SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog defliacijai lapkritį įtakos galėjo padaryti išpardavimai.

„Defliaciją, sakyčiau, lėmė maistas – minus 0,4 procento, nėra daug, bet vis tiek galvojome, kad pokytis bus mažesnis. Po labai ilgo laikotarpio, gal nuo 2021 metų gruodžio, alkoholiniai gėrimai atpigo ir kas tikrai nustebino, labiau pigo nei tikėtasi – ta plati grupė būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra: minus 0,6 procento mėnesinė defliacija“, – penktadienį BNS sakė T. Povilauskas.

„Tam čia yra atsakymas – lapkričio išpardavimai, jie tam tikras prekių grupes palietė ir išpardavimai buvo didesni nei ankstesnių metų lapkritį (...). Panašu, kad išpardavimai padarė šįkart savo darbą ir kainas numušė“, – pridūrė ekonomistas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad lapkritį šalyje fiksuota 0,4 proc. mėnesio defliacija, tuo metu metinė infliacija siekė 2 proc., vidutinė metinė – 10,8 proc.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad metinę infliaciją palaiko pernai sparčiai augusių maisto kainų inercija.

Pagrindinis veiksnys, kodėl ji vis dar nėra perėjusi, yra vis dar pakankamai nepasiduodančios korekcijai maisto kainos Lietuvoje.

„Buvo tikėtina, kad metinė infliacija paskutiniais šių metų mėnesiais galėjo pereiti į defliaciją. Pagrindinis veiksnys, kodėl ji vis dar nėra perėjusi, yra vis dar pakankamai nepasiduodančios korekcijai maisto kainos Lietuvoje. Yra pakankamai didelė inercija, todėl mes turime šiek tiek didesnę infliaciją nei buvo galima prognozuoti“, – BNS penktadienį sakė Ž. Mauricas.

T. Povilausko vertinimu, gruodį taip pat turėtų būti fiksuojama mėnesio defliacija.

„Infliacija slopsta ir gruodį, akivaizdu, jos čia nebus, dabar didesnis klausimas – kas bus sausį“, – sakė T. Povilauskas.

Pasak ekonomisto, gruodį bendro kainų lygio neturėtų didinti degalai bei mažesnės šildymo kainos, neturėtų brangti ir maistas.

Ž. Mauricas taip pat prognozuoja, jog gruodį turėtų būti fiksuojama mėnesio defliacija, o sausį padidėjus akcizams galimas nedidelis kainų augimas, tačiau pavasarį mėnesio infliaciją vėl turėtų keisti defliacija.

„Tai, matyt, daugiausia iššūkių sukels biudžeto pajamoms ir taip pat įmonėms, kurios buvo įpratusios prie kylančių kainų“, – teigė Ž. Mauricas.

„Energetikos ir maisto prekių kainos Lietuvoje sudaro žymiai didesnę krepšelio dalį netgi lyginant su ta pačia Estija. Atitinkamai energetikos kainoms mažėjant, maisto kainoms taip pat mažėjant ar bent jau neaugant, bendra infliacija Lietuvoje natūraliai turėtų ženkliai sumažėti“, – kalbėjo analitikas.

Pasak jo, kitais metais bendras vidutinis metinis kainų augimas turėtų būti „artimesnis nuliui, o ne 2–3 procentams“.

„Aš nesinaudoju išpardavimais, man tiesiog nepatinka. Aš perku tada, kada man reikia“, – sakė pakalbinta moteris.

„Visada kainos užkeltos. Tada per išpardavimus daro tas pačias nuolaidas ir taip yra. Didesni centrai, kaip „Ozas“, „Akropolis“, manau, tyčia kainas užkelia, nes reikia kažkaip tą nuomą išlaikyt“, – buvo įsitikinusi kita praeivė.

„Pirkau rankinuką, kuprinytę. Ieškojau ir čia labai dėkinga parduotuvės darbuotoja užsakė, atvežė, nebebuvo jau tokio. Mano čia rankinukas geras. Iš anksto planavau ir kadangi prekės nebebuvo, tai užsakė, atvežė“, – malonia patirtimi dalijosi moteris.

„Nesinaudoju nuolaidom. Jeigu reikia, tai, man atrodo, visada tą dalyką nusiperki be nuolaidų, jeigu nereikia, tai čia pirkt be jokio tikslo, tai…“, – savo nuomonę išreiškė dar viena praeivė.

Naujas tyrimas atskleidė, kad net pusė žmonių, kurie prisiperka daiktų per išpardavimus, jų nepanaudoja visai arba panaudoja vos kelis kartus. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Finansų instituto atstove Justina Bagdonavičiūte.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai daugiau nei pusė žmonių prisiperka daiktų ir nepanaudoja, ar ne?

– Tikrai taip. Sakyčiau, yra gana natūralu norėti įsigyti daiktų pigiau, su nuolaida. Ir „Swedbank“ finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad maždaug pusė gyventojų per išpardavimus perka tuos daiktus, o kita pusė perka daiktus tada, kada jiems reikia, į tuos masinius išpardavimus nelenda. Bet kita to tyrimo dalis taip pat atskleidė, kad net 54 proc. respondentų, daiktus įsigiję pigiau, vis dėlto juos laiko kažkur lentynose nepanaudotus ar panaudoja vos vieną–du kartus. Tai greičiausiai signalizuoja tai, kad tie pirkiniai buvo įsigyti emociškai, neplanuotai ir nelabai racionaliai.

– Impulsyvūs pirkėjai – ar tokių pirkėjų daugėja ar mažėja? Nes jeigu pusė žmonių, įsigiję daiktus jų nenaudoja, atrodo, kad jie impulsyviai juos perka, kaip sakėt, emociškai.

– Tikrai taip. Mūsų tyrimas parodė, kad tik 7 proc. Lietuvos gyventojų suplanuoja tai, ką pirks per išpardavimus, apgalvoja, ko jiems reikia. Kiti, deja, perka vedini emocijų. Ir iš tiesų mes šį tyrimą atliekame du metus iš eilės ir nuo praėjusių metų tas spontaniškų pirkėjų skaičius šiek tiek didėja, 3 proc. padidėjo.

– Kaip manote, kodėl taip yra? Ar kad infliacija slopsta ir jau galima atsipalaiduoti, leisti pinigus ar tiesiog malonu kažką pirkti?

Reklamos ir tokio spaudimo pirkti daugėja.

– Be abejo, metų galas, artėjančios šventės visuomet mus įtraukia labiau į emocijas, norisi sau leisti daugiau, atsipalaiduoti, palepinti save. Tai yra turbūt viena dalis infliacijos slopimas. Bet iš tiesų kitas niuansas, man atrodo, irgi yra labai svarbus, kad tokie didieji išpardavimai, kaip „Juodasis penktadienis“ anksčiau vykdavo vieną dieną, dabar jis išsitęsia į visą savaitgalį, savaitę ar net į „juodąjį mėnesį“. Tai iš tiesų tos reklamos ir tokio spaudimo pirkti daugėja. Ir jeigu kai kurie žmonės vis dėlto vadovaujasi tvarių finansų valdymo taisyklėmis, neperka spontaniškai arba bent jau atideda tą pirkimą parai ar dviem, kad tikrai pagalvotų ir suprastų, ar jiems to reikia, tai tas nuolatinis reklamų spaudimas tiesiog kartais išmuša iš vėžių, pasiduodam emocijoms ir įsigyjam daiktus.

– Tas „Juodasis penktadienis“, „juodoji savaitė“, „juodasis mėnesis“ būtų gal visai neblogai, tačiau ką reikėtų žmonėms daryti? Susiplanuoti, ko tikrai reikia nusipirkti?

– Iš tiesų, kaip ir minėjau, yra visiškai natūralu ir normalu norėti įsigyti prekių pigiau. Tačiau vertėtų apsvarstyt ir pasidaryti sąrašą, kokių prekių reikia, ką planuojame įsigyti pigiau, o ne tik vaikytis nuolaidų.

Ištakos – viduramžiuose

Išpardavimo periodų reguliavimas reiškia, kad prekybininkai gali organizuoti išpardavimus ne bet kada, o tik valstybės institucijų tiksliai nustatytu laiku. Paprastai tai būna sausio–vasario ir liepos–rugpjūčio mėnesių išpardavimai, bet šalys turi teisę pačios nustatyti pirmąją išpardavimo dieną, nuo kurios prekybininkai gali vilioti pirkėjus nuolaidomis ir tik aiškiai reglamentuotuose dienų rėžiuose vartoti žodį „išpardavimas“.

Lietuvoje išpardavimų periodai nereguliuojami, tačiau tokia praktika taikoma Prancūzijoje, Italijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Rumunijoje ir kai kuriose kitose ES šalyse.

Tokių reguliavimų ištakų galima ieškoti dar viduramžiuose, kai veikė cechai ir įvairios gildijos. „Jų nariai buvo gana griežtai reguliuojami, pavyzdžiui, kiekviena iškepta bandelė turėjo atitikti tam tikrą svorį, nenukrypti nuo kitų nustatytų normų. Jau tais laikais būta gamintojų reguliavimo, kad pirkėjas ir vartotojas neliktų nuskriausti“, – sako Vilniaus universiteto ekonomistė dr. V. Petrylė.

Kalbant apie šiuolaikinę ES teisę, visos pagrindinės direktyvos, kurios reguliuoja teisingą konkurenciją, komercinę praktiką, vartotojų teises, kainų nurodymą ir kitus aspektus, yra perkeltos ir į Lietuvos teisę. „Tačiau išpardavimų terminų reguliavimas yra valstybių narių teisė“, – pabrėžia dr. V. Petrylė.

Specifika: dr. V. Petrylė pastebi, kad tose šalyse, kuriose išpardavimai yra reguliuojami, vartotojas dažniausiai yra ne toks kantrus ir perka norimą prekę nesulaukęs išpardavimo. / Dr. V. Petrylės asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos civilinis kodeksas labai aiškiai reguliuoja informavimą apie nuolaidas. Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie taikomą prekių kainų sumažinimą, o bet kuriame pranešime apie prekės kainos sumažinimą taip pat nurodyti ankstesnę jos kainą. Ankstesne kaina laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. „Negali būti taip, kad jis vakar pakėlė kainą dvigubai, o šiandien padarė 50 proc. nuolaidą ir kaina liko tokia pati kaip užvakar“, – akcentuoja dr. V. Petrylė.

Lietuvoje vartotojai neretai per vadinamojo juodojo penktadienio išpardavimus pastebi, kad prekybininkai vis dėlto paskelbia menamų nuolaidų, kurias apskaičiuoja nuo kur kas didesnių sumų, nei jas patys pirkėjai yra užfiksavę prieš tokius išpardavimus. Dr. V. Petrylė sako, kad tokiu atveju vartotojai iš tiesų turi netylėti ir kreiptis į vartotojų teisių apsaugą, toks prekybininkas būtų nubaustas. Ekonomistė prisipažįsta, kad prieš maždaug dešimtmetį tokių atvejų galėjo pasitaikyti ir daugiau, teko ir pačiai su tuo susidurti, bet tada reguliavimas šalyje buvo kitoks, o šiandien į tai žiūrima kur kas atsakingiau.

Jei išpardavimo terminai yra reguliuojami, vienareikšmiškai laimi pardavėjas, ne vartotojas.

Išvalyti sandėlius

Nors Lietuvoje išpardavimų periodai nereguliuojami, šalies prekybininkai laikosi tradicinių šių terminų rėžių – daugiausia dėl sandėlio išvalymo. Juk rugpjūtį verta išparduoti sukneles, kurių rugsėjį niekam nebereikės, nes visi dairysis megztinių ar paltų.

„Sumažinus kainas ir išpardavus prekes, atsiranda vietos naujoms prekėms. Žiemą yra dvi priežastys, kodėl net ir be reguliavimo prekybininkui naudinga skelbti išpardavimą: jau minėtas sandėlio valymas ir faktas, kad po Kalėdų žmonės nustoja pirkę, todėl išpardavimas tampa būdu vėl pritraukti vartotojus į parduotuves. Jei žiūrėtume į prekybininkų statistiką, sausio–vasario mėnesiais tokių prekių, kaip drabužiai, batai ar kita tekstilė, pardavimas stipriai krinta“, – aiškina ekonomistė.

Kadangi Lietuvoje išpardavimų periodų reguliavimo nėra, vienas išpardavimas gali keisti kitą – tik svarbu laikytis sumažintos kainos nustatymo reikalavimų. Lietuvoje, anot dr. V. Petrylės, iš dalies ir matoma tendenciją, kad įvairiausio plauko išpardavimai yra gana įprastas reiškinys. „Ten, kur yra griežtai reguliuojami išpardavimų periodai, tarpinių išpardavimų būti negali. Pardavėjas, pamatęs, kad konkurentai jo pardavinėjamą megztuką parduoda už mažesnę kainą, gali sumažinti savo nustatytą kainą, bet jis negali skelbti, kad tai yra išpardavimas arba nuolaida“, – teigia ji.

„Pavyzdžiui, Belgijoje žiemos išpardavimas gali vykti nuo sausio 3 d. iki sausio 31 d., ir taškas. Vadinasi, vasario 1-ąją nuolaidos prekybininkas jau nebegali taikyti“, – priduria ekonomistė.

Tokie reguliavimai galimi ilgo vartojimo prekėms, kaip pastebi V. Petrylė, dažniausiai tekstilei ar avalynei, bet teoriškai galėtų būti taikomi, pavyzdžiui, ir buitinei technikai. Konkreti valstybė pati nusprendžia dėl konkrečių prekių, bet maistas bene pirmasis pataiko į tą kategoriją, kuriai panašūs reguliavimai netaikomi, nes tai yra trumpo galiojimo termino prekės.

Senesnės prekės

Išpardavimų lentynose gali atsirasti ne tik besibaigiančio sezono prekės, bet ir kur kas senesnės, nes tam jokio apribojimo nėra. Pasak dr. V. Petrylės, iš dalies tokių prekių atsiradimas lentynose susijęs ir su tuo, ar šalyje yra reguliuojami išpardavimo terminai: „Jei yra reguliavimas, yra mažesnė tikimybė, kad parduotuvėse atsiras senesnių sezonų prekių, nes, kai esi įspraustas į trumpą terminą, esi labiau spaudžiamas greičiau išparduoti, greičiausiai kainą nuleisi labiau, siūlysi prekę labiau, kad tik greičiau jos atsikratytum, nes kitaip ji gulės sandėlyje iki kitų metų.“

„Kai reguliavimo nėra, pardavėjas nėra taip spaudžiamas ir būdamas mažiau motyvuotas išparduoti prekes galbūt paliks jas sandėlyje ir parduos po mėnesio, o gal net ir kitais metais. Lietuvoje šiek tiek labiau tikėtina, kad praėjusių sezonų prekės bus pardavinėjamos ir šiemet, ir galbūt kitąmet. Tačiau nesakyčiau, kad tai yra blogas reiškinys – kantresnis pirkėjas tokiu būdu gali savo seniai išsirinktą prekę įsigyti dar pigiau“, – teigia dr. V. Petrylė.

Ekonomistė pastebi, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kad, jei gamintojas yra silpnesnis, o prekybininkas yra stiprus, abu gali sudaryti sutartį, jog neparduotos prekės bus grąžinamos gamintojui. Tačiau nedažni atvejai tokių prekių, kaip drabužiai ar avalynė, nes paprastai gamintojai būna stambesni už pardavėjus.

Kantrybės anatomija

Lietuviai išpardavimais tikrai domisi, sako dr. V. Petrylė. Po pandemijos pastebima, kad, daugeliui prekybininkų persikėlus į internetą, vartotojams tapo daug lengviau gauti informacijos ir palyginti kainas. „Kaip vartotojai tapome labiau informuoti, mažiau lojalūs, mus sunkiau apgauti, paskelbus kokią nors nuolaidą ar išpardavimą“, – pabrėžia ekonomistė.

Jei lygintume kainų lygį Lietuvoje ir ES, suskirstant šalis į dvi grupes, kai išpardavimai yra griežtai reguliuojami ir tokių reguliavimų nėra, vidutinės drabužių ir avalynės kainos tiek vienoje, tiek kitoje grupėje yra praktiškai identiškos. „Tačiau aukščiausios drabužių ir avalynės kainos yra Čekijoje, kurioje išpardavimų periodų reguliavimo nėra, toliau rikiuojasi Rumunija, kurioje tokių ribojimų yra, trečia pagal brangumą yra Estija. Žemiausios kainos yra Portugalijoje, Airijoje ir Lenkijoje – ten išpardavimų ribojimų nėra. Mes vos viršijame ES vidurkį“, – vardija dr. V. Petrylė.

Kalbėdama apie vartotojų įpročius, ekonomistė taip pat pastebi, kad ten, kur išpardavimai yra reguliuojami, vartotojas dažniausiai yra ne toks kantrus. „Pavyzdžiui, jeigu spalio pradžioje atėję į parduotuvę ir pamatę paltą norite jį įsigyti, tačiau žinote, kad išpardavimas prasidės sausio viduryje, nes taip jūsų šalyje nustatyta, turėdamas kantrybės gal ir palauksite, tikėdamasis, kad to palto niekas nenupirks. Tačiau labai tikėtina, kad keturių mėnesių nelauksite, nes gal to palto net nebeliks“, – sako ji.

Tose šalyse, kuriose išpardavimo terminai nėra reguliuojami, žmogus nežino: galbūt išpardavimas bus po kelių savaičių, galbūt – po mėnesio. „Kai vartotojas nežino, jis yra kantresnis, yra linkęs palaukti. Lietuviai šiuo atveju taip pat yra kantresni, nes šalyje tokio reguliavimo nėra. Nekantriausi iš esmės yra tie, kurie labai nori prekės ir mažiau taupo pinigus“, – teigia ekspertė.

Kas laimi?

„Jei išpardavimo terminai yra reguliuojami, vienareikšmiškai laimi pardavėjas, o ne vartotojas, – konstatuoja dr. V. Petrylė. – Vadinasi, pardavėjai sėkmingai užsiima lobizmu ir įtikino politikus priimti tokį įstatymą. Pirkėjas šiuo atveju nelaimi, nebent keli pirmieji prie durų, kurie išpardavimo pradžioje spėjo nusipirkti savo norimą prekę. Kita vertus, jie sugaišo laiko, stovėdami prie durų.“

Kai toks trumpas terminas, esi labiau spaudžiamas greičiau išparduoti, greičiausiai kainą nuleisi labiau, nes kitaip prekė gulės sandėlyje iki kitų metų.

Kalbėdama apie Lietuvą, ekonomistė teigia, kad išpardavimai, kuriuos sutinkame sausį–vasarį ar liepą–rugpjūtį, nėra labai dideli, todėl prekybininkai labai didelės naudos iš to neturi. „O sausį–vasarį, kaip jau minėjau, pardavimų pajamos drastiškai krinta, nes visi būna apsipirkę dar prieš Kalėdas“, – priduria ji.

Ar toks reguliavimas gali būti naudingas valstybei? „O kas yra valstybė? – į klausimą klausimu atsako dr. V. Petrylė. – Valstybė – tai mes visi, prekybininkai ir vartotojai. Valstybei yra mažiau naudos, jeigu išpardavimai yra reguliuojami, nes vartotojas daugiau praranda, jis yra priverstas nelaukti ir pirkti brangesnę prekę dabar.“

„Ar valstybei tenka naudos dėl surenkamų mokesčių? Kažin, nes reguliuojant išpardavimų terminus daugiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybė gauna už brangesnę prekę, kuri perkama ne per išpardavimus, ir surenka mažiau PVM už atpigintą prekę, kuri perkama per reguliuojamus išpardavimus. Valstybės biudžeto prasme viskas susiniveliuoja, tad labai abejočiau, kad valstybė gautų daugiau finansinės naudos reguliuodama išpardavimų periodus“, – sako dr. V. Petrylė.

„Parama reikalinga todėl, kad aš bedarbis šiuo metu. Žmona uždirba nedaug, šildymas brangus. Tai visiškai elementaru“, – sakė kalbintas žmogus, laukiantis eilėje.

Tuo pačiu laiku, tik kitoje vietoje, prekybos centre, taip pat didelis žmonių srautas. Tik čia žmonės graibsto ne paramą, o nuolaidas.

Nuolaidų medžiojimo metas prasidėjo. Penktadienį, lapkričio 25 d. prasidėjo „Juodojo penktadienio“ išpardavimai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Oi, šunų maisto, kosmetikos dukrai, sau kosmetikos“, – apie savo pirkinius pasakojo pakalbintos prekybos centro lankytojos.

Anot „Swedbank“, daugiau nei pusė gyventojų per išpardavimus prisiperka prekių, kurių taip niekada ir nepanaudoja, bet gyventojai teigia, kad kaip tik per tokias dienas sutaupantys.

Paprastai prekybininkai „Juodojo penktadienio“ rezultatus skaičiuoja dienos pabaigoje, bet kai kurie dar tos pačios dienos rytą paskelbė apie keturis kartus didesnius pardavimus nei įprastai.

„Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti geresni, nei šiuo metu tikimasi.

„Aš manau, kad „Juodojo penktadienio“ išpardavimai gali būti geresni, nei šiuo metu tikimasi“, – dalijosi įžvalga ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Bet žmonės gausiai pirko ir iki nuolaidų. Pasak ekonomistų, keletą mėnesių iš eilės prekyba krenta tik dvejose srityse: ne pirmo būtinumo maisto produktų ir elektronikos. Likusios mažmeninės prekybos apyvartos toliau auga.

„Nominalia apimtimi, t. y. Skaičiais infliacija yra didžiulė, skaičiai rekordiniai. Ir nepaisant infliacijos, kažkokio drastiško vartotojų elgesio pasikeitimo dar vis nėra“, – teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Iš kur pinigai?

Svarstoma, kodėl esant tokiai ekonominei situacijai žmonės suka galvą ne dėl infliacijos, santaupų ar šildymo kainų, o naujų pirkinių.

„Perkam viryklę naują. Iš kur turiu pinigų? Butą pardaviau, nusipirkau kitą butą ir noriu, kad gražiai ir naujai atrodytų viskas“, – išdėstė viena prekybos centro lankytojų.

„Iš kur pinigai? Dirbam. Infliacija visur, todėl reikia gyventi, džiaugtis gyvenimu ir naudotis nuolaidomis“, – juokėsi kalbintos merginos.

„Infliacija nestoja. O iš kur pinigai? Iš santaupų turbūt. Ekonomistai sako, kad lietuvių santaupos rekordinės“, – svarstė praeivis.

Kad gyventojai dar turi pinigų ir gali išlaidauti tiek pat, kiek ir pernai, rodo santaupos Lietuvos bankuose.

Kainos kiltų gerokai mažiau, jeigu vartojimo apimtyse įvyktų rimtesni pokyčiai.

„Rugsėjo mėnesį laikė apie 20 mlrd. eurų indėlių. Ši suma pastaruoju metu nemažėja“, – tikino Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.

Prisideda ir augančios pajamos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet atlyginimai augs 13 proc. Kitąmet augimas prognozuojamas 10 proc. augimas. Toks augimas perkops pačią infliaciją.

„Atlyginimų augimas vis dar pakankamai spartus. Taip pat vyriausybė savo sprendimais užtikrino pajamų didėjimą žemiausias pajamas uždirbantiesiems“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistų perspėjimas

Gerėja ir vartotojų nuotaikos. Žmonės optimistiškiau žiūri į ekonomiką, darbo rinką ir asmeninius finansus.

„Žmonės pozityviau pradėjo žiūrėti į ateitį. Tai gali tapti svarbiu aspektu, nes tie žmonės, kurie turi finansinių išteklių, jie gali grįžti į vartojimą“, – darė išvadas A. Izgorodinas.

Ekonomistai įspėja – jei gyventojai toliau aktyviai pirks, tada neverta tikėtis ir kainų mažėjimo.

„Vienareikšmiškai kainos kiltų gerokai mažiau, jeigu vartojimo apimtyse įvyktų rimtesni pokyčiai. Čia tikriausiai tinkamas metas visiems pergalvoti savo pirkinių krepšelius“, – reziumavo I. Genytė-Pikčienė.

Metinė infliaciją spalį sudarė 22 proc. Tai jau laikoma pasiektu piku, tačiau iki vienženklio skaičiaus kainos turėtų nukristi jau tik kitais metais.

„Paaiškėjo tokia nelabai maloni tiesa – net 53 proc. respondentų teigė, jog yra įsigiję daiktų, kurių nepanaudojo nė karto arba vos kelis kartus“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Tai rodo ne tik  „Swedbank“ Finansų instituto atlikta apklausa. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sako, kad po masinių išpardavimų paprastai sulaukianti skundų bangos. Padaugėja besiteiraujančiųjų dėl prekių grąžinimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Laukiame tas 14 dienų, po kurių galbūt grąžins ar negrąžins, ar skųsis“, – kalbėjo VVTAT tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

„Žmonės nėra labai racionalūs. Jiems pirmiausiai suveikia emocijos, o akcijų metu, kaip žinome, reklamos specialistai sukuria reklamą taip, kad tai paveiktų mūsų emocijas“, – teigė J.  Bagdanavičiūtė.

Nors LNK kalbinti vilniečiai su apklausos rezultatais nelinkę sutikti.

„Stengiuosi apgalvotai pirkti ir pasiruošti išpardavimams iš anksto. Pavyzdžiui, dabar artėja „Juodasis penktadienis“, tai jau gal porą savaičių sukasi galvoje mintys, ko iš tiesų man reikia. O ne taip, kad tiesiog išleisti pinigus vėjais“, – atviravo kalbinta jauna moteris.

Iš tiesų reikėtų skaičiuoti, ne kiek sutaupėme, o kiek išleidome.

„Mes visada labai skaičiuojame, apgalvojame pirkinius. Be reikalo stengiamės nepirkti“, – sakė pašnekovė.

„Aš perku tada, kai reikia, tada jau nebandai pagauti kažkokių akcijų“, –  teigė jaunas vyras.

„Išpardavimai visai nežavi, norisi kuo trumpiau užtrukti iš tikrųjų. Ir ten daug džiaugsmo nesuteikia“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė tikina, kad lietuviai – vieni labiausiai prekėmis ir paslaugomis besiskundžiančiųjų visoje Europos Sąjungoje. Primena, kad grąžinti spontaniškai įsigytus daiktus galima ne visada.

„Negrąžinamos tokios prekės kaip parfumerija, higienos, apatiniai rūbai ir dar kokia dešimt punktų“, – teigė G. Aleksaitė. 

Vis dėlto ekspertai siūlo įsivertinti dabartines ekonomines aplinkybes ir nuo išpardavimų susilaikyti. Dėl infliacijos artėjančios didžiosios metų šventės pareikalaus trečdaliu didesnių išlaidų.

Per išpardavimus gyventojai nevengia griebtis net greitųjų kreditų.

„Mes, lietuviai, kai nusiperkame vieną ar kitą daiktą, norėdami save nuraminti, galvojame, kad štai sutaupėme, protingai pasielgėme. Bet iš tiesų reikėtų skaičiuoti, ne kiek sutaupėme, o kiek išleidome“, – komentavo SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

Nepaisant to kalėdinėms dovanoms gyventojai nevengia griebtis net greitųjų kreditų, o telefonus ar brangesnę elektroniką, buitinę techniką perka lizingu.

„Tuomet kalėdinių dovanų šleifas dar gali tęstis labai ilgai: ir sausį, ir vasarį, ir kovą – net iki kitų metų gali būti tas skausmas. Iš tiesų to džiaugsmo nebebus“,  –  gyventojams patarimų negailėjo S. Strockytė-Varnė.

Sovietmečiu nuolaidų nebuvo

Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorė, rinkodaros specialistė Rasa Gudonavičienė pastebi, kad pirmajame šio tūkstantmečio dešimtmetyje Lietuva dar nebuvo tokia artima Vakarų kultūrai ir tradicijoms, todėl ir nuolaidos per išpardavimus anuomet buvo gerokai kuklesnės.

„Yra tendencija, kad jos didėja, nes, palaikant didesnį sąlytį su Vakarais, žmonėms keliaujant, matant, kokios nuolaidos tam tikru metu būna kai kuriose užsienio šalyse, mes artėjam link to. Tačiau tokių nuolaidų kaip Vakarų Europoje ar Amerikoje dar nepasiekiame“, – konstatuoja rinkodaros specialistė.

Sovietiniais laikais nuolaidų apskritai nebuvo. „Tik vėliau atsirado – 2, 5, 7 proc. nuolaidos. Dabar jau matome ir 60 proc., ir 75 proc. nuolaidas, bet tai labiau viliojimo efektas, kai tokia nuolaida taikoma bent vienai prekei iš viso asortimento, kad pardavėjas išliktų sąžiningas“, – priduria ji.

Susidaro toks įspūdis, kad dabar akcijų dienos kuriamos taip, jog vienas specialus pasiūlymas keistų kitą. Praėjusią savaitę daugybė elektroninių ir fizinių parduotuvių siūlė įvairias akcijas, mat lapkričio 11-ąją buvo žymima Viengungių diena. Greitai laukia didieji Juodojo penktadienio ir Kibernetinio pirmadienio išpardavimai, kurie iš esmės tęsis beveik ištisą mėnesį.

Viengungių diena atsirado Kinijoje. Dėmesys sukoncentruotas į vienetukais pažymėtą datą, galbūt net kuriama prielaida, kad, apsipirkdamas prekybos centre, sutiksi antrąją pusę, o dar ir nuolaidų bus“, – apie ne tik užsienyje, bet jau ir Lietuvoje populiarią akcijų dieną pasakoja R.Gudonavičienė.

„Vakarėjame – ir Valentino diena, ir Helovinas mums jau įprasti, ne tik tam tikri išpardavimai. Rinkodaros specialistai nesnaudžia ir visa tai grindžiama pasiūlos ir paklausos dėsniu – kuo didesnė pasiūla, tuo ji turi būti labiau pastebima, labiau išsiskirti, labiau sudominti pirkėją. Kodėl to nebuvo sovietiniais laikais? Todėl, kad tai buvo deficito laikai, o dabar gyvename paslaugų ir prekių pertekliaus laikais“, – pabrėžia ji.

Juodasis penktadienis“ ne tik racionalus kainos dydžio sumažėjimas, kartu tai ir jausmas – tarsi kasmetinė vartojimo šventė, kurioje yra svarbu ne tik sutaupyti, bet ir tiesiog kažką pirkti.

Visagalis internetas

Eilės aplink universalines parduotuves, įnirtingos muštynės dėl prekių ir didžiulės minios, kurios plūsta pro mažmeninės prekybos vartus… Visa tai – kai kurių amerikiečių prisiminimuose įsirėžę vaizdai iš senųjų Juodųjų penktadienių išpardavimų realybės.

Tačiau bėgant metams tai, kas anksčiau apibrėžė šį šeštajame dešimtmetyje užgimusį reiškinį – spurto genamą lėkimą į parduotuves prieš saulėtekį, kad spėtumėte apsipirkti per 24 valandas, nes tik tiek laiko galiodavo ši akcija, – labai pasikeitė.

Nuo tada, kai po Padėkos dienos išaušusiam Juodajam penktadieniui teko konkuruoti su Kibernetinio pirmadienio pasiūlymais, Juodojo penktadienio išpardavimai virto išankstiniais ir vis dažniau yra perkeliami į internetą.

Užuot laukę Juodojo penktadienio, ėję į parduotuves, pirkėjai dabar gali pasinaudoti pasiūlymais bemaž visą Juodojo lapkričio mėnesį iki pat internetinės prekybos nuolaidų viršūnės Kibernetinio pirmadienio.

Dėl šios priežasties Juodasis penktadienis gimtinėje JAV praranda savo žavesį – paprasčiausiai nebėra tikslo lėkti į parduotuves ir potencialiai fiziškai pakovoti dėl savo išrinktojo plačiaekranio televizoriaus ar planšetinio kompiuterio, mat beveik visą mėnesį galima rasti nuolaidų net nepakilus nuo sofos savo namuose.

Vizionierius, kūrybininkas, rinkodaros ekspertas doc. dr. Justinas Kisieliauskas taip pat akcentuoja prekybą internete. Pasak jo, pažvelgiant į šioje erdvėje įsikūrusių pardavėjų visumą, tikriausiai bet kuriuo metu galima surasti bent vieną, kuris kam nors taikys nuolaidą.

„Internetas, kaip vieta apsipirkti, dažniausiai tuo vartotojus ir masina – jie tikisi čia, su nuolaida ar be jos, atrasti pigiau. Priimant internetą kaip visumą, dažnai taikomos nuolaidos kaip skatinamoji pardavimo priemonė pirkėją išties pripratina prie nubrauktos kainos. Ir jei pirkėjas palaukti gali – prekė nėra pirmo būtinumo ar skubos – nubrauktos kainos jis tikrai išlauks“, – įsitikinęs doc. dr. J.Kisieliauskas.

„Gal dėl to, sakyčiau, Viengungių dienos, Kibernetinio pirmadienio, Juodojo penktadienio ar kiti sezoniniai išpardavimai yra puikios nuolaidų taikymo kelrodės rinkodaros specialistams, be kurių verslai tik kenktų vieni kitiems, neturėdami aiškių nuolaidų taikymo gairių“, – požiūriu dalijasi ekonomistas.

Pasak jo, sparčiai augantis pirkimas internetu ir greta jo žengiantis Kibernetinio pirmadienio reiškinys yra vieni ryškiausių pastarųjų metų pokyčių. Lietuvių sujudimas pirkinių rinkoje išpardavimų laikotarpiu taip pat ryškiai jaučiamas ir įdomu tai, kad didesnis jis – būtent internete.

„Tai galima aiškinti faktu, kad Lietuvoje Juodųjų penktadienių tradicijos dar nėra giliai įsišaknijusios ir artimesnės jos būtent arčiau vakarietiškos kultūros esančiam internetui, kuris kaip pirkimo vietą seniai išnaudoja vartotojų auditoriją“, – sako doc. dr. J.Kisieliauskas.

Racionalumas ir impulsyvumas

Grįžtant prie fizinių parduotuvių, daug kas pirkėjus viliojančias metodikas, tokias kaip prekybos vietose sklindantys kvapai ar skoniai, kuriuos gali išmėginti prieš pirkdamas produktą, vadina prekybininkų triukais, tačiau R.Gudonavičienė sako, kad niekas neverčia žmonių nei pirkti, nei eiti į parduotuves. „Tiesiog kai kuriems tai yra naudinga, o kai kuriems – prapultis. Nuo žmogaus priklauso“, – įsitikinusi ji.

Čia svarbu suvokti racionalumo aspektą. „Jei pirkėjas buvo iš anksto numatęs, kad įsigys televizorių, telefoną ar drabužį ir laukė savo pasirinktos prekės nuolaidos, jam bus naudinga, jis sutaupys per Viengungių dieną, Juodąjį penktadienį ar Kibernetinį pirmadienį. Bet problema ta, kad dažnam tokie renginiai, kaip aš juos vadinu, yra papildomas stimulas išleisti pinigų neplanuotai. Žmogus pasiduoda bandos jausmui, kuris mums nesvetimas, nes juk visi perka, o aš nepasinaudosiu ta nuolaida? Tačiau gal to daikto visai nereikia?“ – retoriškai klausia ekonomistė.

Pasak J.Kisieliausko, vis dėlto reikėtų atsiminti, kad Juodasis penktadienis ne tik racionalus kainos dydžio sumažėjimas: „Kartu tai ir jausmas – tarsi kasmetinė vartojimo šventė, kurioje yra svarbu ne tik sutaupyti, bet ir tiesiog kažką pirkti.“

Tai kas gi nusveria svarstykles: ar per tokias akcijas daugiau sutaupoma, ar išleidžiama? „Veikiausiai laimi impulsyvumas, – atsako R.Gudonavičienė. – Tyrimai rodo, kad ne verslas–vartotojui (angl. business-to-consumer) sektoriuje, o verslas–verslui (angl. business-to-business) sektoriuje pirkimai yra daug racionalesni: paskaičiuota, pasverta, yra periodiškumas. Mūsų, kaip paprastų žmonių, pirkėjų visuomenės dalis yra mažiau racionali.“

Materialumas ar susilaikymas?

Šiuo metu siaučia viena kitą genančios krizės, karas Ukrainoje, visuomenė dar nepamiršo ir pandemijos šoko. R.Gudonavičienės samprotavimu, bent dalis žmonių per šį pirkinių laikotarpį atsisakys materialumo ir galbūt aukos Ukrainai. „Tačiau vėlgi – priklauso nuo žmogaus, juk ne visi Ukrainai aukoja“, – pridurti skuba ji.

Ekonomistė taip pat primena pandemijos metu kilusį pirkinių bumą – žmonės pirko tiek daug, kad šiandien, veikiausiai, liko kur kas mažiau racionalaus poreikio pirkiniams. „Pandemijos metu pirko buitinę techniką, kompiuterijos, statybinės, apdailos, namų apyvokos prekės buvo šluote šluojamos. Galbūt drabužių sektorius labiau nukentėjo, nes dauguma sėdėjo namuose, naujiems drabužiams poreikis mažėjo“, – vertina ji.

Tačiau gali būti ir taip, kad dabartinėje ekonominėje situacijoje žmonės norės atsikratyti laisvų pinigų – paversti juos į kokį nors vertingesnį daiktą, kad šie nenuvertėtų. „Tai gali suveikti ir atvesti dalį žmonių į akcijų dienas. Tačiau sunku spręsti, nes neturime tokios patirties, kai tiek daug dedamųjų veiksnių susideda. Sunku nustatyti, kuris iš jų padarys didžiausią įtaką“, – sako R.Gudonavičienė.

Ji taip pat primena, kad yra kategorija, kuriai tokie didieji išpardavimai nepatrauklūs absoliučiai visais laikais. „Kitiems masė žmonių, trintis alkūnėmis yra nepriimtina. Būna, kad vasaros metu žmonės išvažiuoja iš kurortų, nes negali pakęsti žmonių pertekliaus. Ir čia panašiai – kiti tiesiog nepasinaudos akcijomis ir nelįs į tą peklą“, – iš patirties žino R.Gudonavičienė.

Pasak jos, lapkritis ir gruodis laikomi pardavimų, akcijų mėnesiais, tad statistika dažniausiai suvedama jau praūžus didiesiems išpardavimams.

Žvelgiant į pastarųjų metų išlaidų eilutes, anot doc. dr. J.Kisieliausko, tenka pripažinti, kad Juodojo penktadienio ir Kibernetinio pirmadienio išpardavimų pajamos mažėjo tik 2021-aisiais. Remiantis „Adobe Analytics“ prognoze, JAV šiais metais vartotojai turėtų išleisti daugiau, o Jungtinėje Karalystėje – mažiau, palyginti su praėjusių metų išpardavimais.

„Atsižvelgiant į bendrą situaciją, Lietuvai šiais metais ne tik prognozuočiau, bet ir labai linkėčiau kuklesnio Juodojo penktadienio, – šypsosi rinkodaros ekspertas.

Į parankę – kontrolierių

Tiems, kurie vis dėlto jaučia silpnybę impulsyviems pirkiniams, R.Gudonavičienė pataria: pirkite planuodami, kartu veskitės kontrolės jausmą turinčius kompanionus.

„Pagrindinis dalykas, norint susilaikyti nuo impulsyvaus pirkimo, – neprarasti racionalumo. Jei jums pačiam sunku su tuo susidoroti, veskitės į parduotuvę šeimos narį ar draugą, kuris jus stabdytų“, – sako ji.

„Pirkimas internetu gali taip pat padėti – ten paskatų yra mažiau nei fizinėse parduotuvėse, nes nei kvapai, nei skoniai neatkreips didesnio dėmesio, nors ir reikėtų nepamiršti, kad dirbtinis intelektas veikia ir internetinėse parduotuvėse“, – priduria rinkodaros specialistė.

Impulsyviomis prekėmis retai tampa automobiliai, brangūs laikrodžiai ar meno kūriniai – tokie pirkiniai dažniausiai reikalauja išankstinio biudžeto planavimo, nebent pirkėjo finansinės galimybės yra labai plačios. „Impulsyvios prekės – nebrangios, suvartojamos vidutiniškai greitai ar greitai“, – pabrėžia R.Gudonavičienė.

„Parduotuvėse ir prekių išdėstymas suplanuotas taip, kad kuo daugiau apžiūrėtum ir potencialiai pasidavęs impulsyvumui pirktum. Yra ir tokių atvejų, kai neišvengiamai turi apeiti visą parduotuvę, jei tiesiog nori iš jos išeiti. Dažnai tai yra baldų parduotuvės. Kita vertus, galima įžvelgti ir racionalumo – tai skatina nepulti iš karto pirkti visko neapžiūrėjus“, – tęsia ji.

Nors R.Gudonavičienė dalija patarimus, kaip išvydus akcijas per daug neatsipalaiduoti, ji taip pat sako, kad kartais galbūt nereikia savęs varžyti ir bijoti susivilioti siūlomomis nuolaidomis, jei taip įgytas daiktas ar paslauga, o gal ir pats pirkimo procesas, pirkėjui ar jo šeimos nariams, draugams suteikia džiaugsmo ar padaro laimingesnius.

„Dabar vis daugiau dėmesio skiriama geras emocijas suteikiančioms priemonėms ar patirtims. Tad gal nereikia savęs kalti prie kryžiaus, jei kažką įsigijai per nuolaidų dienas, jei pirkinys sukėlė malonumą ir ypač jei leidžia asmens ar šeimos finansinės galimybės, jei tuo nepiktnaudžiaujama pernelyg dažnai“, – priduria ji.

Įvairūs tyrimai nustatė, kad lietuviai mėgaujasi išpardavimais: „Galbūt tai nepritekliaus patirtys iš praeities, nes mes, žmonės, nesikeičiame staigiai. Esu girdėjusi iš ne vieno tyrėjo, kad lietuviai labai mėgsta medžioti akcijas.“

Nesuteršti munduro

Gal žmonės ir nesikeičia labai greitai, bet specialistai pastebi, kad vartotojai tikrai tobulėja. Pirkėjai vis dažniau pastebi prekybininkų spekuliacijų, kai ant reguliarios kainos pažymima, esą tai jau yra kaina su akcija.

„Iš tiesų jau yra ir tam tikrų įstatymiškų ribojimų ir tie racionalieji pirkėjai, pavyzdžiui, stebėdami batų poros, kurią išsirinko, kainas, laukia akcijos, todėl pastebi neatitikimų“, – sako R.Gudonavičienė.

„Dar yra tokių prekybininkų, bet jų žymiai sumažėjo. Juo labiau kad šiuo metu ant bangos yra tokie dalykai kaip socialinė atsakomybė, ilgalaikiai ryšiai su pirkėjais, didesnis skaidrumas – visa tai patinka žmonėms. Gal ir ne 100 proc., bet įmonės nenori teršti savo munduro garbės“, – akcentuoja rinkodaros specialistė.

Doc. dr. J.Kisieliauskas atviras – vartotoją skriaudžiančios kainų kaitaliojimo praktikos internete jam yra nesuvokiamas reiškinys. „Taip, nuo dažno kainų kaitaliojimo saugo įstatymai, pavyzdžiui, neseniai pasirodęs Civilinio kodekso 6.353 straipsnio pakeitimas, kai braukiama kaina turi būti lyginama su 30 dienų laikotarpio mažiausia kaina. Tačiau reikia atsiminti ir tai, kad gudravimą aptikęs klientas gali bausti ne tik nebesugrįžimu, bet ir viešumu, pavyzdžiui, tokios praktikos žinią paskleisdamas socialiniuose tinkluose“, – iš esmės R.Gudonavičienei antrina jis.

„Vis labiau prisijaukinant internetą, per kainų palyginimo platformas kainas lyginant ne tik su lietuviškomis, bet ir kaimyninių šalių ar pasaulinėmis kainomis, kuriomis galima pasinaudoti taikant pirkimo tarpininkų paslaugas, gudrauti su patyrusiu vartotoju neapsimoka“, – pabrėžia ekonomistas.

Tačiau po karantino įvykusio masinio prekybininkų kraustymosi į internetą vis dar lieka nepatyrusių vartotojų, kurie šioje erdvėje apsiperka pirmuosius kartus. „Jie irgi mokosi, bet jiems dažniausiai padeda patyrę artimieji“, – neabejoja rinkodaros specialistas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) akcentuoja, kad visų pirma iš verslininko tikimasi sąžiningumo ir profesinio atidumo. Kiekvienas verslininkas, būdamas savo srities profesionalas, privalo užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama aiški ir neklaidinanti informacija apie kainas ir taikomas nuolaidas.

VVTAT stebi informaciją ir kainų pokyčius nuotolinėje prekyboje atsitiktine tvarka. Nors nuolaidas ir akcijas prekybininkai skelbia visais metų laikotarpiais, per išpardavimus ir didžiąsias metų šventes tokių skelbimų visada padaugėja, todėl greičiausiai pranešimų ir klausimų metų pabaigoje VVTAT sulauks gausiau.

Tarnyba teigia, kad per 2022 m. buvo gauta paklausimų dėl kainų pakėlimo atvejų nuotolinėje prekyboje, tačiau esą dažniausiai pranešimai nebuvo pagrįsti – bendrovės pateikė įrodymų, o joms buvo pateiktos rekomendacijos dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų laikymosi.

40 milijonų eurų – tiek per „Juodojo penktadienio“ savaitę išleido vien „Swedbank“ klientai. Tai – net trečdaliu daugiau nei pernai ir daugiau nei du kartus didesnės išlaidos nei užpernai.

„Vieno apsipirkimo suma siekia daugiau nei 50 eurų. Vienas įdomus pastebėjimas, kad žmonės, kurie laukia „Juodojo penktadienio“, neretai būna susiplanavę pirkinius – išsirinkę, ko nori, nes tai nėra pirmo būtinumo prekės“, – sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Daugiausiai žmonės pirko kompiuterinės įrangos, namų interjero dalykų, kvepalų, žaislų. Jiems šiemet išleista gerokai daugiau nei pernai.

„Per „Juodąjį penktadienį“, mūsų duomenimis, klientai išleido 8 milijonus eurų. Suma irgi augo apie 19-20 procentų“, – teigė S. Abraškevičius.

„Revolut“ klientai per „Juodojo penktadienio“ savaitę išleido 10 milijonų eurų – tris kartus daugiau negu ankstesnėmis lapkričio savaitėmis. Vien per „Juodąjį penktadienį“ išleista keli milijonai – net trečdaliu daugiau nei pernai.

„Konkrečių prekių atsiskaitymuose mes negalime matyti. Tačiau vien iš parduotuvių, kuriose žmonės apsipirko, tikrai galima spręsti, kad daug išleido rūbams ir avalynei“, – kalbėjo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Ingrida Daunaravičienė.

Vidutinis vieno pirkimo krepšelis daugiausiai siekia apie 100 eurų. Daugiausiai pirkta elektroninės prekybos milžinėje „Amazon“ už vidutiniškai 123 eurus, „Asos“ – 110 eurų, „AliExpress“ – 32 eurus.

„Akropolis Group“ skaičiuoja, kad per jų rengiamą akciją „Jamam“ vidutinis vieno pirkėjo krepšelis siekė apie 30 eurų, t. y. maždaug šeštadaliu daugiau nei ankstesniais šio rudens savaitgaliais. Daugiausiai pirkėjų dėmesio šiemetinėje „Jamam“ sulaukė kvepalai, elektronikos prekės, žaislai ir knygos.

Perteklinis eikvojimas kuria didelę taršos mašiną ir tikrai neturėtume leisti tam vykti.

Kol prekybininkai džiaugiasi didėjančiais pardavimais per išpardavimus, aplinkosaugininkai nesidžiaugia visai. „Žvelgiant iš aplinkosauginės perspektyvos, tai tik rodo, kad mes švaistome išteklius ir kuriame taršą, o tarša atsiranda įvairiuose etapuose. Pradedant nuo bet kurios prekės gamybos, jei ji nėra tvari – vien jos gamybai, tarkime, plastikui naudojamas iškastinis, taršus, baigtinis, kuras, t. y. nafta“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Toliau teršia transportavimas, o galiausiai panaudojus daiktus, jie dažnai atsiduria ne pakartotinio naudojimo vietose, o sąvartynuose. Geriausiu atveju, išrūšiuojami ir panaudojami kaip antrinė žaliava.

„Perteklinis eikvojimas kuria didelę taršos mašiną ir tikrai neturėtume leisti tam vykti. Manau, kad didelį vaidmenį tiek Lietuvoje, tiek kitur galėtų vaidinti savivalda, sudarydama kuo geresnes sąlygas žmonėms naudotis tiek dalijimosi platformomis, bei sudaryti sąlygas remontuoti daiktus“, – svarstė I. Budraitė.

Europoje populiarėja daiktų taisymo kavinės, kur galima rasti įvairiausių įrankių. Dirba specialistai, kurie padeda susitaisyti sugedusį daiktą pačiam. Lietuvoje panaši vieta įsikūrusi Vilniuje, Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje.

„Ką tik praėjęs „Juodasis penktadienis“ nemažai daliai gyventojų vėl tapo proga įsigyti norimų pirkinių su nuolaida arba rasti tai, ko nėra įprastose prekybos vietose. Tačiau šįmet išryškėjo tendencija, kad gyventojai internetu aktyviau apsipirko ištisą savaitę – mūsų banko duomenimis, jų išlaidos internete lapkričio 22-28 d. sudarė daugiau kaip 40 mln. eurų ir buvo 34 proc. didesnės, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, ir apie 2,2 karto didesnės nei 2019 m.“, – sako „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

„Swedbank“ duomenimis, šįmet per „Juodąjį penktadienį“ klientai atliko apie 150 tūkst. mokėjimų už internetu įsigytas prekes, o per visą savaitę atliktų mokėjimų skaičius siekė daugiau kaip 840 tūkst. Palyginti su ankstesniais metais, mokėjimų skaičius už internetu įsigytas prekes buvo didesnis, atitinkamai, 25 proc. ir 6 proc. negu per prieš tai buvusį penktadienį ir savaitę.

Pasak D. Trumpicko, tendencija, kad „Juodasis penktadienis“ nebe taip ryškiai išsiskiria iš kitų dienų pagal apsipirkimų apimtis, leidžia spręsti, kad e. prekyba tampa vis labiau įprastu apsipirkimo būdu. Auganti vidutinio apsipirkimo suma internetu taip pat rodo, kad žmonės yra linkę įsigyti brangesnius pirkinius, kuriuos dalis jų planuoja iš anksto ir mažiau pasiduoda spontaniškam apsipirkimui.

„Vidutinė vieno apsipirkimo suma per „Juodąjį penktadienį“ šįmet sudarė apie 51,5 euro, o per visą savaitę – apie 47,5 euro. Per pastaruosius dvejus metus vidutinė apsipirkimo suma lapkričio išpardavimų savaitės metu išaugo apie 14 proc.“, − komentuoja D. Trumpickas.

Šiais metais „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas yra parodęs, kad internetu prekių ir paslaugų yra įsigiję 82 proc. šalies gyventojų, iš kurių bent penktadalis tą daro reguliariai, tai yra, interneto parduotuvėse apsiperka kelis kartus per savaitę ar beveik kasdien.

Remiantis tyrimu, pirkiniams internetu vienas šalies gyventojas per mėnesį vidutiniškai išleidžia 100 eurų.

Lietuviško dermatologinės kosmetikos prekės ženklo ODA įkūrėja Irena Jokšienė išskiria keturias pagrindines priežastis, kodėl grožio prekes vertėtų rinktis atsargiau.

1. Pasirenkami netinkami produktai

Žemesne kaina susižavėję pirkėjai neskiria pakankamai laiko įsigilinti į produkto sudėtį. Taip pasirenkamos odai netinkančios priemonės, kurios jai gali net ir pakenkti.

"Kiekvieno žmogaus oda – labai individuali. Dėl šios priežasties priemonės, kurios tinka vienam, gali visiškai netikti ar net pakenkti kitokio tipo odai, – atkreipia dėmesį I.Jokšienė. –  Pavyzdžiui, sausai, itin dehidratuotai odai reikalingi intensyvų drėkinimą suteikiantys ingredientai, tokie kaip hialiurono rūgštis, alavijai ir odos išsausėjimui kelią užkertančios sudedamosios dalys, tokios, kaip simondsijų aliejus, o produktai, skirti riebiai odai, tokio efektyvaus rezultato pasiekti nepadės. Renkantis kosmetikos priemones reikia atkreipti ypatingą dėmesį į jų sudėtį, kokiam odos tipui jos tinkamos, įsigilinti, kokioms odos problemoms tinka, ar sudėtyje nėra būtent pirkėjo odai netinkančių ingredientų", – aiškina ekspertė.

Dažnai žemesne kaina susivilioję žmonės perka populiariausias arba prabangios linijos kosmetikos priemones, kurioms taikoma didelė nuolaida, tačiau nepasidomi, ar jos padės pasiekti norimų rezultatų. Paskui, nenorėdami išvaistyti išleistų pinigų, vis tiek jas sunaudoja, taip kartais net pakenkdami savo odai.

Akcijų metu pirkėjai gali įsigyti ir skurdžios sudėties, mažai aktyviųjų medžiagų turinčių kosmetikos priemonių arba tokių, kurių sudėtyje yra begalė ingredientų – daugiau, nei odai iš tiesų reikia.

2. Neįvertinamas galiojimo laikas

Skubotai perkant pamirštama pagalvoti ir apie galiojimo laiką. "Išpardavimų metu žmonės kartais perka ne po vieną, o kelias priemones iškart. Tokiu atveju reikia gerai įvertinti, ar jie spės šias priemones sunaudoti iki galiojimo termino, kitaip jas teks tiesiog išmesti", – atkreipia dėmesį I.Jokšienė.

Kosmetikos priemonių galiojimo laikas visada nurodomas ant pakuotės, tačiau jam įtakos daro ir kiti išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, aukšta temperatūra. Dažniausiai kosmetikos priemonės galioja šešis mėnesius ar metus jas atidarius, tačiau jei produktai paliekami vietoje, kur juos pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, šis galiojimo laikas dar sutrumpėja. Tai, ar produktas sugedęs, galima patikrinti pagal pakitusį jo kvapą ir tekstūrą.

Ekspertės teigimu, tarp kai kurių pirkėjų vyrauja mitas, kad neatidaryta priemonė negali sugesti. Tai netiesa, nes jei odos priežiūros produktai naudojami po dvejų ar trejų metų nuo jų įsigijimo datos, jie taip pat gali būti nebetinkami vartoti, net jei nebuvo atidaryti.

3. Tokias dovanas sunku išrinkti

Tokių akcijų metu žmonės dažnai susigundo papildomomis, perteklinėmis kosmetikos priemonėmis, kurios paprasčiausiai nebūtinos.

Išpardavimų metu ieškoma odos priežiūros priemonių, kurias norisi padovanoti artimiesiems. Pasak I.Jokšienės, tokias dovanas labai sunku išrinkti, kadangi ne visada žinome apie kito žmogaus odos būklę.

"Jei žmonės nusprendžia dovanoti kažkam kitam kosmetikos priemonių, reikėtų rinktis tas, kurias artimieji jau naudoja ir yra įsitikinę, kad šios jiems tinka. Kitu atveju labai paprasta išrinkti netinkamos sudėties produktus, kurie arba liks nepanaudoti, arba dovaną gavęs asmuo juos panaudos ir pakenks savo odos būklei, prasidės nepageidautinos problemos – bėrimai, išsausėjimas ar paraudimas", – aiškina ekspertė.

Jei dovaną artimajam renkantis pirkėjas nežino, kokias priemones kitas žmogus naudoja ar su kokiomis odos problemomis susiduria, tuomet geriau pasiteirauti prieš perkant arba pasirinkti kitokią dovaną.

4. Perka tai, ko nereikia

Išvydę žemesnes kainas, pirkėjai gali nuspręsti įsigyti papildomų kosmetikos produktų. Tačiau, ekspertės teigimu, gerai odos priežiūros rutinai užtenka minimalaus prekių krepšelio, tad vertėtų nepersistengti perkant tai, ko iš tikrųjų nereikia.

"Tokių akcijų metu žmonės dažnai susigundo papildomomis, perteklinėmis kosmetikos priemonėmis, kurios yra paprasčiausiai nebūtinos, – pasakoja I.Jokšienė. – Iš tikrųjų, odos priežiūros rutinai visiškai pakanka vos kelių produktų – kokybiško ir individualiems asmens poreikiams pritaikyto, nešvarumus pašalinančio, odą stimuliuojančio ir drėkinančio prausiklio, veido kremo su veikliosiomis medžiagomis ir priemonės, apsaugančios nuo saulės."

Atidžiai vertinkite akcijos sąlygas

Įdėmiai skaitykite akcijų sąlygas ir įvertinkite visą pateikiamą informaciją:

Įsitikinkite, kad skelbiamoje akcijoje nėra išimčių. Pavyzdžiui, „Nuolaidos iki 70 proc.“ arba „Nuolaidos viskam, išskyrus...“ reiškia, kad pasiūlymas turi papildomų sąlygų. Šios sąlygos privalo būti aiškiai nurodytos vartotojui.

Patikrinkite akcijos laikotarpį.

Palyginkite pasiūlymus kitose fizinėse ar internetinėse parduotuvėse.

Atkreipkite dėmesį, ar pasiūlymas galioja fizinėje, ar internetinėje bendrovės parduotuvėje.

Internetinėje parduotuvėje pastebėjote prekių už 0 Eur? Greičiausiai tai techninė klaida ir apie tai vertėtų pranešti pardavėjui.

Jei žadėta nuolaida Jums nebuvo pritaikyta arba pastebėjote klaidinančias akcijos sąlygas, kreipkitės į pardavėją, taip pat apie tai praneškite VVTAT (www.vvtat.lt ), kartu pateikdami jūsų turimus įrodymus.

Pirkdami internetu patikrinkite informaciją apie pardavėją

Prieš nuspręsdami pirkti iš jums mažai žinomo pardavėjo, patikrinkite, ar internetinė parduotuvė nurodo būtiniausius kontaktinius duomenis – buveinės adresą, telefono numerį, el. pašto adresą, teisinę veiklos formą, taip pat informaciją apie teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, prekių garantiją ir kt. Nepasikliaukite pardavėjais, kurie nenurodo savo kontaktinių duomenų arba susisiekimui pateikia tik kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje – kilus ginčui gali būti sudėtinga surasti tokį pardavėją. Pardavėjo patikimumą gali liudyti ir kitų pirkėjų atsiliepimai. Atsiliepimus rekomenduojama tikrinti socialiniuose tinkluose bei specialiuose atsiliepimų portaluose.

Įvertinkite, kur registruotas pardavėjas

Jei ketinate pirkti iš užsienio, primenama, kad apginti savo teises, kai pardavėjas registruotas ne ES, gali būti sudėtinga. VVTAT nagrinėja vartojimo ginčus, kai vartotojas ir verslininkas yra registruoti Lietuvoje, o Europos vartotojų centras (www.ecc.lt ) teikia nemokamą pagalbą ir patarimus, jei kilo problemų su kitoje ES šalyje, Norvegijoje, Islandijoje ar Jungtinėje Karalystėje registruotu pardavėju ar paslaugos teikėju. Nukentėjus dėl trečiųjų šalių pardavėjo savo teises galima ginti per vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą, kurio narėmis yra 35 valstybės. Jei prekės negavote ir už ją atsiskaitėte kortele, o su pardavėju susisiekti nepavyksta, taip pat galite kreiptis į savo banką ir pasiteirauti dėl pinigų susigrąžinimo (angl. charge back) procedūros galimybių.

Patikrinkite prekę

Apžiūrėkite prekę tiek pirkdami parduotuvėje, tiek atsiimdami ją iš kurjerio, o pastebėję mechaninių pažeidimų ar neatitikimų – nedelsdami praneškite pardavėjui. Jei kurjeris prašo patvirtinti prekės priėmimą ir kokybę parašu, pirmiausia apžiūrėkite prekę ir jos pakuotę. Pasirašę, kad gavote kokybišką ir nepažeistą prekę jos neišpakavę, rizikuojate prisiimti pasekmes, susijusias su įsigytos prekės trūkumais.

Grąžinti galėsite, bet ne viską

Nesvarbu, ar prekę pirkote išpardavimo metu, ar už įprastą kainą, turite teisę pasinaudoti 14 dienų prekės keitimo bei grąžinimo galimybe. Svarbu atminti, kad grąžinama prekė turi būti nenaudota ir nepraradusi prekinės išvaizdos (t. y. patikrinta tiek, kiek tai galima padaryti parduotuvėje), o jūs išsaugojote pirkimo dokumentą. Verta nepamiršti, kad tokios prekės, kaip elektrotechnika, mobilieji įrenginiai, kosmetika, žaislai, apatinis trikotažas ar knygos yra nekeičiamos ir negrąžinamos, o visas negrąžinamų prekių sąrašas yra skelbiamas Mažmeninės prekybos taisyklėse. Perkantiems internetu prekių grąžinimo sąlygos yra palankesnės, o prekių grąžinimo išimtis numato  Civilinio kodekso 6.228(10) straipsnis (pavyzdžiui, negrąžinami greitai gendantys gaminiai, pagal individualų užsakymą pagamintos prekės, sandariai supakuotos, įvyniotos į apsauginį popierių arba plėvelę kosmetikos bei asmens higienos prekės, kurių pakuotė buvo pažeista ir kt.).

Pažymėtina, kad prikimo dokumentą turėtumėte saugoti ne tik norėdami pakeisti ar grąžinti netikusį pirkinį, bet ir ateityje pageidaudami pasinaudoti prekės garantija.

Pirkite atsakingai

Neskubėkite aklai pasiduoti siūlomoms nuolaidoms ir gerai įvertinkite, ar konkreti prekė jums iš tiesų reikalinga, ar perkate ją tik dėl patrauklios kainos. Patariama iš anksto sudaryti būtiniausių pirkinių sąrašą ir juo vadovautis. Taip išvengsite nereikalingų pirkinių.