J. Varanauskienė centriniame banke pakeitė dvi šešerių metų kadencijas dirbusį Raimondą Kuodį.

Nauja LB valdybos nare nuo balandžio 17 dienos dirba buvusi LB Korporatyvinių paslaugų departamento vadovė Jurgita Šaučiūnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija artimiausiu metu turėtų skelbti naujo vadovo atranką. 

Atsižvelgdamas į LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teikimą, prezidentas pasirašė tai numatančius dekretus, penktadienį pranešė Prezidentūra.

J. Varanauskienė naujas pareigas pradės eiti balandžio 24 dieną ir jose pakeis dvi šešerių metų kadencijas dirbusį Raimondą Kuodį. J. Šaučiūnienė darbą valdyboje pradės balandžio 17 dieną.

J. Varanauskienė „Sodroje“ dirba nuo 2017 metų, o nuo 2019 metų gegužės šiai įstaigai vadovauja. Iki tol ji dirbo SEB banko finansinių paslaugų ir klientų aptarnavimo, namų ūkių finansų, gyvybės draudimo padaliniuose, dar anksčiau yra dėsčiusi ISM vadybos ir ekonomikos universitete.

J. Šaučiūnienė veiklą LB pradėjo 2021 metais, tapusi Korporatyvinių paslaugų departamento Finansų skyriaus vadove, o nuo praėjusių metų sausio jam vadovauja. Ji taip pat yra LB atstovė ECB Biudžeto komitete bei Apskaitos ir pinigų politikos pajamų komitete.

Anksčiau J. Šaučiūnienė yra dirbusi keliuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose, kur vadovavo jų finansų vystymo bei apskaitos padaliniams, taip pat dvejus metus buvo vyriausioji finansų pareigūnė ir buvo valdybos nare viename didžiausių specializuotų bankų bei elektroninių pinigų įstaigoje.

Šiuo metu valdyboje taip pat dirba G. Šimkaus pavaduotoja Asta Kuniyoshi ir narys Simonas Krėpšta.

Valdybos pirmininko pavaduotojai ir nariai skiriami šešerių metų kadencijai.

J. Varanauskienę siūloma paskirti valdybos pirmininko pavaduotoja, o J. Šaučiūnienę – nare.

„Abi kandidatės yra sukaupusios turtingą darbo viešojo sektoriaus ir privataus finansų sektoriaus įstaigose patirtį, turi solidžią vadovavimo, pokyčių vadybos bei praktinės lyderystės patirtį“,  – rašoma LB pranešime.

Vadybos ir administravimo išsilavinimą turinti J. Varanauskienė „Sodroje“ dirba nuo 2017 metų, o nuo 2019 metų gegužės jai vadovauja. Iki tol ji dirbo SEB banko finansinių paslaugų ir klientų aptarnavimo, namų ūkių finansų, gyvybės draudimo padaliniuose, dar anksčiau yra dėsčiusi ISM vadybos ir ekonomikos universitete.

Verslo ir vadybos magistrė J. Šaučiūnienė karjerą LB pradėjo 2021 metais tapusi Korporatyvinių paslaugų departamento Finansų skyriaus vadove, o nuo 2022 metų sausio vadovauja šiam departamentui. Ji yra LB atstovė ECB Biudžeto komitete bei Apskaitos ir pinigų politikos pajamų komitete.

Anksčiau J. Šaučiūnienė yra dirbusi keliuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose, ji taip pat turi darbo „fintech“  sektoriuje patirties.

Pagal Lietuvos banko įstatymą valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius šešeriems metams skiria prezidentas LB valdybos pirmininko teikimu.

Penkių narių Lietuvos banko valdyboje šiuo metu dirba 4 nariai: G. Šimkus, jo pavaduotojai Asta Kuniyoshi ir Raimondas Kuodis ir narys Simonas Krėpšta.

Senatvės pensija praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 39 proc. vidutinio darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius. Apie tai – LNK pokalbis su „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene.

– Ar „Sodros“ biudžetas atlaikys naujai Seimo priimtą pensijų indeksavimą?

– Kai buvo priimamas sprendimas dėl pensijų didinimo, buvo atsižvelgiama į sąlygas, kad nominaliais skaičiais, eurais, kiek yra surenkama mokesčių, jų surenkama daugiau, nei planuota. Infliacija tam turi įtakos. Realiai – tai techninis pasivijimas, pensijų padidinimas nelaukiant metų pabaigos, nes valstybės finansinės galimybės tai leidžia daryti.

– Su sąlyga, kad neištiks dar didesnė krizė, nei žada ekonomistai, ir tų mokesčių bus?

– Mes vadovaujamės Finansų ministerijos makroekonomistų prognozėmis, kurios turėtų atsižvelgti į visas sąlygas ir tikimybes, kurias galime numatyti šiandien.

– Kodėl tokie optimistiniai norai dėl senatvės pensijos?

– Nepasakyčiau, ar optimistiniai, ar pesimistiniai. Tai tiesiog norai. Akivaizdu, kad žmogus nori, jog jo pajamas nemažėtų. Kad norai virstų planais, trūko vieno veiksmo – ką daryti. Kokios dalies ankstesnių pajamų galima tikėtis iš „Sodros“ – jokia paslaptis, matematika paprasta: jei žmogus dirba 40 metų, per juos moka po 20 proc. pensijų draudimui, jei kitus 20 metų gyvens pensijoje, vadinasi, jo pajamos bus 40 proc., jei nori gauti 100 proc. ankstesnių pajamų, žinodami, kad maždaug 40 proc. gali tikėtis iš „Sodros“, jie turi susidaryti veiksmų planą, ką daryti, kad tie kiti 60 proc. irgi atsirastų.

– Taupyti, investuoti, galvoti, ar reikės dirbti senatvėje.

– Taip. Tai dalis, kurios valstybė nežada ir neužtikrina. Jeigu žmogus nenori savo vartojimo sumažinti tiek, turėtų atlikti tam tikrus veiksmus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas yra ori pensija?

– Skiriasi, ką kiekvienas laikome oriu. Klasikinė taisyklė – sulaukus pensijos išlaidos turėtų sudaryti 70 proc. ankstesnių išlaidų. Kai kurie žmogaus poreikiai sumažėja, jis jau turi susikūręs buitį.

– Ar valstybė gali užtikrinti ateityje 70 proc.?

Jei pensininkų skaičius didėja arba nemažėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja, dirbantieji turės mokėti daugiau mokesčių.

– Jei didins mokesčius, gal ir gali, bet jų didinti nenori. Pas mus pensijų sistema finansuojama iš einamųjų mokesčių, vadinasi, ką mes šiandien sumokame, išmokame pensininkams. Lietuva nesiurbia naftos, neturi kitų pajamų, visos pajamos didžiąja dalimi iš surenkamų mokesčių. Jei norime daugiau mokėti, turi ir daugiau surinkti.

– Kokia situacija pasaulyje? Ar, be papildomo kaupimo į privačius fondus, galima tikėtis kažkur kitur procentų?

– Visur pasaulyje galioja aritmetikos taisyklės. Mokesčių procentas yra susijęs su pensijomis. Šalyse, kuriose darbo užmokestis didesnis eurais, pensijos irgi didesnės eurais. Didžioji dalis brandžių šalių pripažįsta, kad reikšmingą dalį pajamų sudaro sukauptos lėšos. Ne iš einamųjų mokesčių, bet sutaupytų – per profesinius, privačius fondus.

– Šiais laikais investuoti į privačius pensijų fondus rizikinga – karas, pandemija. Buvo skaičiuota, kad pensijų fondai krito. Ar tai pats geriausias sprendimas?

– Trumpalaikiai svyravimai turi mažiau įtakos ilgalaikiams rezultatams, nes pensijos nekaupiamos vieną mėnesį, per kaupimo laikotarpį ir išmokėjimo laikotarpį svyravimų būna. Kita vertus, jei nieko nedarysime, nieko ir neturėsime.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Kaip ir kiek įtakos darys pensijų fondams Lietuvos demografinė padėtis?

– Įtakos tai turės. Kai pensijų sistema paremta einamaisiais mokesčiais, vadinasi, jei pensininkų skaičius didėja arba nemažėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja, dirbantieji turės mokėti daugiau mokesčių. Reikės ieškoti kažkokios pusiausvyros.

– Ar reikia spausti politikus, kad Lietuvoje atsirastų daugiau žmonių?

– Vienas iš variantų – rūpintis, kad daugėtų mokesčių mokėtojų, kitas – viena ir kita forma įdėti kaupimo elementą. Lietuvoje šis elementas yra – antros pakopos pensijų fondai, į kuriuos pervedama ir dalis iš valstybės. Ji padeda kaupti santaupas. Buvo sumanymas, kad ten bus pervedama reikšminga pinigų dalis ir susikaups suma. Matome, kad buvo mažinama, mažinama ir nukrypimas nuo plano atvedė į šiandienos situaciją.

– Kiek po dešimt, 20 metų bus procentų vidutinio atlyginimo iš „Sodros“?

– Kalbant apie dešimt metų į priekį – 40 proc. tikrai bus, po 20 – jau, manau, šiek tiek mažiau.

„Kalbant iš trumpalaikės perspektyvos, potencialo sparčiau didinti pensijas yra“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė „Sodros“ vadovė.

„Žiūrint į dabartinius skaičius ir į teisės aktus, kurie reguliuoja kaip ir kiek turi būti kaupiamas rezervas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas (dėl pensijų kėlimo jas indeksuojant – BNS), reikėtų sutvarkyti ir tą kitą pusę, rezervo kaupimą pusę“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra pažadėjusi, kad iki 2024 metų privalomąjį darbo stažą sukaupusiems asmenims vidutinė pensija turėtų siekti 550 eurų. Seimui siūlymus dėl spartesnio pensijų indeksavimo planuojama pateikti rudenį.

Pensijos didinamos kasmet – jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.

„Sodra“ kovą skelbė, kad šiais metais pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc.: su būtinuoju stažu – 41 euru iki 440 eurų, o vidutinė pensija – 38 eurais iki 415 eurų.

Šių metų sausį Lietuvoje buvo 614 tūkst. senatvės pensininkų.

„Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams. Ir nors mokyklų ir darželių dabar yra uždaryta tiek pat kiek pirmojo karantino metu, bet nedarbingumą dėl vaikų priežiūros turinčių tėvų dabar yra kur kas mažiau“, – BNS sakė J. Varanauskienė.

„Sodros“ duomenimis, nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai dabar turi 20 tūkst. žmonių, daugelis jų prižiūri darželinukus ar pradinukus. Tuo metu per pirmąjį karantiną jų skaičius nuolat siekė 50-60 tūkstančių.

Pasak J. Varanauskienės, tam įtakos turi ir prie karantino sąlygų geriau prisitaikę verslai, kuriems pavasarį neigiamos įtakos turėjo dėl pasaulyje uždarytų sienų sutrikusios logistikos grandinės.

Aš manau, kad tikrasis antrojo karantino poveikis pasimatys tik jam pasibaigus, kai įmonėms jau reikės pradėti mokėti įmokas.

„Dabar matome, kad fabrikai dirba, gamyba vyksta, o didesnį neigiamą suvaržymų poveikį jaučia į paslaugas orientuotas, vadinamasis pramogų sektorius. Todėl vaikų priežiūros problemas tėvai dabar tikriausiai sprendžia kitomis priemonėmis, kai tuo metu pirmojo karantino metu nedarbingumo išmoka už vaikų priežiūrą jiems buvo kaip kompensacija dėl negaunamų darbinių pajamų“, – aiškino J. Varanauskienė.

Tačiau šiuo metu daugiau gyventojų nedirba dėl ligos ar saviizoliacijos – jų yra 8,5 tūkst. Per pirmąjį karantiną tokių nuolat buvo iki 5 tūkstančių.

J. Varanauskienės teigimu, socialinio draudimo įmokas prašančių atidėti įmonių šiuo metu taip pat yra mažiau nei pavasarį, be to, pirmojo karantino poveikį patyrusių įmonių įsiskolinimai pastebimai sumažėjo.

Šiuo metu beveik 5 tūkst. įmonių yra pateikę „Sodrai“ prašymus netaikyti sankcijų, o jų įsipareigojimų suma siektų apie 45 mln. eurų. Tuo metu per pirmąjį karantiną „Sodra“ per VMI buvo gavusi daugiau nei 12 tūkst. prašymų netaikyti sankcijų.

Pasibaigus pirmajam karantinui COVID-19 poveikį patyrusių įmonių skaičius siekė 20 tūkst. o jų skola – 155 mln. eurų. Šiuo metu 15 tūkst. įmonių yra skolingos apie 130 mln. eurų, iš jų 5,7 tūkst. įmonių yra atidėjusios 117 mln. eurų. Likusios įmonės skolas sumokėjo.

Po pirmojo karantino didžiausios skolos, įskaitant ir atidėtas įmokas, išliko prekyboje – beveik 30 mln. eurų, gamyboje – 31 mln. eurų, transporto ir logistikos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose – po maždaug 14 mln. eurų. Paaugo statybos įmonių skolos, kurios perkopė 10 mln. eurų.

Pasak J. Varanauskienės, palankios yra ir darbuotojų priėmimų ir atleidimų tendencijos. Nors kovo-gruodžio mėnesiais atleistų darbuotojų yra 12 tūkst. daugiau nei priimtų į darbą, kovo-birželio mėnesiais jų buvo net 24,5 tūkst. Pasibaigus pirmajai karantino bangai balansas pasikeitė – liepos-gruodžio mėnesiais į darbą priimta 12,5 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista.

Nors gruodį 11 tūkst. darbuotojų daugiau atleista, nei priimta, tačiau, anot „Sodros“, tai yra sezoniškumo įtaka – 2019-ųjų gruodžio mėnesį taip pat 13 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista nei priimta.

„Aš manau, kad tikrasis antrojo karantino poveikis pasimatys tik jam pasibaigus, kai įmonėms jau reikės pradėti mokėti įmokas. Ir jei tuomet nebus kažkokių subsidijų, pasimatys, kiek įmonių susidurs su klausimu tęsti veiklą ar ne“, – sakė J. Varanauskienė.

Darbuotojų, esančių neapmokamose atostogose šiuo metu taip pat yra mažiau nei pirmojo karantino pradžioje. Kovo-balandžio mėnesiais vienu metu neapmokamose atostogose buvo 13–14 tūkst. darbuotojų, šiuo metu šis skaičius siekia 7-10 tūkst., nors švenčių laikotarpiu buvo išaugęs iki 15-20 tūkstančių.

Julita Varanauskienė pranešė, kad darbo rinkos nuosmukis, fiksuotas per pirmąją koronaviruso bangą, rudens pradžioje atsistatė. 

„Matome, kad pavyko subalansuoti pajamas ir išlaidas nepaisant to, kad ir pajamos mažesnės negu planavome šiais metais, ir išlaidos buvo didesnės nei planavome. Daugiausia dėl ligos ir nedarbo socialinio draudimo išmokų skaičiaus“, – pirmadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui svarstant „Sodros“ 2021 metų biudžetą teigė J. Varanauskienė.

Pasak jos, fondo pajamos viršija išlaidas 127 mln. eurų, o planuota suma siekė 231 mln. eurų. Ji  pabrėžė, kad su pandemija susijusias ligos išmokas „Sodrai“ kompensuoja valstybės biudžetas.

„Todėl 140 mln. eurų įtraukiame į pajamas, tai jeigu jų nebūtų, pajamų kritimas būtų didesnis negu 2 proc.“, – kalbėjo J. Varanauskienė.

Pasak „Sodros“ vadovės, įplaukų sausį-spalį surinkta mažiau, nes sumažėjo darbo užmokesčio fondas ir buvo atidėta 130 mln. eurų įmokų.

„Pirmi atidėjimų mokėjimai bus kitų metų rugsėjo-spalio mėnesiais“, – teigė J. Varanauskienė.

Anot jos, pensijų draudimo įmokos šiemet 70 mln. eurų viršijo išmokas, tuo metu motinystės ir nedarbo išmokoms pajamų surenkama mažiau nei išmokama, pavyzdžiui, nedarbo draudimo  išmokos šiemet yra 50 proc. didesnės nei pernai, o apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, – 25 tūkst. mažiau.

J. Varanauskienės teigimu, 3 tūkst. gyventojų šiuo metu turi nedarbingumą dėl saviizoliacijos, o 8 tūkst. – dėl koronaviruso ligos.

J. Varanauskienė prognozuoja, kad šiemet iš „Sodros“ rezervo bus panaudota 50 mln. eurų. 

Valdančiosios daugumos atstovai – premjeras Saulius Skvernelis, „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis – antradienį Seime komentuodami šį Vyriausybės siūlymą sutartinai tvirtino, kad pasirinktas laikas vienkartinėms išmokoms nėra politizuotas. Jų teigimu, anksčiau išmokėti pinigus pasirinktoms gyventojų grupėms, kaip kad siūlo opozicija, tiesiog nėra galimybių. Politikų teigimu, išmokoms pervesti būtinos technologinės priemonės bus parengtos geriausiu atveju tik vasaros pabaigoje.

Tai, kad šiuo atveju operatyviai veikti ir bent jau per mėnesį gyventojams paskirstyti vienkartines išmokas trukdo ne partinė konkurencija ar įstrigusios diskusijos Seime, patvirtina ir „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Pasak jos, galimybės išmokėti 200 eurų vienkartines išmokas socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams birželio mėnesį buvo vertinamos, tačiau, Eltai teigė ji, teko konstatuoti, kad organizacija tokių galimybių neturi.

„Norint išmokėti šias išmokas įstatymo projekte numatytus kriterijus atitinkantiems išmokų gavėjams, reikia sukurti tokią funkciją „Sodros“ taikomosios programinės įrangos sistemoje“, – aiškino J. Varanauskienė.

Pasak jos, sukurti naujas išmokų mokėjimo funkcijas „Sodros“ taikomosios programinės įrangos sistemoje gali užtrukti 5 savaites. Maža to, pabrėžia ji, kol įstatymas nėra priimtas Seime, negali prasidėti ir techniniai darbai, kuriant naujas mokėjimo funkcijas.

„Sodros“ vertinimu, sukurti naujas išmokų mokėjimo funkcijas „Sodros“ taikomosios programinės įrangos sistemoje įprastai užtrunka 5 savaites, pateikus techninę užduotį. Dar iki 3 savaičių trunka testavimo ir pastebėtų programinės įrangos trūkumų taisymo darbai.

Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad parengti ir pateikti techninės užduoties rangovams negalime, kol įstatymas nėra priimtas, nes nėra iki galo aiškūs ir tikslūs išmokų gavėjų atrankos kriterijai ir kitos sąlygos“, – aiškino „Sodros“ vadovė, pridurdama, kad reikia dar atsižvelgti ir į turimus organizacijos resursus bei esamas sutartis su rangovais.

„Šiuo metu ruošiamės ir kuriame naujas funkcijas „Sodros“ taikomosios programinės įrangos sistemoje kitoms prioritetinėms veikloms: subsidijų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimui karantino laikotarpiu, darbo paieškos išmokų mokėjimui karantino laikotarpiu, pensijų anuitetų mokėjimui nuo liepos, pensijų naujinimui (senjorams, kurie dirbo ir įgijo papildomo stažo ir pensijų apskaitos vienetų) nuo liepos, sumažintų rentų ir kitų kompensacinių išmokų kompensavimui nuo rugpjūčio ir kt. 

Visi taikomųjų sistemų pakeitimai turi būti ištestuoti, nustatyti trūkumai pašalinti, kad sistema galėtų veikti patikimai“, – teigė ji.

Seimas antradienį po pateikimo vieningai pritarė Vyriausybės siūlomoms pataisoms dėl vienkartinės 200 eurų išmokos skyrimo senyvo amžiaus ir neįgaliems gyventojams. Už tai balsavo 111 Seimo narių, prieš – nebuvo, susilaikė – 2. Sprendimas dėl šio projekto turėtų būti priimtas ketvirtadienį. Šiai išmokai numatyta 182 mln. eurų.

Opozicija šį Vyriausybės siūlymą vertina kaip rinkimų triuką. Pastarąją savaitę opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad Vyriausybės siekis pagelbėti yra teisingas, tačiau pasirinktas tą daryti laikas yra keliantis abejonių. Jis, kaip ir dalis politikos apžvalgininkų, Ministrų Kabineto siūlymą vienkartines išmokas pervesti rugpjūčio mėnesį siejo su rudenį vyksiančiais rinkimais.

Opozicija, nesutikdama su sprendimu tokias išmokas mokėti likus dviem mėnesiams iki rinkimų, pasiūlė pinigus į šalies gyventojų sąskaitas pradėti pervesti jau nuo birželio, išdėstant išmokas lygiomis dalimis per keturis mėnesius.

Išleistųjų neapmokamų atostogų kol kas mažiau  

Preliminariais „Sodros“ duomenimis, per tris kovo savaites neapmokamos atostogos suteiktos 25 tūkst. darbuotojų, iš jų vien pirmąją karantino savaitę – 13 tūkst., dar maždaug 5 tūkst. jų neatvyko į darbą įmonių vadovų leidimu.

„Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, bendras į neapmokamas atostogas išleistų darbuotojų skaičius nepadidėjo“, – antradienį BNS sakė „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Pasak jos, pernai per visą kovo mėnenį į nemokamas atostogas buvo išleista 35 tūkst. darbuotojų.

Beveik pusė įmonių, išleidusių darbuotojus tokių atostogų, turi iki 10 darbuotojų.

„Jos yra lankstesnės, tačiau neturi rezervų. Šiuo būdu darbdaviai sumažina sąnaudas, tačiau darbuotojus išlaiko. Darbuotojai išsaugo darbo vietą, nors laikinai netenka darbo užmokesčio ir socialinių garantijų“, – tvirtina „Sodros“ direktorė.

Daugiausiai darbuotojų neapmokamų atostogų išleido vežėjų, maitinimo, statybos, mažmeninės prekybos įmonės, viešbučiai, kirpyklos, automobilių remonto dirbtuvės, odontologai bei laikinojo įdarbinimo agentūros.

Gauname daug prašymų atšaukti suteiktas neapmokamas atostogas.

J. Varanauskienė pabrėžė, kad kai kurie darbdaviai, pirmomis karantino dienomis darbuotojus išleidę neapmokamų atostogų, netrukus juos ėmė atšaukti.

„Jie aktyviai tikslina duomenis apie neapmokamas atostogas. Gauname daug prašymų atšaukti suteiktas neapmokamas atostogas“, – BNS teigė J. Varanauskienė.

Anot jos, darbdaviai pripažįsta, kad suskubus darbuotojus leisti tokių atostogų, dalis jų pateikė nedarbingumo pažymas.

Vyriausybei nutarus remti darbuotojus išsaugojančias įmones, kai kurios įmonės grąžino juos į darbą  baimindamosi prarasti teisę į valstybės paramą. 

Priėmimų ir atleidimų – tiek pat 

Pasak J. Varanauskienės, kovą buvo išlaikytas priimtų ir atleistų darbuotojų balansas. Pavyzdžiui, pirmąją karantino dieną, kovo 16-ąją, iš darbo buvo atleisti 2 995, o priimti 3 056 darbuotojai, per visą praėjusią savaitę – atitinkamai 8 565 ir 8 405.

J. Varanauskienės teigimu, atleidimo procedūros ilgiau užtrunka, todėl kol kas reali situacija neaiški.

Daugiau darbuotojų atleido negu įdarbino restoranai ir kitos maitinimo įmonės, viešbučiai, statybų bendrovės, aprangos ir avalynės parduotuvės, siuvyklos, vaikų ugdymo įstaigos, automobilių remonto dirbtuvės.

„Dažnesnis reiškinys tose paveiktose veiklos rūšyse, kur didelė darbuotojų kaita (daug jų dirba bandomąjį laikotarpį), nėra aukštų kvalifikacijos reikalavimų (padavėjai, pardavėjai), bei mažose įmonėse“, – teigia „Sodros“ vadovė. 

Smarkiai išaugo nedarbingumo pažymų 

Nedarbingumo pažymėjimų iki karantino kovo mėnesį per dieną buvo išduodama apie 7–10 tūkst., o kovo 16-ąją – jau 54 tūkst.

„Toks šio skaičiaus išaugimas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, yra netipinis“, – pabrėžė J. Varanauskienė.

Toks šio skaičiaus išaugimas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, yra netipinis.

Per pirmą karantino savaitę iš viso išduota 146 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų (ankstesnę savaitę – 56 tūkst.), iš jų 42 tūkst. – dėl vaiko priežiūros, 11 tūkst. – dėl galimo kontakto su sergančiais ar kitų su krize susijusių priežasčių, bei 93 tūkst. – dėl kitų ligų, o per tris kovo savaites – iš viso 257 tūkst., arba 25 proc. daugiau negu pernai kovą (211 tūkst.).

„Tai daugiau negu buvome planavę“, –  BNS sakė „Sodros“ direktorė.

Daugiausiai šių pažymėjimų privačiame sektoriuje išduota restoranų ir maitinimo, vežėjų bendrovių, parduotuvių darbuotojams.

„Viena vertus, pirmieji trys sektoriai – tai sektoriai, kuriuose apskritai dirba daugiausia darbuotojų, kita vertus, santykinai daugiau nedarbingumo pažymų tenka viešbučiuose, odontologijos įmonėse dirbantiems asmenims. Tai sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad nedarbingumo pažymėjimai galimai imami norint kompensuoti sumažėjusias pajamas dėl sumažėjusių darbo apimčių“, – tvirtino J. Varanauskienė. 

Seimas praėjusią savaitę nutarė, kad darbdaviams, karantino metu paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, bus mokama nuo 60 iki 90 proc. darbuotojo algos dydžio subsidija, o dar 10-40 proc. turi prisidėti pats darbdavys.  

Vyriausybė leido tėvams, neturintiems, kas prižiūri jų vaikus dėl uždarytų darželių ar mokyklų, imti nedarbingumo pažymėjimus.

J. Varanauskienė taip pat neatmeta galimybės pensijas didinti sparčiau nei tai numato jų indeksavimo tvarka, tačiau pabrėžia, kad papildomam jų didinimui lėšų reikėtų ieškoti ne „Sodros“ biudžete.

„Jei pinigų papildomam pensijų didinimui būtų rasta ne „Sodros“ biudžete, o iš kitų šaltinių, kodėl ir ne“, – interviu BNS sakė J. Varanauskienė.

– Į „Sodrą“ prieš dvejus metus atėjote i š privataus sektoriaus, du dešimtmečius išdirbusi SEB banke. Kokius privalumus tame įžvelgiate?

– Į valstybės tarnybą atėjau iš vadybine prasme brandžios organizacijos, sėkmingai perėmusios švediškos įmonės, kuri tokios sąlygomis veikia labai daug metų, know-how. Manau, kad tai yra didelis privalumas, nes organizavimas, racionalus procesų planavimas, kartu su finansinę ekspertine patirtimi, dėl kurios ir buvau pakviesta į „Sodrą“, yra tie dalykai, kuriuos galiu pritaikyti naujose pareigose. Nors banke aš nebuvau tuo žmogumi, kuris priima sprendimus, tačiau dirbau šalia ir mačiau, kaip tas yra daroma.

Yra tekę girdėti ir abejonių, kad sėkmingai užsienyje veikiantys procesai pas mus neveiks, kad Lietuvoje viskas yra kitaip, mes esame kažkokie kitokie, tačiau kai po dešimties ar penkiolikos metų pažvelgi atgal, pamatai, kad viskas veikia ir veikia labai gerai. Ir dabar kartais tenka tokį požiūrį sutikti ne tik „Sodroje“, bet apskritai viešajame sektoriuje. Tačiau Lietuvoje galioja tiek patys dėsniai ir kiekvienos sėkmės pagrindas yra metodas plius disciplina. Čia matau savo naudą ir patirtį, kurią tikrai rasiu kur pritaikyti.

– Psichologiškai nebuvo sunku persiorientuoti iš komercinės struktūros į valstybės tarnybą?

– Visų pirma, aš iš banko išėjau ne todėl, kad panorau išmėginti save „Sodroje“, buvo kitos priežastys. Taip, nedidelis nerimas buvo, tačiau žinojau, kad tikrai galiu čia dirbti, todėl jaučiausi pakankamai ramiai. Kaip ir visur, yra dalykų, kuriuos turi pamatyti, išmokti ir suprasti.

Viena iš mano pirmųjų patirčių – kultūrinis lūžis, buvo tai, kad „Sodra“, būdama biudžetine viešojo sektoriaus organizacija, neturi remtis vien tik ekonominės naudos matavimo principu. Mūsų klientai yra ir vyresnio amžiaus, įvairaus išsilavinimo, todėl juos mokyti gyventi taip, kad mums būtų patogiau ir efektyviau, ne tik netikslinga, bet kartais gali būti ir žalinga. Kita vertus, tarkime, mes turime poreikį nešioti pensijas į namus, todėl turime galvoti, kaip tą padaryti su mažiausiomis sąnaudomis.

Pozityvų skirtumą matau tame, kad „Sodra“ kaip organizacija bendradarbiauja su kitų šalių  institucijomis. Nėra tų komercinių paslapčių ar kažkokių nuslepiamų dalykų, todėl taip galime išvengti daugelio užlipimų ant grėblio, nes kažkas jau yra pasimokęs. Tai yra ne pelno siekiančio sektoriaus žavesys.

– Ar jau esate subūrusi savo komandą?

– Kalbant apie savo artimiausią komandą, tuos žmones, kuriuos, galima sakyti, paveldėjau, jie yra stiprūs ir geri. „Sodra“ yra labai ilgaamžė ir didelė institucija, joje dirbančių žmonių sukaupta patirtis yra labai vertinga. Tačiau mes tikrai turime daugiau dėmesio skirti informacijos technologijoms, sutelkti daugiau ekonominės analizės ir statistikos kompetencijų.

– „Sodra“ po reformų ir skolų nurašymo tarp viešojo sektoriaus institucijų dabar atrodo bene geriausiai. Tikitės šią tendenciją išlaikyti?

– Norėtųsi tą išlaikyti ir toliau, tačiau, žinoma, ne viskas priklauso tik nuo mūsų. Jie ištiktų ekonomikos krizė, kad ir kaip besisuktum, mūsų pajamos neišvengiamai mažėtų, o išlaidos augtų. Daug kas jau yra padaryta, kad ekonominės aplinkos rizika „Sodrai“ būtų kuo mažesnė, ypač gebėjimui palaikyti socialinių išmokų mokėjimą, tačiau rezervo tikrai reikėtų didesnio. Be to, mes rezervą kaupiame ekonominės krizės atvejui, bet reikėtų pagalvoti ir apie rezervus dėl laukiančių demografinių lūžių. Ta pati antra pensijų kaupimo pakopa yra žingsnis link to, nelendant į pačios „Sodros“ finansus.

Kita vertus, kai yra rezervai, atsiranda ir didelės pagundos juos panaudoti tam, kas tuo momentu galbūt atrodo svarbiau.

Dabartinės Vyriausybės tikslas yra pagerinti mažiausių pensijų gavėjų padėtį, tokiam siekiui prieštarauti sunku, tačiau reikia tinkamai sudėlioti finansų srautus.

– Turite galvoje kai kurių kandidatų į prezidentus pažadus vidutinę pensiją padidinti iki 400 ar net 500 eurų?

– Dabar įstatymas nustato griežtas ir nuo tiesioginės politikų įtakos atsietas pensijų indeksavo sąlygas. Dabartinės Vyriausybės tikslas yra pagerinti mažiausių pensijų gavėjų padėtį, tokiam siekiui prieštarauti sunku, tačiau reikia tinkamai sudėlioti finansų srautus. Jei pinigų papildomam pensijų didinimui būtų rasta ne „Sodros“ biudžete, o iš kitų šaltinių, kodėl ir ne. Nors man norėtųsi būti atsargesnei.

– Esate minėjusi, kad didėjant savarankiškai dirbančių žmonių skaičiui, reikėtų galvoti apie socialinio draudimo sistemos pokyčius. Gal jau turite konkrečių minčių, ką ir kaip reikėtų keisti?

– Šiuo metu išties turime labai didelę socialinio draudimo įmokų įvairovę, leidžiančią kai kuriomis verslo veiklos formomis užsiimantiems asmenims mokėti mažesnes įmokas, turint ir mažiau socialinių garantijų. Mano nuomone, tų skirtumų turėtų būti kuo mažiau, tokiu atveju sistema taptų paprastesnė, didėtų teisingumo jausmas, nebebūtų taip, kad kažkoks sugudravimas pasirenkant veiklos formą lemia po visų atskaitymų ir mokesčių kišenėje liekančių pinigų skaičių.

Dabartinė sistema pritaikyta asmenims, gaunantiems reguliarias, daugiau mažiau pastovaus dydžio pajamas, pagal tai yra apskaičiuojamos išmoka, atsiranda darbo stažas, vidurkiai, visi kiti dalykai. Dirbant kontraktinį, platforminį ir kitą panašų darbą, pajamų reguliarumas ir vienodumas laike pradingsta, todėl atsiranda daug klausimų, kaip teisingai apskaičiuoti šiems žmonėms priklausančias išmokas. Yra įvairių minčių, kaip tą būtų galima pakeisti, bet viskas kol kas dar tik kuriama.

Visgi pripažįstama, kad netradicinės darbo formos ilguoju laikotarpiu dažniausiai lemia ir mažesnes pajamas, o kartu ir mažesnes socialines įmokas, kas socialinio draudimo sistemai yra netvarumo veiksnys, bei išmokas. Tai reiškia, kad valstybei reikės tam papildomai skirti lėšų, nes ji negali leisti savo piliečiams badauti ar skursti.

– Ar nemanote, kad teisingumo jausmą didintų ir tai, jei gyventojų įmokos „Sodroje“ būtų kaupiamos  asmeninėse sąskaitose, panašiai, kaip yra daroma pensijų fonduose?

– Šiuo atveju daug ką lemia žmonių informavimas, ką reiškia socialinio draudimo įmokų mokėjimas. Reikia suprasti, kad net jei kiekvienas žmogus „Sodroje“ turės asmeninį kaupiamų lėšų krepšelį, perskirstymo išvengti nepavyks. Visada bus žmonių, kuriems nepasiseks, todėl net ir galinčio kaupti didesnį krepšelį gyventojo sumokamų įmokų dalis bus skiriama kaimynui, kuriam ne taip pasisekė. Lietuva neturi naftos ar kitų dalykų, kurie leistų valdžiai generuoti papildomų pinigų, todėl lieka tik mokesčiai.

– Ar privačių pensijų fondų ir „Sodros“ supriešinimas turi įtakos pasitikėjimui pensijų kaupimo sistema?

– Manau, kad to susipriešinimo vis mažiau, visuomenėje jis gal yra likęs iš supratimo, kad tai, ką „Sodra“ pervesdavo į pensijų fondus, būdavo nepaskiriama dabartiniams pensijų gavėjams. „Sodros“ pervedimų į pensijų fondus nebeliko, nebėra ir klausimo – „Sodra“ ar pensijų kaupimo fondai. Dabar yra „Sodra“ kartu su pensijų kaupimo fondu ar be jo, o pensijų kaupimo bendrovės Socialinio draudimo įstatyme yra įvardijamos socialinio draudimo dalimi.

Noras būtų, kad tie sprendimai, kurie buvo padaryti, išliktų tvarūs, kad būtų išlaikytas sistemos tęstinumas. Visi pasikeitimai įneša sumaištį tarp žmonių (...) Žinoma, visada norisi kaip geriau, dar labiau patobulinti. Jei tai būtų tik kažkokie kosmetiniai pakeitimai, pridedant vieną ar kitą papildomą galimybę, tai būtų viena. Sistema turi evoliucionuoti, kintant aplinkybėms turi keistis ir taisyklės, bet pas mus tie pakeitimai būna, sakykime, dideli.

– Dėkoju už pokalbį

------------------

43-ejų socialinių mokslų daktarė J. Varanauskienė kovo pabaigoje laimėjo „Sodros“ direktoriaus konkursą, o į pareigas 4 metų kadencijai buvo paskirta gegužės pradžioje.

„Sodros“ vyriausiąja patarėja J. Varanauskienė pradėjo dirbti 2017 metų kovą, ji buvo atsakinga už ekonominius tyrimus bei analizę, ekspertinį konsultavimą formuojant socialinio draudimo politiką.

2016 metų pabaigoje ji paliko vieną didžiausių šalyje SEB banką, kur nuo 2004 metų dirbo šeimos finansų eksperte. Iki tol ji 8 metus dirbo kituose SEB padaliniuose.