Tądien V.Mangirdas su žmona Žaneta, draugu Mariumi Janušoniu ir jo žmoną Silva prie jūros išsiruošė tikėdamiesi pajūryje rasti gintarų. Vaikštinėdami jie atkreipė dėmesį į netoli kranto vėjo blaškomą jachtą be burių.

„Mačiau, kad juos ištiko bėda, jachta buvo toje vietoje, kur bangos lūžta, maždaug ties molo pabaiga, o tai – labai pavojinga. Pradėjau stebėti, kas vyksta, mačiau ant denio du vyrus. Tuo metu mano draugas prisėmė batus, aš atsisukau į jį, o kai vėl pažvelgiau į jūrą, jachta buvo dingusi. Užbėgome ant kopos ir pamatėme, kad ją blaško bangos, o ant denio – nė vieno žmogaus. Tada pranešiau pagalbos telefonu“, – dramatiškus sekmadienio įvykius prisiminė V.Mangirdas.

Mačiau, kad juos ištiko bėda, jachta buvo toje vietoje, kur bangos lūžta, maždaug ties molo pabaiga, o tai – labai pavojinga.

Alfonso Mažūno nuotr.

Pasirodo, pagalbos šauksmas jau buvo pasiekęs gelbėjimo tarnybas iš jachtos automatinės sistemos, gelbėjimo operacija jau buvo pradėta.

Žmonės iš jachtos šoko į vandenį.

Pirma į krantą plaukė jauna mergina, klaipėdiečiai puolė jos traukti, klausinėjo lietuviškai, kaip ji jaučiasi, o atsako sulaukė anglų kalba. Mergina pasakė, kad jachtoje buvo septyni žmonės. Kai vyrai traukė iš bangų antrąją nelaimėlę, pamatė atskubančius pasieniečius. Moteris glebo rankose, reikėjo mašinos.

Trečias išgelbėtas žmogus buvo vyras.

Po to klaipėdiečiai bėgo traukti plausto, tikėjosi, kad jame bus žmogus, bet plaustas buvo tuščias. 

„Jie gelbėjimosi priemonių turėjo tikrai daug. Kapitonas šoko į vandenį gal paskutinis ar priešpaskutinis, to nematėme, bet jis buvo be gelbėjimosi liemenės. Jis buvo pilnas vandens, bandėme jį gaivinti, atrodė, kad gyvybės požymių dar yra, bet jis mirė, – įvykius atgamino V.Mangirdas. – Tuo metu nejautėme nei šalčio, nei vandens. Tik kai jau po visko susėdome į mašinas, pajutome, kad esame kiaurai šlapi.“

Vyras tikino, kad gelbėjimo tarnybos veikė labai greitai.

Vaizdu prie molo grožėjosi tiek vaikai, tiek ir suaugę.

Anot sutiktų poilsiautojų, nors vasara pasitraukė, o oras nebuvo dėkingas nei aktyviam, nei pasyviam poilsiui, tačiau visus metus jūra išlieka ne tik klaipėdiečių, bet ir miesto svečių traukos centru.

„Į uostamiestį atvykome iš Šiaulių. Vaikai norėjo prie jūros. Kadangi kelionė buvo suplanuota prieš savaitę, tad oras neatgrasė. Nors maudytis tikrai nesimaudysime, tačiau smagiai leidžiame laiką, bangos įspūdingos“, – pasakojo pajūryje sutikta šiaulietė Vilija.

Tiek pliažuose, tiek ir prie molo pajūryje įsikūrusiose kavinėse žmonių netrūko.

„Kol dar neprasidėjo darganos ir orai visai nesubjuro, su vyru pasigrožėti jūra ateiname kasdien. Nors esame pensininkai, tačiau pėsčiomis ateiname nuo pat Taikos prospekto.  Grįžtame autobusu. Kas žino, galbūt jūros oras ir judėjimas yra mūsų stiprybės šaltinis“, – šyptelėjo pensininkė Janina.

Paraiškas pagal priemonę gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Ūkio subjekto bendrosios pajamos iš žvejybos pasyviosios žvejybos įrankiais ataskaitiniais metais turi būti didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos.

Kaip teigia NMA, į paramą taip pat gali pretenduoti ūkio subjektai, vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje, neviršydami jiems skirtų žvejybos kvotų.

Paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2018 m. yra didesnės kaip 2455 eurai.

Paraiškas galima teikti iki spalio 4 d. Šiam paraiškų surinkimo etapui skirta 150 tūkst. eurų paramos lėšų.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, vėlų sekmadienio vakarą Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo signalą, jog apie penkių jūrmylių (9 kilometrų) atstumu nuo Klaipėdos uosto vartų Lietuvoje registruota jachta patyrė variklio gedimą.

Padėti jachtai ir jos įgulai grįžti į uostą buvo pasiųstas tuo metu uosto kanalu plaukęs kariuomenės priešmininis laivas M53 „Skalvis“.

Apie 2 valandą nakties sugedusi jachta sėkmingai partempta ir prišvartuota Klaipėdos uoste.

Gelbėjimo operacijos metu nukentėjusiųjų nebuvo.

Kaip penktadienį BNS sakė Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas, iš 36 išgelbėtų žmonių – 24 vyrai, septynios moterys, penki vaikai iki 14 metų.

Anot gelbėtojų statistikos, 80 proc. skęstančiųjų būna apsvaigę nuo alkoholio.

J. Pirožnikas tvirtino, kad sekmadienį bus paskutinė diena, kai paplūdimiuose dirba gelbėtojų postai. Nuo pirmadienio veiks tik centrinės gelbėjimo stotys Palangoje ir Šventojoje.

„Norėčiau pabrėžti, kad poilsiautojai buvo sąmoningi. Situacija gerėja, matome mažiau pažeidimų“, – sakė gelbėtojų vadas.

Per sezoną gelbėtojai iš viso gavo apie 400 pranešimų apie pažeidimus pliaže. Nuo birželio mėnesio gelbėtojams budėti padėjo ir policijos pareigūnai.

Palangos gelbėtojai taip pat vykdė bendras priemones su Valstybės sienos apsaugos ir savivaldybių pareigūnais.

Antradienis buvo karštas, oro temperatūra gerokai viršijo vidutinę tokio meto temperatūrą, jūra buvo rami ir viliojanti minias Palangoje vis dar vasaros malonumais besimėgaujančius poilsiautojus atsigaivinti.

Prieš vidurdienį paplūdimys buvo pilnas, nemažai žmonių maudėsi.

11.27 val. sutuoktinių pora drauge pliuškenosi jūroje. Prieš akimirką moteris matė vyrą plaukiojantį, o netrukus ji pamatė sutuoktinį plūduriuojantį vandens paviršiuje be gyvybės ženklų.

Moteris pati partempė vyrą į krantą. 55 metų vyras buvo nebegyvas.

Gelbėtojai pirmieji atskubėjo su būtina panašiais atvejais gelbėjimo įranga: defibriliatoriumi, deguonimis, kitomis priemonėmis.

Tikslia mirties priežastį nustatys teismo medicinos ekspertai, jie galbūt atsakys į klausimą, ar būta kitų, su sveikatos sutrikimu nesusijusių mirties priežasčių.

Šiemet birželio gale Palangoje panašiai mirė kitas vyras. 63 metų žmogus sukniubo į jūrą įbridęs iki kelių ištiktas širdies smūgio.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, poilsiautojai iki atvykstant ugniagesiams jau buvo ištraukę skendusius žmones iš jūros.

Nukentėjusiosios išvežtos į ligoninę.

Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė, maždaug 45 metų vyras skendo Melnragės paplūdimyje.

Skendęs vyras buvo su gyvybės ženklais, jį ištraukė vietiniai gelbėtojai ir perdavė medikams.

Departamentą apie teršalus informavo Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgos.

„Įvertinus iš sraigtasparnio darytas nuotraukas, matyti, kad dėmės atstumas nuo kranto buvo maždaug 22 kilometrai, užfiksuotų naftos teršalų dėmės dydis siekė apie 3 kvadratinius kilometrus, o išsiliejusių teršalų kiekis sudarė nuo 300 iki 600 litrų“, – teigiama Aplinkos apsaugos departamento pranešime.

Šiuo metu teršalai jau yra išsisklaidę ir grėsmės, kad jie pateks į krantą, nėra. Teršalai išgaravo dėl aukštos oro temperatūros.

Pirminiais duomenimis, teršėjas nenustatytas. Šiuo metu dėl įvykio atliekamas tyrimas. Duomenys apie incidentą perduoti ir Aplinkos apsaugos agentūrai.

Už tokį pažeidimą gresia bauda nuo 14 iki 20 tūkst. eurų. Žala gamtai gali siekti nuo 13 iki 26 tūkst. eurų.

Kaitrų šeštadienį Klaipėdos paplūdimius užgulė poilsiautojai. Vanduo įšilęs iki 19–20 laipsnių, todėl žmonės noriai brenda į jūrą. Vis dėlto vandens pramogos keturiems poilsiautojams, nesilaikiusiems saugumo reikalavimų, vos nesibaigė tragiškai.

Perpiet Smiltynėje pagalbos prireikė moteriai su trimis mažametėmis dukromis. Laimei, žaibiškai sureagavę gelbėtojai saugiai pargabeno nelaimėles į krantą.

„Papuolusios į duobę pasimetė, supanikavo ir ėmė skęsti. Gelbėtojai iškart jas ištraukė“, – informavo biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Į Lietuvos pajūrį moteris su trimis 9–11 metų dukromis atvyko iš Estijos. Važiuoti į ligoninę jos atsisakė.

Poilsiautojos maudėsi šalia ženklo „Duobė“. Paplūdimyje informacija apie pavojų pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, todėl vargu, ar estės galėjo nesuprasti ženklo.

Papuolusios į duobę pasimetė, supanikavo ir ėmė skęsti. Gelbėtojai iškart jas ištraukė.

Šeštadienį plevėsavo geltona vėliava, leidžianti maudytis.

Tą pačią dieną apie 19 val. jūroje ties Smiltyne, maždaug 100 metrų nuo kranto, pastebėtas plūduriuojantis negyvo vyro kūnas.

Pasak A. Siakki, sustingusį kūną srovė nešė nuo Juodkrantės pusės Smiltynės molo link.

Vyras dėvėjo tik juodas maudymosi glaudes ir segėjo sidabrinės spalvos laikrodį. Policijos pareigūnai pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Patys gelbėtojai tik skėsčioja rankomis. Situacija išties mįslinga, nes iki šiol nėra žinomi nei vyro tapatybė, nei laikas, kada vyras nuskendo. Paplūdimyje nebuvo rasta jokių daiktų ar ką nors apie įvykį žinančių liudininkų.

„Pačiame paplūdimyje gelbėtojai jokių rūbų nerado, už paplūdimio ribų Juodkrantės link – taip pat. Sekmadienio rytą mūsų valytojai valė pliažus, irgi nieko nematė“, – stebėjosi pašnekovas.

Neatmetama, kad vyras vandenyje praleido ilgiau nei parą, nes kūnas – stipriai pamėlęs ir sustingęs, maža to, plūduriavo paviršiuje.