„Rusija yra ne tik agresyvi, bet ir pavojinga kaimynė, žvanginanti ginklais bei sėjanti mirtį ne tik Europos kontinente. Japonija jau yra strateginė Lietuvos prekybos partnerė, bet atėjo metas stiprinti partnerystę ir saugumo srityje“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas Miuncheno saugumo konferencijoje susitikęs su Japonijos užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi. 

G. Landsbergis padėkojo Japonijos diplomatijos vadovui už principingą poziciją sankcijų Rusijai klausimu. „Ekonominis spaudimas Rusijai artina Ukrainos pergalę“, – susitikimo metu sakė ministras.

Rusija yra ne tik agresyvi, bet ir pavojinga kaimynė, žvanginanti ginklais bei sėjanti mirtį ne tik Europos kontinente.

Japonija šiuo metu pirmininkauja G-7 formatui ir pažadėjo ir toliau aktyviai telkti tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainai.

Lietuvos ir Japonijos ministrai taip pat aptarė dvišalio bendradarbiavimo stiprinimą prekybos, mokslinių tyrimų ir kitose srityse.

2022 metais, lyginant su 2021 metais, lietuviškos kilmės eksportas į Japoniją padidėjo 25 proc. (nuo 70,81 mln. iki 88,35 mln. eurų). Lyginant bendrą eksportą į Japoniją, 2022 metais stebimas 33 proc. augimas (nuo 77,98 mln. iki 103,94 mln. eurų).

Ekonomikos gaivinimo ministras Daishiro Yamagiwa (Daiširas Jamagiva) sakė nenorįs, kad kaltinimai „darytų įtaką parlamentinėms diskusijoms“, tačiau Bažnyčios nepaminėjo.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijus Kišida) nurodė vyriausybei ištirti šią grupę, kuri atsidūrė dėmesio centre, nes, kaip pranešama, Sh. Abe nužudymu liepos mėnesį apkaltintą vyrą paskatino nepasitenkinimas ja.

Bažnyčios Japonijos skyrius buvo kaltinamas tuo, kad spaudžia sekėjus aukoti dideles sumas, taip pat dėl narių vaikų nepriežiūros.

Bažnyčia, oficialiai vadinama Šeimų federacija už taiką ir susivienijimą pasaulyje, neigia kaip nors pažeidusi įstatymus, bet virtinė buvusių narių viešai kritikavo jos praktiką.

Bažnyčios nariai kartais vadinami „munistais“ pagal 2012 metais mirusio įkūrėjo korėjiečio Sun Myung Moono (Sun Mjung Muno) pavardę.

D. Yamagiwa parlamente buvo kritikuojamas po vietos žiniasklaidos pranešimų apie tariamus jo ryšius su grupe – iš dalies dėl to, kad 2019 metais jis pasirodė grupinėje nuotraukoje su Sun Myung Moono žmona Hak Ja Han (Hak Dzia Han).

Politikas patvirtino, kad nuotraukoje yra jis, tačiau pirmadienį parlamente sakė, kad jo prisiminimai apie „nuotrauką su ja... yra neaiškūs“.

Anksčiau jis taip pat yra sakęs, kad 2018 metais prisijungė prie Bažnyčios organizuoto renginio.

Pirmadienį politikas sakė planuojantis likti įstatymų leidėju.

„Labai apgailestauju, kad dėl mano dalyvavimas keliuose organizacijos posėdžiuose pasitarnavo minėtos organizacijos reputacijai, – sakė jis. – Po to, kai į tai mano dėmesį atkreipė viena išorės šalis, turėjau... pateikti paaiškinimus. Dėl to vyriausybei kilo problemų.“

Pirmadienį F. Kishida sakė, kad patvirtino D. Yamagivos atsistatydinimą ir antradienį paskelbs jį pakeisiantį asmenį.

Naujausios visuomeninio transliuotojo NHK apklausos duomenimis, atskleidus Bažnyčios ryšius su aukščiausio rango politikais, vyriausybės reitingai smuko iki 38 procentų.

Atlikus tyrimą gali būti priimtas įsakymas dėl Bažnyčios likvidavimo, dėl kurio ji netektų nuo mokesčių atleistos religinės organizacijos statuso, nors ir toliau galėtų tęsti veiklą.

Pasak pranešimų, tik dviejų religinių grupių Japonijoje atžvilgiu yra priimtas toks įsakymas; viena iš jų – sekta „Aum Shinrikyo“, 1995 metais įvykdžiusi zarino ataką Tokijo metropolitene. Kita tokia grupė apgaudinėdavo savo narius.

Kitose Baltijos šalyse šią savaitę jau apsilankęs ministras pastaruoju metu vyksta į regionus, kuriuose Kinija bando sustiprinti ekonominę ir politinę įtaką, teigia diplomatai.

Prieš kelis mėnesius jis Varšuvoje susitiko su Višegrado šalių užsienio reikalų ministrais.

Japonijos diplomatijos vadovas Vilniuje susitiks su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir premjere Ingrida Šimonyte.

Užsienio reikalų ministerija skelbė, kad per vizitą bus aptarti dvišaliai santykiai, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose, regioninės ir tarptautinės aktualijos.

Toshimitsu Motegi/Scanpix nuotr.

Platesnis žvilgsnis į Aziją

Japonijos ministras Lietuvai turėtų pristatyti Tokijo inicijuotą laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją kaip atsvarą gilesniems ryšiams su Pekinu.

Lietuvai tokia alternatyva gali atrodyti patraukli, pastaraisiais mėnesiais stebint šalies bandymus didinti atstumą nuo Kinijos, baiminantis nepageidaujamos Pekino politinės įtakos.

Politologas Konstantinas Andrijauskas sako, kad dabartinė Lietuvos vyriausybė nuosekliai siekia diversifikuoti užsienio politiką Azijoje ir kreipti dėmesį link vertybiškai artimesnių liberalių demokratijų, tarp kurių yra ir trečioji pasaulio ekonomika Japonija.

„Lietuva nori į Aziją žvelgti plačiau ir jeigu lygintume Azijos ekonomines galias, tai po Kinijos turime Japoniją“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Japonija ir kitos Azijos valstybės yra pripratusios prie to, kad Kinijos galios augimui pasipriešinti darosi vis labiau sudėtinga.

Tuo tarpu Japonija puikiai mato, kad Kinija tampa supervalstybe ir jos įtaka auga ne tik Rytų Azijoje, bet ir kitur pasaulyje, tvirtino ekspertas.

„Visur, kur Kinija bando didinti aktyvumą, Japonija siekia pasiūlyti savo alternatyvą“, – teigė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Vilniaus ir Pekino santykiai prastėjo.

Lietuva kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo kinų investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.

Visa tai vainikavo Lietuvos sprendimas pasitraukti iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Kinijos bendradarbiavimo formato 17+1, paraginus ES rasti bendrą poziciją dėl santykių su Pekinu.

Pasak K. Andrijausko, toks sprendimas neabejotinai atkreipė Japonijos dėmesį.

„Japonija ir kitos Azijos valstybės yra pripratusios prie to, kad Kinijos galios augimui pasipriešinti darosi vis labiau sudėtinga“, – sakė politologas.

„Todėl joms svarbu matyti precedentus, kurie rodo, jog tai įmanoma, ypač kai tai daro valstybės, kurios globaliu mastu tarsi nėra itin svarbios“, – pridūrė jis.

Dėmesys pozityvioms istorijoms

Japonijos užsienio reikalų ministras taip pat Kaune pagerbs Antrojo pasaulinio karo metais žydus nuo Holokausto išgelbėjusio diplomato Chiunes Sugiharos (Čiunės Sugiharos) atminimą.

T. Motegi apsilankys Žaliakalnyje esančiame name, kur 1939–1940 metais buvo įsikūręs Japonijos konsulatas.

Pasak K. Andrijausko, pabrėžti Ch. Sugiharos vaidmenį yra nusistovėjusi tradicija bendraujant Lietuvos ir Japonijos pareigūnams, tačiau jo veiklos pavyzdys pastaraisiais metais ypač svarbus Tokijui dėl Rusijos ir Kinijos skatinamų ginčų Antrojo pasaulinio karo tema.

Diskusijos apie karą yra nemalonios Japonijai, buvusiai nacių Vokietijos sąjungininke.

„Šiame kontekste japonams prasminga skirti didesnį dėmesį istorijoms, kurios rodo pozityvų Japonijos vaidmenį tuo metu. Sugiharos istorija yra vienas tokių pavyzdžių“, – sakė ekspertas.

Ch. Sugihara konsulatą Kaune atidarė 1939 metų rudenį. Jam buvo pavesta rinkti žvalgybinę medžiagą apie karinę situaciją regione.

Karo pradžioje naciams ir sovietams padalijus Lenkiją, tūkstančiai žydų iš šios šalies atvyko ieškoti prieglobsčio Lietuvoje. Tačiau Raudonajai Armijai okupavus šalį, jie ėmė ieškoti būdų pasprukti nuo karo.

Ignoruodamas griežtas Japonijos vyriausybės instrukcijas, Ch. Sugihara 1940-ųjų vasarą išdavė kelis tūkstančius tranzitinių vizų. Jas gavę, tūkstančiai žydų traukiniu per Sibirą pasiekė Japoniją. Istorikų teigimu, Ch. Sugiharos dėka Holokausto išvengė 6 tūkst. žydų.

Dabar buvusiame konsulate yra įsikūręs muziejus.

Administracinių ir reguliavimo reformų ministras Taro Kono (Taras Konas) tapo pirmuoju aukšto rango pareigūnu, viešai išsakiusiu abejonių dėl olimpiados, Japonijai ir kitoms pasaulio šalims grumiantis su išaugusiu sergamumu koronavirusine infekcija.

T. Kono neatmetė galimybės, kad žaidynės gali būti atšauktos. Tokijuje ir kai kuriuose kituose regionuose šiuo metu dėl pandemijos yra paskelbta ekstremalioji padėtis, galiosianti mažiausiai iki vasario 7 dienos.  

T. Kono yra pirmasis kabineto ministras, viešai suabejojęs ministro pirmininko Yoshihide Sugos (Jošihidės Sugos) tvirtu įsitikinimu, kad Japonija surengs „saugias“ žaidynes.   

Šią savaitę ekstremalioji padėtis buvo įvesta dar keliuose regionuose ir šiuo metu galioja iš viso 11-oje prefektūrų, įskaitant Osaką ir Kiotą.   

„Atsižvelgiant į padėtį dėl koronaviruso, bet kas gali nutikti“, – per spaudos konferenciją sakė T. Kono, anksčiau užėmęs užsienio reikalų ir gynybos ministrų postus. 

„Organizacinis komitetas ir Tarptautinis olimpinis komitetas, suprantama, turi galvoti apie planus force majeure atveju. Vyriausybė ryžtingai rengiasi olimpiadai ir paralimpiadai“, – kalbėjo jis. 

Japonijoje žmonių, pritariančių dėl koronaviruso atidėtos Tokijo olimpiados surengimui šią vasarą, skaičius smarkiai sumažėjo. Neseniai paskelbti vieno sociologinio tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau kaip 80 proc. respondentų mano, jog žaidynės turėtų būti atšauktos arba vėl atidėtos.

Vietos žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad Japonija suspenduoja leidimą užsienio atletams atvykti į šalį treniruotis, kol galioja ekstremalioji padėtis.

Japonų atletai galės sugrįžti į šalį, tačiau, kitaip nei anksčiau, turės 14 dienų karantinuotis.   

Paskelbtas draudimas įvažiuoti leidimo gyventi šalyje neturintiems užsienio atletams tikriausiai paveiks beisbolo ir Japonijos profesionalų futbolo lygos komandas, besirengiančias pradėti sezonus.

Ketvirtadienį Japonijos regbio aukščiausioji lyga paskelbė atidedanti po dviejų dienų turėjusio prasidėti sezono pradžią, kai virtinei kelių klubų žaidėjų buvo diagnozuota koronavirusinė infekcija.