-
Kauno dramos teatre svečiuojasi „Barbora Radvilaitė“: legendinis spektaklis – iš arčiau
Režisieriaus veiklai dedikuota Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, kuri eksponuojama Nacionalinio Kauno dramos teatro fojė. Joje – atskira šiam legendiniam spektakliui skirta ekspozicija, – autentiškas dailininkės J. Malinauskaitės sukurtas Barboros Radvilaitės kostiumas, eskizai, įvykius atkuriantys audio įrašai, režisieriaus laiškas.
Tada, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre J. Jurašas pastatė J. Grušo „Barborą Radvilaitę“, jis tapo Lietuvos kultūros legenda. Valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo.
Režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką tuomečiam LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.
Balandžio 20 d. 16 val. ir 17.30 val. vyks dvi parodos, per kurias bus galima ne tik aplankyti ekspoziciją, bet jos kuratorė Liucija Armonaitė papasakos apie šią likiminę spektaklio peržiūrą, pristatydama parodoje nedemonstruojamas nuotraukas ir kitą medžiagą.
Registruotis į nemokamas ekskursijas galima čia.
-
Teatre apsilankęs J. Jurašas perduos ne tik įspūdžius, bet ir garbingą apdovanojimą
Trumpų atostogų į Lietuvą, Vilnių, iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykęs Joris Jurašas suskubo aplankyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre eksponuojamą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengtą parodą „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Parodoje – daug nuotraukų, laiškų, dokumentų, plakatų, rankraščių. Juos parodos kuratorei Liucijai Armonaitei padėjo atrinkti ir perdavė režisieriaus asmeninio archyvo puoselėtoja Gražina Sluckaitė. Sūnui Joriui Jurašui dauguma eksponatų buvo nematyti, tad labai reikšmingi. „Aš esu girdėjęs tėtį pasakojant, kaip jis studijavo, mokėsi teatriniame institute Maskvoje, kūrė. Dabar pamačiau tas akimirkas lig šiol nematytose nuotraukose. Aš esu nustebęs, kad tokia gausybė eksponatų čia pateikta“, – kalbėjo svečias.
Į Jungtines Amerikos valstijas Joris Jurašas išvyko su tėvais šešerių. Tėčiui su mama kuriant užatlantėje, augo teatralų vaikų gyvenimą nuo mažumės keliaudavo į repeticijas: žaisdavo užkulisiuose, žiūrėdavo, kaip dirba aktoriai. Jis yra matęs kone visus režisieriaus Jono Jurašo vėlyvuosius spektaklius Lietuvoje. „Baltą drobulę“, kurio inscenizacijos autorė yra Aušra Marija Sluckaitė- Jurašienė, žiūrėjo net tris kartus. Beje, šio spektaklio vienoje scenoje0 epizode metro – skamba ir Jorio Jurašo balsas. J. Jurašas nematė tik paskutinės premjeros – NKDT spektaklio „Barbora“ pagal dramaturgės A. M. Sluckaitės-Jurašienės sukurtą J. Grušo pjesės interpretaciją. Paklaustas, kaip apibūdintų tėtį kaip menininką, Joris Jurašas sakė: „Kaip režisierius jis turi labai aiškią viziją, yra ryžtingas, nesiblaškantis. Reiklus sau ir aktoriams, preciziškas.“
NKDT nuotr.
Per 50 spektaklių skirtingose pasaulio šalyse ir scenose sukūrusį menininką visą kūrybinį kelią lydi jo mūza –rašytoja, dramaturgė, eseistė A. M. Sluckaitė-Jurašienė. Joris Jurašas šią tvirtą bendrystę apibūdino ne tik kaip kūrybinę, bet ir moralinę paramą režisieriui.
Susipažinus su paroda, teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas Joriui Jurašui įteikė garbingą apdovanojimą „Auksinę Teatro Rūtos Šakelę“, kuris režisieriui ir dar keturiems nusipelniusiems Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrėjams įteiktas iškilmingo teatro gimtadienio renginyje gruodį.
„Mes svajojome 2021-ųjų gruodžio 19 dienos renginyje teatro bendruomenės rate matyti režisierių Joną Jurašą ir Aušrą Mariją Sluckaitę-Jurašienę žiūrovų, teatralų akivaizdoje ketinome įteikti apdovanojimą už gyvenimu paliudytą ištikimą tarnystę pašaukimui ir meno idėjai. Režisierius Jonas Jurašas mums, teatrui, pasitikusiam Lietuvos teatro šimtmetį, yra kertinė kolona, ant kurios sovietmečiu teatras laikėsi, laikmečiu, kada buvo lengva prarasti kryptį, išduoti, pamesti pašaukimo dovaną. Jo ištikimybė idealams ir vertybėms yra pamoka jaunajai kartai, jog darbai virsta istorija, kuri įkvepia. Garbė perduoti šį apdovanojimą ir apkabinimą su viltimi susitikti su Jonu Jurašu ir Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene teatre“, – sakė teatro vadovas Egidijus Stancikas.
Paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“ žiūrovų laukia iki 2022 m. gegužės 22 d. Ją galima aplankyti prieš spektaklius ir užsiregistruoti į ekskursijas su parodos kuratore.
Artimiausios ekskursijų datos: 2022 kovo 10 d. 16 val., kovo 24 d. 14.30 val. ir 16 val. Renginiai nemokami. Registracija vyksta teatro kasoje, www.dramosteatras.lt bei teatro feisbuko paskyroje.
-
Artėjant spektaklio „Barbora Radvilaitė“ 50-mečiui, paroda apie režisierių J. Jurašą
Paroda skirta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, teatro režisieriui J. Jurašui, šiais metais mininčiam garbingą 85-erių metų jubiliejų, ir kitų metų sukakčiai – J. Jurašo pastatytos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ (1972), lėmusios režisieriaus likimą, penkiasdešimtmečiui.
Ekspozicijoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas J. Jurašo gyvenimas ir kūryba. Apžvelgiant daugiau kaip penkiasdešimt J. Jurašo spektaklių, pastatytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, Vakarų pasaulio scenose (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje), nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, skleidžiasi ryški kūrėjo asmenybė, jo darbų išskirtinumas ir svarba. Simboliška, kad per Lietuvą dvejus metus keliausianti paroda visų pirma atidaroma Nacionaliniame Kauno dramos teatre – išskirtinėje erdvėje, kur J. Jurašas patyrė svaiginamų kūrybos aukštumų, didžiulį tautos pripažinimą ir meilę, kur išgyveno tragiškų likimo momentų.
Tada, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre J. Jurašas pastatė J. Grušo „Barborą Radvilaitę“ (dail. Janina Malinauskaitė), jis tapo Lietuvos kultūros legenda. Valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo. Režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką tuometiniam LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.
D. Stankevičiaus nuotr.
Paroda teatre atidaryta gruodžio 8-osios vakarą prieš režisieriaus J. Jurašo spektaklį „Balta drobulė“ pagal A. Škėmos to paties pavadinimo romaną, dalyvaujant pilnutėlei salei jaunimo, – šis kūrinys traukia abiturientus pamatyti spektaklį, o nuo šiol jie daugiau sužinos ir apie jo kūrėjo asmenybę. Parodą apžiūrėjo ir režisierius Gytis Padegimas, kurį režisūros kelią rinktis padrąsino būtent Jonas Jurašas. Įkurdinti parodą ne muziejuje, o teatre, pasak Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus direktorės Nidetos Jarockienės, buvo kartu iššūkis ir svajonė, kuri išsipildė.
Parodos kuratorė Liucija Armonaitė teigė: „Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgtis pagal savo sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę. Dėl to verti dėmesio J. Jurašo gyvenimas ir darbai, skatinantys mąstyti apie menininko kūrybą, jo vietą visuomenėje. Džiugu matyti tiek daug jaunų ir šviesių veidų, kurie, manau, žiūrėdami parodą pajaus ir asmenybę, ir laikmetį.“ Teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas akcentavo, kad paroda – neeilinė, nes ne kiekvienas kūrėjas sulaukia, įvykio, kuomet bandome aprėpti kūrėjo gyvenimą ir suvokti kūrybos būties kainą.
Parodos architektai Saulius Valius ir Ona Vėliūtė, dizainerės Ona Vėliūtė ir Jūratė Šatūnė.
Paroda nemokama, veiks iki teatrinio sezono pabaigos, kitų metų gegužės 22-osios. Ekspozicija atvira prieš spektaklius, atėjus su bilietu arba teatro tinklalapyje užsiregistravus į ekskursiją su gidu. Artimiausios trys ekskursijos po parodą vyks 2021 m. gruodžio 16 d. (ketvirtadienį), registracija vyksta internetu.
