Generalinės prokuratūros skundas, kuriuo prašyta apkaltinamojo nuosprendžio, atmestas.
Kaltinimai šioje byloje buvo pateikti buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui Tomui Ulpiui, Kriminalinės policijos biuro pareigūnams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui, jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui. Pareigūnai kaltinti piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir tarnybos pareigų neatlikimu.
Prokuratūra visus juos prašė pripažinti kaltais ir skirti 9,4–13 tūkst. eurų baudas.
Prokurorų teigimu, netinkamas policininkų reagavimas į Mindaugo Žalimo pranešimą lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias nusikaltimui,policininkai esą nesiėmė tinkamų veiksmų gautai informacijai patikrinti. Pareigūnai savo kaltę visą laiką neigė.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo paskelbtoje sakoma, kad pareigūnai vis dėlto ėmėsi veiksmų, kreipėsi į prokurorus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, slapta klausė D.Kedžio pokalbių. Tačiau prašymą sekti kaunietį prokuratūra atmetė dėl nepakankamo pagrindo.
Teismas taip pat atsižvelgė, kad tuo metu D.Kedys ir jo dukra buvo laikomi nukentėjusiais.
Kaltinimas policininkams dėl dokumentų klastojimo sietas su epizodu, kai Generalinė prokuratūra raštu užklausė policijos, ar anksčiau gauta informacijos apie galimus žmogžudystėmis Kaune įtariamo D.Kedžio bendrininkus. Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, kreipėsi į Policijos departamentą, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su Jonu Furmanavičiumi ir Violeta Naruševičiene.
Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas, ir jis buvo išsiųsta prokurorams.
Iš tikrųjų D.Kedžio draugas M.Žalimas prieš žudynes kreipėsi į Policijos departamentą, suteikė pareigūnams informacijos, tačiau ta informacija nebuvo tinkamai įforminta, nebuvo atlikta oficiali šio asmens apklausa.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad kai kurie duomenys nebuvo pateikti, tačiau, kad būtų siekta pakenkti tyrimui, nenustatyta. Apygardos teismo vertinimu, 2014 metų gruodį apylinkės teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes apkaltinamasis nuosprendis gali būti paskelbtas, kai kaltė įrodyta besąlygiškai.
„Ikiteisminis tyrimas mūsų atžvilgiu apskritai neturėjo būti pradėtas, o pradėtas nedelsiant turėjo būti nutrauktas. Deja, tas nedelsiant truko ištisus ketverius su puse metų. Kriminalinės policijos darbas yra pakankamai sudėtingas, kriminalinės policijos pareigūnai, eidami savo pareigas, atskleisdami nusikaltimą, ieškodami nuo teisėsaugos pasislėpusio įtariamojo, imasi visų neatidėliotinų, būtinų ir įstatymo numatytų priemonių ir veiksmų. Ir kad juos kriminalizuotų... truputį sveiko proto turėti, kad kriminalizuotų teisėtus policijos veiksmus“, – po posėdžio žurnalistams sakė V.Račkauskas.
Jis teigė, kad pateikti kaltinimai ir ilgai trukęs procesas jam, 25 metus atidavusiam nusikaltimų tyrimui, prilygo mirčiai.
V.Račkauskas tvirtino, kad visa pareigūnų veikla buvo nukreipta teisingumui vykdyti, o pats tyrimas pradėtas siekiant jį pašalinti iš pareigų Policijos departamente.
Išteisintasis buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas anksčiau yra sakęs, kad jo atleidimo iš darbo siekė buvęs policijos generalinis komisaras ir buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galėjo įvykdyti D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
Žiniasklaidoje skelbta, kad prieš žudynes apie planuojamus D.Kedžio veiksmus policijos vadovybę įspėjo M.Žalimas, tačiau pareigūnai neužkirto kelio nusikaltimui. Praėjus maždaug trejiems metams M.Žalimas pareiškė prieš žudynes apie planuojamus D.Kedžio veiksmus įspėjęs policijos vadovybę, tačiau pareigūnai esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų joms kelią. Apsaugininku klube sostinėje M.Žalimas tai paskelbė, kai pats sulaukė teisėsaugos kaltinimų byloje dėl asmens sužalojimo. Vėliau kaltinimai jam buvo panaikinti.
Pagrindinis policijos pareigūnų bylos ir kitų bylų liudytojas M.Žalimas dabar yra saugomas valstybės. Tuo metu jį tyręs poligrafo specialistas Vitas Saldžiūnas liudytoją viešai pavadino „patologiniu melagiu“.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja tą pačią dieną, tačiau šalys dar gali rašyti kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui.
