44 metų A. B. Breivikas jau daugiau kaip 11 metų laikomas atskirai nuo kitų kalinių griežto režimo įstaigoje.

Jis tvirtina, kad jo ilgalaikė izoliacija yra Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio „nežmonišką“ ir „žeminantį“ elgesį, pažeidimas.

2011 metų liepos 22 dieną A. Breivikas netoli vyriausybės įstaigų Osle susprogdino bombą mikroautobuse ir nužudė aštuonis žmones, o po to nušovė dar 69 žmones, daugiausia paauglius, Darbo partijos jaunimo sparno vasaros stovykloje Utiojos saloje.

2012 metais jis buvo nuteistas kalėti 21 metus ir šis terminas gali būti pratęstas iki tol, kol bus laikomas keliančiu grėsmę – tuo metu tai buvo griežčiausia bausmė Norvegijoje.

Vartoja „Prozac“

Nuo tada jis laikomas „izoliuotas, ir kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau pažeidžiama Konvencija“, – spalį AFP sakė jo advokatas Oysteinas Storrvikas.

Ieškinio dokumentuose O. Storrvikas teigė, kad „ilgas izoliacijos laikotarpis ir prasmingo bendravimo nebuvimas sukėlė Breivikui (psichologinių) kančių, įskaitant tai, kad dabar jis linkęs į savižudybę“.

„Jis yra priklausomas nuo antidepresanto „Prozac“, kad galėtų ištverti gyvenimą kalėjime“, – sakė advokatas.

Jo teigimu, vienintelis asmeninis A. Breiviko bendravimas yra su dviem kitais kaliniais, su kuriais jis matosi vieną valandą kas dvi savaites, griežtai prižiūrimas, taip pat jis bendrauja su kalėjimo darbuotojais.

Remdamasis kitu Žmogaus teisių konvencijos straipsniu, garantuojančiu teisę į susirašinėjimą, A. Breivikas taip pat prašo sušvelninti apribojimus jam susirašinėti laiškais su žmonėmis už kalėjimo ribų.

Breivikas jau buvo padavęs Norvegijos valstybę į teismą dėl abiejų priežasčių. 2016 metais Oslo apygardos teismas pribloškė pasaulį, nusprendęs, kad jo izoliavimas pažeidžia jo teises.

Po apeliacijos Norvegijos aukštesnės instancijos teismai nusprendė valstybės naudai, o Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metais atmetė jo bylą kaip „nepriimtiną“.

Ketvirtadienį ir penktadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime Skopjėje prie derybų stalo sės valstybių narių užsienio reikalų ministrai, kad aptartų organizacijos ateitį ir karą Ukrainoje.

Ukrainos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad nedalyvaus derybose, į kurias, tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje, pakviestas ir rusų diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad supranta kai kurių valstybių nerimą, tačiau neprieštaravo Šiaurės Makedonijos sprendimui leisti S. Lavrovui dalyvauti, sakydamas, kad tai atitinka „bendrą tikslą išsaugoti daugiašališkumą“.

„Tai bus gera proga jam (S. Lavrovui) tiesiogiai iš šio susitikimo dalyvių išgirsti, kodėl Rusija yra smerkiama ir izoliuojama“, – sakė jis žurnalistams po susitikimo su Šiaurės Makedonijos ministru pirmininku Dimitaru Kovačevskiu.

J.  Borrellis pridūrė, kad tuomet S. Lavrovas galės grįžti į Kremlių ir pranešti, kad „Europos Sąjunga ir ESBO vieningai smerkia agresyvų ir neteisėtą Rusijos elgesį“.

ESBO pirmininkas ketvirtadienį pasmerkė Rusiją dėl Ukrainoje vykstančio karo, sakydamas, kad jis pažeidžia vertybes, kurias ši organizacija brangina.

„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą prieštarauja viskam, kas šiai organizacijai yra brangu“, – sakė Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani (Bujaras Osmanis), rotacijos tvarka einantis ESBO pirmininko pareigas, organizacijai pradėjus aukščiausiojo lygio susitikimą šalies sostinėje Skopjėje.

ESBO buvo įkurta 1975 metais kaip dialogo tarp Rytų ir Vakarų platforma.

Po kelis mėnesius trukusių derybų Malta pirmadienį sutiko kitais metais rotacijos tvarka pirmininkauti organizacijai vietoj NATO narės Estijos.

Tikimasi, kad sprendimas bus patvirtintas per dvi dienas truksiantį ministrų susitikimą.

Būtent todėl UAB „Avago“ subūrė komandą ir kartu su UAB „Provectus redivivus“ bei Norvegijos partneriu vykdo 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ žaliosios pramonės inovacijų srityje projektą „Technologinio proceso, skirto garsą izoliuojančios akustinės plokštės iš perdirbtų poliuretano, plastiko ir gumos atliekų gamybai, sukūrimas“ (numeris LT07-1-EIM-K01-017). Projekto metu plėtoja, testuoja ir bando įdiegti rinkos inovacijas pritaikant garso izoliacines plokštes, pagamintas iš gamtai taršių poliuretano atliekų.

Idėja kilo įvertinus produktų, pagamintų iš poliuretano, aplinkai daromą žalą ir iškėlus prielaidą, kad ši medžiaga gali būti perdirbta ir pritaikyta visuomenei plėtojant naudingą technologiją. Poliuretano poreikiui augant tolygiai su visuomenės vartotojiškumu, šios medžiagos gamtoje daugėja, nes vis dažniau išmetami arba iš dalies utilizuojami čiužiniai, vamzdžiai ir pan. O būtent dėl svorio ir gabaritų sunkiau juos perdirbti.

Vis dėlto pastebėta, kad poliuretanas gali būti pritaikytas sprendžiant opią buities problemą – triukšmo slopinimą. Atsižvelgiant į vis augančią pasaulio populiaciją ir intensyviai apgyvendinamus miestus ryškėja prognozė, kad iki 2050 metų miestuose gyvens daugiau nei du trečdaliai pasaulio žmonių. Ši tendencija puikiai rodo, kad kokybiškesnės garso izoliacijos reikės vis daugiau gyventojų turinčiuose daugiabučiuose ar tankiau apstatytuose privačių namų rajonuose.

Būtent todėl sugalvota poliuretaną, kuris galėtų patekti į aplinką, panaudoti gaminant aukštos kokybės ir didelio komercinio potencialo garsą izoliuojančias plokštes. Jas būtų galima pristatyti bei pradėti naudoti pasaulinėje statybų ir garso izoliavimo produktų rinkoje.

Projekte dalyvauja trys partneriai. UAB „Avago“ – iniciatyvos autorė. Ji daug metų kartu su mokslo partneriais dalyvavo atliekant tyrimus gumos perdirbimo ir panaudojimo srityje. UAB „Provectus redivivus“ prie projekto prisideda savo turima patirtimi perdirbant įvairias plastiko ir gumos atliekas. Projekto sėkmės atveju bendrovė ketina gaminti akustines plokštes. Partneris Norvegijoje tieks garso izoliacinių plokščių gamybai reikalingus plastikinius pagrindus, pagamintus iš perdirbto plastiko.

Projektą plėtoti paskatino šiuo metu stebimas trūkumas technologijų, kurias įdiegus poliuretano, plastiko ir gumos atliekos būtų perdirbamos į rinkai paklausų ir naudą teikiantį produktą. Dabar poliuretano atliekos yra utilizuojamos jas deginant ar kaupiant sąvartynuose. Technologijos, padedančios perdirbti poliuretano atliekas į žaliavą, kurią būtų galima naudoti gaminant naujus produktus, dar tebėra plėtojamos.

Šiame projekte UAB „Avago“ kartu su partneriais plėtojama technologija padės sukurti naujos kartos, išskirtinę garso izoliacinių plokščių liniją, skirtą gyvenamųjų, komercinių, gamybinių ir specialios paskirties patalpų statybai. Mūsų gaminiai užtikrins itin aukštos kokybės garso izoliaciją.

Atliekami tyrimai rodo šiuos pagal naują technologiją sukurtų garso izoliacinių plokščių pranašumus:

• Plokštės itin gerai izoliuoja garsą.

• Jas patogu montuoti, o tai ne tik paspartina darbus, bet ir sumažina statybos darbų kaštus.

• Jos gana plonos, palyginti su šiuo metu rinkoje esamais garso izoliacijos sprendimais, todėl galima sutaupyti vietos.

• Būtina neužmiršti, kad plokštės gaminamos iš perdirbtų atliekų, todėl jų gamyba naudinga aplinkai. Šios unikalios sudėties plokštės pačios lengvai perdirbamos, tad jas galima laikyti geru žiedinės ekonomikos produkto pavyzdžiu.

Siekiant įgyvendinti išsikeltus tikslus būtina nuodugniai ištirti šių plokščių gamybos specifiką, nustatant optimalius medžiagų, naudojamų gamyboje, kiekius, jų apdirbimo lygį, proporcijas. Vėliau bus siekiama išsiaiškinti šių plokščių atsparumo degumui savybes, atsparumą smūgiams ir atsparumą aplinkos poveikiui. Taip pat svarbu ištirti izoliacines garso savybes tikrinant garso sugerties lygius pagal dažninę charakteristiką.

Šis unikalus gaminys duotų didelę pridedamąją vertę tiek Baltijos regionui, tiek Europos Sąjungos bendrijai, nes būtų sukurtas realus žiedinės ekonomikos produktas naudojant atliekas, kurių utilizavimas šiandien visiems yra aktualus, brangus ir sunkiai sprendžiamas. Sėkmingai išvystytą technologiją planuojama patentuoti.

Ši inovacija bus nuolatos tobulinama, todėl bendradarbiaujant su Norvegijos partneriu bus ieškoma dar geresnių poliuretano perdirbimo ir gautos poliuretano žaliavos naudojimo būdų. Planuojama toliau kurti dar daugiau šiomis savybėmis pasižyminčių ir aplinkai naudingų produktų.

Sėkmingai išplėtota garsą izoliuojančių akustinių plokščių gamybos technologija stipriai prisidės prie žiedinės ekonomikos vystymo Lietuvoje ir apskritai Baltijos regione. Vadinasi, bus sukurta naujų darbo vietų. Kuriamas produktas būtų visiškai perdirbamas, todėl niekada netaptų ilgalaikių atliekų sąvartynų atliekomis. Šios plokštės pagerintų žmonių sveikatą ir sumažintų triukšmingumą tiek asmeninėse, tiek darbinėse erdvėse, o tai pagerintų poilsį bei produktyvumą. Verta paminėti, kad kuriant plokštes atlikti moksliniai tyrimai prisidėtų prie bendrų akademinių tyrimų garso izoliacijos srityje ir galėtų būti skelbiami vietinėse bei tarptautinėse publikacijose.

Kaip antradienį pranešė ministerija, izoliuotis nuo šiol turės tik tie, kurie gaus teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą arba žmonės, laukiantys patvirtinamojo COVID-19 tyrimo rezultato.

„Sprendimas atšaukti privalomą izoliaciją sąlytį turėjusiems asmenims priimtas dėl stebimos situacijos, kai asmenys, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, dažnai nenurodo kartu gyvenančių asmenų, kaip sąlytį turėjusių, todėl jie faktiškai nėra izoliuojami“, – rašoma pranešime.

„Sprendimas atsisakyti privalomos izoliacijos taip pat susijęs su stebima gerėjančia epidemiologine situacija: stebimas sergamumo COVID-19 mažėjimas, mažėjantis pandemijos pagreitis“, – teigiama jame.

SAM teigimu, sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga turėjusiems žmonėms, kuriems izoliavimas buvo paskirtas iki įsakymo įsigaliojimo dienos, izoliavimo terminas gali būti nutrauktas. Dėl to gyventojai turi kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

Kaip ir iki šiol, sąlytį su sergančiuoju turėjusiems žmonėms išliks rekomendacija stebėti savo sveikatą, reguliariai atlikti savikontrolės testus, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti veido kaukes.

Šis pakeitimas reiškia, kad sąlytį turėjusiems asmenims taip pat nebebus išduodami nedarbingumo pažymėjimai.

Nuo sausio pabaigos izoliacija buvo privaloma tik turėjus kontaktą šeimoje.

Dalis Europos valstybių taip pat priima sprendimus dėl keičiamos COVID-19 valdymo strategijos.

Pasak ministerijos, nuo šiol lengva ar vidutine COVID-19 ligos sunkumo forma sergantiems palaikomojo gydymo ir slaugos, socialinės globos įstaigų darbuotojams izoliacija nutraukiama po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios. Tai gali būti padaryta, jei asmuo nebekarščiuoja ne mažiau kaip pastarąsias tris dienas, nevartoja antipiretikų, taip pat jei susilpnėjo kiti šios ligos simptomai. Anksčiau buvo numatyta 14 dienų trukmės izoliacija.

Žmonėms, kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, ir pacientams, gyvenantiems socialinės globos įstaigose, sergantiems lengva ar vidutine COVID-19 ligos sunkumo forma, izoliacija taip pat nutraukiama po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios laikantis minėtų sąlygų.

Jiems anksčiau buvo numatytas gerokai ilgesnis, net 20 dienų laikotarpis.

Trumpesnis izoliacijos laikas netaikomas pacientams su nuslopintu imunitetu.

Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija, nuo pirmadienio visoms pasaulio šalims atsidūrus geltonojoje zonoje, iš bet kur atvykstantys keliautojai turės užpildyti keleivio anketą ir pateikti dokumentą, patvirtinantį vieną iš trijų faktų: vakcinaciją nuo COVID-19 ligos, persirgimą šia liga arba prieš kelionę gautą neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą.

Vakcinaciją patvirtinantis dokumentas tinka tais atvejais, kai asmuo ne mažiau nei prieš 14 dienų, bet ne daugiau nei prieš 270 dienų (270 dienų terminas netaikomas nepilnamečiams) buvo pilnai paskiepytas Europos Sąjungoje (ES) registruota vakcina („Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“, „Janssen“ arba „Nuvaxovid“) arba „Covishield“ vakcina, taip pat jeigu asmuo buvo paskiepytas sustiprinančiąja bet kurios paminėtos vakcinos doze.

Persirgimą patvirtinantis dokumentas pripažįstamas, kai COVID-19 liga buvo patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu ir nuo jo praėjo ne daugiau kaip 180 dienų.

Jei asmuo neatitinka minėtų kriterijų, jis turėtų ne anksčiau nei likus trims paroms iki atvykimo į Lietuvą atlikti PGR tyrimą arba likus dviem parom – antigeno testą ir pateikti neigiamą rezultatą vežėjui prieš lipant į lėktuvą, autobusą, keltą ar kitą transporto priemonę.

Keliaujantieji savo transportu gali atsivežti neigiamą tyrimo rezultatą arba tyrimą gali atlikti atvykę į Lietuvą – tokiu atveju jie tyrimui per parą turi registruotis savo lėšomis.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ministras jokių simptomų nejaučia.

Ministras trečiąją sustiprinančiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gavo lapkričio 30 d.

Svarstoma, kad žmogui patvirtinus COVID-19 PGR tyrimu, jo šeimos nariams užtektų atlikti greitąjį antigeno testą, sako sveikatos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

„Siūlymas buvo diskusijai, jog jeigu yra nustatyta COVID-19 PGR testo vienam iš šeimos asmenų, likusių šeimos asmenų, kurie gyvena kartu su sergančiuoju, pakaktų ir greitojo antigeno testo teigiamo tam, kad fiksuotume susirgimą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė viceministrė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad antigeno testas pirmiausia yra laikomas skirtu savikontrolei, todėl plačiau jo taikyti vietoje PGR tyrimų neplanuojama.

Daugiau apie pasikeitusią tvarką – LNK vaizdo įraše:

Specialistai rekomenduoja šių testų turėti namuose ir naudoti juos kilus įtarimui dėl galimo užsikrėtimo ar pajutus COVID-19 būdingus simptomus.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad per renginius uždarose erdvėse privalu dėvėti respiratorius, atvykus iš užsienio ar turėjus kontaktą su sergančiuoju namuose, darbe izoliuotis bus galima trumpiau.

Nedarbingumo pažymėjimus dėl izoliacijos išduos nebe šeimos gydytojas, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

BNS apžvelgia svarbiausius pokyčius:

Respiratoriai. Uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose visi vyresni nei šešerių metų žiūrovai ir dalyviai, personalas privalės renginio metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius. Nuo to atleidžiami tik neįgalumą turintys žmonėms, kurie to daryti negali dėl savo sveikatos būklės. Tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

Renginio organizatoriai privalės užtikrinti respiratorių dėvėjimo kontrolę viso renginio metu ir neaptarnauti respiratorių nedėvinčių žmonių. Be to, rekomenduojama žiūrovams dalyti respiratorius, apie naują taisyklę juos informuoti prieš renginį ir per jo pertraukas.

Respiratorius arba medicinines kaukes dėvėti rekomenduojama ir per renginius atvirose erdvėse, kai neišlaikomas saugus, ne mažesnis kaip dviejų metrų, atstumas.

SAM pataria renginius organizuoti nuotoliniu būdu arba lauke.

Izoliacija po kontakto. Iki septynių dienų sutrumpintas izoliacijos terminas gyventojams, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu. Izoliuotis privalės visi, nepaisant imunizacijos statuso, tai yra ir paskiepyti žmonės. Išimtis taikoma tik ne anksčiau kaip prieš 90 dienų COVID-19 liga persirgusiems asmenims, kuriems liga patvirtinta teigiamu PGR ar greitojo antigeno tyrimo, atliekamo laboratorijoje, rezultatu.

Darbo vietoje sąlytį turėjusiems asmenims izoliacija bus taikoma tik tuo atveju, jeigu jie su sergančiu asmeniu buvo uždaroje patalpoje ilgiau nei keturias valandas ir kontaktavo mažesniu nei metro atstumu. Tokių asmenų sąrašą NVSC turės pateikti darbdaviai.

Izoliuotis nereikės socialinėje aplinkoje ar mažesnės trukmės, arba per didesnį atstumą kontaktą turėjusiems gyventojams, tačiau jiems bus rekomenduojama pereiti prie nuotolinio darbo ir tris kartus atlikti savikontrolės tyrimą arba greitąjį antigeno testą: iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą, po 48–72 valandų ir dar po 48 valandų.

Jeigu gyventojas turėjo sąlytį su kartu gyvenančiu asmeniu, izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo atlikimo dienos. Turėjusiesiems sąlytį darbo vietoje ar ugdymo įstaigoje izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo paskutinio kontakto dienos.

Jeigu izoliacijos po kontakto laikotarpiui gyventojui reikalingas nedarbingumo pažymėjimas, nuo pirmadienio dėl jo reikės kreiptis ne į šeimos gydytoją, o į NVSC. Prašymą galima pateikti per elektroninius valdžios vartus www.epaslaugos.lt, registruotu paštu ar atstovui atvykus į NVSC departamentą ar teritorinį jo skyrių.

Po izoliacijos. Visiems sąlytį turėjusiems asmenims pasibaigus izoliacijos terminui ar tais atvejais, kai izoliacija netaikoma, kol praeis dešimties dienų nuo paskutinės sąlyčio su sergančiuoju dienos bendraujant su kitais asmenimis, privaloma dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius be vožtuvo.

SAM nurodo, kad tokie asmenys negali dalyvauti renginiuose, masinio susibūrimo vietose, rekomenduojama riboti bendravimą, stebėti sveikatos būklę, matuotis kūno temperatūrą, laikytis fizinio atstumo nuo kitų asmenų, užtikrinti tinkamą rankų higieną, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą.

Izoliacija sergant besimptome forma. Besimptome COVID-19 forma susirgusiems žmonėms izoliacija galės būti nutraukta ne po dešimties, kaip buvo iki šiol, o po septynių dienų nuo mėginio paėmimo dienos.

Besimptome forma laikoma, kai nėra jokių COVID-19 infekcijos simptomų – karščiavimo, kosulio, gerklės skausmo, bendro silpnumo, galvos skausmo, raumenų skausmo, pykinimo, vėmimo, viduriavimo, uoslės ir skonio praradimo.

Izoliacija keliautojams. Iki septynių dienų vietoj dešimties trumpėja iš užsienio atvykstantiems nepasiskiepijusiems ir nepersirgusiems keliautojams privaloma izoliacija. Kaip ir anksčiau, prieš kelionę jiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos.

Taip pat nuo pirmadienio rekomenduojamas PGR tyrimas atvykstantiems iš raudonos, geltonos arba pilkos zonos šalių nebus atliekamas mobiliuose punktuose ir jam nebus registruojama Karštąja linija 1808.

Asmenimis, turėjusiais sąlytį, kuriems taikomi su kelionėmis susiję reikalavimai, nuo šios laikomi asmenys, grįžę ar atvykę iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos paveiktų šalių sąrašą, arba keliavę per paveiktas šalis dešimt dienų iki atvykimo į Lietuvą, išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.

Sausio 17 d. įsigaliojus atnaujintoms tyrimų ir izoliacijos taisyklėms, rekomenduojamas PGR tyrimas atvykstantiems iš raudonos arba pilkos zonos šalių nebus atliekamas mobiliuose punktuose ir jam nebus registruojama Karštąja linija 1808.

Kaip praneša SAM, Iš šios zonos atvykstantiems keliautojams bus rekomenduojama ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo savo lėšomis atlikti PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą. Gyventojai turėtų patys pasirinkti tyrimus atliekančią gydymo įstaigą arba laboratoriją ir joje registruotis.

Iš geltonos zonos šalių atvykstantys keliautojai nebus tiriami valstybės lėšomis 3-5 dieną po atvykimo. Jiems taip pat bus rekomenduojama ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo atlikti PGR tyrimą arba antigeno testą savo lėšomis.

Asmenimis, turėjusiais sąlytį, kuriems taikoma su kelionėmis susiję reikalavimai, nuo šios bus laikomi asmenys, grįžę ar atvykę iš šalių, įtrauktų į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašą, arba keliavę per paveiktas šalis 10 dienų laikotarpiu iki grįžimo / atvykimo į Lietuvą, išskyrus keliavimą oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos (toliau – asmenys, grįžę iš užsienio). Anksčiau šis terminas buvo 14 dienų.

Siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką keliaujantiems, rekomenduojama laikytis prevencijos priemonių visos kelionės metu, taip pat esant oro/jūrų uostuose, autobusų stotyse ir pan. (vengti minios, išlaikyti saugų atstumą, dėvėti kaukes ir pan.), nekeliauti, jei asmeniui pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai.

Paveiktų šalių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną penktadienį ir įsigalioja artimiausią pirmadienį. Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) žemėlapiais, užsienio valstybės yra skirstomos į skirtingų spalvų zonas, kurioms galioja atitinkami reikalavimai. Lietuvoje sudaromame paveiktų šalių sąraše šalis priskiriama konkrečios spalvos grupei pagal labiausiai paveikto šalies regiono spalvą. Trečiosios šalys, kurios neteikia duomenų ECDC, patenka į pilkąją zoną.