„Kaišiadorių paukštyno“ vadovas Darius Gudačiauskas sako, kad dalis žmonių buvo atleista, dalis išėjo savo noru. Dar 96 darbuotojai laikinai dirba Vilniaus paukštyne. Kaišiadoryse liko dirbti 292 žmonės.

Kovą įmonė Užimtumo tarnybai pranešė, jog apie atleidimą įspėjo 230 žmonių.

„Kadangi laikotarpis truputį ilgesnis, didesni ir skaičiai. Esmė, kad kai paskelbi visai Lietuvai, kad mažinsi gamybos apimtis, tai žmonės galvoja, kad įmonei sunku ir kad reikia susirasti kitą darbą. Mes sakėme, nemažinsime, neatleisime žmonių, bet pasiūlysime darbą „Vilniaus paukštyne“, nes likusius paukščius, kurie nepasiskers „Kaišiadorių paukštyne“, atvežėm į Vilnių“, – BNS sakė D. Gudačiauskas.

„Bet žmonės mąsto, ką reiškia važiuoti į Vilnių, koks bus darbo grafikas, ar tinka, ar ne, mamos su vaikais, joms nepatogu, nenori į Vilnių važiuoti“, – kalbėjo jis.

„Kaišiadorių paukštyno“ perdirbimo veiklą nuspręsta stabdyti, kadangi gamyba tapo neefektyvi. Kaišiadoryse liko tik paukščių auginimas. Bendrovė planavo perdirbimą atnaujinti šių metų pabaigoje, tačiau planus koreguoja karas Ukrainoje.

Tikėjome, kad iki šių metų galo vėl pradėsime gaminti Kaišiadoryse, bet karas Ukrainoje viską pakoregavo, projektai, kuriuos buvome numatę, nusitęsė.

„Tikėjome, kad iki šių metų galo vėl pradėsime gaminti Kaišiadoryse, bet karas Ukrainoje viską pakoregavo, projektai, kuriuos buvome numatę, nusitęsė. (...) Kažkada karas baigsis, tai tie žmonės grįš į darbo vietas ir mes ten vėl gaminsime“, – sakė D. Gudačiauskas.

„Gamybinės patalpos, viskas paruošta, mes net užkonservavome linijas, kad net ir rytoj galėtume įjungti ir veikti, nes fabrikas turi gaminti“, – sakė jis.

Gamybos apimtis sumažinusi maždaug 24 proc. bendrovė tikisi, kad sumažės ir nuostoliai, tačiau D. Gudačiauskas pabrėžia, kad 20 tūkst. tonų perdirbamos paukštienos sumažėjimas Lietuvai yra reikšmingas.

Paukštininkystės sektoriui valstybė skyrė 5,8 mln. eurų paramos, iš kurios 3,8 mln. eurų – kompensuoti dėl karo Ukrainoje pabrangusius pašarus, o 2 mln. eurų – broilerių augintojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos.

D. Gudačiauskas sako, kad paramos paketas yra kur kas mažesnis nei reikėtų palaikyti gyvybiškai svarbias funkcijas.

2020 metais „Kaišiadorių paukštynas“ patyrė 629,1 tūkst. eurų nuostolių. 2019 metais jie siekė 1,384 mln. eurų. Bendrovės pajamos mažėjo 8,1 proc. iki 62,4 mln. eurų.

Pasak įmonės vadovo Dariaus Gudačiausko, bendrovė priversta tą daryti, nes nesulaukė valstybės paramos kylant žaliavų ir ypač energetinių išteklių kainoms.

„Niekas neatvažiavo, neįsigilino, nesuprato. Ir šiandien pasekmė tokia, kad didžiausias darbdavys regione yra priverstas mažinti savo apimtis ir jau 200 žmonių atsiduria gatvėje“, – portalui teigė Kaišiadorių paukštyno vadovas.

Sausio pabaigoje „Linas Agro Group“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, jog Kaišiadorių paukštynas nuo kovo 14 dienos stabdys paukščių skerdimo ir išpjaustymo cecho veiklą. Paukščiai bus vežami skersti į Vilniaus paukštyną, kur skerdykla dirbs visą parą trimis pamainomis.

Tuomet buvo skaičiuojama, kad ekonominis tokio sprendimo  efektas pasijus 2022–2023 finansiniais metais ir kasmet sieks apie 1,7 mln. eurų.

Pasak A. Pranckevičiaus, pradžioje bendras abiejų įmonių perdirbamas paukštienos kiekis bus 24 proc. mažesnis nei anksčiau, tačiau ateityje planuojama pajėgumus didinti iki dabartinio lygio.

Pernai liepą „Linas Agro Group“ įsigijo „Kauno grūdus“, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynus ir susijusias bendroves. 

Savo pažadą tesėjo

Neseniai driokstelėjo žinia – Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai nuo gegužės nutraukia bendradarbiavimo sutartis su ūkininkais ir stabdo paukščių supirkimą, taip pat planuoja priimti sprendimą dėl Kaišiadorių paukštyno uždarymo.

"Paukštynas veikia, jis dar neuždarytas, bet jau išnaudotos visos galimybės", – sakė "Kaišiadorių paukštyno", kuriame dirba apie 800 žmonių, generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

Jis kalbėjo apie prieš metus gautą Vyriausybės pažadą, kad paukštininkystės sektoriui bus skirta 20 mln. eurų paramos.

Vietoj šios sumos visam sektoriui išdalyta vos 5,6 mln. eurų. "Čia tas pats, kaip gydytojas išrašo antibiotikų savaitei, o vaistininkas jų duoda  trims dienoms. Nepaisant to, visus metus laikėmės savo įsipareigojimų: neatleidome darbuotojų, ūkininkams mokėjome visą kainą už broilerius. Kaupėme nuostolius savo bendrovėse tam, kad visi kiti galėtų gyventi", – vardijo D.Gudačiauskas.

Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių.

Smarkiai rizikuoja

Kodėl svarstoma uždaryti būtent "Kaišiadorių paukštyną"? "KG Group" dar priklauso ir "Vilniaus paukštynas, kuriame dirba 1,4 tūkst. darbuotojų.

"Pagal situaciją, kurį dabar klostosi, atvirai pasakius, jau nebeaišku, kurį paukštyną reikėtų uždaryti. Vilniaus paukštynas yra didesnis, rinkomės mažesnę blogybę", – aiškino D.Gudačiauskas.

Nusprendus nutraukti Kaišiadorių paukštyno veiklą, darbo netektų apie 800 žmonių. ("Kaišiadorių paukštyno" nuotr.)

Valstybei delsiant atsakyti dėl paramos, "KG Group", anot jo, ima rizikuoti abiem paukštynais.

"Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių. Be to, dar aplink save sukuriame nemažą rinką. "Vilniaus paukštynas" iš išorės smulkių ir kitokių įmonių nuperka paslaugų už 92 mln. eurų, "Kaišiadorių paukštynas" – už 30 mln. eurų", – skaičiavo vadovas ir pridūrė, kad, uždarius kurį nors paukštyną, ne tik valstybės, savivaldybių biudžetai nesulauks sumokamų  mokesčių, bet ir kitos įmonės praras pajamų.

"Mūsų įmonių grupė paramos prašo 10 mln. eurų – tiek mes grąžinsime sumokėdami mokesčius", – pastebėjo D.Gudačiauskas. Jis palygino, kad pernai vien ekologinei žemdirbystei, kurios našumas, pasak jo, yra nulinis, buvo nepagailėta skirti 42 mln. eurų. "Tuo tarpu tokiai šakai, kaip mūsų, kai vien dvi mūsų įmonės per metus sumokėjo 13 mln. eurų,  valstybė sugebėjo skirti vos 4 mln. eurų subsidijų", – kalbėjo generalinis direktorius.

Pigi lenkiška vištiena

Kalbama apie didelius nuostolius, tačiau paukštienos suvartojimas per karantiną tik augo. "Didžiausius nuostolius mums generuoja į Lietuvą atvežama lenkiška paukštiena, kurios kainos dempinguojamos. Jas esame priversti mažinti ir mes", – pasakojo vadovas.

Pasak pašnekovo, Lenkijos ūkininkai sulaukė apie 1 mlrd. zlotų paramos, todėl išgali mažinti produkcijos kainas ir būti konkurencingi. Taip į Lietuvą pradėjo nevaldomai plūsti pigesnė paukštiena.

"Mums reikia arba užkasinėti savo broilerius, arba juos parduoti irgi pigiau. Tik tokia alternatyva", – apie išeitis kalbėjo D.Gudačiauskas, vaizdingai palyginęs situaciją su iš po kojų išmušta kėde.

Didžiausias darbdavys

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus neslėpė, kad žinia apie svarstymą uždaryti paukštyną sukėlė didžiulį nerimą. Ši įmonė yra didžiausias darbdavys savivaldybėje.

Vytenis Tomkus/Feisbuko nuotr.

Beveik visi apie 800 darbuotojų yra Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojai. Šiuo metu savivaldybėje nedarbo lygis šiek tiek mažesnis nei Kauno apskrities ir šalies vidurkis. Paukštynui veiklą nutraukus, nedarbo lygis savivaldybėje gerokai pakiltų.

Mero turimais duomenimis, pernai "Kaišiadorių paukštynas" gyventojų pajamų mokesčio (GMP) sumokėjo 1,6 mln. eurų, socialinio draudimo įmokų – virš 2 mln. eurų. Darbuotojams išmokėta 6,5 mln. eurų darbo užmokesčio. Dar sumokėta ir pridėtinės vertės mokesčių (PVM).

Bendrovei nutraukus veiklą, nukentėtų ir darbuotojai, ir savivaldybė bei valstybė, nes neliktų įmonės sumokamų mokesčių, be to, bedarbiais tapusiems gyventojams tektų atseikėti nemažą sumą paramai.

"Indėlis į ekonomiką tikrai didelis. Jeigu įmonei reikia paramos apie 3 mln. eurų, valstybė tikrai galėtų tiek lėšų rasti. Tai būtų geresnis sprendimas, nei įmonę palikti likimo valiai", – įsitikinęs V.Tomkus

"Situacija yra liūdna, nes, kiek žinome, karantino laikotarpiu įmonė dirba nuostolingai. Mes, kaip savivaldybė, tiesiogiai padėti negalime. Galime tik bandyti paskatinti ministerijas, Vyriausybę priimti reikiamus sprendimus. Tikimės, kad bus išgirsti žemės ūkio sektoriaus atstovai, kurie į pirmines pagalbos schemas net nebuvo įtraukti", – teigė meras.

Jis pridūrė, kad pagrindinis savivaldybės tikslas – padėti įmonei, kad žmonės turėtų darbą, pajamų ir nekiltų daugiau socialinių problemų.

Meras viliasi, kad, atsižvelgiant į situaciją, paukštynui bus skirta parama. "Juo labiau kad kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija – paramą tokioms jose veikiančioms įmonėms skyrė", – kalbėjo V.Tomkus.

Rajono vadovas svarstė, jeigu įmonė vis dėlto nuspręstų stabdyti paukštyno veiklą ir atleisti darbuotojus, jų socialinėms išmokoms valstybė išleistų, ko gero, panašią sumą, kokios įmonė prašo paramos, kurią gavusi galėtų tęsti veiklą, toliau mokėti mokesčius.

Ministerija: ieškome galimybių

Dėl susiklosčiusios situacijos kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Jos Ryšių su visuomene specialistų atsiųstuose atsakymuose į klausimus teigiama, kad ieškoma galimybių dėl paramos.

– Kodėl vietoj planuotos 20 mln. eurų paramos dėl COVID-19 paukštininkystės sektoriui skirta kelis kartus mažiau?

– Prasidėjus pandemijai ir karantinui, praėjusios kadencijos ŽŪM ėmėsi identifikuoti žemės ūkio ir maisto pramonės sritis, kurios gali būti labiausiai paveiktos. Jau tuo metu turima informacija signalizavo, kad paukštienos sektoriui reikės valstybės pagalbos. Kadangi buvo neaišku, kiek ta neapibrėžta situacija truks ir koks gali būti jos poveikis, buvo modeliuojami įvairūs scenarijai. Paukštienos sektoriui suteikti 20 mln. eurų paramą buvo planuota įvertinus patį pesimistiškiausią scenarijų – jeigu karantinas užsitęstų iki metų pabaigos. Pažymėtina, kad ir kitiems sektoriams buvo skaičiuojami maksimalūs paramos poreikiai.

2020 m. paukštienos sektoriaus įmonėms ir ūkininkams, susidūrusiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 pandemijos, patirtiems nuostoliams kompensuoti buvo išmokėta 6,53 mln. eurų paramos.

– Ar dar planuojama, svarstoma galimybė paukštininkystės sektoriui skirti papildomą paramą? Jei taip, kada bus dėl jos apsispręsta? Apie kokią sumą eina kalba?

– Tęsiantis COVID-19 pandemijai ir Vyriausybei nuo 2020 m. lapkričio 7 d. įvedus antrąjį karantiną, ŽŪM siekia, kad labiausiai paveiktus sektorius – paukštininkystės ir kiaulininkystės – kuo greičiau pasiektų parama. Šiuo metu ŽŪM ir Finansų ministerija ieško paramos galimybių šiems sektoriams.

– Kaip vertinate Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų atstovų kalbas apie tokią sunkią finansinę situaciją, kad net planuojama uždaryti vieną jų, jeigu nebus sulaukta daugiau paramos?

– ŽŪM girdi, ką kalba sektoriaus įmonės, analizuoja informaciją ir situaciją rinkose bei sektoriuose. ŽŪM, siekdama suteikti pagalbą, kompleksiškai vertina visą žemės ūkio ir maisto sektorių.

Vyriausybė sujudo

Nuo pandemijos nukentėjusiems paukščių ir kiaulių ūkiams bei perdirbimo įmonėms skirta 12 mln. eurų laikinos valstybės pagalbos. Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės įmonėms skirti 7,9 mln. eurų, o kiaulininkystės – 4,1 mln. eurų, pranešė ministerija.

Pasak jos, parama padės įmonėms įveikti neigiams krizės padarinius, išsaugoti darbo vietas ir aprūpinti Lietuvos gyventojus maistu.

"Noriu pabrėžti, kad tai yra pagalba ne tiktai verslui tiesiogiai, bet tai yra ir labai svarbus darbdavys, ypač mūsų regionuose", – pasitarime kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Verslininkai anksčiau priekaištavo, kad parama bus siejama su sumokėtais pelno mokesčiu ir GPM, todėl nebus pakankama. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis praėjusią savaitę sakė, kad sektorius nėra pelningas, todėl sumokėti mokesčiai nedideli, o parama priklausys tik nuo vienųmetų mokesčių.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas tikino, kad paramos schema nepadės smulkiesiems paukštininkams. Anot jo, paukštynas, kurio apyvarta krito daugiau nei 30 proc., galėtų pretenduoti į 10 mln. eurų paramą, bet jam siūloma tik 1,8 mln. eurų.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius tuomet teigė, kad lėšos šiai paramai bus paimtos iš Vidaus reikalų ministerijos asignavimų.

Pasak ministerijos, vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų 2020 m. paskutinio ketvirčio pajamos, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laiku, krito daugiau nei 20 proc., o, lyginant šių metų ir 2019 m. sausio pajamas, jos sumažėjo daugiau kaip 40 proc.

Šaltinis: BNS

Tautvydo Barščio kontroliuojama grupė „KG group“ pranešė, kad jos valdomi Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai ketvirtadienį informavo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka mėsinius viščiukus, jog nuo gegužės nutraukia sutartis ir stabdo paukščių supirkimą.

Abiejų paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas siūlo akcininkams uždaryti Kaišiadorių paukštyną.

„Teks priimti sprendimą ir dėl mūsų perdirbimo fabriko veiklos stabdymo (...) Esame užspeisti į kampą ir kitų alternatyvų tiesiog nebėra“, – pranešime sakė D. Gudačiauskas.

Pasak jo, nuo lapkričio Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sukaupė 4,6 mln. eurų nuostolių. Anot jo,  pernai Vyriausybė patvirtino paukštininkystei 20 mln. eurų paramą, tačiau realiai skirta tik 5,6 mln. eurų.

„Vyriausybei esame kaip karšta bulvė, kuria tik mėtosi vieni nuo kitų, ir jokių realių sprendimų nėra, turime imtis veiksmų, nes laukimas mus taip pat žlugdo“, – pridūrė jis.

Kaišiadorių paukštyne dirba 706 darbuotojai, vidutinis atlyginimas įmonėje sausį siekė 1116 eurų. 

Abu paukštynai beveik 35 proc. gamybai reikalingų mėsinių viščiukų superka iš Lietuvos ūkininkų, 65 proc. užaugina savo paukštidėse. Juose per metus perdirbama beveik 45 mln. paukščių.

Žemės ūkio produktų perdirbimo ir maisto gamybos grupę „KG Group“ ketina pirkti Lietuvos žemės ūkio investicijų bendrovė „Linas Agro Group“. Leidimą sandoriui jau suteikė Latvijos konkurencijos taryba, dar laukiama Lietuvos, Rusijos, Lenkijos bei Estijos konkurencijos institucijų leidimų.

„Linas Agro Group“ sutartį dėl „Kauno grūdų“, Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų bei susijusių įmonių kontrolinių akcijų paketų įsigijimo pasirašė pernai spalį, o sandorį tikimasi užbaigti šių metų pavasarį.

Įrangą specialiai „Kaišiadorių paukštynui“ pagamino „VDL Agrotech“ iš Nyderlandų.

„KG Group“ priklausantis „Kaišiadorių paukštynas“ baigia įgyvendinti aštuoniolikos paukštidžių rekonstrukcijos projektą.

Auginimo technologijų modernizacija leidžia nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti elektros, vandens ir lesalų tiekimą, vėdinimo bei šildymo sistemų darbą.

„Investicija leidžia geriau valdyti paukščių gyvenimo sąlygas, o tai, savo ruožtu, garantuoja aukštesnę produkcijos kokybę. Po atliktos renovacijos auginimo pajėgumai išaugs 30 proc. Pažangi technologinė įranga taip pat gerina darbo sąlygas įmonės darbuotojams: svarbiausius parametrus kontroliuodami nuotoliniu būdu galėsime sumažinti naktinėse pamainose dirbančių darbuotojų skaičių, be to, didindami veiklos efektyvumą, galėsime bent iš dalies sumažinti lesalų bei energetinių išteklių kainų augimo įtaką vartotojams tiekiamos produkcijos kainai“, - pranešime sako „Kaišiadorių paukštyno“ generalinis direktorius Arūnas Jurkonis.

Pastatytų paukštidžių sistemoje naudojamos energiją taupančios technologijos, pastatai yra visiškai apšiltinti, todėl bus racionaliau naudojami energetiniai ištekliai, sumažės į aplinką išmetamų CO2 dujų kiekis. Pasak A. Jurkonio, investicija optimizuoja technologinių sistemų parametrus, atsižvelgdama į fiziologinius paukščių poreikius, todėl užtikrinama laikomų gyvūnų gerovė.

Rekonstravus 18 pastatų, „Kaišiadorių paukštynas“ paukštidžių skaičių padidino iki 60-ties. Kartu su „Vilniaus paukštynu“ ir antrinėmis įmonėmis „KG Group“ valdo 193 paukštides, kuriose per metus išauginami iki 46 mln. broilerių. „KG Group“ paukštynai yra didžiausi Baltijos šalyse ir drauge su kitomis grupės įmonėmis užtikrina gamybos proceso grandinę nuo lauko iki stalo, leidžiančią kontroliuoti visą vertės grandinę pradedant apsirūpinimu žaliavomis, baigiant galutiniam vartojimui skirtais produktais.

Dėl penktadienio rytą „Kaišiadorių paukštyne“ įvykusios avarijos nuotekomis buvo užterštas gruntas, pranešė Aplinkos ministerija.

Paaiškėjo, kad dėl gedimo magistralinėje paukštyno gamybos nuotekų trasoje visoje sistemoje sukilo gamybos nuotekos, kurios per lietaus nuotekų išleistuvą nubėgo į gruntą šalia esančioje paukštyno teritorijoje.

Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros inspektoriai nustatė, kad nuotekos pradėjo bėgti apie 8.30 val., po poros valandų tarša nutraukta. Pareigūnai paėmė mėginius laboratorinei kontrolei atlikti, nustatinėjamas išbėgusių į aplinką gamybinių nuotekų kiekis, bus skaičiuojama aplinkai padaryta žala.

Žemės paviršiuje susikaupusios nuotekos surinktos ir išvežtos į Kaišiadorių paukštyno valymo įrenginius.

Patikrinus Kaišiadorių paukštyno mėšlidę, nustatyta, kad joje kartu su atvežtu mėšlu išverstos ir šalutinių gyvūninių produktų liekanos. Ministerija praneša, kad už šiuos pažeidimus atsakingi asmenys bus patraukti administracinėn atsakomybėn.

Bendrovės „Kaišiadorių paukštynas“ generalinis direktorius Gytis Kauzonas tvirtina, kad įvykus avarijai iš karto buvo imtasi veiksmų.

„Balandžio 1-osios ryte įvyko avarija paukštyno nuotekų surinkimo sistemoje. Apie įvykį iš karto informuota Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūra. Identifikavus, kad pagrindinė nuotekų surinkimo magistralė, vedanti iš skerdyklos į įmonės pirminius valymo įrenginius, kemšasi, nedelsiant imtasi avarijų rizikos planuose numatytų priemonių situacijai sureguliuoti ir nedelsiant avarijos pasekmės likviduotos,“ – teigia G. Kauzonas.

Paukštyno vadovas pabrėžia, kad siekiant išvengti gamybinių nuotekų persipylimo ir galimo patekimo į aplinką, nedelsiant buvo pristabdytas ir skerdyklos darbas, nuotekų surinkimo sistemoje ir šuliniuose kylančias nuotekas imta išsiurbinėti ir iki nuotekų valyklos transportuoti pasitelkus specialų transportą.

Anot bendrovės vadovo, visos avarijos metu į aplinką patekusios nuotekos susiurbtos specialiu transportu ir pervežtos į nuotekų valymo įrenginius. Avarijos metu susidariusi tarša likviduota, padariniai pašalinti.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos paukštienos gamintojus pasiekė gera žinia - baigtos veterinarijos sertifikato derinimo procedūros dėl atvėsintos ir šaldytos paukštienos ir paukštienos produktų importo į Honkongą.

Apie tai pranešė Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Lietuvai išduotas Paukštienos, paukštienos pusgaminių ir paukštienos gaminių eksportuojamų iš Lietuvos Respublikos, veterinarijos sertifikatas, suteikiantis galimybę Lietuvos gamintojams eksportuoti produktus į šią šalį tiesiogiai ir be jokių apribojimų.

Kaip teigia Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, šis du metus trukęs Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimų derinimas su Honkongo atsakingomis institucijomis ir veterinarijos sertifikato išdavimas padės Lietuvos paukštienos gamintojas plėsti eksportą į šią šalį.

"Honkongas - specifinė rinka, kurioje paklausūs tik tam tikri paukštienos produktai. Tačiau Lietuvos gamintojai gali tiekti produktus šiai rinkai, nes yra ne tik pajėgūs pasiūlyti jiems atitinkamus kiekius šios produkcijos, bet ir laikosi visų šios šalies keliamų kokybinių reikalavimų. Be to, augindami paukščius čia Lietuvoje jie užtikrina kokybę visuose gamybos procesuose. Todėl šis leidimas - tai palengvinimas, padėsiantis išspręsti iki šiol buvusius trukdžius bei eksportuoti tiesiogiai."

"KG Group" priklausančių Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vištiena Honkongą pasiekdavo ir iki šiol, tačiau buvo eksportuojama per Europos Sąjungos šalių tarpininkus. Kaip pasakoja įmonių grupės vadovas Tautvydas Barštys, per mėnesį šis eksportas siekdavo apie 150 tonų, tačiau įsigaliojus šiam leidimui atsiveria galimybės plėsti eksportą šioje šalyje ir dirbti šioje rinkoje su pirkėjais tiesiogiai.

"Į Honkongą buvo vežami specifiniai vištienos produktai: viščiukų broilerių pėdos, sparnai (visas sparnas, vidurinės sparnų dalys, sparnų galiukai). Įsigaliojus šiam leidimui, turime ne tik puikią galimybę praplėsti eksportuojamų produktų asortimentą. Anksčiau parduodavome tarpininkų pageidaujamus produktus, o dabar galėsime bendrauti su pirkėjais tiesiogiai, patys derėtis dėl kainų, produktų bei praplėsti pirkėjų ratą," - teigia Tautvydas Barštys.

Įmonių grupės vadovas pritaria, kad sutarimas Valstybės įgaliotų institucijų lygmenyje palengvins eksporto plėtrą ne tik į šią šalį, tai padės priartėti ir prie Kinijos rinkos. Be to, tai puiki galimybė peržiūrėti eksporto rinkas bei asortimentą po Rusijos embargo.

Asortimentą į šią rinką galėtų papildyti viščiukų broilerių kojinės dalys, subproduktai bei kiti šioje rinkoje paklausūs vištienos produktai, o paukštynai sieks auginti ekonomiškai naudingų pardavimų dalį.