– LSDDP programa artėjantiems Seimo rinkimams pavadinta „Gerovės ir kūrybos Lietuva“. Kas užkoduota šiuose žodžiuose? 

– Programą taip pavadinome neatsitiktinai – prieš pustrečių metų kurdami LSDDP deklaravome, kad mūsų siekis yra skandinaviškas gerovės valstybės modelis. Esame įsitikinę, jog artimiausiais metais galėsime tai įgyvendinti: nepaisant stabtelėjimo dėl pandemijos, mūsų ekonomikos atsigavimo tempai geri. Tai labai svarbu mažinant iki šiol vis dar didelį mūsų visuomenės susisluoksniavimą. Gerovės valstybės kūrimą siejame su dar intensyvesniu informacinių technologijų ir jų teikiamų pasiekimų panaudojimu. Į naują kokybę mūsų šalis gali pakilti tik suvokdama šių pokyčių svarbą, tai turi tapti pagrindine politinės darbotvarkės ašimi.

– Kurias socialines problemas sėkmingai sprendėte, ką esate pasiryžę nuveikti kitoje kadencijoje?

– Priimta nemažai sprendimų, gerinančių pažeidžiamiausių socialinių grupių padėtį: didintos senatvės pensijos, parama neįgaliesiems, socialinės pašalpos, vaiko pinigai. Ir visgi skurdo, socialinės atskirties riziką Lietuvoje patiria apie 28 proc. žmonių, o ES vidurkis yra 22,4 proc. Siekdami gerinti socialinę apsaugą, peržiūrėsime paramos sistemą, didinsime valstybės remiamas pajamas (šiuo metu – 122 eurai), kad jos pasiektų kasmet indeksuojamą minimalų vartojimo poreikių dydį (MVPD), kuris šiuo metu siekia 257 eurus. Tai būtų reali parama. Remiantis mūsų rinkimų programa, valstybė prisiima pagrindinę naštą sprendžiant socialines problemas, ji turi sukurti apsauginį tinklą, kad žmogus neatsidurtų atskirtyje, pvz., netekęs darbo būtų perkvalifikuojamas, kad galėtų  grįžti į darbo rinką, būtų aktyvus, visavertis visuomenės narys, ne tik paramos gavėjas.

– Kokias matote galimybes didinti minimalų ir vidutinį darbo užmokestį, taip pat senatvės pensijas ir išmokas vaikams?

– Programoje siūlome neapmokestinti minimalios mėnesinės algos (MMA) gyventojų pajamų mokesčiu, tokiu būdu mažiausias pajamas gaunantys žmonės sumokėtų mažiau mokesčių. MMA 2024 m. siektų 1 000 eurų, o vidutinis darbo užmokestis (VDU) – 2 000 eurų, vidutinė senatvės pensija turėtų sudaryti 60 proc. VDU (atskaičius mokesčius). Šiuo metu ji sudaro apie 47 proc. Finansiniai ir demografiniai rodikliai rodo, jog pasiteisino vaiko pinigai, tad jie turėtų pasiekti 150 eurų. Sumažinsime PVM maistui iki 9 proc. Studentams bakalauro ir magistro studijos bus nemokamos.

LSDDP nuotr.

– Koronaviruso pandemijos akivaizdoje daug kalbama apie stiprios sveikatos apsaugos sistemos poreikį. Ką reikėtų gerinti šioje srityje?

– Sieksime kokybiškos sveikatos apsaugos sistemos, kai paslaugos teikiamos laiku, prieinamos kiekvienam, orientuotos į ligų prevenciją. Nežiūrint pandemijos keliamų problemų, spartinsime pacientų patekimą pas pirminės sveikatos priežiūros specialistus. Nebus uždarinėjamos ligoninės regionuose, esame už tai, kad būtų plėtojama tai, kas gero jau yra sukurta, pvz., insulto, traumų, greitosios pagalbos klasteriai. Mažinsime popierizmą, su kuriuo susiduria šeimos gydytojai, peržiūrėsime medikų darbo krūvius ir įkainius, kad jiems nereikėtų lakstyti per kelias darbo vietas, tuomet ir jauni gydytojai būtų suinteresuoti dirbti regionuose. Mokestis už sveikatos priežiūros paslaugas bus grįstas paslaugų kokybe ir gydymo rezultatais. Odontologo pagalba vaikams iki 7 metų bus dengiama iš PSDF lėšų, gyventojams greičiau būtų prieinami inovatyvūs vaistai, trumpės jų kompensavimo procedūros.

– Siekti gerovės realiai įmanoma tuomet, kai fiksuojamas nuoseklus ekonomikos augimas. Kaip skatinsite ekonomikos augimą?

– Plačiąja prasme ekonomikos augimą siejame su pramonės įmonių skaitmeninimu ir perorientavimu, naujų investicijų pritraukimu, dirbančiųjų perkvalifikavimu aukštos pridėtinės vertės sritims, biotechnologijomis ir atsinaujinančių energijos išteklių diegimu. Tuomet galėsime kalbėti apie kokybinę Lietuvos ekonomikos transformaciją, subalansuotą vystymąsi bei inovatyvią, aukštą pridedamąją vertę kuriančio verslo plėtrą. 

– Dėkoju už pokalbį.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDDP rinkimų sąskaitos. Užs. 1747386.

„Mes salėje sėdime, neišlaikome dviejų metrų distancijos, nėra turbūt ir pilno metro, o pietavo gal keturi ar penki asmenys. Dviejų metrų atstumas Seimo antrų rūmų kavinėje tikrai buvo išlaikytas“, – LRT radijui trečiadienį sakė I. Šiaulienė.

Ji pabrėžė, kad valgykla yra uždaro tipo.

„Mūsų kanceliarijos darbuotojai, kurie gali, dirba nuotoliniu būdu ir tikrai nėra aptarnaujami. O dėl įvykio praėjusį ketvirtadienį – rytinis posėdis užsitęsė, pietų pertrauka tikrai sutrumpėjo ir liko pusvalandis - keturiasdešimt minučių. (...) Matyt, kolegos, nenorėdami vėluoti į popietinį posėdį, ryžosi pasielgti taip, kaip pasielgė“, – nurodė I. Šiaulienė.

Jos teigimu, „formaliai Seimo nariai tvarką pažeidė.“ Tiesa, ji negalėjo pasakyti, ar šiuo metu valgykla tebeveikia.

Laida KK2 pirmoji pranešė apie tai, kad maitinimo paslaugas Seime teikiantis „Taurakalnis“ sudarė parlamentarams galimybę Seimo antrų rūmų kavinėje pietauti vietoje, sėdint prie stalų.

Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.

Pasak V. Pranckiečio, Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis prašo Seimo priimti kai kuriuos skubius teisės aktų projektus.

Seimo vicepirmininkė Irena Šiaulienė siūlė svarstyti daryti pertrauką Seimo plenariniuose posėdžiuose.

Tuo metu konservatorių Jurgį Razmą džiugina tai, kad  Seimo vadovybė pakeitė nusistatymą dėl posėdžių nerengimo. „Manau, kad kaip tik turime dirbti“, – sakė jis.

Parlamentaras Artūras Skardžius turėjo pastabų dėl darbo sąlygų Seime, tačiau V. Pranckietis užtikrino, kad plenarinių posėdžių salėje yra įrengta rekuperacijos sistema, vyksta nuolatinis oro keitimas.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Statuto pakeitimus, numatančius, kad „Civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją, Seimo valdybos posėdis gali būti organizuojamas ir apklausos būdu“.

Viena iš idėjos iniciatorių, Seimo prmininko pavaduotoja „socialdarbietė“ Irena Šiaulienė sako, kad idėja paskelbti 2020-uosius Č. Sugiharos metais gimė jai kartu su tuomete opozicijos lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen vasarą lankantis moterų politikos lyderių susitikime Tokijuje. Parlamentarė džiaugiasi, kad Vyriausybė jau patvirtino renginių planą.

I. Šiaulienė primena, kad 2020 m. sukanka 80 metų nuo Č. Sugiharos veiklos išduodant Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms (taip buvo išgelbėta daugiau kaip 6 tūkst. gyvybių).

„Norime pažymėti tą sukaktį ir pabrėžti Č. Sugiharos humaniško poelgio nenykstančią svarbą ir šiandienos pasaulio įvykių kontekste, taip pat tai, kad Č. Sugiharai yra suteiktas pasaulio tautų teisuolio vardas, veikia Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, jo vardas įkvepia menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti. Be abejo, svarbiausias akcentas, kurį inicijuodama nutarimo projektą pažymėjau, yra jo reikšmė – Č. Sugiharos atminimo puoselėjimas plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius, švietimo ryšius su Japonija“, – Eltai sakė I. Šiaulienė.

Ji džiaugiasi numatyta renginių ir kitos veiklos gausa.

„Tarp jau numatytų renginių yra suplanuoti minėjimai ir konferencijos, kultūrinės, edukacinės ir pažintinės veiklos, viešinimas ir leidyba. Planuojama surengti apskritojo stalo diskusiją „Pasaulio tautų teisuolis Čiunė Sugihara“, tarptautinę konferenciją „Konvencijų likimas 1939-1940 m.: nuo karo belaisvių iki karo pabėgėlių“, iškilmingą posėdį ir koncertą, skirtą Sugiharos fondo veiklos 20-mečiui, „Sugiharos savaitės“ renginius bei įgyvendinti kitas iniciatyvas. Prie šios veiklos prisidės ne tik Lietuvos Seimas ir vyriausybinės organizacijos, bet ir viešosios įstaigos: „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Žydų kultūros paveldo kelio asociacija ir nemažai kitų viešųjų įstaigų. Esame dėkingi visiems, prisidedantiems prie planuojamo Č. Sugiharos metų minėjimo“, – sako I. Šiaulienė.

ELTA primena, kad šių metų spalio 10 d. Seimas 2020-uosius metus paskelbė Čiunės Sugiharos metais. Šį sprendimą parlamentas priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais bus minimos Japonijos konsulo Č. Sugiharos, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip 6 000 žmonių gyvybių, veiklos Kaune (1939-1940 m.) 80-osios metinės. Kartu bus paminėtos ir Č. Sugiharos 120-osios gimimo metinės.

Seimo nutarime pabrėžiama Č. Sugiharos humaniško poelgio svarba šiandienos pasauliui, taip pat tai, kad 1985 metais Č. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, o Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ skatina menininkus kurti kūrinius jo atminimui įamžinti.

Priimtame dokumente akcentuojama Č. Sugiharos atminimo puoselėjimo reikšmė plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius ir švietimo ryšius su Japonija, kurią Lietuva laiko savo strategine partnere Azijos regione.

I. Šiaulienė taip pat teigia tikinti, kad Socialdemokratų darbo frakcijos kolegos balsavime dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo balsavo vieningai, o frakcijos viduje, pasak jos, nebus aiškinamasi, ar kas nors rekomendacijoms balsuoti už V. Pranckiečio nušalinimą nepakluso.

„Per visą mano parlamentinę praktiką, jeigu mes sutardavome, tai visi laikydavosi ir visi balsavimai svarbūs yra įvykę, ir tokio aiškinimosi metodo mes netaikome“, – po koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams sakė I. Šiaulienė.

Parlamentarės teigimu, dauguma Seime yra, nepaisant vakar (antradienį) nepavykusio V. Pranckiečio atstatydinimo. Biudžetui bus pritarta, tvirtina I. Šiaulienė.

„Manau, kad biudžetui bus pritarta. Tai, kas vyko balsavime dėl Seimo pirmininko, nebus adekvatu balsavimui dėl biudžeto. Manau, kad visi parlamentarai, ypač esantys daugumoje, tikrai balsuos, o čia buvo tiesiog personalijos klausimas, kuris vakar buvo išspręstas, deja, taip, kaip buvo išspręstas.

Tuo pačiu manau, kad skambios frazės apie rūpestį valstybe iš opozicijos pusės to neparodo ir tikrai laikas ryškins, kad mes esame, deja, absurdiškoje situacijoje ir joje reikalingi sprendimai“, – kalbėjo I. Šiaulienė.

„Socialdarbietė“ neslėpė, kad trečiadienį valdantiesiems nutraukus koalicijos sutartį su Tvarkos ir teisingumo partija, Socialdemokratų darbo frakcija gali tikėtis ministro posto, kuris buvo numatytas „tvarkiečiams“.

„Tai yra atviras klausimas ir, kaip vakar matėt, pirma buvo sprendžiami biudžeto klausimai, o ne Seimo pirmininko klausimas. (...) Nėra kol kas laisvo (ministro portfelio. – ELTA) ir nereikia anksčiau laiko kažko „gimdyti“, – pridūrė I. Šiaulienė.

„Tai, kas yra įforminta koalicinėje sutartyje, to turi būti laikomasi. Sprendimo šiandien nėra (...) Turėtų būti koalicijos ir finansų ministro dar vienas susitikimas ir (reikia. – ELTA) ieškoti šaltinių. (...) Mes laikysimės savo pozicijos. Manome, kad šaltiniai gali būti surasti ir tas įsipareigojimas yra įmanomas įvykdyti“, – po koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams sakė I. Šiaulienė.

Finansų ministerija siūlo kitais metais iki 60 eurų padidinti vaiko pinigus. Tuo metu koalicinėje sutartyje sutarta juos didinti iki 70 eurų.

Įstatymo projektu taip pat siūloma didinti ir papildomą išmoką, kuri bus skiriama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams. Papildoma išmoka vaikui didėtų nuo 20 iki 40 eurų.

Įstatymo projektu, kurį teikia Seimo nariai Juozas Bernatonis, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė ir Agnė Širinskienė, siekiama detaliai reglamentuoti tarėjų, kaip visuomenės atstovų, dalyvavimą teismuose nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus.

Pagal projektą, tarėjas – įstatymo reikalavimus atitinkantis visuomenės atstovas, kuris įstatymo nustatytais atvejais gali būti skiriamas kartu su teisėjais nagrinėti bylas teismuose ir priimti teismo sprendimus. Byloms nagrinėti asmenys būtų parenkami iš tarėjų sąrašo.

Tarėjų įstatymo projekte numatomi reikalavimai tarėjams, tarp kurių yra Lietuvos Respublikos pilietybės, nepriekaištingos reputacijos ir aukštojo universitetinio išsilavinimo – magistro kvalifikacinio laipsnio reikalavimai.

Asmuo, kaip ir teisėjas, negalės būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai; piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad tarėjo pareigas atliktų tik tokie visuomenės atstovai, kurių reputacija nekelia abejonių ir kurie (kaip ir teisėjai) turi įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (tačiau nebūtinai teisės krypties).

Asmuo, pretenduojantis būti tarėju, turės būti įtrauktas į tarėjų sąrašą. Šį sąrašą sudarys ir tvarkys Nacionalinė teismų administracija. Asmenys į šį sąrašą bus įtraukiami tik savanoriškais pagrindais.

Asmens tinkamumas būti tarėju bus vertinamas Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisijoje, kuri ne tik išnagrinės asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, dokumentus, bet ir kalbėsis su šiuo asmeniu. Atrankos komisija pateiks išvadą Nacionalinei teismų administracijai dėl asmens tinkamumo būti tarėju. Galutinį sprendimą dėl asmens įrašymo į tarėjų sąrašą priims Nacionalinė teismų administracija, kurios sprendimas neįrašyti asmens į šį sąrašą galės būti skundžiamas teismui.

Siekiant, kad tarėjai įgytų minimalių žinių, reikalingų teismo procese, bus organizuojamas tarėjų įvadinis mokymas. Šį mokymą organizuos Nacionalinė teismų administracija.

Įvertinus užsienio valstybių patirtį, Tarėjų įstatymo projekte numatoma, kad tarėjai skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas. „Apeliacinės instancijos teismo užduotis – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Kadangi tokia funkcija priskirtina profesionaliems teisininkams, tarėjai nebūtų skiriami apeliaciniame procese. Dalyvauti kasaciniame teisme nagrinėjamose bylose tarėjai taip pat nebūtų skiriami, atsižvelgiant į šio teismo išskirtines funkcijas teismų sistemoje (teisės aiškinimas, vienodos teismų praktikos formavimas ir kt.)“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Tarėjai nebus skiriami nagrinėti bylų teismuose, kai šiose bylose faktiniai duomenys, sudarantys valstybės paslaptį, bus naudojami kaip įrodymai, išskyrus atvejus, kai jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad tarėjo pareigų vykdymas laikytinas visuomenine (pilietine), o ne darbine veikla, Tarėjų įstatymo projekte numatomas apribojimas, kad per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas teismuose.

Tarėjų įstatymo projekte įtvirtinamas draudimas daryti neteisėtą poveikį tarėjui, taip pat numatomos tarėjams, tarėjų šeimos nariams ir jų turtui taikomos garantijos, kurios iš esmės atitinka teisėjų atžvilgiu taikomas garantijas. Siekiant, kad dėl tarėjo pareigų atlikimo asmuo nepatirtų neigiamų pasekmių savo tiesioginiame darbe, numatoma, kad tarėjo pareigų atlikimo laikotarpiu tarėjui bus išsaugoma darbo vieta, taip pat garantuojamos einamos pareigos (tačiau darbdavys už šį laikotarpį neprivalės mokėti darbo užmokesčio). Laikas, kurį tarėjas atliks tarėjo pareigas, bus įskaitomas į darbo stažą, tarnybos stažą, taip pat į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių.

Taip pat numatoma, kad tarėjams bus mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija, apskaičiuojama proporcingai pagal žodinio proceso tvarka vykstančiuose teismo posėdžiuose ir pasitarimuose, skirtuose teismo sprendimui priimti, sugaištą darbo dienų skaičių. Tarėjams taip pat bus mokama minėto dydžio kompensacija už vieną darbo dieną, kurią tarėjas gali skirti susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą apylinkės teismo teisėjo vienos darbo dienos užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra apie 130 eurų. Kompensacijas tarėjams mokės Nacionalinė teismų administracija. Be to, Nacionalinė teismų administracija atlygins tarėjams jų turėtas važiavimo į teismą ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas.

Projekte numatyta, kad turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas, atlygins valstybė. Dėl tarėjo (kaip ir teisėjo) tyčinių veiksmų atliekant tarėjo pareigas atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieškos iš tarėjo.

Įstatymo projektą lydinčiame Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisų projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėju nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. „Kadangi šiose bylose vertinami galimi neteisėti valstybės teisėsaugos institucijų veiksmai, sukėlę žalą, manytina, kad visuomenės atstovų – tarėjų – dalyvavimas tokiose bylose padės sustiprinti pasitikėjimą teismais, o į teismo procesą atneš požiūrių įvairovę ir visuomenėje vyraujantį supratimą („gyvąją teisę“)“, – sako pataisų rengėjai.

Įregistruotame Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projekte numatoma, kad tarėjai bus skiriami kartu su teisėjais nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 225-228 straipsniuose (kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas ir piktnaudžiavimas).

Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimo projekte siūloma, kad tarėjai būtų prilyginti valstybės tarnautojams ir tokiu būdu jiems galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas, padarytas atliekant tarėjo pareigas, pavyzdžiui, už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą, taip pat kad asmenys galėtų būti baudžiami už tarėjų papirkimą, prekybą poveikiu ir kt. Be to, BK pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą tarėjui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.

Tokiu būdu tarėjui būtų nustatyta analogiška kaip teisėjo baudžiamoji atsakomybė už padarytas nusikalstamas veikas, be to, būtų įtvirtintas analogiškas draudimas kaip ir teisėjo atžvilgiu trukdyti tarėjui atlikti savo pareigas.

Administracinių nusižengimų kodekso papildymo projekte siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. Konkrečiai atsakomybė būtų taikoma už asmens, kuris pretenduoja būti tarėju, ir tarėjo žinomai neteisingų duomenų pateikimą Nacionalinei teismų administracijai ar nepranešimą apie pasikeitusius duomenis, taip pat tarėjo atsisakymą dalyvauti nagrinėjant bylą teisme be svarbių priežasčių ar akivaizdžiai netinkamą tarėjo pareigų atlikimą nagrinėjant bylą teisme.

Siūloma, kad administracinių nusižengimų teiseną pradėtų, administracinių nusižengimų tyrimą atliktų ir administracinių nusižengimų protokolus šių pažeidimų atveju surašytų policija. Už minėtus pažeidimus numatomas baudos dydis – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, būtų taikoma analogiška atsakomybė kaip už, pavyzdžiui, neatvykimą į privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Siūloma, kad Tarėjų įstatymo projekto nuostatos dėl reikalavimų tarėjams, tarėjų sąrašo sudarymo ir tarėjų įvadinio mokymo įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Iki 2021 m. liepos 1 d. būtų atlikti parengiamieji veiksmai (t. y. asmenys galėtų pareikšti pageidavimą būti tarėjais, taip pat būtų sudarytas tarėjų sąrašas, organizuotas tarėjų įvadinis mokymas ir kt.), o nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliotų visos kitos įstatymų nuostatos ir būtų galima realiai pradėti skirti tarėjus nagrinėti bylas teismuose.

Seime šiuo metu yra svarstomas Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo projektas dėl tarėjų instituto įvedimo. Šių metų kovo 21 d. šios Konstitucijos pataisos Seime sulaukė pritarimo po pateikimo.

Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pataisomis siūloma nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.

Taip pat siūloma Konstitucijoje nustatyti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu.

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDD) frakcijos narys Juozas Bernatonis Eltai sakė tikįs, kad jos bus svarstomos Seime dar šioje rudens sesijoje.

Tokį nutarimo projektą siūloma priimti kitais metais pažymint  Ch.. Sugiharos 120-ąsias gimimo metines. Politikai  taip pat siekia akcentuoti Č.Sugiharos atminimo puoselėjimo reikšmę plečiant tarpvalstybinius, ekonominius, kultūrinius ir švietimo ryšius su Japonija, kurią Lietuva laiko savo strategine partnere Azijos regione.

2020 metais bus minimos Japonijos konsulato (nuo 1939 m. lapkričio 23 d. iki 1940 m. rugpjūčio mėn. vidurio) Kaune vicekonsulo Ch. Sugiharos veiklos, išduodant Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbstint daugiau kaip 6000 gyvybių, 80-osios metinės.

Nutarimo projekte pabrėžiama  Ch. Sugiharos humaniško poelgio nenykstanti  svarba šiandienos pasaulio įvykių kontekste bei tai, kad 1985 m. Ch. Sugiharai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, veikia Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“.

Vyriausybei Seimas ketina pasiūlyti sudaryti Ch. Sugiharos metų komisiją, kuri iki šių metų  gruodžio 1 d. parengtų Ch. Sugiharos metų paminėjimo programą ir kitų metų valstybės biudžete numatytų lėšas jai įgyvendinti.

Sveikinimo kalboje Seimo vicepirmininkė rėmėsi mūsų tautos istoriosofo Vilhelmo Storostos Vydūno prieš šimtmetį pasakytais svarstymais: „Ką žmonės daro, yra labai įvairios svarbos. Jeigu jų veiksmu reiškiasi žmoniškumas, tenka kalbėti apie kultūrą.„

Iš tiesų žmoguje slypi neišsemiamos kūrybinės versmės. Nepaisant skirtingų epochų, palikdami po savęs tai, kuo džiaugiasi dvasia, mes puoselėjame mūsų prigimtyje glūdintį kultūros pradą. Skiriasi žmonių pasaulėžiūra, skonio ir grožio suvokimas, nulemtas aplinkos ir skirtingų laikmečių, bet esmė išlieka. „Kad įvertintume kultūrą, būtinai reikia atsižvelgti į tai, kiek žmoniškumas, kaip veiksnys, reiškia viskam, kas žmonėms rūpi. Kultūros kūrimu žmoniškumo veiksnys nori būti didybė pasaulyje“, – rašė Vydūnas.

Turime garbingus tūkstantmetės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapius: mįslingą pagonybės palikimą, šimtmečius trukusią kovą su kryžiuočiais, kurios, minėdami Žemaitijos 800-ąsias metines, negalime neprisiminti, Abiejų Tautų Respublikos – Lietuvos ir Lenkijos jungtinės valstybės – praeitį, kultūros, mokslo pasiekimus Renesanse, Baroko, Apšvietos laikotarpį, tautinį Atgimimą, sukilimus prieš pavergėjus ir pasipriešinimo kovą, pakantumo ir tolerancijos dvasią, kuria ilgus amžius pasižymėjo ir pasižymi Lietuva“, – kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.

M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Pasak parlamentarės, Lietuvos politinė, geografinė ir geopolitinė būtinybė Lietuvoje pagimdė sambūvio su kitais laikymąsi. Tai atėjo iš pagonybės, iš kunigaikščio Gedimino laikų, kuris savo laiškuose į Europą kvietė ir leido krikščionims savo valstybėje garbinti Dievą pagal savo papročius, lenkams ir rusams pagal savo apeigas, bet pareiškęs, kad lietuviai garbins savo dievus, kaip jų protėviai darė. Kunigaikštis Gediminas stengėsi išlaikyti politinę pusiausvyrą krašte, tai būtų galima pavadinti darnos politika, o darna yra pagrindinis senosios baltų pasaulėžiūros principas.

Šios mūsų vertybės, anot Seimo Pirmininko pavaduotojos, yra žinomos, jos skamba mūsų Tautinėje giesmėje, valstybės himne – Dorybė, Saulė, Meilė, Vienybė. Tai mūsų pasaulėžiūros vertybės, kurias gerbė mūsų didieji kunigaikščiai, mūsų tautinio Atgimimo žiedas, jos akcentuojamos ir skamba šiandien.

„Bėda ta, kad dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui vis mažiau lieka vietos. Tai jau Vydūnas pastebėjo, kad „mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe“, jog greta kuriančiosios jėgos, yra ir visa naikinančioji.

Kad sugebėtume išsaugoti tai, ką žmogus sukūrė, didingi XX amžiaus kultūros žmonės pasitelkė garsaus Nikolajaus Rericho paktą – saugoti viso pasaulio kultūrinį, istorinį, dvasinį paveldą, stiprinti taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. Šio pirmo tarptautinio pakto, skirto kultūros vertybių apsaugai, pagrindais sukurta ir funkcionuoja mūsų dienomis UNESCO. „...“ Šiandien būti lietuviu, būti negausios tautos žmogumi, reiškia trigubai intensyviau dirbti ir gyventi. Tokia išlikimo garantija. Tik intensyvi kultūros kūryba, išlaikant kultūros atmintį, semiantis išminties iš mūsų istorinės praeities ir užtikrinant tęstinumą, sugebant atrasti būdų semtis ir prisidėti prie pasaulinių kultūros vertybių išsaugojimo, kultūros puoselėjimo bendrąja prasme. Šiam tikslui dirba gausios kultūrininkų pajėgos – mokslininkai, įvairių kultūrinių organizacijų atstovai, tiesiog kuriantys žmonės – menininkai. Esame jiems dėkingi“, – kalbėjo I. Šiaulienė.

Idealų yra ir kitose stovyklose

– Kas jums yra Lietuvos politiko etalonas?

– Politiko idealas man pirmiausia asocijuojasi su kompetencija ir profesionalumu. Yra daug kolegų, su kuriais malonu dirbti, žinai, kad būsi suprastas, išgirstas, su jais įmanoma sutarti, kai kada nežiūrint skirtingų politinių stovyklų. Iš visų norėčiau išskirti Česlovą Juršėną. Jis ne tik puikus politikas, bet garsėja ir savo žmogiškomis savybėmis. Ypač imponuoja jo pagarba žmogui, oponentui, jo gebėjimas ieškoti kompromiso ir neaitrinti nemalonių momentų. Yra kolegų ir iš liberalų stovyklos, pavyzdžiui, profesorius Kęstutis Glaveckas, su kuriuo galiu tartis svarbiais klausimais, ir Eugenijus Gentvilas, iš konservatorių – Irena Degutienė ir Andrius Kubilius. Kai kuriais atvejais nuomonės išsiskiria, bet yra esminiai principiniai dalykai, kuriais mes su jais visada galime sutarti.

– Nepaminėjote Algirdo Mykolo Brazausko, ar jis jums neimponavo kaip politikas?

– Žinoma, imponavo, kalbant apie A.M.Brazauską, jis – vienas pačių charizmatiškiausių ir reikšmingiausių politikų, ypač Lietuvos lūžio laiku. Jis atliko didžiulį istorinį vaidmenį, jei jis nebūtų prisiėmęs ir asmeniškos atsakomybės atsiskirti nuo TSKP ir nužingsniuoti su nepriklausomybę pasirinkusia Lietuva, manyčiau, kad daugelis po to sekusių procesų būtų vykę žymiai sudėtingiau ir skausmingiau, nei įvyko. Tai buvo ryžtingas žmogus, nesiblaškantis, atsakingas. Paradoksalu, bet grynosios politikos jis nelabai ir mėgo, savęs jis nelaikė politiku ta prasme, kaip mes šiandien tai suprantame. Jam buvo aktualus Lietuvos ūkis. Jam buvo svarbu, kuo jis remsis, kaip klostysis gyvenimas, kaip žmonės gyvens, jis buvo linkęs priimti ilgalaikius sprendimus, nujautė tų sprendimų pasekmes. Grynosios politikos, parlamentinių debatų jis nelabai mėgo. Jo reitingai po pirmosios prezidento kadencijos buvo labai geri, ir jis sąmoningai pasitraukė teigdamas, kad turi ateiti nauji žmonės, be komunistinės praeities, kuri jam buvo nuolat prikišama. Nors jis tikrai dirbo Lietuvai. Gaila, kad mes iki šiol netolimos istorijos asmenybes vertiname arba tik teigiamai, arba tik neigiamai.

– Jūsų politinės karjeros pradžioje ir vėliau jūs buvote gana artima su K.D.Prunskiene. Kodėl jūsų keliai išsiskyrė?

– Na, mes buvome artimos tik politinės veiklos pradžioje. Tame bendrame demokratiniame sraute mes buvome greta. 2000 m. buvo vienas bendras koalicinis sąrašas rinkimuose į Seimą. Kol K.Prunskienė aktyviai veikė politikoje, kol buvo renkama, laikėmės kartu. Po 2000-ųjų rinkimų ji suformavo savo frakciją, bet tai nebuvo priežastis santykiams nutrūkti arba nebebendrauti. Tačiau kai ji nebebuvo perrinkta, pasitraukė iš politikos, o dabar – dėl ligos. Kiek atitolome, nors nepasakyčiau, kad mūsų santykiai nutrūko ar kaip nors negerai išsiskyrėme.

Politiko idealas man pirmiausia asocijuojasi su kompetencija ir profesionalumu.

Apie skeletus spintoje

– Jums tapus Seimo vicepirmininke, prisiminta ir jūsų daktaro disertacija "Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos pagalbininkas kovoje už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos įtvirtinimą Lietuvoje 1940–1941 metais". Kiek jums pačiai buvo artima ta tema?

– Taip jau yra, kad pas mus vis dar nebaigiama "traukti griaučių iš spintos". Tas kaltinimo laikas, kuris ypač populiarus buvo XX a. pabaigoje, persikėlė ir į XXI a. bei tęsiasi toliau. Belieka apgailestauti, kad tai nesibaigia. Ką dabar padarysi, savo veiklą mes pradėjome tokiu metu, kai galiojo tam tikri reikalavimai. Tik numirėlis arba kvailys nekeičia nuomonės ir išlieka neadekvatus. Tokiai kategorijai aš savęs nepriskirčiau. Taip, buvo tokia disertacija, bet aš jos nesureikšminu ir suprantu jos trūkumus, žvelgiant iš šiandienos pozicijos. Tačiau, kita vertus, buvo laikas 1940 m., kai jaunųjų ūkininkų rateliai persivardydavo komjaunimo organizacijomis. Ir į marksizmą-leninizmą žiūrėjo visiškai kitaip, neturėdami dar tos patirties, nežinodami apie tos ideologijos politinį įgyvendinimo mechanizmą ir pasekmes, ką mes žinome šiandien.

– Jūsų pozicija pakito, o jūsų mokslinio vadovo M.Burokevičiaus (1927–2016) požiūris liko, koks buvo. Kaip manote, kas nulėmė, kad jis nepasidavė naujovėms ir iki mirties liko pasišventęs komunistas?

– Kai apsigyniau disertaciją, mūsų ryšiai nutrūko, nebuvau su juo daugiau susitikusi. Jokių jo samprotavimų asmeniškai nesu girdėjusi. Deja, jis liko ištikimas savo įsitikinimams, jis buvo nuteistas už tai, kalėjo, dabar jau miręs. Aš esu jaunesnės kartos nei jis, ir į daugelį klausimų mano požiūris keitėsi. Pertvarka turėjo įtakos jaunesniajai kartai, ir mes visi nuėjome su demokratine ir nepriklausoma Lietuva.

– Dauguma komunistų pasirinko dešiniųjų jėgų stovyklas, jūs likote kairėje, kodėl?

– Pamenu tą apsisprendimo momentą, kai prasidėjo pjudymas, smerkimas dėl partinės priklausomybės, esą komunistai negali dalyvauti naujos valstybės kūrime. Tada labai daug žmonių atsisakė politinės veiklos. Ir labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje nebuvo griebtasi kraštutinumų, kaip kitose Rytų bloko valstybėse. Aš nesijaučiau, kad esu padariusi ką nors blogo, man atrodė, kad Lietuva turi būti ne tik nepriklausoma, bet ir demokratiška, todėl rinkausi kairįjį politinį flangą. Ir čia labai daug nulėmė ten buvę žmonės, tarp jų ir A.M.Brazauskas.

Apie populistus valdžioje

– Jūs jau septintą kadenciją Seime, kas per tą laiką parlamente pasikeitė?

– Daug vandens per tą laiką nutekėjo, bet norėtųsi, kad pokyčiai būtų geresni, nei yra. Norėtųsi profesionalesnių parlamentarų. Deja, dabar turbūt toks metas, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse jaučiamas populizmo pakilimas. Ir ta populizmo banga ne visada naudinga parlamentui kaip institucijai. Šiuo metu Seime yra net 83 nauji parlamentarai, tai yra žmonės, neturintys parlamentinės veiklos patirties. Todėl Seimui funkcionuoti yra sunkiau. Nes, kaip ir visur, yra siekiama profesionalumo, norima, kad Seimas dirbtų atsakingai, kompetentingai. Šita Seimo kadencija išsiskiria, ir, jei pakalbėtumėte su kitais parlamentarais, jie pasakytų tą patį.

– Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje "keistų" politinių darinių Seime buvo mažiau nei pastarąsias kelias kadencijas. Kas gi vyksta, kodėl nauji politiniai dariniai vis patenka į parlamentą?

– Žmonės perprato demokratijos taisyklių ir pačios demokratijos mechanizmą. Todėl tai kai kurie, kaip jūs vadinate pseudopolitikai, pamėgino panaudoti ir nelabai švariems ekonominiams tikslams, prisidengdami politiniais ketinimais. Tik reikia džiaugtis, kad tas viešumas, skaidrumas, be ko demokratija yra neįmanoma, ir visuomenės branda (nors tai atėmė laiko ir kėlė emocijų) tuos politinius naujadarus (pvz., "Drąsos kelią" ir kitus) atpažino, suprato ir atsiribojo nuo jų demokratinėmis priemonėmis.

Apie moteris politikoje

– Per visą nepriklausomybės laikotarpį premjerė moteris Lietuvoje buvo bene vienintelė – K.D.Prunskienė. Moterų Seime vis dar mažiau nei vyrų, jūsų manymu, kodėl?

– Skandinavijos valstybės faktiškai šimtmetį vystosi demokratiškai. Tad Lietuvai su jomis lygintis sunkoka. Tačiau žvelgiant į dabartinę Lietuvos Seimo valdybą, moterys jau turi persvarą. Ir šios kadencijos Seime moterų procentas neblogas. Jei pas mus demokratinės raidos kelias būtų ilgesnis, manyčiau, moterų politikoje tikrai būtų daugiau. Bet moterims ir šiais laikais politikoje nėra paprasta, nes politinio gyvenimo manieros, papročiai, tradicijos suformuotos vyrų. Ir čia moteris ne tik turi jam prilygti, bet ir pranokti savo savybėmis, sugebėjimais, potencialu. Moteriai politikei visada keliami aukštesni reikalavimai. Ir tai ji turi įrodinėti kasdien. Jei, pavyzdžiui, vyras suklumpa, tai esą, ko norėti, nes yra sunku ir sudėtinga, net vyrai klumpa. Tai yra suprantama ir dovanotina. Bet jei suklys moteris, turbūt numanote, kaip viskas bus traktuojama.

– Ar dažnai jums žmonės dėkoja už jūsų darbą?

– Padėkų sulaukiu. Pastarąjį kartą vieno prekybos centro kasininkė užkalbino, sako, nesu jums dar padėkojusi, nors praėjo beveik 20 metų. Klausimas tada buvo dėl socialinio būsto eilės, moteris galėjo jos netekti. Neretai tenka padėti žmonėms ir patarimais, ir kitais būdais.

– Beveik 30 metų esate politikoje, dabar tapote dar ir Seimo vicepirmininke. Ar pakaks laiko asmeniniam gyvenimui?

– Tie, kurie pasirinko viešojo asmens kelią, turi jo užtekti viskam. Gyvenimo ritmas yra žymiai intensyvesnis, bet tai nereiškia, kad neatsiras laiko pabūti gamtoje, pabendrauti su bičiuliais, paskaityti knygą.

Vizitinė kortelė

Irena Ananjevaitė-Šiaulienė gimė 1955 m. vasario 19 d. Kolainiuose Kelmės rajone.

1971 m. baigė Pavandenės vidurinę mokyklą (Telšių raj.).

1976 m. baigė Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetą.

Nuo 1976 m. Klaipėdos politechnikumo, Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto dėstytoja.

1987 m. istorijos mokslų kandidatė, VU apgynė disertaciją.

1990–1992 m. Klaipėdos universiteto Istorijos ir sociologijos katedros docentė.

Nuo 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) narė.

1997 m. kovo–balandžio mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė.

2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė, LSDP tarybos narė.

1992–1996 m., 1996–2000 m., 2000–2004 m., 2004–2008 m., 2008–2012 m. ir nuo 2012–2016 m. Seimo narė. Laimėjo 2016 m. Seimo rinkimus.