„Poetas, kuris negali nedainuoti. Tai sudainavo, kad karas tram pam pam“, – pasidalijusi stop kadru iš LRT laidos „Gražiausios poetų dainos“, sekmadienį feisbuke rašė žurnalistė Rita Miliūtė.

Po įrašu kilo tokį visuomeninio transliuotojo sprendimą kritikuojanti diskusija. „Nesmerkim nelaimingo ir dėl to pikto žmogaus“, – komentavo Aleksandras. Tačiau netrukus sulaukė atsako: „Smerkti ar nesmerkti Juozo, kiekvieno asmenis reikalas, bet transliuoti per LRT tikrai nebūtina“, – įsitikinęs Vilius.

„Taip, Juozas sudainavo, pramovė pro šalį, nepataikė. Tarkim, naivus ar nelabai išmintingas. O štai, LRT radijas prieš kelias dienas transliavo laidoje, skirtoje poetų dainoms. Įdomu, ar redaktoriai/rės, programų sudarytojai/jos yra naivoki/os ar tiesiog nelabai išmintingi/os?“ – svarstė jis.

„Geriau pasakykit, kas vyksta su LRT?!“ – pastarąjį klausimą kėlė ir Raselė.

Kodėl šios laidos kūrėjai leido poetui atlikti tokią dainą Rusijos pradėto karo kontekste? – pasiteiravome. „Pasikalbėjome su pačiu poetu, išreiškėme jam savo nuogąstavimus ir sutarėme, kad prieš kūrinį jis įves žiūrovus ir klausytojus į dainos kontekstą. Pačioje laidoje taip ir buvo. Tačiau internete atsidūrusioje laidos ištraukoje – tik pati daina, be J. Erlicko žodžių prieš ją“, – sakė laidos prodiuseris Saulius Basijokas.

Pasak pašnekovo, šiuo metu dainos įrašas socialiniuose tinkluose jau papildytas autoriaus kontekstu (žr. 1:01 val. – aut. past.). 

„Gera laida šita, bet truputį gadina vienas neapsižiūrėjimas. Manau, visi man pritars, jeigu pasakysiu: šitoj laidoj gražių ir negražių dainų turėtų būti po lygiai. Kur jau kur, o LRT diskriminacijai – ne viena. Čia – pataisomi dalykai, balansą nesunku palyginti. (...) Gal dar spėsiu šiandien nueiti iki LRT iki vakaro, norėčiau „Gražiausiose poetų dainose“ atlikti vieną negražią dainą. Na, kaip sakiau, tam, kad išsilygintų balansas. Gal neleis, pažiūrėsime, kokia demokratija, kaip laikomasi Briuselio direktyvų. Va, Briuselis draudžia naudotis man lauko tualetais, o Zarasų valdžia neduoda pinigų įsirengti kanalizacijai. Gal čia nereikia apie tai. Gerai, niekam nereikia to, kas svarbiausia. Visiems tik lialialia, lialialia, tyčiomis užbaigsiu savo dainą ojojoj“, – prieš pasirodymą filmuotoje medžiagoje kalbėjo J. Erlickas.

„Apgailestauju, kad dainos pasirinkimas sukėlė neigiamų emocijų. Nei laidos komanda, nei J. Erlickas nesiekė pasijuokti iš karo – dainos ir pašaipos objektas yra puolantys rusai“, – tvirtino S. Basijokas.

„Sunku nesižavėti įspūdingus vaidmenis Nacionaliniame operos ir baleto bei Kauno valstybiniame muzikiniuose teatruose kuriančiu solistu L. Mikalausku. Talentingas, charizmatiškas, – jis prikausto nuo pirmų garsų, ir kiekvienas jo pasirodymas yra pagunda, kuriai neįmanoma atsispirti. Kiekvienas jo koncertas, tarsi mažas spektaklis, leidžiantis žiūrovams pasijusti ne tik stebėtojais, bet ir bendraautoriais. Solistui akompanuos pianistas – virtuozas Daumantas Slipkus“, – taip pirmąjį ciklo renginį pristato „Getrūdos vasaros“ organizatorius – ATM kompanijos įkūrėjas bei vadovas Alvidas Tautkus.

Pagal festivalio programą, trečiadienio vakarą vienuolyno kiemelyje kauniečių laukia susitikimas su Lietuvos teatro ir televizijos aktore Larisa Kalpokaite. Koncerte ji atsiskleis kaip jautri dainininkė, galinti papasakoti skausmingas, pilnas vilties ir meilės istorijas, sutalpintas „už širdies griebiančiuose“ romansuose ir šių dienų dainose.

Ketvirtadienio vakarą „Gertrūdos vasaros 2022“ žiūrovų svečias bus Lietuvos kino, teatro ir televizijos aktorius Vladas Bagdonas. Jis Kauno Marijonų vienuolyno kiemelyje surengs autorinį koncertą visiems savo kūrybos gerbėjams. Kauniečiams tai bus proga pamatyti ir išgirsti aktorių, kurio indėlis į Lietuvos teatro istoriją yra įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Nuo 1970-ųjų V. Bagdonas Lietuvos scenoje įkūnijo vaidmenis: Daukantą, Pirosmanį, Otelą, Faustą, Zorbą, bendradarbiavo su režisieriais: Dalia Tamulevičiūte, Jonu Vaitkumi, Eimuntu Nekrošiumi ir kitais. Už pagrindinį vaidmenį Pavelo Lungino filme „Dirigentas“ tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje buvo pripažintas geriausiu aktoriumi.

„Koncerte išgirsite senų, laiko patikrintų dainų bei naujų, dar negirdėtų kūrinių, atliekamų giliu, sodriu, tarsi hipnotizuojančiu V. Bagdono tembru, – bus reta galimybė išgirsti dainuojantį aktorių“, – sako A. Tautkus.

Scenos grandų programas liepą papildys ir „Getrūdos vasaros“ naujokės iš uostamiesčio. Jas pristatydami organizatoriai klausia: kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarybinės herojės? Ir patys atsako: jos trys, pasikvietusios dar būrį draugių, veržiasi ant scenos, kad papasakotų visiems, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje.

Scenoje greta Astos, Ievos, Marijos, Rugilės bei Vaivos pasirodys ir Lietuvos istorijoje vietą išsikovojusios Barbora, Bona, Dalia, Julija, Marytė ir Teklė. Kartu jos papasakos, kokios yra dabartinės jaunos Lietuvos moterys, ir kokia tradicija jas pagimdė. O vyresnės kolegės primins net tai, kokia nedraugiška moterims gali būti Lietuvos istorija: vietos joms čia ne tiek ir daug, o visos į ją prasibrovusios dažniausiai įsitvirtina dėl savo grožio arba galios nulemti vyrų sprendimus.

Tikri, tikrais faktais paremti ir išgalvoti pasakojimai spektaklio-koncerto „Lietuvos moterys“ žiūrovus nukels ne tik į skirtingus istorinius laikotarpius, bet ir į skirtingus moters gyvenimo tarpsnius, suskambančius skirtingais muzikos stiliais. Koncertą rengia kūrybinė komanda: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė, dramaturgijos asistentė Kristina Steiblytė, kostiumų dailininkė Rūta Lendraitytė, šviesų dailininkas Julius Kuršys bei garso režisierius Laurynas Milinis.

Liepos 20-ąją kauniečių lauks susitikimas su Juozu Erlicku. O kadangi jis visados priešinosi prievartai, tai koncerto „Mėlynoj stotelėj“ programa bus laisvoji. „Norim – slenkam į koncertą. O nenorim – namie sėdim. Aprangos stilius – laisvas. Vyrams nebūtini juodi kostiumai, o moterims nereikia suknelių. Darbiečiai gali būt su konbinezonais, o valstiečiai – su šakėm.

Salėj elgiamės irgi laisvai. Kalbam su telefonu ar su kaimynu. Juozas juk scenoj irgi kalbės. Vienam mat galima, o kitiems – ne?

Žiūrovų skaičius neribojamas, nors Juozas ne sykį patylom guodėsi: „Kodėl aš turiu aptarnauti dvigubai daugiau žiūrovų nei kiti?“ Vis dėlto, kalbėdamas per „ATM info“, žadėjo Lygių teisių komisijai nesiskųsti. „Matyt, jau tokia mano karma,“ – liūdnai atsiduso Maestro. Aišku, per koncertą visiems bus galima dainuot. Tik jokių „O dabar visi kartu!“ Kiekvienas dainuoja, kas jam patinka. Natūrali koncerto trukmė – iki galo“, – šmaikščiai intriguoja žiūrovus pats J. Erlickas ir „Getrūdos vasaros“ organizatoriai.

Ciklo pabaigtuvės numatytos liepos 21-osios vakarą, kai Marijonų vienuolyno kiemelyje prie Šv. Gertrūdos bažnyčios nuskambės „Auksiniai Lietuvos balsai“ (solistų Onos Kolobovaitės bei L. Mikalausko), pažersiantys kauniečiams nuostabiausių operečių, miuziklų ir dainų puokštę.

Vienos iš jo knygų („Bijau varlės“) iliustruotojos, dailininkės Marijos Smirnovaitės pastebėjimu, „J. Erlickas – absoliutus filosofas, kurio tekstuose viskas ne tik per dantį pertraukta, bet ir per širdį“.

Marijonų vienuolyno kiemelyje bus peistatytas naujas albumo „Mėlynoj stotelėj“. O kadangi Nacionalinės premijos laureatas J. Erlickas nori savo dainų albumą pristatyti skambiai, tai jo pristatyme Kaune dalyvaus ir „linksmieji klasikai“ – muzikos virtuozai Vytautas Mikeliūnas (smuikininkas) bei Daumantas Slipkus (klavišininkas). Tai bus smagus tradicinio festivalio „Gertrūdos vasara 2021“ koncertas.

„Kad Jūs žinotumėte, kiek daug praradote… Na, galima būti nemačius daug ko. Pavyzdžiui, Eifelio bokšto Paryžiuje. Tauerio tilto Londone, Onos bažnyčios Vilniuje ar net Kauno HES‘o , bet ramiai vaikščioti šia žeme nepabuvus Erlicko pasirodyme – neįmanoma! Beje, sklinda kalbos, kad geriausi vaistai nuo įvairiausių virusų yra naujasis J. Erlicko albumas „Mėlynoj stotelėj“. O dar, kai Juozas po koncerto pasirašo ant šio albumo, tai albumas tampa tarsi „palaimintas“, – sako vienas iš festivalio organizatorių A. Tautkus.

Knygos pasirodymo proga autorius atskleidžia 12 faktų apie save:

1. J. Erlickas daug metų rašė į stalčių. Paūgėjęs – į medį. Žinomiausi to laikotarpio darbai: „Čia buvo J. E.“, „O tu kas toks?“ „Eikit visi na...“

2. J. Erlickas Nacionalinę premiją gavo ne už viso gyvenimo nuopelnus, o už vieną knygą, kuri taip ir vadinosi – „Knyga“.

3. J. Erlickas nuolat koncertuoja, yra parengęs keletą programų. Dvi iš jų nufilmuotos LRT („Baltais klavišais per juodą gyvenimą“, 2012 m. „Įrašysiu į knygą Raudonąją“, 2018 m.).

4. J. Erlickas vasarom gyvena Zarasuose ir kas rytą po du kartus nušoka nuo 10 metrų aukščio tramplino žemyn galva. Pasak jo, „kad protas nedulkėtų“. Nors profesorius Alfredas Bumblauskas, daug metų tyrinėjęs Juozo gyvenimą, yra kitaip sakęs: „Juozas neturi proto. Bet jam niekad to ir neprireikė“.

5. Knygoje „Bijau varlės“ panaudoti ankstyvieji J. Erlicko piešiniai, kuriuos pamatęs dailininkas Šarūnas Sauka skubiai pasitraukė į Dusetas. „Kai aš tai pamačiau!..“ – paskutiniai ano žodžiai.

6. J. Erlickas jau 60 metų laikosi nesveikos mitybos. „Nuo tada, kai užvalgiau salierų...“ (riaugėja – red).

7. J. Erlickas niekada nebuvo išsiskyręs. „Mano žmona laiminga, nes laikau ją ant kraiko!“ – Šitaip jis aiškina patvarios santuokos paslaptis.

8. J. Erlickas šventadieniais laikosi celibato, o kitom dienom – celiulito. Centro kairės – niekados!

9. J. Erlickas, kitados asmeniškai pažinojęs garsųjį rusų mokslininką Ivaną Mitiūriną, šiandien aktyviai palaiko mitiūrininkų judėjimą ir džiaugiasi, kad jau moka išsimitiūrinti pats. „Darau taip – kieme kepšteliu žmonai. Kaimynas nufilmuoja ir nusiunčia, kur reikia. Prisistato pareigūnai ir atima iš manęs žmoną. Sėdim su kaimynu ir geriam.“

10. Po dešimties metų J. Erlickas žada balotiruotis į Lietuvos Prezidentus. „Tuomet jau būsiu tokio amžiaus, kai išėjęs iš namų, galiu ir paklyst... O Prezidentui tai vis kas nors parodys kelią.“

11. J. Erlickas svajoja pakeisti Lietuvos vardą. „Bene, mes prastesni už gruzinus?“ – klausia jis. – „Pagaliau, vardą galim palikti, bet pavardė tebūnie gerai matomo vyro: Skvernelvelas... Karbauskazas... Nausėdija... Bet užvis gražiau man skambėtų – Erlandija“, – prisipažįsta Juozas.

12. Tikrasis J. Erlicko vardas yra – Ademolo Okulaja. „Šitą gimdamas pasirinkau aš pats. Deja, tėvai mane pavadino Juozu, o kadangi laikė surištą, pasipriešint negalėjau. Taip ir liko...“, – atsidūsta. Kiti svarbesni Juozo vardai: Lietuvos žemės raštininkas, giesmininkas, daktaras, kandidatas, kavalierius, visų svarbiausių įvykių – taip pat ir neįvykusių – dalyvis.

„Gyvenam stiprėjančio Draudos spaudimo laikais. Bet Juozas visados priešinosi prievartai. Todėl ir ši programa - laisvoji. Norim - slenkam į koncertą. O nenorim - namie sėdim. Aprangos stilius - laisvas. Vyrams nebūtini juodi kostiumai, o moterims nereikia suknelių. Darbiečiai gali būt su kombinezonais, o valstiečiai - su šakėm. Salėj elgiamės irgi laisvai. Kalbam su telefonu ar su kaimynu... Juozas juk scenoj irgi kalbės. Vienam mat galima, o kitiems - ne? Aišku, per koncertą galima dainuot. Tik jokių „O dabar visi kartu!“ Kiekvienas dainuoja, kas jam patinka“, - taip šmaikščiai kviečiami žiūrovai į koncertą.

O jame taip pat „bus galima valgyti, gerti, rūkyti...Elgtis kaip namie, nebent kas imtų rėkti. Bet kas ten rėks..? Juozas yra sakęs: „Viskas gerai, išskyrus kapojimą kirviu“. Ir nebus jokių „pakartot“...

Pasak renginius organizuojančios „ATM kompanijos“ įkūrėjo Alvido Tautkaus, šiais visuotinių draudimų ir suvaržymų laikais „Laisvoji programa“ teiks atgaivą kiekvieno sielai. „Natūrali šio koncerto trukmė - iki galo. Aišku, laisvė ne tik žiūrovams, bet ir artistams! Todėl nieko negalim pasakyt apie programos turinį. Kaip jie norės, taip ir padarys. Žiūrovų skaičius neribojamas, nors Juozas ne sykį patylom guodėsi: „Kodėl aš turiu aptarnauti dvigubai daugiau žiūrovų nei kiti?“ Vis dėlto, kalbėdamas per „ATM info“, žadėjo Lygių teisių komisijai nesiskųst. „Matyt, jau tokia mano karma“, - liūdnai atsiduso Maestro“, - priminė A. Tautkus.

Ne pirmą programą šiais metais pristatantis rašytojas vėl sėkmingai surinko pilną kiemelį žmonių, kurie atvyko pasidžiaugti poeto kūryba. Tuščių vietų renginyje liko vos viena kita, o Juozui Erlickui dar neatėjus, žiūrovų akys jau buvo nukreiptos į sceną - nekantriai laukė pasirodymo pradžios. Vos pamačius link scenos einantį Juozą Erlicką žiūrovai pradėjo ploti. Tiesa, jis buvo ne vienas - su pianistu Daumantu Slipkumi ir smuikininku Vytautu Mikeliūnu. Plojimai aidėjo iki kol autorius su muzikantais užlipo ant scenos ir pradėjo groti muzika. „O aš kasdiena su savim kariauju...“, - iškart su daina pradėjo vakarą publicistas Juozas Erlickas.

Jau po pirmų rašytojo žodžių, kurie sekė iškart po dainos, publika juokėsi – pamatyti nesišypsantį buvo neįmanoma. „Mano namuose draudžiama dainuoti, todėl aš čia“, - pajuokavo rašytojas ir vėl pralinksmino visą publiką. Nors dauguma susirinkusiųjų - brandaus amžiaus žiūrovai, tačiau buvo galima pastebėti ir jaunų veidų, kurie lygiai taip pat juokėsi iš J.Erlicko pasakojimų ir įsijautę klausėsi jo kūrybos dainų. Po kiekvienos dainos nuskambėdavo aplodismentai, o po aplodismentų Juozas Erlickas pasakodavo bent vieną humoreską, kurioje ironiškai pašiepdavo šiuo metu aktualiausias temas – politika, verslininkus, ligonines, o kartais ir save ar vidutinio amžiaus krizę. Po kiekvieno autoriaus pašiepimo publika ne tik plojo, bet ir leipo juokais – kuo aštresnis juokelis, tuo lengviau buvo pamatyti žiūrovus kikenant galvą nuleidus žemyn.

„Kartą man žmona parodė sugedusia „rozetę“... Kodėl žmona man rodo tik sugedusius daiktus?“ – juokavo publicistas nė kiek nesišypsodamas, kai tuo tarpu visų stebinčiųjų juokas skabėjo kiemelyje. Nors susirinkusiųjų juoką buvo galima girdėti po bene kiekvieno Juozo Erlicko sakinio, pats autorius išlaikė rimtą mina, kuri tik dar labiau kėlė juoką klausantis jo pasakojimų. „Labai patinka, ir dainos gražios. Aš jau ne pirmą kartą jo renginy dalyvauju“ – paklausus ar džiaugiasi renginiu, teigė viena iš žiūrovių.

Renginio metu šalia žiurovų buvo staliukas prie kurio buvo galima įsigyti Juozo Erlicko autorinių knygų. Viena iš pardavinėjamų knygų buvo „Išeinu iš krašto“, kurioje vyrauja būties, žmonių santykių ir tarpusavio supratimo temos. Knygos kaina – 12 eurų, vienas kitas žiurovas prieš renginį ir renginio metu pribėgdavo prie staliuko knygą nusipirkti. Toje pačioje vietoje buvo galima įsigyti ir plokštelę už 5 eurus.

Renginiui įpusėjus rašytojas pranešė, kad bus pertrauka, skirta jo knygų įsigyjimui. „Kas pirks tris, tas mokės kaip už tris.“ – rėžė Juozas Erlickas. Tuomet sudainavo paskutinę pirmosios dalies daina ir dar skambant muzikai padėjo mikrofoną ir išėjo pailsėti. Pertraukos metu dauguma pakilo nuo kėdės pasivaikščioti po kiemelį, atsipūtė nuo juoko ir grįžo į savo vietas. Kai kurie, žinoma, pasinaudojo proga nusipirkti knygą ar autoriaus plokštelę. „Kaip gaila, kad pinigų nepasiemiau, nežinojau, kad bus galima čia knygą nusipirkti“- nuogastavo viena iš žiūrovių, stovėjusi šalia staliuko su autoriaus knygomis.

Pertraukai baigiantis eilės prie knygų staliuko sumažėjo, visi po truputį grįžinėjo į savo vietas. Netrukus vėl pasirodė J. Erlickas su muzikantais. Renginį tęsė su nauja humoristinę istoriją. „Nežinau ar Jūs supratote, kad aš nuėjau nu scenos 1998-aisiais ir štai grįžtu į dabartį. Dvidešimt metų praėjo, o atrodo kaip dvidešimt minučių“ – savo renginio tematika juokavo rašytojas. Pabaigęs istoriją, toliau tęsė pasirodyma su daina, kurios metu žiūrovų juokas taip pat netilo.

Renginys baiginėjosi J.Erlicko juokais, kad paliks žiūrovus su muzikantais, o pats eis skaičiuoti kiek užsidirbo.  Tiesa, po šių žodžių papasakojo dar ne vieną istoriją ir kelias dainas sudainavo. Paskutiniąją dainą skyrė tiems, kurie į renginį atlydėjo savo antrąsias dainas. Skambant paskutinei dainai visi lėtai plojo, o po jos net atsistoję tęsė aplodismentus. „Baikime gražiu palinkėjimu... Būkite atsargūs kelyje“ – juokavo J.Erlickas po visų plojimų ir dar kartą uždainavo trumpą posmelį kviesdamas susirinkusiuosius atsinešti savo knygas pasirašyti.

Prie scenos susirinko nemaža eilė rašytojo autografui gauti, žiūrovai liaupsino kūrėją įvairiais komplimentais ir dėkojo jam už puikų vakarą. „Jei žmonėms patinka – aš jaučiuosi gerai“ – po koncerto pakomentavo J.Erlickas. „Jaučiu... Kiekvieną kartą ateina nauji žmonės, jei ateitų tie patys – tada jausčiaus labai gerai“ – paklaustas ar jaučia jaudulį prieš išeidamas į sceną atsakė autorius.

Tačiau TV3 laidos „Legendinės legendos“ vedėjai nusprendė ne tik pakalbinti legendinį Lietuvos rašytoją, bet netgi jį prajuokinti.

Laidos vedėjams prabilus apie tai, kad prieš laidą buvo tokių, kurie juos atkalbinėjo ir siūlė nekalbinti rašytojo, nes šis trenktas, J. Erlickas tik retoriškai klustelėjo: „Žiūrint kas kuo trenktas...“ Ir pridūrė, kad „kaip tik pagerėja, kai trenktas būni“.

J. Erlickas pripažįsta, kad daug kalbėti jis nemėgsta: „Aš pasakau kokius tris žodžius ir jau pavargstu. Jau paskui reikia pailsėti“. Pasirodo, tyla rašytojo namuose labai įprasta, su žmona jis sako nematantis reikalo kalbėti: „Mes jau esam seniai viską pasakę vienas kitam. Paskutinius dvylika metų nebereikia jokių kalbų. Iš pradžių kalbėdavom, paskui... o kam kalbėt?“ Pasak rašytojo, jie su žmona nekalba nuo 1996-ųjų. Tačiau į kritišką Oresto Vaigausko pastabą „Fantastinis susvetimėjimas“, J. Erlickas atkerta: „Nesusvetimėjimas, aš taip nepasakyčiau. Tai yra suartėjimas, kai nieko nebereikia sakyti. Ir net žiūrėti. Jinai tiesiog yra ir viskas“, – sako Juozas.

Mes jau esam seniai viską pasakę vienas kitam. Paskutinius dvylika metų nebereikia jokių kalbų. Iš pradžių kalbėdavom, paskui...

Vis dėlto Vaigauskams jau šį vakarą 20 val. rodomoje laidoje pavyks prajuokinti J. Erlicką, tačiau šis pripažins, kad nuo juoko yra atpratęs. Jis teigia, kad namie dažniausiai kvatojasi, kai žiūri pro langą ar į sieną. „Sienos išvis yra gerai. Juk visada, kai jau nebėr kur atsiremti į sieną vis tiek gali“.

Išsiskirdamas su Vaigauskais J. Erlickas tik sunkiai atsidus: „Pasakiau jau kažkiek, dabar ničnieko nekalbėsiu apie tris mėnesius“.

Ne pirmus metus vykstantis koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ ir vėl pakvietė miestiečius pabūti unikalioje aplinkoje kartu su pamiltais herojais Juozapu – J. Erlicku, Daumantu – Daumantu Slipkumi (klavišiniai) bei Vytautu – Vytautu Mikeliūnu (smuikas).

Ramioje ir jaukioje aplinkoje koncerto dalyviai galėjo mėgautis nuostabia muzika bei tikrai gero humoro jausmo nestokojančiu J. Erlicku „Juozo Erlicko kūryba yra nepaprasta, jis visada sugeba mane prajuokinti, todėl aš čia ir atvykau“, – sako gerbėjas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas šmaikščiai bei subtiliai perteikė savo įžvalgas apie politikus, medikus, policininkus ir verslininkus.

Koncertų ciklas „Pažaislio Liepų alėjos vakarai“ kviečia pabūti unikalioje aplinkoje ir pajusti gamtos bei ramybės pulsą, pailsėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Birželio 14 d. 19 val. koncerte Aistė Smilgevičiūtė ir grupės „Skylė“ branduolys pakvies klausytoją į jautriai kuriamą savitą muzikinę ir poetinę erdvę – spalvingą, kupiną metaforų, apgyvendintą netikėtais personažais… Dainų autoriams ir atlikėjams Rokui Radzevičiui ir A. Smilgevičiūtei akordeonu pritars Mantvydas Kodis, kanklėmis bei bosine gitara – Gediminas Žilys.

Liepos 12 d. 19 val. su nauja autorinių dainų programa „Laivas restoranas“ grįžta dainuojantis aktorius Andrius Kaniava kartu su scenos bičiuliais – gitaristu Aleksandru Ten ir klavišininku Sigitu Mickiu, akordeonininku Nerijumi Bakula. Tikrų scenos profesionalų nuoširdumas, paprastos ir jaudinančios poetiškos tiesos, nuoširdus bendravimas ir muzika, užpildanti sielos tuštumas bei nuteikianti pozityvui, pavers šį susitikimą nauju atradimu.

Liepos 26 d. 19 val. pristatyti naujos programos atvyksta dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas kartu su grupe „Vos vos“. Grupę sudaro Jonas Krivickas (gitara), Marius Leiburas (būgnai) ir Paulius Rukas (bosinė gitara). Kiekvienas susitikimas su Domantu būna kupinas nuoširdaus bendravimo, prasmingų tekstų ir muzikinių improvizacijų. Toks vakaras laukia ir Pažaislio vienuolyno apsupty.

Rugpjūčio 2 d. 19 val. pirmąkart koncertų cikle pasirodymą surengs grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Stereotipus laužantys muzikos padūkėliai reaguoja į šių dienų gyvenimo ritmą ir sukuria tai romantikų, tai chuliganų įspūdį. Pašėlioti kartu su muzikantais kviečiami visi grupės kūrybos gerbėjai.

Rugpjūčio 9 d. 19 val. „Bardai LT“ paskelbs žinią, kad iki dešimtojo nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ liko lygiai savaitė. Ta proga tradiciniu renginiu tapęs įžanginis koncertas į „Purpurinį vakarą“ iš sostinės keliasi į Pažaislio vienuolyną ir šioje vietoje pristatys dar Kaune neskambėjusį projektą – „Trys“. Tai trys dainuojantys aktoriai: K. Smoriginas, V. Bagdonas ir V. Petkevičius. Trys skirtingos asmenybės, trys kūrėjai, trys legendiniai aktoriai. Trijų dalių koncertas suspindės purpurinėmis spalvomis.

Rugpjūčio 30 d. 19 val. po dvejų metų pertraukos „Pažaislio liepų alėjų vakaruose“ pasirodys Rolandas Kazlas. Žaismingas, kupinas geros nuotaikos, dainų ir monologų vakaras vainikuos visus vasaros koncertus ir su šypsena pakvies žengti į spalvotąjį rudenį.

Daugiau informacijos – koncertai@bardai.lt.

Koncerte laukiami visi, kuriems patinka J. Erlickas ir jo kūryba. Tiems, kurie šios asmenybės nepažįsta arba yra nedaug girdėję apie ją, kviečiame paskaityti interviu „Lovoje su žvaigžde“ ir susipažinti su tuo, kas yra J. Erlickas ir ką jis veikia koncertuose.

Kalbėjosi nepriklausoma korespondentė Alvydė T.

Korespondentė: - Naktį žvaigždės man taip ir nepavyko prakalbinti. Girdėjosi tik „och!..“, „aach!..“, „davaj...“, „o my Gade...“. Bet paryčiais, kai žvaigždei į lovą atnešiau kavos, pokalbis tapo rišlesnis.

Korespondentė: - Koks jūsų vardas?

Žvaigždė: - Juozas Erlickas.

K: - Ką veikiate?

Ž: - Skaitau, rašau ir dainuoju.

K: - Kaip sekasi?

Ž: - Esu išleidęs 18 knygų. Esu Nacionalinės premijos laureatas.

K: - Kaip pradėjote rašyti?

Ž: - Kaip visi. Iš meilės. Aš labai mylėjau gamtą. Vienam iš pirmųjų posmų rašiau: „Suplėšysim į gabalus tuos kolorado vabalus, ir bulvės vėl žydės...“ Vėliau šie žodžiai tapo žinoma liaudies daina. Mat žmonės dainuodami įsivaizdavo, kad plėšo okupantus rusus. Aš to visai neturėjau galvoj.

K: - Kodėl pats pradėjote dainuoti?

Ž: - O kodėl paukštis gieda? Kad prisiviliotų patelę. Man jau buvo prasidėjusi vidurio amžiaus krizė.

K: - Jei neklystu, ėjo 1996 metai...

Ž: - Taip. Tamsūs laikai... Susirietęs tūnojau prie rašomojo stalo ir staiga... Staiga mane ištiko ūmus mūzų nepakankamumas. Tai dažna rimtų rašytojų mirties priežastis. Mat kol tūnai prie stalo, pro šalį tik žmona gali prašliaužt. O kai užlipi ant scenos - mergos šniūrais eina.

K: - Ar jums dainas kuria švedų prodiuseriai?

Ž: - Tik pirmąsias, kol supratau, kad šalta švedų muzika – ne mums. Dabar jau pats kuriu dainų tekstus ir melodijas. O dainos rūbą – aranžuotę – pasiuva vietiniai meistrai. Mano dainas aranžavo Petras Vyšniauskas, Aurelijus Sirgedas, Jaroslavas Cechanovičius, o dažniausiai mūsų puikus pianistas D. Slipkus.

K: - Bet kas jus tokį... Na, švelniai tariant, stuobrį, išleido į sceną?

Ž: - Buvo taip... Sykį vienoje viešojo maitinimo įstaigoje prie vieno stalo sėdėjo dirigentas Donatas Katkus ir režisierius Rimas Tuminas. O aš po tuo stalu gulėjau ir dainavau. Tiedu vyrai pasiklausė ir tarė: „Ne, Juozai, čia tau dainuot ne vieta.“ Katkus sutvarkė man kvėpavimą ir problemas su policija, o Tuminas pakvietė pasirodyti Vilniaus Mažajame teatre. Tokių pasirodymų ten per daugelį metų - jau netoli 100.

K: - Kaip sekasi scenoje?

Ž: - Gerai. Bet, aišku, stengiuosi, kad nebūtų pernelyg gerai. Mat jei po koncerto priblokšti žiūrovai skėsčios rankom: „Geriau jau nebegali būti!..“ – tai kitąsyk nebeateis. Aš noriu palikti žmonėms viltį – geriau būti gali!

K: - Jūs visados būnate savimi?

Ž: - Ne visados. 2006 metais „Siemens“ arenoje atlikau kunigaikščio Eskalo arijas Kęstučio Antanėlio roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“.

K: - Iš kur semiatės įkvėpimo?

Ž: - Vasarom Zarasuose mėgstu šokinėti nuo 10 m tramplino žemyn galva. 2014 metais TV3 laidoje „Šuolis“ užėmiau tik 3 vietą todėl, kad teko šokti nuo 7,5 m ir mažiau pasisėmiau.

K: - Kodėl kai kurie žmonės niekada neateina į jūsų koncertus?

Ž: - Bijo priprasti.

K: - O kaip Jūsų?..

Ž: - Mūsų programa yra atnaujinama kiekvienais poriniais metais, rudenį. Tad nuo 2016 metų rudens – vėl nauja.

K: - Ką matysime?

Ž: - Jūs prisimenate, kad šiuo metu esate lovoje su žvaigžde?

K: - O taip!..

Ž: - Tai čia Jums ir parodysiu. O visi kiti tegu eina į salę.

K. - Dar noriu paklaust...

Ž: - O...

K: - Ką jūs darot!..

Ž: - Pradedu programą.

K: - Ar čia tikrai ta programa?

Ž: - Prisiekiu, kad pirmas žodis, kurį ištarsiu scenoje bus būtent toks – O...

Sudomino? Jei pasirinksite atsakymą „Taip“, esate laukiami Pažaislio vienuolyne.

Koncertų ciklas „Pažaislio Liepų alėjos vakarai“ kviečia pabūti unikalioje aplinkoje ir pajusti gamtos bei ramybės pulsą, pailsėti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, ar net praturtėti ir atrasti gerovę muzikoje (esant lietingam orui, organizatoriai kviečia pasirūpinti skėčiais ir apsauga nuo lietaus). Prieš koncertus žiūrovai galės pasigrožėti naujausiais „Mercedes Benz“ modeliais.

Daugiau informacijos: koncertai@bardai.lt.

Bilietus platina www.tiketa.lt bei likus valandai iki renginio pradžios prie įėjimo į Karietų aikštę.

„Pakartok!“ šou pažiba Ineta Stasiulytė sulaukė išties nelengvos užduoties – suvaidinti humoristą, poetą, dramaturgą Juozą Erlicką. Kaip pastebėjo akyli projekto žiūrovai, Inetai dažniausiai tenka vaidinti būtent žinomus vyrus. Tačiau jos tai negąsdina – talentinga aktorė sugeba įsikūnyti į bet ką. Ruošiantis J. Erlicko vaidmeniui, sunkiausia Inetai buvo kaip pati sakė – „atjungti“ viršutinę lūpą.

„Reikia pakelti gomurį, nuo kurio atsiranda vėmimo jausmas. Supratau, kodėl jis taip lėtai kalba, nes kitaip neįmanoma perteikti šių minčių ir nėra rizikos nusišnekėti“, – sakys I. Sasiulytė.

Profesionalių aktorių pasirodymus vertina trys komisijos nariai: humoristas Mantas Katleris, aktorė Kristina Kazlauskaitė ir choreografas Gytis Ivanauskas.

I. Stasiulytės panašumas ir vaidyba visiems atims žadą. K. Kazlauskaitė verks iš juoko, M. Katleris kris ant stalo, o G. Ivanauskas kvatos per visą salę.

„Į Inetą yra geriausia žiūrėti, bet blogiausia komentuoti. Aš mėgstu pasakyti, kas buvo blogai. Čia nėra nieko, ką būtų galima kitaip padaryti. Jei reikėtų įvertinti šio pasirodymo grimą, įsikūnijimą, „bajerius“ – viskas būtų dešimt“, – gražių žodžių negailės M. Katleris.

„Atrodo, kad visi žodžiai per primityvūs. Aš nežinau, kiek čia reikia dirbti, kad išgautumei iš tokios trapios moteriškaitės Erlicko natas, tembrą, mąstymą. Ačiū, Ineta“, – girs K. Kazlauskaitė.

„Apie tekstus, personažą aš jau nebekalbėsiu. Man gražiausias dalykas šios pauzės tarp klausimų ir atsakymų ir tas daug darančio žmogaus beviltiškas žvilgsnis“, – jau šį vakarą sakys G. Ivanauskas.

Jau šį vakarą, 20 val. žiūrovams taip pat pasirodys Vitalijus Cololo. Jis scenoje virs lenkų scenos karaliene Maryla Rodowicz. Aušra Štukytė įkūnys laidų vedėją Ritą Miliūtę, Juozas Gaižauskas – estrados atlikėją Ovidijų Vyšniauską.

Parodijų šou „Pakartok!“ – šį vakarą, 20 val. per TV3.