų, reikia tartis su švietimo sistema, parengti tokių specialistų, kokių reikia, o kitas dalykas – „atsiverti, atverti savo rinką kitų šalių žmonėms“.

„Investors’ Forum“ jungia didžiausius ir aktyviausius vietos ir užsienio investuotojus Lietuvoje. Ji įkurta 1999 metais ir vienija apie 60 narių.

„Dar praeitos Vyriausybės kadencijos laikotarpiu kalbėjome, kad reikia atsisukti į baltarusius ir kviesti juos su visomis įmonėmis persikelti į Lietuvą. Tai yra labai geras žingsnis, ypač taikantis į tas šalis, kuriose tokie verslai kankinasi, negali augti, plėstis. Tikrai palaikome šią iniciatyvą 100 proc.

Taip pat orientuojamasi į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias šakas: IT paslaugas, paslaugų centrus, kompiuterinius žaidimus, kurių pagrindas yra IT ar kitos technologijos. Tai yra visiškai teisinga kryptis, mums tokių investicijų reikia, jeigu siekiame, kad darbo užmokestis Lietuvoje augtų“, – tikino ji.

Reaguodama į abejones, kad užsienio įmonės, persikėlusios kartu su savo darbuotojais, prisidėtų prie Lietuvos gyventojų nedarbo, R. Skyrienė pabrėžė, kad tai sukeltų priešingą efektą.

„Jeigu persikelia verslas, kuris teikia minėtas paslaugas ir moka gerus atlyginimus ir tai padaro su savais darbuotojais, tai nereiškia, kad tas verslas neaugs ir vietinių darbuotojų sąskaita. Žymiai paprasčiau esant tam tikroje vietoje rasti darbuotojų joje nei juos „kilnoti“. Galimybė persikelti su šeimomis bei lengvesnėmis procedūromis inspiruos įmones perkelti veiklą, ir tuo pačiu tikrai galiu garantuoti, kad atsiras ir norinčių tuose versluose dirbti vietinių žmonių. Tai sukurs papildomas darbo vietas ir Lietuvos gyventojams – tai faktas“, – akcentavo ji.

Tuo tarpu didesnis konkurencingumas tarp į Lietuvą persikėlusių ir šalyje jau veikiančių įmonių galėtų paskatinti šešėlio ekonomikoje mažėjimą, teigė R. Skyrienė.

„Konkurencingumas tik paskatins vietines įmones pasitempti ir žiūrėti, kaip pagerinti savo efektyvumą ir pritraukti darbuotojus – darbuotojai dėl to tik laimės. Girdime, kad Lietuvoje yra vis dar daug specialistų, dirbančių šešėlyje. Kodėl gi jiems negavus normaliai algos su visais mokesčiais ir visomis socialinėmis garantijomis į Lietuvą persikėlusioje įmonėje? Tokiu būdu, manau, kad ir tą šešėlinę dalį būtų galima mažinti“, – Eltai sakė ji.

Anot „Investuotojų forumo“ atstovės, didelių investuotojų pritraukimas į Lietuvą prisidėtų ir prie smulkaus verslo plėtros ir užimtumo didinimo.

„Neužmirškime, kad kiekviena didelė investicija aplink save sukuria daugiau darbo vietų. Dideli investuotojai investuoja į daugybę jam reikalingų paslaugų: medicinos, švietimo, valymo, dažnai prisireikia pirkti atitinkamų žaliavų, detalių, prisireikia ir transporto paslaugų ir t. t. Paskatinus tokių stambesnių investuotojų kūrimąsi Lietuvoje, manau, būtų sukurta nauda ir mažesniems verslams, kurie neretai galvoja, kad yra diskriminuojami, kad paskata skiriama tik didiesiems“, – teigė ji.

Visgi R. Skyrienė pažymėjo, kad siekiant pritraukti daugiau investuotojų, būtina atsižvelgti į tinkamą specialistų rengimą bei viešojo sektoriaus paslaugų tobulinimą. Taip pat itin svarbi, anot jos, šalies migracijos politika.

„Vienas pagrindinių dalykų, į kuriuos reikėtų kreipti dėmesį Lietuvai, yra švietimas ir talentai. Jei įmonė matys, kad šalis neturi tinkamų darbuotojų jų profiliui, bus sudėtingiau juos pritraukti. Visi, kurie planuoja investicijas į Lietuvą, pirmiausia žiūri, ar šalyje yra pakankamai reikiamos srities specialistų.

Taip pat itin svarbus valstybės viešojo sektoriaus efektyvumas: kaip greitai priimami sprendimai, išduodami leidimai, apskritai, adekvačios valstybės paslaugos verslui. (...) Trečioje vietoje yra migracijos procedūros: ar neradus pakankamai žmonių Lietuvoje bus galima greitai, efektyviai, moderniai, nežeminant žmonių pasikviesti darbuotojų kad ir iš kaimyninių šalių“, – kalbėjo ji.

Galiausiai R. Skyrienė pažymėjo, kad „paslaugų centrų Lietuvoje jau dabar daug, jie tikrai sukūrė daug darbo vietų, bet mes dar tikrai pajėgūs jų turėti nemažai.“

Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė siūlymui, kuris sudarytų palankesnes sąlygas perkelti visus ar dalį įmonės darbuotojų į Lietuvą, kai perkeliama įmonės veikla iš trečiųjų šalių.

Nauju reguliavimu galėtų pasinaudoti investuotojai, kurie įsipareigotų sukurti ne mažiau kaip 20 naujų darbo vietų, kuriose įdarbintų ne mažiau kaip 20 asmenų atitinkamų metų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1,5 savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šios darbo vietos turėtų būti išlaikytos ne trumpiau kaip trejus metus.

„Džiugi žinia, kad indekso vertė toliau auga ir šį ketvirtį ji grįžo į buvusią prieš karantiną ir šiek tiek ją praaugo“, – spaudos konferencijoje sakė asociacijos „Investuotojų forumas“ analitikė Monika Gabalytė.

Pasak jos, viena iš pagrindinių dalių, kuri sudaro indeksą, yra esamos investicinės aplinkos vertinimas.

„Investuotojai išties pozityviai žvelgia į tris svarbias sritis verslo aplinkai: telekomunikacijas, transporto ir logistikos infrastruktūrą šalyje bei darbuotojų užsienio kalbos gebėjimus. Šios trys sritys paprastai būna geriausiai vertinamų sričių sąrašo viršuje. Tačiau kalbant apie pokyčius, didžiausią teigiamą pokytį šį ketvirtį patyrė politinės aplinkos stabilumo vertinimas“, – sakė M. Gabalytė.

Džiugi žinia, kad indekso vertė toliau auga ir šį ketvirtį ji grįžo į buvusią prieš karantiną ir šiek tiek ją praaugo.

Jos teigimu, iki šiol ši sritis buvo viena labiausiai investuotojams keliančių nerimą sričių.

„Net 51 proc. apklaustų investuotojų tiki, kad politinė aplinka šiuo metu stabili, ir vos 8 proc. yra manančių, kad ji žema. Galima palyginti su praėjusio ketvirčio rezultatais, tiesa, tada apklausa buvo vykdyta dar iki Vyriausybės ir parlamento pasikeitimo šalyje, tačiau matėme, kad 26 proc. apklaustųjų respondentų tuomet politinę aplinką vertino teigiamai ir trečdalis – 32 proc. – manė, kad politinės aplinkos stabilumas yra žemas“, – sakė „Investuotojų forumo“ analitikė.

Jos teigimu, šiuo metu beveik pusė apklaustųjų ekonominę padėtį šalyje vertina kaip stabilią.

„Dar viena svarbi sritis yra investuotojų lūkesčiai. Didžiojoje dalyje sričių investuotojai tikisi, kad pokyčiai nebus žymūs, kad išliks nepakitusi situacija, tačiau labai svarbu paminėti, kad čia didžiausią teigiamą pokytį taip pat matome politinės aplinkos stabilumo vertinime, kas yra mus stebinanti dalis, jei mąstytume apie tai, kad šią sritį investuotojai laikydavo viena nestabiliausių iki šio ketvirčio“, – sakė M. Gabalytė.

Tuo metu daugiausia neigiamų lūkesčių investuotojams kelia kredito įsigijimo galimybės.

Investuotojų lūkesčiai dėl pokyčių jų įmonėse, pasak analitikės, gerėja, tačiau vis dar nėra tokie, kokie buvo prieš pandemiją.

„Jau nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio pastebime vertinimo gerėjimą, nors situacija dar nėra tokia, kokia buvo prieš pandemiją, nes pirmajame praėjusių metų ketvirtyje ir anksčiau investuotojai būdavo itin pozityviai nusiteikę dėl darbuotojų skaičiaus augimo jų įmonėse, darbuotojų atlygimų augimo. Net apie 70 proc. jų pažymėdavo, kad situacija šios srityse gerės, atlyginimai augs, darbuotojų skaičius didės“, – sakė M. Gabalytė.

Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad, nepaisant pagerėjusių ekonominės padėties ir politinio stabilumo vertinimų šalyje, šiek tiek nerimą kelia tai, kad pakankamai nedidelė dalis įmonių planuoja ženklią plėtrą.

„Šiek tiek apetitas investicijoms ir naujų darbuotojų įdarbinimui sumažėja ir tai galbūt nėra labai gera žinutė, nes Lietuvai nepakanka atsigauti, Lietuvai reikia augti, juolab kad tų pokyčių pasaulio ekonomikoje per pastaruosius metus įvyko labai daug. Jų bus daug: žaliasis kursas, skaitmenizacija, pasaulinių gamybos grandinių pokyčiai ir galimas perdėliojimas Europoje ir į Lietuvą. Turime nekilnojamojo turto rinkoje didelių pokyčių, paspartėjusią talentų migraciją“, – sakė Ž. Mauricas.

„Lietuva iš tiesų padarė didžiulę pažangą, ypatingai investicijų pritraukimo srityje (...). Dabar yra pavojinga, kad neliktume užstrigę vidutinių pajamų spąstuose, todėl manau, kad ir toliau turime išlikti labai atsakingi ir siekti kiek galima daugiau investicijų pritraukimui“, – „ECB klauso“ renginyje antradienį sakė ji.

R. Skyrienė pažymėjo, kad investuotojai pasitiki šalies ekonomika.

„Jei pažvelgtume į mūsų narių pasitikėjimą ekonomika, (...) investuotojai tikrai pasitiki Lietuvos ekonomika ir sudarytomis sąlygomis čia investuoti. (...) Nedidelis skaičius mūsų įmonių, 65-ios, pernai sukūrė 20 proc. visų deklaruotų investicijų, tai yra pakankamai dideli skaičiai ir rodo pasitikėjimą mūsų ekonomika“, – tikino ji.

Kalbėdama apie iššūkius, R. Skyrienė išskyrė aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą šalyje bei nepatrauklią migracijos politiką.

„Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriame, apie ką kalbame ne vienus metus, tai laukiame užstrigusios švietimo reformos, o aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas kažkiek, manau, pristabdo ir investicijų plėtrą.

Be to, jei jau nesugebame tiek parengti savo specialistų, norėtųsi, kad migracijos politika būtų patrauklesnė ir nežeminanti, nes pritraukti talentus ir kovoti dėl jų visame pasaulyje tikrai yra pakankamai sudėtinga“, – pažymėjo ji.

Bedarbiai – be profesijos

Leista įvežti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 2 000 – žemės ūkyje. Pagrindinės leidimo dirbti išdavimo sąlygos: Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus; pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui.

Beje, išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t.y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Bus taikomas darbo rinkos testas, kuris užtrunka iki septynių darbo dienų.

"Investuotojų forumo" inicijuota apklausa atskleidė, kad net 57 proc. joje dalyvavusių investuotojų mano, kad kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje yra neužtektinai arba iš dalies neužtektinai. Nors nedarbas pasiekė rekordinę ribą nuo 2008-ųjų krizės – 16,1 proc. Registruota beveik 280 tūkst. bedarbių.

Beje, Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai rudenį net 36,9 proc. darbo ieškančių asmenų neturėjo jokio profesinio pasirengimo. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo įgiję 13,3 proc., koleginį arba aukštesnįjį – 13,9 proc.

Neturint profesinio pasirengimo, sunkiau ir ilgiau užtrunka susirasti darbą. Ilgalaikių bedarbių be profesinio pasirengimo padidėjo 91,7 proc., jaunimo – 79,3 proc., vyresnių nei 50 metų – 27,2 proc. (spalio 1 d. duomenys, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu).

Dar blogesnė jaunimo iki 29 metų situacija. Profesinės kvalifikacijos neturėjo 47 tūkst. jaunuolių iš 87,5 tūkst. besikreipusių per tris šių metų ketvirčius. Neturinčio profesijos jaunimo skaičius per metus išaugo 79,3 proc. Vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje iš 72 tūkst. registruotų asmenų 19,7 tūkst. nebuvo įgiję profesinės kvalifikacijos. Jų skaičius per metus išaugo 27,2 proc.

Labiausiai trūksta stambiesiems

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių 2020-aisiais trūko darbuotojų. Tokius duomenis parodė naujausia Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa, kurioje dalyvavo 2 454 įmonės. Pramonės ir statybos sektoriuose veikiančiose įmonėse ši problema buvo opiausia.

Darbuotojų kur kas labiau stinga stambiesiems darbdaviams: net 75 proc. įmonių, kuriose dirba 750 ir daugiau darbuotojų, pernai susidūrė su sunkumais ieškodamos tinkamų darbuotojų. Įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, šis rodiklis siekia 59,6 proc.

Darbdavių apklausos rezultatuose išryškėjo dvi pagrindinės priežastys, lemiančios sunkumus surasti tinkamų darbuotojų. Pirmoji – nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija (42,9 proc.). Antroji – motyvacijos stoka (26,3 proc.).

Šiek tiek mažesnę įtaką efektyviam įdarbinimui daro didelė konkurencija su kitais darbdaviais (10,1 proc.), darbo ieškančių asmenų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio (6,6 proc.), nepalanki demografinė situacija įmonės veikimo teritorijoje (4 proc.), reikiamų specialistų parengimo problema Lietuvoje (3,9 proc.), potencialių darbuotojų baimė užsikrėsti COVID-19 (3 proc.), nepatraukli įmonės teritorija – 1,2 proc. Dar 0,9 proc. sėkmingo įdarbinimo kliūtimi įvardijo darbo paieškos išmokas.

Penktadalis įmonių, susidūrusių su darbuotojų pritraukimo problema, perskirstė esamų darbuotojų atliekamas funkcijas (21,9 proc.), didino darbo užmokestį (20,4 proc.), gerino darbo sąlygas (20,1 proc.). Dar 9 proc. darbdavių didino išlaidas darbuotojams pritraukti, 5,2 proc. – gerino ar didino darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones darbo vietoje.

Apklausos respondentai nurodė, kad jų įmonėse trūksta virėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, parduotuvių pardavėjų, statybininkų, pardavimo atstovų (vadybininkų), suvirintojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, pardavėjų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų bei kitų profesijų darbuotojų.

Įgūdžių strategija

Greitai besikeičiančiame pasaulyje išnyksta senos profesijos, atsiranda naujų, todėl iškyla būtinybė nedelsiant reaguoti į tuos pokyčius ir keisti požiūrį į gebėjimų ugdymą. Šiemet Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pristatė Lietuvos įgūdžių strategiją. Jie praėjusiais metais analizavo situaciją mūsų šalyje ir parengė rekomendacijas, kaip padidinti galimybes Lietuvos darbuotojams ir bedarbiams formuoti ir tobulinti darbo įgūdžius visą gyvenimą. Tokias įgūdžių formavimo strategijų rekomendacijas EBPO ekspertai jau kūrė penkiolikoje valstybių.

Įmonės neturi sudariusios mokymo planų, darbdaviai neišnaudoja darbuotojų įgūdžių potencialo.

Demografiniai pokyčiai, senstanti visuomenė, dideli emigracijos srautai, prognozės, kad netolimoje ateityje apie 20 proc. dabartinių profesijų išnyks, 40 proc. susidurs su milžiniškais reikalavimais keistis. Nauji poreikiai taps naujų darbo vietų kūrimo priežastimi. Tai matoma ir dabartinėje situacijoje, susidūrus su COVID-19 keliamais iššūkiais. Be to, Lietuvoje, ekspertų manymu, būtina kuo skubiau imtis priemonių, kad ne tik didžiųjų miestų jaunimui, tačiau ir jaunuoliams iš regionų bei socialiai remtinų šeimų būtų sudarytos vienodos sąlygos įgyti profesiją.

Kita ne mažiau svarbi problema yra tai, kad vienas iš penkių bakalauro studijas baigusių jaunuolių neranda darbo pagal įgytą profesiją. Tai dažnai tampa emigracijos priežastimi, tačiau išvykę didžioji dauguma dirba ne pagal specialybę ir praranda kvalifikaciją. Daug vilčių dedama į pedagogų rengimo kokybės gerinimo sistemą. Labai svarbi yra jų darbo apmokėjimo ir skatinimo už pasiektus rezultatus sistema.

Pasak EBPO ekspertų, valstybė turėtų finansuoti tik tas mokymosi programas, kurios atitinka darbo rinkos poreikius.

"Būtina keisti ir darbuotojo bei darbdavio požiūrį į mokymosi visą gyvenimą svarbą, – komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė, Nacionalinės įgūdžių strategijos STRATA valdymo grupės narė. – Šiuo atžvilgiu Lietuvos darbuotojų motyvacija – pati žemiausia Europoje. Įmonės neturi sudariusios mokymo planų, darbdaviai neišnaudoja darbuotojų įgūdžių potencialo. Darbuotojai teigia, kad savarankiškai mokytis per brangu, užimtumo tarnybų indėlis taip pat turėtų būti didesnis kuriant neformaliojo švietimo sistemą.

Būtina apskritai stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo, savivaldos institucijų, įtraukiant socialinius partnerius. Ekspertai atkreipė dėmesį į nepakankamą socialinį dialogą, į tai, kad daugumoje įmonių nėra apmokėjimo sistemos, ir pabrėžė, kad būtina sieti apmokėjimo sistemas su kvalifikacijos kėlimu. Ekspertai atkreipė dėmesį į žemą valdymo ir lyderystės lygį Lietuvoje. Rekomendavo ne tik organizuoti ir skatinti įmonių vadovų mokymus, bet šiuos įgūdžius pradėti plėtoti dar mokykloje."

Pertekliniai reikalavimai

"Investuotojų forumo" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad vienos didžiausių kliūčių įmonėms ir darbuotojams iš trečiųjų šalių veikti Lietuvoje yra pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai ir banko sąskaitų atidarymo suvaržymai.

"Prieš 10-metį darbuotojų iš užsienio įdarbinimas apskritai buvo didžiulė problema. Nepaisant to, kad tuo metu buvo tikrai nedaug užsieniečių, kurie atvažiuodavo dirbti į Lietuvą, buvo tikrai labai sudėtinga tai padaryti, jau nekalbant apie šeimos atsivežimą – tuomet turėjai bent dvejus metus pragyventi čia. Buvo daug visokių reguliavimų, kurie netgi, sakyčiau, pažeidė žmogaus teises.

Mes visada kritikavome reikalavimus dėl kompetencijų ir kvalifikacijų. Juk kartais IT genijai yra nieko nebaigę, tiesiog turi didžiulių praktinių įgūdžių.

Dabar situacija yra tikrai labai pasikeitusi ir pagerėjusi. Pradedant jau ir pačiu Migracijos departamento darbu: jis tikrai modernėja, atsiranda atitinkamų sistemų. Situacija žymiai geresnė, bet vis dar yra kur pasitempti", – teigė R.Skyrienė.

Kaip skelbia naujienų agentūra ELTA, "Investuotojų forumo" vykdomoji direktorė atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduria tiek darbuotojai iš trečiųjų šalių, tiek darbdaviai, norintys juos įdarbinti, yra keliami pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai.

"Mes visada kritikavome reikalavimus dėl kompetencijų ir kvalifikacijų. Juk kartais IT genijai yra nieko nebaigę, tiesiog turi didžiulių praktinių įgūdžių. Tačiau juos sunku įrodyti, jie gali ir neturėti aukštojo mokslo diplomo. Todėl bent jau šiuo atveju, jei apie kompetencijas, kvalifikacijas ir darbo patirtį būtų paliekama spręsti darbdaviui, būtų labai geras žingsnis. Tai yra viena dabartinių didesnių kliūčių, įvardijamų investuotojų, – tikino ji. – Mano manymu, į kai kuriuos reikalavimus, pavyzdžiui, Konstitucijos išmanymą ar lietuvių kabos egzamino laikymą, reikėtų pažiūrėti truputį lengviau – jie juk neprašo pilietybės."

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad netrukus bus pateiktos įstatymų pataisos, sudarysiančios galimybes į Lietuvą ateinančioms įmonėms lengviau perkelti darbuotojus ir jų šeimas.

Visi Lietuvoje investuojančių įmonių darbuotojai automatiškai gautų leidimą kartu su savo šeimos nariais laikinai gyventi Lietuvoje, o atskiro leidimo dirbti mūsų šalyje jiems jau nebereikėtų. Šį įstatymų paketą planuojama svarstyti jau Seimo pavasario sesijoje.

Taip pat, jos manymu, didžiausios kliūtys įmonėms, norinčioms iš trečiųjų šalių perkelti verslą į Lietuvą, atsidaryti sąskaitas čia veikiančiuose bankuose.

"Problema yra ne tai, kad bankai nenori jų atidaryti, bet susiduriama su saugumo, pinigų plovimo prevencijos reikalavimais, ir tų trečiųjų šalių piliečiams dėl to sudėtingiau atidaryti sąskaitas. Todėl čia dar reikia rasti sprendimų. Manau, kad čia savo žodį turėtų tarti ir Lietuvos bankas", – sakė ji.

Kai kurios kvotos neatitinka realaus poreikio

Praėjusią savaitę per nuotolinį susitikimą su naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene ir jos komanda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė aptarė darbo santykių tobulinimo, socialinio dialogo stiprinimo, demografijos, gimstamumo skatinimo, užsieniečių įdarbinimo ir kitus klausimus, praneša LPK.

Anot LPK, susitikime ministrei buvo pristatyti LPK pasiūlymai Vyriausybės 2020–2024 m. programos įgyvendinimo priemonių planui demografijos, migracijos ir kitose ministerijos kuruojamose srityse.

Tarp pasiūlymų – raginimas deleguoti vienai konkrečiai institucijai migracijos ir demografijos politikos formavimą ir su tuo susijusių programų įgyvendinimą. Taip pat – raginimas, kad užimtumo išsaugojimas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas taptų Užimtumo tarnybos prioritetu, kad būtų optimizuotos valstybės užimtumo ir perkvalifikavimo sistemos, šiai tarnybai deleguojant išteklius, atsakomybę.

LPK teigimu, buvo atkreiptas dėmesys į prašymą didinti bendrus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Taip pat sudaryti supaprastintas sąlygas atvykti į Lietuvą kvalifikuotiems specialistams ir įsidarbinti tose srityse, kuriose Lietuvoje yra darbuotojų trūkumas.

Tarp pasiūlymų – ir tikslas sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemą, integruojančią Užimtumo tarnybą, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas. Pažymima, kad reikalingas suaugusiųjų įsitraukimo į mokymąsi visą gyvenimą skatinimas.

Iškeltas poreikis taikyti ilgalaikes pagalbos priemones labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. LPK atstovai prašė numatyti subsidijas darbuotojams po prastovų, pasibaigus karantinui, kiekvienai išlaikomai darbo vietai skiriant 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo.

LPK teigimu, buvo pabrėžtas poreikis surengti atskirą diskusiją dėl nuo sausio 1 d. pradėtos taikyti kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą dirbti pagal profesiją, kurių specialistų Lietuvoje trūksta, sąrašą. LPK atstovai pažymėjo, kad kai kuriems sektoriams nustatytos kvotos visiškai neatitinka realaus poreikio – kvotų įvedimas ypač skaudžiai atsilieps kelių transporto veiklai.

KD, ELTA inf.

„Manau, kad kompetencija ir žmogiškas patrauklumas, abu charizmatiški žmonės – daug tokių faktorių (...). Abu ekonomistai – tai gal rodo, kad žmonės pradėjo galvoti, jog tie kandidatai, kurie supranta ekonomiką, bus naudingi šalies vystymuisi. Pirma mintis tokia. Nėra jie visai technokratai – abi žinomos asmenybės, abu įdomūs žmonės ir, man atrodo, kad jie gaudosi ne tik ekonomikoje“, – BNS pirmadienį sakė R. Skyrienė.

Pasak jos, trečią vietą užėmusiam premjerui Sauliui Skverneliui galėjo sukliudyti tai, kad jis valdančiųjų kandidatas.

Abu ekonomistai – tai gal rodo, kad žmonės pradėjo galvoti, jog tie kandidatai, kurie supranta ekonomiką, bus naudingi šalies vystymuisi.

„Kompetencijos S. Skverneliui visiškai netrūko ir visuose debatuose tikrai atrodė labai gerai, gerai pasiruošęs, žinantis, apie ką kalba. Jam gal minusas tai, kad jis valdančioje daugumoje. Nes žmonės labai dažnai balsuoja ne tik už, bet ir prieš – kažkas nepatiko ir tas balsas atsisuka prieš. Tai taip, kompetencijų užteko ir kitiems kandidatams, gal jie tokių kompetencijų, kaip I. Šimonytė ar G. Nausėda, ir neturėjo“, – sakė „Investors' Forum“ vadovė.

Į klausimą, kam labiau pakenkė valdančiųjų pradėtas tyrimas dėl 2009-2010 metų krizės bei galimo bankų vaidmens joje, R. Skyrienė teigė, kad nuo jo galbūt labiau nukentėjo būtent tyrimo iniciatoriai.

„Atrodo, kad pakenkė (iniciatoriams – BNS). Todėl, kad iškrapštyti daugiau nei dešimties metų senumo faktus, juos pateikti kaip pačiam patinka, iškraipyti situaciją, kokia ji buvo, – manau, kad žmonės Lietuvoje nėra kvaili ir jie suprato, kad šita korta buvo ištraukta siekiant pagelbėti rinkimuose savo kandidatui“, – teigė R. Skyrienė.

Ji neprognozavo, kaip galėtų keistis vadovavimo valstybei stilius, prezidentu tapus G. Nausėdai ar I. Šimonytei.

„Nematau nieko blogo, jeigu išliks kažkiek Dalios Grybauskaitės (stilius – BNS), nes man patinka rimti ir savimi pasitikintys ir žinantys, ko nori prezidentai, bet manau, kad keisis, – vis dėlto tai skirtingi žmones. (...) Jie tokių artimesnių sąlyčio taškų su prezidente gal ir nėra turėję. Gal kažkiek I. Šimonytė, nes ji dirbo kartu su D. Grybauskaite Finansų ministerijoje“, – sakė R. Skyrienė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstiniais duomenimis, opozicinių konservatorių iškelta kandidatė I. Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų, už G. Nausėdą balsavo 30,95 proc., už S. Skvernelį – 19,72 proc. rinkėjų.

Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Ūkio ir Krašto apsaugos ministerijos ruošia įstatymo projektą, kuriuo būtų sukurtas autonominis tinklas, į kurį turėtų būti sujungtos visos strategiškai svarbiausios valstybės įstaigos. Tokios kaip vyriausybė, Seimas, ministerijos, policija, muitinė ir kitos. Taip, anot Krašto apsaugos ministerijos, būtų sukurtas didesnis kibernetinis saugumas ir taupomi kaštai.

Tuo metu verslui, pasak Krašto apsaugos ministerijos, bus sudarytos sąlygos konkuruoti ir teikti paslaugas likusiam viešajam sektoriui. Pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, regioninių parkų direkcijoms. Tačiau informacinių technologijų įmonių asociacija „Infobalt“ abejoja, ar sujungus visas institucijas į vieną tinklą bus užtikrintas saugumas. Be to, baiminamasi, kad taip bus sukuriamas monopolis, kuris neužtikrins konkurencingos paslaugų kainos.

„Mes galbūt matome skirtingai būdus, kaip tai pasiekti, bet noras yra vienareikšmiškai, kad nebūtume ten, kur esame šiandien“, – po susitikimo su investuotojais kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Jis teigė, kad apie 50 užsienio investuotojų pasiūlymų yra numatyti įgyvendinti, o kitus Vyriausybė peržvelgs ir įvertins. S. Skvernelis pridūrė, kad dar anksti sakyti, kuriuos investuotojų pasiūlymus Vyriausybei pavyks įgyvendinti iki kadencijos pabaigos.

„Mes kalbame apie 50 pasiūlymų, kurie yra Vyriausybės darbotvarkėje arba pradėti, arba numatyti šių metų veiksmuose, o iš kitų 50, aš pasiskaitysiu ir gal atrasime (ką galima įgyvendinti – BNS)“, – tvirtino premjeras.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas žurnalistams kalbėjo, kad Vyriausybė ir forumas kol kas labiausiai nesutaria dėl tiesioginio susisiekimo tarp Vilniaus ir svarbiausių Europos sostinių.

„Turbūt su premjeru mes sutariame 90 proc. klausimų ir galbūt avialinijos yra vienas klausimų, kur mes dramatiškai nesutariame. Mes manome, kad skrydžių finansavimas galėtų būti puiki laikina priemonė. (...) Duokite mums politinę valią ir mes duosime sprendimus“, – teigė R. Valiūnas.

S. Skvernelis į tai atsakė, jog Lietuva negali laisvai finansuoti oro susisiekimo dėl Europos Sąjungos reglamentų.

„Čia aišku, yra Europos Komisijos teisinis reguliavimas. Tai yra reguliuojamas dalykas ir čia vien iš Lietuvos pusės sprendimo neužtektų“, – sakė premjeras.

Pati asociacija išskyrė 10 pagrindinių pasiūlymų: įvesti keturis vidutinius darbo užmokesčius atitinkančias „Sodros“ lubos, užtikrinti susisiekimą oro transportu tarp Vilniaus ir svarbiausių Europos miestų, skatinti lietuvių imigraciją atgal į šalį bei kvalifikuotos darbo jėgos bei talentų pritraukimą, gerinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę ir dalį stambių valstybės valdomų įmonių akcijų kotiruoti akcijų biržoje.

Taip pat Investuotojų forumas siūlo ES struktūrinių fondų lėšas naudoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ekonomikoms gerinti, didinti tikslinių priemonių finansavimą tiesioginių užsienių investicijų pritraukimui, paruošti ir įgyvendinti efektyvią švietimo reformą, pertvarkyti viešojo intereso gynimo praktiką ir teisinį reguliavimą bei mažinti šešėlinę ekonomiką ir korupciją.

Investuotojų forumas praėjusių metų kovą Vyriausybei pateikė 13 pasiūlymų, kaip gerinti verslo aplinką šalyje. Daugelis jų atitinka ir dabar pateiktus pagrindinius pasiūlymus.

„Prezidentė yra politikė, dėl kurios man nebūna svetimos gėdos, tai tą kalboje išlaikė. Kalba buvo griežta ir pamokanti, bet verslui dėmesio skirta mažai. Čia yra, man atrodo, tokia ir tabu tema, prezidentė dažniausiai nekalba apie verslą, nebent kalbėdama apie tai, kad verslas turėtų skaidrėti ir būti labiau socialiai atsakingu“, - BNS sakė R. Skyrienė.

Pasak jos, kalboje trūko ir ekonominio šalies vertinimo - nors šalies vadovė kalbėjo apie Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką, ji buvo tik labai menkai aptarta.

„Šiemet truputį mažoka to ekonominio vertinimo, mokesčių reforma nepaliesta praktiškai“, - teigė investuotojų atstovė.

Man visoje kalboje yra praeinanti gija, kad reikia gyvybiškai svarbių reformų ir kad politinės valios stoka tampa rimta problema.

Tačiau, pasak R. Skyrienės, prezidentė akcentavo, kad Lietuvoje trūksta reformų, teisingai kritikavo bandymą permesti atsakomybę arba vykdant reformas koncentruotis ne į darbą, bet į turto perskirstymą.

„Man visoje kalboje yra praeinanti gija, kad reikia gyvybiškai svarbių reformų ir kad politinės valios stoka tampa rimta problema. Taip kalbant ir apie Darbo kodeksą, dėl delegavimo Trišalei tarybai, ir dėl švietimo reformos, kad vietoj tikrai kokybiškos reformos, kurios, kaip sakė, gyvybiškai Lietuvai reikia, tampa turto dalybomis, perskirstymu ir panašiai, kam visiškai pritariu“, - aiškino R. Skyrienė.

Anot jos, svarbus ir teiginys, kad politinėse partijose trūksta kokybiškų narių, galinčių siūlyti veiksmingas reformas.

„Galbūt pirmą kartą išgirdau tokį dalyką - apie partijų kokybę, kad visgi atėjo laikas partijoms galvoti, kaip turėti kokybiškus narius ir investuoti į tuos žmones, nes aiškiai matoma, kad trūksta kompetencijų ir žinių, todėl, turbūt, reformos ir nevyksta. Ne tai, kad politinės valios stoka, bet daugiau yra nežinojimo“, - BNS teigė investuotojų atstovė.