-
Dar viena pergalė: Š. Narbutas lieka išteisintas COVID-19 reagentų byloje 27
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Apeliacinis teismas nusprendė, kad per 16 tūkst. eurų, kurie buvo priteisti iš valstybės už advokato pagalbą, negali būti priteisti ir sumokėti Š. Narbutui. Apeliacinis teismas taip pat nesutiko sumokėti išteisintajam už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
„Skundžiamas nuosprendis buvo pakeistas toje dalyje, kur teismas išsprendė proceso išlaidų klausimą“, – per posėdį sakė nutartį paskelbęs teisėjas Linas Šiukšta.
Kaip praneša Apeliacinis teismas, prokuroro vertinimu, Š. Narbutas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, kadangi už teisinę pagalbą buvo apmokėta kitų asmenų suaukotomis lėšomis.
Pasak teisėjo, asmuo gali būti pripažintas kaltu, kai jo veikoje nustatomi visi – ir objektyvieji, ir subjektyvieji – nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai ir pagrįstai išdėstyta, kad Š. Narbuto veikose nėra abiejų nusikalstamų veikų sudėčių požymių.
„Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai ir pagrįstai išdėstyta, kad Š. Narbuto veikose nėra abiejų nusikalstamų veikų sudėčių požymių“, – teigė L. Šiukšta.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Š. Narbuto veiksmai iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įsigytų trūkstamų medicininių priemonių (COVID-19 testų), tarpininkavimą sudarant pirkimo-pardavimo sutartis – jokio tikslo apgaule pasipelnyti Š. Narbutas neturėjo.
Pirmos instancijos teismas Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai.
Pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas.
Š. Narbutas savo kaltę visą laiką neigė.
Š. Narbutas: kyla klausimų
Š. Narbutas sako dar spręsiantis, ar skųsti šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą, tačiau klausimų dėl bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, pripažįsta išteisintasis, yra.
„Reikia visą nutartį skaityti, žiūrėti argumentus ir tada priimti sprendimus. Bet bendrai teisėje yra toks principas, kad kaltoji šalis atlygina nekaltos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. (...) Tai šioje dalyje tikrai reikėtų klausimą kelti. (...) Bylinėjimosi išlaidų aš patyriau daugiau nei buvo surinkta, tai objektyvūs faktai“, – žurnalistams po nutarties paskelbimo teigė Š. Narbutas.
„Jaučiuosi, kad valstybė mane nuvylė – nori padėti, o lieki kaltas. Tai skaudu dėl to“, – sakė išteisintasis.
Kaltinimai subliūško
Priminsime, kad beveik trejus metus trukusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastangos Š. Narbutą paversti sukčiumi žlugo gegužės 11-ąją, kai Vilniaus apygardos teismas jį visiškai išteisino dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir sukčiavimu.
Anot teismo, neįrodyta, kad Š. Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nebuvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Įrodyta, kad Š. Narbutas tame sandoryje veikė kaip tarpininkas – su Ispanijos įmone buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis. Taip pat įrodyta, kad 300 tūkst. eurų komercinio atstovavimo atlygis, kurį gavo Š. Narbutas, priklausė ne Lietuvos valstybei, o jau minėtai Ispanijos įmonei. Dėl to nėra ir sukčiavimo sudėties.
Negana to, teismas patvirtino, kad šis sandoris buvo naudingas Lietuvai, nes ji sutaupė milijonus eurų. Jei šio sandorio nebūtų buvę, Lietuvoje tuomet būtų strigęs testavimas. Kitaip tariant, dėl Š. Narbuto dalyvavimo buvo ne tik išgelbėta žmonių gyvybių, bet ir reikšmingai prisidėta prie pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo.
Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
Pergalė Strasbūre
Neseniai portalas kauno.diena.lt rašė apie Strasbūro paskelbtą nuosprendį byloje „Narbutas prieš Lietuvą“.
Šarūnas Narbutas (Vilmanto Raupelio, VSD nuotr.)
Anot Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT), persekiodami Š. Narbutą, STT agentai, prokuratūra ir teismai padarė aibę pažeidimų.
Gruodžio 19-ąją paskelbtu nuosprendžiu Lietuvos teisėsauga pripažinta pažeidusi Š. Narbuto teises pagal keturis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius. Kitaip tariant, STT verslininką sulaikė neteisėtai, vieši STT ir prokuroro komentarai žiniasklaidoje pažeidė Š. Narbuto teisę į privatumą, jam paskirtas draudimas komentuoti ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo neteisėtas ir pažeidė jo reputaciją, Š. Narbuto lėšos buvo laikomos areštuotos neteisėtai.
Strasbūro sprendimu, Lietuva Š. Narbutui taip pat turi sumokėti 768,94 euro turtinei žalai atlyginti ir 26 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
-
A. Ulvidas galutinai išteisintas vienoje byloje dėl nepilnamečių tvirkinimo 10
Juo siekiama buvo panaikinti ankstesnius palankius teismo sprendimus A. Ulvidui ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Pirmadienį LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kaltinamojo teiginiai, jog jis nežinojo, kad merginoms, kurioms šoko, buvo mažiau nei 16 metų, lieka nepaneigti.
Bylos duomenimis, nukentėjusios paklaustos dėl savo amžiaus melavo, teismai padarė išvadą, kad kaltinamasis negalėjo žinoti, kad jos yra jaunesnės nei 16 metų. Šioje byloje buvo keturi epizodai dėl penkių jaunesnių nei 16 metų mergaičių tvirkinimo.
„Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas“, – rašoma teisėjų Tomo Šeškausko, Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio nutartyje.
LAT nurodė, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, iš naujo įrodymų netiria, teismas konstatavo, kad Kauno apygardos prokurorės kasacinis skundas neatitinka jam keliamų įstatyme nustatytų pagrindų, todėl jį atsisakoma priimti.
Prokurorė mano, kad pažeistas įrodymų vertinimas
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasaciniame skunde teigiama, kad liepą priimta Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta iš esmės pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
„Tai sukliudė išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei teisėtą sprendimą“, – mano prokurorė.
Ji sako, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, padarė neteisingą išvadą, kad A. Ulvidas nesuvokė tvirkinęs jaunesnius kaip 16 metų amžiaus asmenis.
„Darydamas tokią išvadą teismas neįvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, susijusių su A. Ulvido kaltės turiniu, visumos, vadovavosi išimtinai tik išteisintojo parodymais ir jiems neprieštaraujančiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, o liudytojų U. M., M. K. parodymus ar jų dalis, kurios teismo išvadų nepatvirtina, vertino selektyviai arba juos ignoravo“, – teigė prokurorė.
Anot jos, A. Ulvidą kaltinantys įrodymai buvo atmesti nepagrįstai, dėl dalies jų nutartyje nepateikti atmetimo motyvai.
Tai sukliudė išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei teisėtą sprendimą.
Anot kasatorės, bylos duomenimis, patvirtinančiais A. Ulvido žinojimą ar galimybę numatyti merginų amžių, remtasi per siaurai, nes A. Ulvidas turi įgūdžių ir gali orientuotis, koks vaikų amžius.
Prokurorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena A. Ulvido baudžiamoji byla dėl analogiškų sistemingai padarytų veikų, toje byloje A. Ulvidas yra pripažinęs, kad atliko jam inkriminuotus veiksmus.
A. Lipkevičienė atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismui prokuroras pateikė labai svarbų įrodymą – vaizdo įrašą, tačiau teismas įrodymų tyrimo neatliko ir, neperžiūrėjęs šio vaizdo įrašo, jį kaip įrodymą atmetė.
Liepos 17 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados remiasi bylos duomenų visuma, yra neprieštaringos, tinkamai argumentuotos, dėl to skundžiamo nuosprendžio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Išteisinamąjį nuosprendį A. Ulvydui pirmosios instancijos teismas paskelbė balandžio 3 dieną. Jis kaltintas dėl keturių nepilnamečių tvirkinimo epizodų – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai konstatavo, kad kaltinamojo teiginiai, jog jis nežinojo, kad merginoms, kurioms šoko, buvo mažiau nei 16 metų, nepaneigti.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju kaltinamojo įsitikinimas, kad nukentėjusios ir liudytojos buvo 16 metų ir vyresnės, eliminuoja A. Ulvido kaltę.
Apeliaciniame skunde prokuroras prašydamas pripažinti A. Ulvydą kaltu kėlė įrodymų vertinimo klausimą ir tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino per siaurai, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, išteisinamąjį nuosprendį išimtinai grindė išteisintojo, nepilnamečių asmenų ir liudytojų parodymais.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų padaryti išvadą, jog vyras padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visos galimybės išsiaiškinti objektyvią tiesą šio proceso metu buvo išnaudotos, todėl atmetė prokuroro apeliacinį skundą.
Keliose bylose dėl panašių nusikaltimų teisiamas A. Ulvidas pažeidė namų arešto sąlygas ir buvo išvykęs iš Lietuvos. Teismui paskelbus jo paiešką, vyras birželio pabaigoje sulaikytas Danijoje ir vėliau buvo perduotas Lietuvai.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Siekė panaikinti teistumus
Spalio 26 dieną Kauno apygardos teismas atmetė A. Ulvido skundą dėl nepanaikinto teistumo už prieš dešimt metų ir vėliau įvykdytas vagystes. Teismas taip pat dar trims mėnesiams pratęsė kaltinamojo suėmimo terminą.
Teismas skundą dėl teistumų atmetė kaip nepagrįstą nurodydamas, kad dalis nuosprendžių jau buvo peržiūrėti nekeičiant jam paskirtos bausmės, nuteistasis jau yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtų bausmių, o teistumas taip pat negali būti panaikinamas kol jis galios dėl nuosprendžio už jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimą.
A. Ulvidą 2012-2016 metais Kelmės, Druskininkų, Panevėžio, Vilniaus, Kauno teismai pripažino kaltu įvykdžius vagystes ir skyrė jam viešuosius darbus, laisvės apribojimo ir kitas bausmes.
Kauno apygardos teismo nutartyje rašoma, kad asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. A. Ulvidas yra teistas 12 kartų, sunkiausias nusikaltimas, už kurį jis yra nuteistas, yra jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas, už šio nusikaltimo padarymą vyras buvo nuteistas 2018 metų balandį.
Už šį nusikaltimą numatyta maksimali bausmė yra penkeri metai laisvės atėmimo, tai yra apysunkis nusikaltimas, todėl teistumo išnykimo terminas yra treji metai bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo.
Kauno apylinkės teismas toliau nagrinėja kitas dvi A. Ulvido bylas dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo, apklausiami liudytojai, posėdžiai uždari.
Vienoje byloje A. Ulvidas kaltinimas įvykdęs 33 nusikalstamas veikas, susijusias su jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimu. Šioje byloje yra 25 nukentėjusieji ir 193 liudytojai.
Kovą Kauno apylinkės teismui buvo perduota dar viena byla dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo. Šioje byloje dėl dviejų nusikalstamų veikų nukentėjusiais yra pripažinta 11 asmenų, kuriems procese atstovauja įgaliotieji atstovai bei atstovai pagal įstatymą.
Kaunietis jau anksčiau buvo nuteistas už mergaičių tvirkinimą – jis buvo teisiamas už tai, kad nuogas šokdavo paauglėms. Vyras tvirtino, kad mergaitės jį susirasdavo pačios.
-
Subliūško dar viena STT byla: Š. Narbutas – išteisintas 39
Sveikatos apsaugos ministerijos 300 tūkst. eurų byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Teismas išteisintajam iš valstybės priteisė per 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų.
Teisėjo argumentai
„Teismas nusprendė išteisinti, nes kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (..) Byloje nesurinkta duomenų ir neįrodyta, visų pirma, kad Šarūnas Narbutas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kadangi jis nėra valstybės tarnautoju prilygintu asmeniu. Byloje taip pat buvo įrodinėjama, kad jis buvo nešališkas ekspertas ir Vyriausybės įgaliotas asmuo. Šios aplinkybės byloje taip pat nepasitvirtino, nes Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir ministro pirmininko sudarytu potvarkiu darbo grupėse jis nedalyvavo, nebuvo nariu“, – per posėdį sakė teisėjas Valerij Lauš.
Valerij Lauš (P. Paleckio/BNS nuotr.)
Pasak teisėjo, taip pat nepasitvirtino kaltinimas, kad Š. Narbutas buvo įgaliotas viceministrės Kristinos Garuolienės ir ministro pirmininko patarėjo Luko Savicko atstovauti Lietuvai minėto sandorio, kuris buvo sudarytas tarp Ispanijos įmonės „PMS International“ ir Lietuvos institucijos.
„Jis iš tikrųjų tarpininkavo tame sandoryje, tačiau esmė tame, kad dauguma apklaustų liudytojų, taip pat ir valstybinis kaltintojas manė, kad jis tai turi daryti neatlygintinai. Iš tikrųjų paaiškėjo, kad su Ispanijos įmone buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, sandorio sudarymo metu ji buvo žodinė, ji vėliau buvo įforminta ir raštu. Ispanijos bendrovės atstovai, apklausti kaip liudytojai, patvirtino aplinkybę, kad tokia praktika yra priimtina“, – sakė V. Lauš.
Pasak jo, prokuroras įrodinėjo, kad komercinio atstovavimo mokestis, kuris buvo išmokėtas Š. Narbutui, priklauso Lietuvos valstybei.
„Byloje tai taip pat nepasitvirtino – Ispanijos bendrovės apklausti liudytojai, tai yra generalinis direktorius, patvirtino, kad šis mokestis priklauso įmonei ir jeigu nebūtų buvusi sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, tas mokestis liktų kompanijai. Šiuo atveju Šarūnas Narbutas įgijo ne Lietuvos valstybės biudžetui priklausiančias lėšas, o Ispanijos įmonės lėšas. Dėl to ir nėra sukčiavimo sudėties“, – sakė teisėjas, paaiškinęs, kodėl Š. Narbutas buvo išteisintas dėl sukčiavimo.
Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Prokuroras Gintaras Jasaitis BNS žurnalistams sakė, kad apeliacijos teise tikrai pasinaudos ir nuosprendį skųs.
Gintaras Jasaitis (P. Paleckio/BNS nuotr.)
„Teismas trumpai žodžiu motyvus nuosprendžio aptarė, jie iš esmės neatitinka, kaip buvo formuluotas kaltinimas, kokie buvo surinkti įrodymai. Galiu pasakyti tik tiek, kad apeliacine tvarka šitą nuosprendį bent jau aš tikrai apskųsiu. Mano pozicija nesikeičia“, – teisme sakė prokuroras.
Švaistomos valstybės lėšos
Išteisintasis Š. Narbutas savo ruožtu teigė, kad tokia G. Jasaičio pozicija esą rodo, jog jo byloje toliau bus švaistomos valstybės lėšos.
Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais, prievartos mechanizmu.
„Ne tik mano pinigai, nervai bus deginami, bet ir tuščiai mokesčių mokėtojų. Turbūt daugiau negu 100 tūkst. eurų išleista tokiam tuščiam, nepagrįstam kaltinimui. Tai tiesiog rodo, kaip institucijos naudojasi joms patikėtais resursais, prievartos mechanizmu“, – portalui kauno.diena.lt teigė Š. Narbutas.
Š. Narbutas pažymėjo manantis, kad bylos medžiagoje nebuvo jokių jo kaltės įrodymų, tačiau, išteisintojo teigimu, byla buvo politizuota, ją komentavo politikai, tad jis nebuvo tikras, kad teismas jį išteisins.
„Bylos medžiagą sudaro beveik 10 tūkst. puslapių, toje medžiagoje nėra jokių mano kaltės įrodymų, kažkokių argumentų. Paradoksalu, kad net prokuroras kažkaip nelabai ir stengėsi tuos įrodymus pateikti, tiesiog konstatuodavo, kaip čia jam, kas atrodo. Tai nėra įrodymai. Tai, pagal tai, aš iš tikro jaučiausi ramiai, bet nebuvau tikras, koks tas nuosprendis bus, žinant, kaip aš tai vadinu, kad tai yra politizuota byla, nes šalies vadovas yra pasakęs, kad mane reikia nubausti, Seimo nariai tą patį komentavo“, – aiškino jis.
Teisinis eksperimentas
Š. Narbutas viso beveik trejus metus trukusio teisinio proceso metu kartojo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra atliko ne tyrimą, o savotišką teisinį eksperimentą.
Raimundas Lideika ir Šarūnas Narbutas (P. Paleckio/BNS nuotr.)
Primename, kad teisėsauga anksčiau skelbė surinkusi duomenis, kad 2020 m. kovą–liepą Š. Narbutas, kaip įtariama, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas, ekspertas, gavo tuometės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Luko Savicko nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų pirkimo Vyriausybės vardu.
Prokurorų teigimu, STT pareigūnų surinkti duomenys leido įtarti, kad Š. Narbutas, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Jau anksčiau „Kauno diena“ rašė, kad teisėsaugos buvę kaltinimai – tarsi rašyti šakėmis ant vandens. Remiantis teisės ekspertais ir Baudžiamuoju kodeksu (BK) išsiaiškinta, kad Š. Narbutas Vyriausybei neatstovavo ir neturėjo jokių įgaliojimų veikti jos vardu. Tačiau prokuroras mano kitaip – siūlė teismui pripažinti Š. Narbutą kaltu ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą, priteisti iš jo SAM 303,4 tūkst. eurų.
Kaip jau esame rašę, prieš keletą metų buvo surengtas per visą Lietuvą nuvilnijęs sulaikymo šou: Š. Narbuto namuose buvo atlikta krata, paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kompiuteris, kitos e. laikmenos. Iš areštinės paleistas Š. Narbutas neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau teigė, kad viskas buvo daroma oficialiai, – jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikiamas sutartis, išrašė visas sąskaitas.
Po sulaikymo viešojoje erdvėje prasidėjo tikras linčo teismas. Nors pats Š. Narbutas nuo pat pradžių teigė, kad toks farsas buvo perteklinis, net politikai ir kiti aukšti valstybės tarnautojai piršo kitokias versijas.
Sutrypta reputacija
Š. Narbutas anksčiau teisme piktinosi teisėsaugos veiksmais ikiteisminio tyrimo metu. Anot kaltinamojo, jis tuo metu negalėjo reaguoti, komentuoti apie jį teisėsaugos paviešintos informacijos, kuri buvo aptarinėjama žiniasklaidoje, kur vienareikšmiškai net iki teismo sprendimo Š. Narbutas jau buvo nuteistas.
„Ikiteisminis tyrimas yra inkvizicijos procesas, tai taip ir jaučiausi, – kaip inkvizicijos procese. Faktiškai aš buvau kankinamas procesu. O kai dar žiniasklaida formuoja tokią neigiamą nuomonę. Kaip sakoma: jei kas nors eidamas pro tave dešimt kartų sukriuksės, vienuoliktą ir pats sukriuksėsi“, – dėstė jis ir pabrėžė, kad visus tuos metus ant jo buvo pilamas purvas.
„Visi tie praradimai, nekalbant apie sutryptą reputaciją, sveikatos pablogėjimą, bet ir apie finansus, galimybes dirbti ir užsidirbti, kurios irgi maksimaliai buvo apribotos, negrįžtami, – pridūrė jis. – Tokius veiksmus – ikiteisminis tyrimas pradedamas, tęsiamas, vilkinamas, nekontroliuojamas ir vyksta tokios didelės apimties – vertinu kaip policinės valstybės apraiškas.“
Kad teisėsaugininkų kuriamos dramos yra ilgametė problema, „Kauno dienai“ yra sakęs ir teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
„Jei gerai atsimenu, Lietuva yra pralaimėjusi Strasbūre mažiausiai vieną tokią bylą. Tokie sulaikymų šou tikrai yra pertekliniai elementai. Nekaltumo prezumpcija sako, kad valstybės institucijos neturėtų sudaryti kažkokio išankstinio įvaizdžio apie žmogų. Visos naudojamos priemonės turėtų būti proporcingos situacijai. Reikia žiūrėti, kokio pavojingumo tas žmogus, kiek tikėtina, kad jis gali bėgti ir t. t.“, – „Kauno dienai“ teigė teisės ekspertas.
Grįžo į sovietmetį
Š. Narbuto advokatas Raimundas Lideika anksčiau teisme akcentavo, kad COVID-19 reagentų pirkimo sandoris, iš kurio Š. Narbutas uždirbo per 300 tūkst. eurų, yra civilinių teisinių santykių išraiška.
„Šioje byloje nepagrįstai kriminalizuojamas civilinis teisinis sandoris. Nėra šioje byloje nusikaltimų, čia yra civiliniai teisiniai santykiai“, – dėstė advokatas.
R. Lideika aiškino manantis, kad prokuroras G. Jasaitis vis dar vadovaujasi sovietmečiu baudžiamajame procese vyravusiu požiūriu į užsidirbti siekiančius asmenis. Advokatas svarstė, kad prokuroras apie tokius asmenis tebegalvoja kaip apie spekuliantus, kurių veikla sovietmečiu buvo kriminalizuojama.
Teisininkas pažymėjo, kad Š. Narbutas, tarpininkaudamas Lietuvai įsigyjant COVID-19 reagentų, nusikaltimo nepadarė, jis, pasak advokato, siekė, kad Lietuva pandemijos metu kuo greičiau gautų reikalingų medicinos priemonių gelbėjant žmonių gyvybes.
P. Paleckio/BNS nuotr.
Sulaikė be pagrindo?
Š. Narbutas portalui kauno.diena.lt yra teigęs, kad prieš keletą metų skambiam STT agentų surengtam jo sulaikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo.
„Tuomet net neturėjau dalyvauti teismo posėdyje, nes buvo sprendžiamas ne mano sulaikymo, o namų arešto klausimas. Pagal BK tokiame posėdyje nei aš, nei mano gynėjas net neprivalome dalyvauti. Aš į jį galiu būti kviečiamas atvykti, bet jokiu būdu neatvesdinamas“, – vis daugiau intriguojamų detalių į dienos šviesą kėlė pašnekovas.
Jo žodžiais kalbant, tiek sulaikymas, tiek namuose atliktos kratos buvo daromos be jokios teismo sankcijos.
„Pas mus susiformavusi tokia ydinga STT veiksmų praktika – jie mano, kad lengva ranka bet kada gali sulaikyti, ką nori ir kaip nori. O teismai vėliau užmerkia akis. Taip įteisinama jėgos struktūrų savivalė“, – teigė Š. Narbutas.
Vertinant visus šiuos argumentus kirba vienas klausimas – kam buvo reikalingas visas šis šou? „Čia visur yra spekuliacijos. Dabar tik patys galime vertinti, ar tai buvo priešrinkiminiai žaidimai ir siekta parodyti, kad tuometė valdžia ne taip gerai susidorojo su pandemijos iššūkiais, kaip buvo skelbiama. O galbūt tai buvo noras nukreipti dėmesį nuo kitų skandalų, nes viskas atrodo labai neparuošta“, – svarstė jis.
„Kai sukuriama daug šalutinių efektų, o jie yra žmonių nepasitenkinimas, galbūt pavydas, kažkokie vertybiniai ar moraliniai aspektai, nebekreipiama dėmesio į baudžiamąją teisę. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ne vienas“, – visą šią painią bylą yra reziumavęs teisės ekspertas R. Merkevičius. Jį papildė ir Lietuvos teisinės sistemos skaudulius vardijęs profesorius D. Žalimas: „Ko dažniausiai trūksta, tikriausiai jaučiame mes visi, – teisingesnio požiūrio, įsigilinimo į žmogaus situaciją, jautrumo. Problemos daugeliu atveju atsiranda būtent dėl žmogiškumo stokos.“
Nagrinėja Strasbūras
Š. Narbutas apskundė Lietuvą Strasbūro teismui. Praėjusių metų pavasarį priimta peticija dėl galimo šešių straipsnių pažeidimo – kankinimų draudimo, neteisėto sulaikymo, neproporcingo nuosavybės teisės apribojimo, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, saviraiškos laisvės.
„Šių visų šešių straipsnių kaip galimų pažeidimų iškėlimas atrodo logiškas. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, šis atvejis neatrodo standartiškai. Ne taip ir dažnai pas mus pareiškėjai sulaukia tokio dėmesio. Tiesą sakant, ir paties pareiškėjo asmenybė yra unikali, ir ta visa byla, pradėta prieš jį, gana unikali“, – „Kauno dienai“ situaciją apibūdino D. Žalimas. Jo žodžiais kalbant, vienas straipsnis – kankinimų draudimas – kelia nerimą: „Tai vienas šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų.“