Vakansijos niekas nesaugo

Buvęs Palangos meras konservatorius Pranas Žeimys po dviejų kadencijų Seime nustebino daugelį savo ištikimų gerbėjų, nusprendęs nekandidatuoti šių metų rinkimuose. Jo pavardės nebuvo net daugiamandačiuose partijos sąrašuose.

Dar prieš rinkimus kuluaruose tarp konservatorių netilo kalbos, kad politikas iš aktyvios veiklos stumiamas ne savo valia.

Esą nepasitikėta P.Žeimio galimybėmis konkuruoti su socialdemokratų kandidatu Antanu Vinkumi naujai suformuotoje vienmandatėje Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje.

"Užtenka dviejų kadencijų per akis. Ką veiksiu toliau? Iki kitų metų tikrai atostogausiu. O po Naujųjų tikriausiai ko nors ieškosiu per Lietuvos darbo biržą. Sakote, buvo gandų, kad man direktoriaus pavaduotojo vieta saugoma bendrovėje "Palangos vandenys"? Aš pats jokių duomenų apie tai neturiu. Apie jokias pareigybes su niekuo nesu kalbėjęs. Esu aviacijos žmogus, tad norėčiau dirbti pagal profesiją, bet mano amžius tam jau netinkamas", – apgailestavo P.Žeimys, kuriam 2017-ųjų vasarį sukaks 60 metų.

Politikas pabrėžė: "Galite taip ir parašyti, kad visi tie, kurie skleidžia gandus, jog P.Žeimys planuoja dirbti vandentiekyje, labai apsirinka. Vanduo man yra tolimas, man oras arčiau širdies".

Politikoje deda tašką

Į Seimą šiemet nekandidatavo ir kita pajūryje gerai žinoma politikė, buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė, priklausanti "Drąsos kelio" partijai.

Ji parlamente taip pat dirbo dvi kadencijas. Moteris įsitikinusi, kad Seime turėtų būti rotacija.

"Užsisėdėjimas Seime nėra geras dalykas, pirmiausia tam žmogui, kuris ten dirba. Nes toks darbas tampa rutina. Aš tai matau žiūrėdama į kitus kolegas. Kai kas kalba apie darbų tęstinumą. Ką reiškia Seimo nario darbo tęstinumas? Pateiktą įstatymo projektą arba priima, arba atmeta. Kur čia tęstinumas? Prezidentai visame demokratiniame pasaulyje turi rotacijas, tai kodėl Seimo nariui to negalima taikyti?" – klausė A.Stancikienė.

Politikės įsitikinimu, sėdėdami Seime tris keturias kadencijas iš eilės, parlamentarai praranda savo profesinę kvalifikaciją.

"Ir jie kabinasi į tą Seimo nario kėdę, kaip į vienintelį išgyvenimą. Manau, tai neteisinga. Kai aš palinkėjau visiems sėkmės ir pasakiau, kad nebekandidatuosiu, beveik visi manęs klausė, iš ko aš dabar gyvensiu. Šis klausimas aiškiai pasako, kad be Seimo nario darbo jie neįsivaizduoja savo gyvenimo. Ką aš veiksiu, baigusi kadenciją? Turiu daug minčių ir verslo idėjų, susijusių su mano buvusia profesija – architektūra. Į Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus postą grįžti neturiu galimybės, nes Seime buvau ne vieną, o dvi kadencijas. Galite visus nuraminti, kad į Neringą grįžti neketinu", – pabrėžė A.Stancikienė.

Po nesėkmės citavo Bibliją

Po rinkimų naujajame Seime nepamatysime ir dar kelių pajūrio regione rinktų dabartinių parlamentarų – "darbiečio" Raimundo Paliuko iš Klaipėdos ir buvusios partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovės, dabar liberalės Jolitos Vaickienės iš Kretingos.

R.Paliukui šie rinkimai buvo labai nesėkmingi. Politikas jėgas išbandė vienmandatėje Baltijos rinkimų apygardoje, kur rungėsi 12 kandidatų, bet R.Paliukas liko aštuntas, surinkęs vos 535 balsus, o daugiamandačiame partijos sąraše iš 28 vietos buvo nureitinguotas į 38.

Maža to, jo atstovaujama Darbo partija šį kartą neperžengė būtino 5 procentų barjero ir į Seimą apskritai nepateko.

"Rinkimų rezultatai absoliučiai ne mano naudai. Pradžioje ketinu pailsėti. O toliau kas bus, pamatysime. Kaip ir Biblijoje rašoma, kai vienos durys užsidaro, dvejos kitos atsidaro", – išmintį žarstė R.Paliukas.

Ateities planų – daug

Buvusi Kretingos rajono vicemerė, taip pat kadenciją baigianti Seimo narė Jolita Vaickienė į parlamentą kandidatavo ir per šiuos rinkimus Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje, kur rungėsi 8 politikai. Ji, surinkusi 2 039 balsus, liko ketvirta.

Nors po reitingavimo J.Vaickienė pakilo per vieną poziciją iš 25 į 24, tačiau pakliūti į Seimą to nepakako. Liberalai, kuriems ji dabar atstovauja Seime, laimėjo tik 14 mandatų.

"Reikia apsispręsti, ar iš viso liksiu politikoje. Nors kandidatuodama rinkimuose tarsi patvirtinau, kad to tikėjimo po 15 metų aktyvaus dalyvavimo politikoje dar nepraradau. Prieš išeidama į politiką, turėjau savo verslą Kretingoje, į kurį ir dabar be problemų galėčiau sugrįžti. Tačiau turiu ir kitų pasiūlymų dirbti privačiame versle kaip samdoma darbuotoja. Tik reikia apsispręsti", – atviravo J.Vaickienė.

Pavyzdingi buvo ne visi

Kadenciją baigiantys parlamentarai, ypač pralaimėję rinkimus, ne visi buvo pavyzdingi darbuotojai.

Vien šiemet iki vakar dienos vyko 45 plenariniai Seimo posėdžiai, tačiau jų lankomumas ne visada buvo geras.

Klaipėdoje rinktos parlamentarės Agnė Bilotaitė ir Irina Rozova šiais metais praleido 8 posėdžius, Eugenijus Gentvilas – 4, R.Paliukas ir A.Stancikienė – po 10, Naglis Puteikis – 6, Irena Šiaulienė – 2.

Tarp kadenciją baigiančių Seimo narių, rinktų pajūrio regione, P.Žeimys buvo vienas pavyzdingiausių, kuris bent jau šiais metais iš 45 vykusių parlamento posėdžių praleido vos du, geriau už jį posėdžius lankė tik Petras Gražulis, praleidęs vieną.

"Seimo nario pagrindinis darbas ir yra dalyvauti komitetų posėdžiuose, frakcijos ir plenariniuose posėdžiuose. Plenarinių Seimo posėdžių metu parlamentarai neturėtų sėdėti televizijos ar radijo studijose, juolab šokti kur nors "kazokėlį" pagyvenusių žmonių būryje. Tokiai veiklai turėtų pakakti laiko nuo penktadienio iki pirmadienio. Kodėl taip kolegos elgiasi, man nesuprantama", – stebėjosi P.Žeimys.

Statistika – tik paradinė?

Dar vienas vardiklis, pagal kurį esą būtų galima vertinti Seimo narių darbo naudingumą, yra Seimo svarstymui jų pateiktų įstatymų projektų statistika.

Pagal ją per šią kadenciją P.Gražulis pateikė 170 teisės aktų projektų, R.Paliukas – 148, net kadencijos nebaigęs buvęs liberalas Eligijus Masiulis pateikė 107 įstatymo projektus, o štai P.Žeimys – tik 25.

Pasak parlamentarės J.Vaickienės, ta oficialiai pateikiama Seimo narių veiklos statistika neatspindi Seimo narių darbo našumo realybės.

Esą parlamentaras prie įstatymo projekto galėjo tik nežymiai prisidėti ar jam tik pritarti arba iš tikrųjų būti teisės akto iniciatorius, bet į rengėjų sąrašą įrašomos visų pritariančiųjų pavardės, tad koks kieno indėlis čia, tampa neaišku.

"Ta statistika yra pateikiama tam, kad vėliau žurnalistai, skaitantys ataskaitą, matytų, kiek kas pateikė įstatymo projektų, bet jei pasigilintume, nežinia, ar tas projektas buvo patvirtintas, neaišku, kiek vargta jį svarstant. Kartais išlaidų būna daugiau negu naudos. Galiausiai reikėtų aiškintis, ar tas įstatymas po savaitės vėl nebuvo pakeistas", – kadenciją baigianti Seimo narė J.Vaickienė atskleidė parlamentinio darbo virtuvę.

Esą buvęs ne vienas atvejis, kai po pusmečio susizgribta, kad įstatymas negeras ir jį reikia vėl taisyti.

Tada dažniausiai tas pats parlamentaras vėl teikdavo pataisas ir projektą registruodavo savo vardu.

Anot J.Vaickienės, taip ir gimsta graži statistika, tačiau naudos – jokios.

Teigiama, kad iš duomenų, pateiktų Seimo tinklalapyje, labai sunku nuspręsti, kurie Seimo nariai labiausiai prisidėjo prie valstybės teisėkūros.

Užplūdo raštai

Absurdiška situacija tęsiasi nuo gegužės mėnesio pradžios.

Įsigaliojus Pajūrio juostos įstatymo naujiems straipsniams, kiekviena savivaldos institucija privalėjo parengti privažiavimo prie jūros tvarką.

Tik Klaipėdos rajono savivaldybė sugebėjo tokią tvarką patvirtinti, todėl šiuo metu žemyninėje pajūrio dalyje žvejai gali legaliai jūrą pasiekti tik šios savivaldybės teritorijoje.

"Kiek žinau, tokios tvarkos neparengė Klaipėdos miesto, Neringos ir Palangos savivaldybės. Tačiau aštriausia situacija yra Palangoje. Žvejai mėgėjai kreipėsi į Pajūrio regioninio parko direkciją, Aplinkos ministeriją ir net Seimo narius. Tačiau situacija nesikeičia", – kalbėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Klaipėdos rajono savivaldybė dar gegužės 26-ąją patvirtino privažiavimo prie jūros Karklės kaime tvarką.

Tad žvejai oficialiai gali pajūrį pasiekti tik vienintelėje vietoje, visi kiti keliai į pajūrį jiems yra uždrausti.

Įžūlus ignoravimas?

"Visiškas liūdesys. Jei jie net nesiteikia Seimo nariui atsakyti, tai kur jie teiksis žmogui atsakyti. Kreipiausi raštu į savivaldybę, kad paaiškintų, kodėl iki šiol ši tvarka nėra parengta. Atsakymo parengimo terminai jau baigėsi, tačiau rašto iki šiol negavau. Kreipiausi pakartotinai. Toks įspūdis, kad laikomasi absoliučios ignoravimo politikos. Kaip taip galima? Tai jau atsiduoda įžūlumu. Jie juk privalo reaguoti bent į kreipimąsi. Bet savivaldybė iš viso į nieką nereaguoja. Juk tai absurdas", – situaciją komentavo Seimo Audito komiteto narė Jolita Vaickienė.

Rengs piketą

Kretingiškis žvejys Darius Kvietkauskas pasakojo, kad ne jis vienas rašė raštus savivaldybei, bet ir būrys kitų žvejų.

"Netekau kantrybės. Kiek galima laukti? Po penkių mėnesių tylos, manau, kad reikalas bręsta iki boikoto. Savivaldybė privalo vykdyti įstatymus ir jų laikytis. Parašiau raštą aplinkos viceministrui Linui Jonauskui. Jis iš karto atsakė, kad visą tvarką privalo parengti Palangos savivaldybė. Jiems ta teisė deleguota", – tikino žvejys.

D.Kvietkauskas tikino, kad jis į savivaldybę kreipėsi dar liepos mėnesį.

Savivaldybė gyventojui privalo pateikti atsakymą per 20 darbo dienų.

"Rugsėjo pabaiga, o savivaldybė taip ir nesiruošia atsakyti. Mano galva, tai yra visiškas nesiskaitymas su žmogumi. Pažįstu daug žvejų mėgėjų. Tikrai žinau, kad ne aš vienas rašiau raštus. Elektroniniais laiškais kreipėsi ne vienas žvejys. Vien mano pagalbos, rašant raštus savivaldybei, prašė dvi dešimtys žvejų. Nė vienam žmogui savivaldybė neatsakė. Protu nesuvokiama, kad taip galėtų nutikti dar kokioje nors savivaldybėje" – stebėjosi žvejys.

Mero ieškojo feisbuke

Supratęs, kad iš biudžeto algas gaunantys valdininkai absoliučiai ignoruoja oficialius raštus, žvejys mėgino Palangos mero Šarūno Vaitkaus ieškoti socialiniame tinkle.

"Parašiau į mero socialinio tinklo "Facebook" paskyrą. Gražiai išdėsčiau viską, paprašiau pagalbos, paaiškinau, kad esame kvailoje situacijoje. Jokio atsakymo, jokios reakcijos", – stebėjosi kretingiškis.

Vis veržiasi į Karklę

Žvejai tikino, kad Pajūrio regioninio parko direkcijoje gaunant leidimą įvažiuoti į pajūrio zoną ties Karkle, reikia pateikti visus reikalingus dokumentus.

"Bet kas nevažinėja po pliažus. Reikia turėti laivavedžio pažymėjimą. Geležinė tvarka, bet mes tuo ir džiaugiamės. Taip ir turi būti", – pastebėjo D.Kvietkauskas.

Žvejys tikino, kad vienintelėje oficialioje Karklės paplūdimio nuolaidoje prie jūros žvejų automobiliai klimpsta.

"Nemirsetoje nuolaida yra nuožulnesnė. Karklėje į kalniuką pakilsi tik visais keturiais ratais varomu automobiliu. Juk paskui save tempi priekabą su valtimi", – kalbėjo žvejys.

Kam reikia kryžiaus kelių?

Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas D.Nicius taip pat nuogąstavo, kad šiuo metu visi žvejai yra priversti važiuoti Karklės link.

"Yra oficialiai patvirtintos kelios nuolaidos prie jūros, jomis ir turi būti naudojamasi. O dabar visi žvejai važiuoja tik per Karklę, negerai tokia transporto koncentracija", – pastebėjo D.Nicius.

Dalis žvejų jau nebeturi teisės nuleisti valtis kitoje vietoje, nes metinis leidimas jau yra pasibaigęs.

"Kodėl pilietis turi eiti kryžiaus kelius, kad savivalda padarytų tai, kas jai priklauso? Jūra yra visų, ne tik Palangos savivaldybės", – rėžė D.Kvietkauskas.

Dirbti privers teismas?

Seimo narė D.Vaickienė tikino, kad jei ir toliau Palangos savivaldybė ignoruos jai įstatymu priskirtas funkcijas, teks kreiptis į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje.

"Ši institucija prižiūri, kad savivalda laikytųsi įstatymų. Jei ir tai nepadės, beliks teisminis kelias", – akcentavo J.Vaickienė.

Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius pastebėjo, kad Palangos savivaldybės teritorijoje nelegalais pavirto ne tik žvejai mėgėjai, bet ir visi verslininkai, veiklą vasarą vykdę pajūryje.

"Aš nežinau, kokiomis teisėmis šie verslininkai važiavo į pajūrį. Vasarą jų technikos ir įrangos pilna buvo pajūryje. Ši situacija tik parodo, kaip pačios savivaldybės laikosi įstatymų. Kol savivaldybė nenustatė tvarkos, faktiškai niekas į pajūrį neturėjo teisės važiuoti. Jei esame jūrinė valstybė ir skatiname jūrines pramogas, turime žmogui sudaryti visas sąlygas naudotis savo teisėmis", – akcentavo D.Nicius.

D.Nicius pastebėjo, kad visą vasarą be jokių leidimų Palangos savivaldybės pajūrio ruože zujo vandens motociklai.

"Vandens motociklais galima plaukioti nuo Monciškių kaimo iki Latvijos sienos. O įteisintų vietų motociklus nuleisti į pajūrį nėra. Paradoksalu, oficialių galimybių atsivežti ir nuleisti į vandenį motociklą nėra, o Palangoje tiesiog klesti motociklų nuomos verslas. Kyla klausimas, kaip taip galėjo nutikti ir kas globoja šiuos nuomotojus? Visiems piliečiams turi būti vienodos galimybės, nesvarbu – gelbėtojų draugas jis ar ne, palangiškis ar ne", – svarstė D.Nicius.

Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė, paklausta, kada bus parengta žvejams rūpima tvarka, žurnalistams situacijos nekomentavo.

Tvarką vis dėlto parengs

Palangos miesto savivaldybė dienraščiui vakar vakare pateiktame atsakyme pažymėjo, kad privažiavimo kelius prie jūros kranto šiuo metu reglamentuoja du Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.

"Atkreiptinas dėmesys, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje žvejai mėgėjai reikiamas priemones ir įrangą gali nusileisti Šventosios uoste. Tad žvejai turi galimybę privažiuoti prie jūros", – tikino Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas.

Pasak Palangos savivaldybės atstovo, Pajūrio juostos įstatyme numatyta, kad prie jūros kranto privažiuoti, gabenti inventorių ir plaukiojimo priemones galima tik teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais ir esamais privažiavimo keliais su kieta danga.

"Atkreipiame jūsų dėmesį, kad 2015 metais aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plane Palangos miesto savivaldybės teritorijoje yra numatyta 11 išvažiavimų", – pažymėjo K.Jakubauskas.

K.Jakubauskas aiškino, kad vasaros sezono metu visi paplūdimiai, taip pat ir esantys greta įvažų, yra gausiai lankomi poilsiautojų.

"Žvejų minimas išvažiavimas Nemirsetoje taip pat yra šalia paplūdimio, kuriame gausu lankytojų. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 metais Nemirsetoje, netoli žvejų naudojamo įvažiavimo, savo veiklą pradėjo modernus kempingas, kuriame įrengtos 58 vietos kemperiams ir visa jiems reikalinga infrastruktūra. Mėgstantiems iškylauti su palapinėmis įrengta teritorija, kurioje 59 vietos palapinėms bei atvykusiųjų automobiliams. Atsižvelgiant į pradėjusį veikti kempingą, Palangos miesto savivaldybės administracija šioje teritorijoje įteisino maudyklą", – teigė savivaldybės atstovas.

Pasak K.Jakubausko, šiuo metu ties Nemirseta iki planavimo dokumentuose numatytos įvažos prie jūros kranto galima privažiuoti tik natūralaus grunto miško keliuku, kuris kerta palangiškių ir miesto svečių pamėgtą dviračių taką.

"Įvažiavimas prie jūros kranto taip pat neturi jokios dangos. Automobiliai važiuoja per smėlį. Išvažiavimas prie jūros kranto neatitinka Pajūrio juostos įstatymo reikalavimų, neturi kietos dangos. Atsižvelgiant į šias priežastis ir į tai, kad labai sunku suderinti visų suinteresuotų pusių, taip pat ir žvejų, paplūdimio lankytojų, dviratininkų norus bei pageidavimus, o ypač užtikrinti saugumą tiek dviračių take, tiek paplūdimio teritorijoje privažiavimo prie jūros tvarkos parengimas užtruko. Šiuo metu Palangos savivaldybės administracija rengia minėtą tvarką", – aiškino specialistas.

Savivaldybės tarybai tvirtinti ji bus pateikta dar šiais metais.

„2015-aisiais metais nepasikeitė niekas, valdininkų išlaidos tik didėjo. Lietuvoje vėl iššvaistyta dešimtys milijonų eurų...“, – jau šįvakar LNK laidoje „Valanda su Rūta“ teigs Seimo audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė. Seimo narė pateiks įspūdingus skaičius ir atskleis, kas ir kam pernai vietoj to, kad taupytų, išleido įspūdingas sumas.

„Daugiau išleista ne tik valdininkų komandiruotėms, transportui, bet ir atlyginimams. Vien algoms išleista net 43,5 mln. eurų daugiau. Retas žino, kad vien valdininkų atlyginimams, jau neskaičiuojant kitų išlaidų, kasmet išleidžiamas beveik vienas milijardas eurų...“, – skaičiais studijoje susirinkusių žiūrovų švilpimą sukels J. Vaickienė.

Štai vien Seimo puslapio atnaujinimui, pasak politikės, buvo išleista daugiau nei 4  milijonai eurų, tačiau įdiegtos sistemos neveikia, tam reiks investuoti dar vieną milijoną eurų, o viena kompanijų, diegusi atnaujinimus, jau spėjo ir bankrutuoti, tad nėra, kas atlygintų nuostolius.

Pinigus, pasak audito komiteto vadovės, švaisto ne tik ministerijos, bet ir mažos savivaldybės. Vieną pavyzdžių pateiks Utenos rajono tarybos narys Marijus Kaukėnas.

„Utenos savivaldybė renovavo Utenio stadioną, kuriame buvo pastatyta gausybė šiukšliadėžių, viena kurių kainavo po kiek daugiau nei 600 eurų, nors ji visa kiaura, o viduje, kad nekristų šiukšlės, pastatyti kibirai...“, – pasakos M. Kaukėnas.

Tuo metu laidoje dalyvausiantys mokytojai, slaugytojos, pensininkės papasakos, kaip skaičiuoja kiekvieną centą ir kaip taupo, kad galėtų egzistuoti Lietuvoje.

Seimo valdančiajai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai iki šiol priklausiusi Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė perėjo pas liberalus.

Parlamentarė ketvirtadienį prisidėjo prie opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos, BNS patvirtino frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Nuo šiol Seimo Liberalų sąjūdžio frakciją sudarys 12 parlamentarų, o „tvarkiečių“ gretos sumažėjo iki 12 parlamentarų.

J.Vaickienė kartu Liberalų sąjūdžio sąrašu ketina kandidatuoti būsimuose Seimo rinkimuose Kretingos – Palangos vienmandatėje rinkimų apygardoje, pranešė Liberalų sąjūdžio frakcija.

J.Vaickienė sako pereinanti į opozicinę frakciją, nes „atėjo laikas pokyčiams“.

„Vienas motyvų, paskatinęs mane priimti sprendimą, buvo ir pastaruoju metu ypač sustiprėjęs kai kurių politinių jėgų populizmas bei radikalizmas“, – sako naujoji Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis sako, kad J.Vaickienės prisijungimas sustiprins frakciją: „Kaip politikė Jolita yra principinga, energinga ir nestokojanti idėjų“.

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis BNS sakė, kad „tvarkiečiai“ buvo nepatenkinti kolegės vadovavimu Audito komitetui, svarstyta galimybė ją pakeisti kitu parlamentaru.

„Ji išgirdo tas kalbas ir, matyt, dėl to pati pasitraukė“, – svarstė seniūnas.

Pasak P.Gražulio, būdama jų frakcijoje J.Vaickienė visus ketverius metus „jautėsi ne savo kailyje“.

Jis pabrėžė, kad parlamentarė palikdama frakciją, turės išeiti ir iš partijos.

Ekonomistė J.Vaickienė yra buvusi Kretingos savivaldybės administracijos direktorė, vicemerė.

Savaitgalį vykusiame „Tvarkos ir teisingumo“ kongrese dvi kadencijas Seime dirbantis „tvarkietis“ Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pasiūlė partijai braukti jį iš Seimo rinkimų apygardų, piktindamasis partijos kolegų nuomonėmis apie valdžią. J.Vaickienė BNS tuomet irgi patvirtino svarstanti planus palikti „tvarkiečius“.

Opoziciniai konservatoriai pageidauja, kad jų atstovas taptų Seimo Audito komiteto pirmininku, tačiau dabartinė komiteto vadovė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė tvirtina nematanti pagrindo atsistatydinti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma siūlo Seimui Audito komiteto pirmininku skirti konservatorių Donatą Jankauską, o J.Vaickienę perkelti į komiteto vicepirmininkes.

Jis tokį pasiūlymą įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

„Norime priminti valdantiesiems viešai duotus pažadus. Kadencijos pradžioje buvo argumentuojama, jog Audito komiteto pirmininke reikia skirti dabartinių valdančiųjų atstovę, nes ateis medžiagos apie buvusią dešiniųjų Vyriausybę, o po to neva bus galima jau į tas pareigas skirti dabartinės opozicijos atstovą. Tačiau laikas bėgo ir tie pažadai vis buvo pamirštami, bandėme ir anksčiau juos priminti ir dar kartą bandau juos priminti“, - BNS sakė J.Razma.

Kad būtų pakeistas komiteto vadovas, pirmiausia to komiteto nariai turi balsuoti dėl jo atstatydinimo arba jis pats privalo pasitraukti. Po to komitetas renka naują pirmininką, o Seimas tik patvirtina komiteto sprendimą.

J.Razmos teigimu, Audito komitetas kol kas nesiėmė jokių žingsnių iš pareigų atleisti dabartinę pirmininkę. Pasak konservatoriaus, tam reikia valdančiųjų valios.

„Be abejo, kad turi būti atitinkami sprendimai ir komitete, ir seniūnų sueigoje turi būti kvotų pakeitimas. Tokio pasiūlymo registravimas yra daugiau priminimas esančios problemos, o formalumus valdantieji nesunkiai galėtų sutvarkyti, jeigu atkreipę dėmesį imtųsi duotų pažadų vykdymo. Nuo jų priklauso, jie komitete turi daugumą, seniūnų sueigoje turi daugumą, jiems nebūtų problema priimti. Be abejo, reikalingi jų politiniai sprendimai“, - BNS sakė J.Razma.

J.Vaickienės teigimu, naujo pirmininko rinkimai į komiteto darbotvarkę neįtraukti.

„Galbūt bus koks nors pasiūlymas man nežinant“, - svarstė ji.

Pati trauktis iš pareigų „tvarkietė“ BNS teigė neketinanti ir nematanti tam priežasčių.

„Ne, tikrai nematau, man niekas iš bendrapartiečių, koalicijos partnerių to nesiūlė, todėl ir nemąsčiau, o jeigu Donatas Jankauskas nori būti aktyvesnis, jam niekas nedraudžia būti aktyviu ar vienoje pozicijoje, ar kitoje pozicijoje“, - sakė J.Vaickienė.

Seimo statutas numato, kad Biudžeto ir finansų bei Audito komitetams pirmininku arba jo pavaduotoju turi būti renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas. 

Praėjusiais metais valstybės įstaigų išlaidos darbo užmokesčiui, ekspertams, kvalifikacijos kėlimui ir transportui didėjo.

Seimo Audito komiteto pirmininkė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė BNS sakė esanti nustebinta tokio išlaidavimo.

„Nežinau, kodėl ministerijos taip sau leidžia. Kai pradėjo dirbti ši Vyriausybė, sakėme, kad peržiūrėsime, tvarkysime, darysime, mažinsime išlaidas ekspertams, keisime apmokėjimo sistemą. Kadencija eina į pabaigą, bet kol kas tik kalbame“, - teigė parlamentarė.

Ji prisipažino buvusi labai nustebinta pamačiusi Audito komiteto surinktus duomenis iš asignavimų valdytojų apie 2014 metų išlaidas darbo užmokesčiui, komandiruotėms, reprezentacijai, ekspertams, kvalifikacijos kėlimui ir transportui.

„Aš asmeniškai netikėjau, kad bus toks didėjimas. 2013 metais, pirmininkavimo ES Tarybai metais, užmerkėme akis, bet galvojome, kad 2014 metais tikrai turi būti mažėjimas. Bet duomenys rodo ką kita“, - tvirtino J.Vaickienė.

Seimo Audito komiteto surinkta medžiaga rodo, kad praėjusiais metais reprezentacijai išleista 17,7 mln. litų (5,1 mln. eurų). Beje, tai vienas iš dviejų rodiklių, kuris yra mažesnis, palyginti su 2013 metais. Tačiau tuomet didelės lėšos reprezentacijai skirtos per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

Įvairių ekspertų paslaugos pernai valstybei kainavo dvigubai brangiau nei užpernai. Tam išleista 20,9 mln. litų (6 mln. eurų), 2013 metais buvo 10 mln. litų (2,9 mln. eurų).

Daugiausia ekspertams sumokėjo Energetikos ministerija. Jos išlaidos šioje srityje per metus padidėjo nuo - 1,5 mln. litų (0,4 tūkst. eurų) užpernai iki 11,2 mln. litų (3,2 mln. eurų) pernai. Mokslo taryba tam išleido 2,3 mln. litų (0,66 tūkst. eurų), Finansų ministerija - 1,46 mln. litų (0,46 tūkst. eurų), Ūkio ministerija - per 1 mln. litų (0,29 tūkst. eurų). Ekspertus taip pat samdė Nacionalinė teismų administracija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija ir kt.

Pernai išlaidos transportui išaugo iki 134 mln. litų (38,8 mln. eurų) ir palyginti su užpernai padidėjo 16,4 proc.

Komandiruotėms teko 56,5 mln. litų (16,37 mln. eurų), tai yra beveik 10 mln. litų (2,9 mln. eurų) mažiau nei užpernai.

Pasak Seimo Audito komiteto pirmininkės, „keista, kad net ir daugėjant darbuotojų, vis dėlto daugėjo ir priemokų už papildomą darbo krūvį – 2014 metais tokių priemokų priskaičiuota 75 mln. litų (21,7 mln. eurų)“.

J.Vaickienė atkreipė dėmesį, kad lyginant pernykštes išlaidas su 2012-ųjų, visose eilutėse skaičiai gerokai didesni.

„Manau, kad bet kokiu atveju bus kreipimasis tiek į premjerą, tiek į Vyriausybę, kad išanalizuotų tendencijas, ar mato, kad tai pagrįsta“, - BNS sakė Audito komiteto pirmininkė. - (...) Premjeras turi pažiūrėti, kokia ministerijose situacija ir priimti kartu Vyriausybėje sprendimus. Kardinalius.“

Seime įstrigo valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reformos tęstinumą turintis užtikrinti įstatymas. Praėjusį ketvirtadienį iš Seimo darbotvarkės patylomis buvo išbrauktas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisų klausimas. Nors žadėta šias pataisas priimti dar praėjusių metų pabaigoje, rašo "Verslo žinios".

"Tvarkietė" ir Seimo audito komiteto, pritarusio įstatymo pataisoms, pirmininkė Jolita Vaickienė teigė, kad taip nutiko, nes nesutariama dėl reformą prižiūrinčio Valdymo koordinavimo centro. Pasak jos, vyrauja skirtingos nuomonės, ar ji turi tapti sudėtine Turto banko dalimi, pereiti į kurią nors Ūkio ministerijos įstaigą ar tapti savarankiška institucija.

Ūkio viceministras Gediminas Onaitis tikisi, kad klausimas bus įtrauktas į kitos savaitės posėdį, nes šis yra prioritetinis: "Manome, kad VKC veikla neturi būti nutraukta. VVĮ reforma bet kuriuo atveju bus tęsiama ir tai išlieka prioritetas. (...) Sunku pasakyti, kodėl stringa įstatymo pataisa, gal ne visai įvertinama efektyvaus valstybės turto valdymo svarba".

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas rinkimus į atsilaisvinusias vietas Seime, jei savivaldos rinkimuose dalyvaujantys parlamentarai paliktų jas dėl merų postų, siūlo rengti liepos pradžioje ar birželio pabaigoje.

„Sprendžiant dėl rinkimų datos, siūlau galvoti apie liepos pradžią ar net birželio pabaigą, jei pavyktų, kol dar neišsibarsčiusios savivaldybių tarybų rinkimams sudarytos rinkimų komisijos“, - per VRK posėdį antradienį sakė Z.Vaigauskas.

Jis informavo, kad iš viso kandidatuoti į merus siekia 16 parlamentarų, iš jų pusė - išrinkti vienmandatėse apygardose. Daugiamandatininkams palikus parlamentą, jų vietas užimtų po Seimo rinkimų kandidatų sąraše žemiau likę kolegos, tuo metu vienmandatėse apygardose tektų skelbti naujus rinkimus.

„Rinkimų neišvengsime“, - per posėdį sakė Z.Vaigauskas.

Apie savo ketinimus dalyvauti kovą vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose yra pranešę nepartinai Valerijus Simulikas, Naglis Puteikis, „tvarkiečiai“ Jolita Vaickienė, Petras Gražulis, Kęstutis Bartkevičius, „darbiečiai“ Petras Narkevičius ir Audronė Pitrėnienė bei liberalas Algis Kašėta. Jie visi į parlamentą išrinkti vienmandatėse apygardose.

Kaip BNS yra sakęs VRK vadovas Z.Vaigauskas, merų rinkimus laimėję parlamentarai Seimo nario mandatų turėtų atsisakyti iki balandžio 1  dienos. Įstatymas sako, kad pakartotiniai Seimo nario rinkimai nerengiami tik tuomet, jeigu iki eilinių rinkimų liko mažiau nei metai. Eiliniai parlamento rinkimai turėtų vykti 2016 metų spalį.
Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 1 dieną.

Kretingos mere siekiančios tapti parlamentinio Audito komiteto pirmininkės „tvarkietės“ Jolitos Vaickienės kandidatūros šeštadienį partijos „Tvarka ir teisingumas“ taryba nepatvirtino - sprendimą dėl parlamentarės vėliau priims partijos Kretingos skyrius ir teiks išvadą prezidiumui.

Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui partijos taryba leido siekti Šilalės mero posto.

Partijos lyderis Rolandas Paksas, per tarybos posėdį pareiškė, kad partija nerekomenduoja Seimo nariams siekti merų postų, tačiau jis tikino, kad J.Vaickienės noras bus apsvarstytas, nors Kretingos „tvarkiečiai“ yra pateikę kitą kandidatūrą į merus.

„Partijos rekomendacija, kad geriausiai būtų, kad vienmandatininkai „nebalamūtintų“ nei patys savęs, nei rinkėjų ir atidirbtų tą kadenciją iki galo.  Asmeniškai pasakiau, kad laikausi savo nuomonės, tačiau jeigu labai norisi, eikit“, - BNS teigė R.Paksas.

Partijos vadovas pranešė, kad jis su J.Vaickiene asmeniškai yra aptaręs susidariusią situaciją.

„Turėjau su ja pokalbį telefonu užvakar ir supratau, kad ji vistik nori kandidatuoti“, - šeštadienį BNS teigė R.Paksas. 

Pasak jo, J.Vaickienės norą turi apsvarstyti Kretingos „tvarkiečiai“ ir gali „kandidatūras sukeisti“.

R.Paksas pripažino, kad J.Vaickienė greičiausiai bus patvirtinta kandidate į Kretingos meres.

„J.Vaickienė bet kokiu atveju yra lyderė, vienmandatininkė. O kitas kandidatas buvo parinktas, nes prezidiumas buvo rekomendavęs parlamentarams neiti į savivaldą“, - paaiškino R.Paksas.

Galutinai „tvarkiečių“ kandidatai į merus bus patvirtinti partijos kongrese gruodžio mėnesį.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių rinkimai vyks 2015 metų 1 dieną

"Tvarka ir teisingumas" kandidatų Europos Parlamento rinkimuose:

partijos lyderis Rolandas Paksas,
europarlamentaras Juozas Imbrasas,
aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Šie kandidatai partijos kongrese šeštadienį sulaukė daugiausiai balsų.

R.Paksas nebuvo reitinguojamas, nes, pasak jo, partija nusprendė jį, kaip pirmininką, iš karto deleguoti į EP rinkimus.

"Jau esu pirmu numeriu, nes partijos pirmininko vieta nereitinguojama. (...) Toks buvo partijos valdybos sutarimas, kad partijos lyderio vieta nereitinguojama", - šeštadienį žurnalistams sakė R.Paksas.

Į EP taip pat kandidatuos:

Aušra Ručienė,
Artūras Razbadauskas,
Remigijus Žemaitaitis,
Vytautas Kamblevičius,
Virginijus Komskis,
Petras Gražulis,
Andrius Mazuronis,
Aldona Radčenko,
Ruzana Katinienė,
Vincas Plikaitis,
Kęstutis Bartkevičius,
Daiva Matonienė,
Kęstutis Gudelevičius,
Vytautas Vasilenko,
Vaidas Bakas,
Jolita Vaickienė,
Rima Petruškienė,
Algimantas Juocevičius,
Donatas Mizaras.

"Tvarkos ir teisingumo" nariai šeštadienį taip pat nubalsavo kelti R.Pakso kandidatūrą prezidento rinkimuose.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną, Europos Parlamento - gegužės 25 dieną.

Partija "Tvarka ir teisingumas" Seime turi dešimt atstovų, Europos Parlamente - du.