Sutvirtėjo poliklinikos pamatai

KMP Kalniečių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyrius po metus trukusios renovacijos tapo pacientams patogesnis ir gražesnis. Kapitališkai suremontuotas visas kauniečiams gerai žinomo pastato antrasis aukštas. Čia moderniai įrengta 40 gydytojų ir slaugytojų kabinetų, šeši sanitariniai mazgai, trys poilsio patalpos personalui, dvi salės susirinkimams. Įrengti nauji procedūrų, kardiogramų kabinetai. Iš viso atnaujinta apie 1 tūkst. kv. m ploto erdvė.

„Baigėme labai svarbaus segmento kapitalinį remontą. Jame apsilanko daugiausia mūsų pacientų, per metus čia suteikiama apie 245 tūkst. paslaugų. Čia dirbantys šeimos gydytojai, visas šis skyrius yra pirminės sveikatos priežiūros pagrindas. Tai yra pamatai, ant kurių yra statoma poliklinika. Džiaugiamės, kad šie pamatai dabar dar sutvirtėjo“, – teigė KMP direktorius Paulius Kibiša.

Pasak jo, gražios, moderniai įrengtos patalpos svarbios tiek personalui, tiek lankytojams: „Jaučiame, kad ir darbuotojams jaukiau dirbti, ir pacientams čia būti. Juk jei darbuotojas patogiai dirba, nepervargsta, jis išlieka dėmesingesnis pacientui, maloniau bendrauja. Be to, į patrauklias patalpas galime pasikviesti ir geresnių specialistų. Tai daro įtaką pacientams – daugiau jų renkasi KMP.“

Įsikūrė viename aukšte

Po renovacijos gyventojams nebereikia klaidžioti po skirtingus aukštus ieškant savo šeimos gydytojo kabineto – visi KMP Kalniečių padalinio šeimos gydytojai įsikūrė antrame pastato aukšte.

Kita naujovė – šeimos gydytojai ir slaugytojai įsikūrė skirtinguose kabinetuose. Dėl to renovacijos metu kai kur perstatytos sienos. Pasak KMP Kalniečių padalinio vadovės Ivetos Dubrovos, kabinetų sistema pertvarkyta, kad šie darbuotojai galėtų daugiau dėmesio skirti pacientui.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Matėme gydytojo ir slaugytojo darbo viename kabinete trūkumų. Aš pati buvau dirbusi tokiu principu, kai slaugytojas atskirtas nuo gydytojo. Mačiau, kad taip dirbant paciento ir medicinos darbuotojo santykis yra visai kitoks, darbas efektyvesnis ir pasitenkinimas darbu didesnis, – sakė I.Dubrova. – Ir pacientui nauda – dabar jis gauna dvigubai daugiau dėmesio: 15 minučių gydytojo konsultaciją ir 15 minučių slaugytojo. Tiek gydytojui, tiek slaugytojui atsiranda daugiau galimybių.“

Atvykęs į KMP Kalniečių padalinį pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, dabar žmogus pirmiausia patenka pas slaugytoją. „Slaugytoja paruošia pacientą gydytojui. Ji patikrina antropometrinius duomenis: matuoja ūgį, svorį, kraujospūdį, papasakoja apie prevencines programas. Jei jos priklauso pacientui pagal amžių, pasiūlo jose dalyvauti. Jei mato, kad reikia profilaktiškai atlikti tyrimus – juos užsako. Ir tik tada pacientas eina pas gydytoją“, – veiksmų seką aiškino KMP Kalniečių padalinio vadovė.

Ir pacientui nauda – dabar jis gauna dvigubai daugiau dėmesio: 15 minučių gydytojo konsultaciją ir 15 minučių slaugytojo.

Pasak jos, kai slaugytojas atskirtas nuo šeimos gydytojo, šis netrukdomas tokiais atvejais, kai visą darbą gali atlikti slaugytojas: „Pavyzdžiui, kai žmogus ruošiamas operacijai. Tada dar nereikia gydytojo – reikia tik užsakyti ir atlikti tam tikrus tyrimus. Tai atlieka slaugytojas. Pas gydytoją žmogus atvyksta jau su tyrimų atsakymais.“

P.Kibišos teigimu, toks darbo principas, kai slaugytojai dirba atskirai nuo gydytojų, leidžia taupyti jų darbo laiką. „Kai viename kabinete dirba ir slaugytoja, ir pacientas, dviejų pacientų tuo pačiu metu nepriimsi. Dabar mes galime tai padaryti: kai vieną pacientą priima šeimos gydytoja, stengiamės, kad slaugytoja jau priimtų kitą. Be to, dirbant viename kabinete, neišvengiamai susidarydavo tokių laikotarpių, kai konsultacijos metu arba slaugytojas neturi ką veikti, arba gydytojas. Dabar to nebus. Turime taupyti šių specialistų darbo laiką, galvodami ir apie tai, kad gydytojų ir slaugytojų ima trūkti“, – anot KMP direktoriaus, ateityje tai pasijus dar labiau.

Vadovaujantis šiuo bandomuoju projektu, vėliau ruošiamasi pertvarkyti kitų KMP padalinių šeimos gydytojų kabinetus.

Pokytis: siekiant efektyviau išnaudoti darbo laiką, po renovacijos šeimos gydytojai ir slaugytojai įsikūrė atskiruose kabinetuose / Vilmanto Raupelio nuotr.

Privačių klinikų konkurentė

KMP Kalniečių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriuje pradėjo dirbti ir socialinis darbuotojas, registratorė.

„Socialinis darbuotojas rūpinasi technine pagalba neįgaliesiems, bendrauja su kitomis institucijomis. Jis rūpinasi tokiais klausimais, kaip žmogui patekti į slaugos namus, užrašo jį į eilę, suorganizuoja sunkiai vaikštančio žmogaus atvežimą į polikliniką ir pan. Šį darbą anksčiau atlikdavome mes, gydytojai“, – pastebėjo I.Dubrova.

Kitą dalį anksčiau gydytojams ir slaugytojams tekdavusio darbo atliks skyriuje įdarbinta registratorė. Ji registruoja pacientus į gydytojų konsultacijas.

„Tai taip pat bandomasis projektas. Siekiame, kad komandą sudarytų gydytojas, slaugytojas ir registratorė. Registratorė asmeniškai susisiekia su pacientu, jam tinkamu laiku užregistruoja pas gydytoją, atlikti tyrimų, suderina, kada ir kur jis atliks tyrimus, kada sugrįš pas šeimos gydytoją. Apibendrinant, registratorė rūpinasi, kad mes neprarastume ryšio su pacientu, kad jis būtų dar geriau aptarnaujamas“, – sakė I.Dubrova.

„Džiaugiamės, kad KMP, sujungusi skirtingus filialus, nuolat tobulėja, stengiasi tapti patrauklesnė ir patogesnė tiek pacientams, tiek darbuotojams. Visi žingsniai rodo, kad KMP eina naujovių link, stengiasi pritraukti kuo daugiau žmonių prie jos prisirašyti ir, prireikus, teikti paslaugas. Personalas kvalifikuotos, perkama šiuolaikiška medicinos įranga, patalpos nuolat atnaujinamos. KMP tampa rimta konkurente privačioms šeimos klinikoms“, – įsitikinusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

KMP Kalniečių padalinio pirmas aukštas, registratūra, Darbo medicinos centras renovuoti jau anksčiau. Vasarą turėtų prasidėti Odontologijos skyriaus remontas. „Šiame skyriuje pastatėme naują techniką, suremontavome kabinetus iš vidaus, o jų išorė liko baisi. Kai dalis patalpų suremontuota, kontrastas tarp jų ir remonto seniai nemačiusių sienų tampa labai akivaizdus“, – pastebėjo P.Kibiša.

Vėliau bus remontuojamas šio poliklinikos padalinio Funkcinės medicinos ir reabilitacijos skyrius.

Įrašas – per trumpas, alibi - nepaneigtas

Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą melagingu pranešimu apie visuomenei gresiantį pavojų įtarto E.S. atžvilgiu jį kuravęs prokuroras rėmėsi fonoskopinės ekspertizės, paskirtos po to, kai E.S. ėmė neigti, kad tai – jo darbas, išvada.

O joje teigiama, kad pateiktas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, kuriuo pranešta apie šį užminavimą, įrašas – per trumpas, kad būtų galima nustatyti, ar tai – E.S. balsas.

Be to, teisėsaugininkams nepavyko užginčyti E.S. pateikto alibi, kurį jam padėjo sukurti viena Kalniečių turgaus darbuotoja, patvirtinusi, kad tuo metu, kai buvo pranešta apie šį ne mažą sumaištį sukėlusį užminavimą, E.S. buvo pas juos.

Sumaišties būta neeilinės

Kaip jau rašyta, Kauno poliklinikos Kalniečių padalinys buvo „užminuotas“ balandžio 12-osios vidurdienį – per patį jo darbo įkarštį.

Po šio šokiruojančio pranešimo buvo evakuoti visi tuo metu čia lankęsi pacientai bei juos priiminėję poliklinikos darbuotojai. O pastarųjų kolegoms iš kitų Kauno poliklinikos padalinių buvo duotas nurodymas, esant reikalui, rasti galimybę priimti be eilės visus po šio skambučio gatvėje atsidūrusius Kalniečių poliklinikos pacientus.

Tradiciškai buvo įvestas ir tokiais atvejais būtinas planas „Skydas“, kuris užsitęsė kelias valandas, nes teko laukti Kauno specialiosioms tarnyboms į pagalbą iš Vilniaus atskubančių Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų.

Buvo prisipažinęs

„Skydo“ atšaukimas tada beveik sutapo su 35-erių E.S., kurį poliklinikos darbuotojai nurodė, kaip galimą įtariamąjį – dėl ne per seniausiai įvykusio eilinio konflikto, sulaikymu netoli nusikaltimo vietos – Savanorių prospekto ir P.Lukšio gatvės sankryžoje. Nors jis deklaravęs gyvenamąją vietą viename liūdnos reputacijos Partizanų gatvės bendrabutyje.

Sulaikymo metu E.S. prisipažino „užminavęs“ Kalniečių polikliniką, tarp kurios pacientų yra ir pats. Esą supykęs ant jos medikų.

Kaip tada portalui kauno.diena.lt teigė šios poliklinikos darbuotojai įtariamasis demaskuotas pagal pirštų atspaudus, aptiktus ant jų vestibiulyje esančio taksofono. Iš tikrųjų nustatyta, kad buvo skambinta būtent iš jo. Tačiau, kaip patikslino teisėsaugininkai, aptikti pirštų atspaudus ant juo besinaudojusių asmenų nučiupinėto taksofono prilygtų stebuklui.

Pripažintas nepakaltinamu

Neatmetama, kad apie teisėsaugininkų problemas sužinojęs E.S. ir pakeitė po kurio laiko parodymus.

Tačiau tikėtina ir tai, kad jis sakė teisybę būtent tada, – esą prisipažino sulaikomas policijos, nes šios pareigūnai ant jo rėkė, o jis norėjo, kuo greičiau namo, nes kažką skaudėjo. Ir ši nelygi dvikova įvyko, jam grįžtant iš Kalniečių turgaus į savo namus Partizanų gatvėje.

Prisipažinęs tada, kad jis „užminavo“ Kalniečių polikliniką, E.S. net nebuvo sulaikytas.

Tačiau, skyrus jam psichiatrinę ekspertizę, gautas atsakymas, kad šio įvykio metu E.S. negalėjo valdyti savo veiksmų, nors dabar jau gali. Todėl fonoskopinę ekspertizę atlikusiems specialistams konstatavus, kad pranešimo apie užminavimą įraše – E.S. balsas, būtų kreiptasi į teismą tik dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo.

Tyrimas bus tęsiamas

Dėl E.S. nepakaltinamumo įvykio metu Kauno ugniagesių gelbėtojų bei „Aro“ rinktinės ieškiniams dėl sukeltos sumaišties kaštų jų tarnyboms grėsė likti nenagrinėtiems.

Kaip jau rašyta, pasiteiravus po minėto įvykio Kalniečių poliklinikos vadovės, ar ji teiks ieškinį dėl padarytos žalos, medikė tada atsakė klausimu į klausimą: „O kaip ją įvertinti?!“

Nutraukus ikiteisminį tyrimą E.S. atžvilgiu, įtariamojo bus ieškoma toliau. Nors teisėsaugininkai ir neatmeta, kad jiems tiesiog pritrūko prieš E.S. įkalčių.

Kaip jau rašyta, Kauno poliklinikos Kalniečių padalinys buvo „užminuotas“ balandžio 12-osios vidurdienį – per patį jo darbo įkarštį.

Po šio šokiruojančio pranešimo buvo evakuoti visi tuo metu čia lankęsi pacientai bei šiuos priiminėję poliklinikos darbuotojai. O pastarųjų kolegoms iš kitų Kauno poliklinikos padalinių buvo duotas nurodymas, esant reikalui, rasti galimybę priimti be eilės visus šio skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą priverstinai į gatvę išvarytus Kalniečių poliklinikos pacientus.

Tradiciškai buvo įvestas ir tokiais atvejais būtinas planas „Skydas“, kuris užsitęsė kelias valandas, nes teko laukti Kauno specialiosioms tarnyboms į pagalbą atskubančių Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų.

Šio plano atšaukimas beveik sutapo su įtariamojo sumaišties sukėlimu sulaikymu. Beje, netoli nusikaltimo vietos – Savanorių prospekto ir P.Lukšio gatvės sankryžoje. Nors melagingu pranešimu apie visuomenei gresiantį pavojų įtariamas 35-erių E.S. yra deklaravęs gyvenamąją vietą viename liūdnos reputacijos Partizanų gatvės bendrabutyje.

Jis prisipažino „užminavęs“ Kalniečių polikliniką, tarp kurios pacientų yra ir pats, išvakarėse supykęs ant jos medikų.

Kaip tada portalui kauno.diena.lt teigė šios poliklinikos darbuotojai įtariamasis demaskuotas pagal jo pirštų atspaudus, aptiktus ant jų vestibiulyje esančio taksofono. Iš tikrųjų nustatyta, kad buvo skambinta būtent iš jo. Tačiau, kaip patikslino teisėsaugininkai, aptikti pirštų atspaudus ant juo besinaudojusių asmenų nučiupinėto taksofono prilygtų stebuklui. Šiuo atveju bandyta nustatyti įtariamojo DNR. Tačiau ir šis buvo su ne vieno asmens logotipu.

Neatmetama, kad apie tai sužinojus ir E.S., po kurio laiko jis pakeitė parodymus, ėmęs teigti, kad ne jis „užminavęs“ tada polikliniką. Kita galima tokio jo elgesio priežastis – gautas psichiatrų atsakymas apie E.S. sveikatos būklę ir galimybę jį teisti. Anot teisėsaugininkų, kol kas jie pagal gautą išvadą dar neapsisprendė, ar prašys teismo taikyti E.S. priverčiamąsias medicinos priemones, ar perduos jį teismui įprasta tvarka. Nors dėl minėtą balandžio 12-ąją galimai jo sukeltos sumaišties ieškinius jau yra pareiškę ir „Aro“ išminuotojai, ir Kauno ugniagesiai gelbėtojai. Tik pati poliklinika, kaip ir policija, to dar nepadarė arba net neketina. Kaip jau rašyta, pasiteiravus po minėto įvykio Kalniečių poliklinikos vadovės, ar ji teiks ieškinį dėl padarytos žalos, medikė tada atsakė klausimu į klausimą: „O kaip ją įvertinti?!“

Poliklinikos darbuotojai apibūdino E.S. kaip konfliktinį pacientą, kuris nuolat ir dėl visko reiškia pretenzijas. Anot teisėsaugininkų, būtent dėl šios priežasties ir pranešimo apie „užminavimą“ išvakarėse buvusio eilinio konflikto jis ir tapo įtariamuoju. Ir net buvo prisipažinęs. Tačiau po kurio laiko E.S. pareiškė esą tada neatlaikęs spaudimo, nors iš iš tikrųjų neturi su šiuo skambučiu nieko bendro. Po tokios įvykių sekos ir nuspręsta skirti šioje byloje dar vieną – fonoskopinę ekspertizę: ar pranešimo apie poliklinikos „užminavimą“ įraše E.S. balsas?  

Paliko aiškintis patiems

Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša skaičiavo, kad pagal turimą informaciją, nuo gegužės 11 d. nebegalios apie 130 gydytojų e.parašas, kuris būtinas išrašant e.receptus, e.nedarbingumo pažymas, išduoti e.mirties liudijimus, pateikti kitus e.dokumentus.

"Mūsų laukia chaosas", – sakė Kauno miesto poliklinikos padalinio Kalniečių poliklinikos vadovė Rasa Abariuvienė.

Kalniečių poliklinika naudoja atviro kodo, nemokamą operacinę sistemą "Linux", o elektroniniai receptai ir kitos į e.sveikatą siunčiamos medicininės formos iki šiol buvo pasirašomos bendrovės "Skaitmeninio sertifikavimo centras" (SSC) e.parašu, kuris veikia "Linux" operacinės sistemos aplinkoje ir yra suderinamas su e.sveikatos sistemoje naudojamu e.dokumentų pasirašymo komponentu.

Bėdų kilo Ryšių reguliavimo tarnybai nusprendus panaikinti SSC ir jo teikiamų kvalifikuotų elektroninių parašų sertifikatų kūrimo paslaugų kvalifikuotą statusą, todėl asmenys, naudojantys SSC išduotus kvalifikuotus elektroninių parašų sertifikatus, nuo 2018 m. gegužės 11 d. nebegalės jų naudoti kvalifikuotiems e.parašams kurti.

Mūsų laukia chaosas

Prireiks didelių investicijų

"Kai tik sužinojome, visur rašėme raštus, visur kreipėmės, bet realios pagalbos nesulaukėme", – kalbėjo R.Abariuvienė. Anot jos, ėmęsi valstybės institucijų pasiūlytų išeičių, vis susidurdavo su kliūtimis, tad beveik tris mėnesius buvo tik veltui gaištamas laikas.

Tik antradienį paaiškėjo, kad vienintelis būdas kaip nors tęsti darbą yra naudotis sertifikatais asmens tapatybės kortelėse, tačiau tam reikia turėti korteles su šiais sertifikatais, ir būtini jų skaitytuvai. "Ne visi gydytojai turi naujausio pavyzdžio asmens tapatybės korteles, o naujų išdavimas gali užtrukti iki mėnesio", – dėstė P.Kibiša.

Be to, naudotis e.sveikata bus galima tik tais kompiuteriais, kurie turi prieigą prie "Windows" operacinės sistemos, o tokių poliklinikoje – ne itin daug. Vadinasi, arba iš vieno kabineto į kitą bus siuntinėjami pacientai, arba kartu su jais migruoti teks ir gydytojams.

Siūlė, kas neveikia

Po RRT sprendimo kilus klausimui, ką daryti, sužinota, kad galima rinktis naudoti valstybės įmonės Registrų centro (RC) išduodamus e.pasirašymo sertifikatus, sertifikatus asmens tapatybės kortelėse arba mobiliojo elektroninio parašo priemones.

Anot Kauno poliklinikos IT skyriaus vadovo Antano Jankūno, visa bėda ta, kad, pasirodo, nė vienas iš Ryšių reguliavimo tarnybos siūlomų e.pasirašymo būdų operatyviai nesprendžia susiklosčiusios situacijos.

"RC teikiamas e.dokumentų pasirašymo komponentas, naudojamas e.sveikatos portale, neveikia "Linux" aplinkoje su RC išduotais e.parašais ar asmens tapatybės kortelės (ATK) sertifikatais, be to, RC nuo balandžio pradžios nebeišduoda naujų e.pasirašymo sertifikatų nei USB laikmenoje, nei lustinėje kortelėje. RC mus informavo, kad dėl padidėjusio poreikio, susijusio su SSC e.parašų galiojimo nutraukimu, jiems neplanuotai baigėsi laikmenų atsargos ir bus vykdomas jų viešasis pirkimas, bet negalėjo nurodyti datos, kada atnaujins naujų sertifikatų išdavimą", – vardijamos esamos kliūtys poliklinikos kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir RRT.

Kovo pradžioje, kai poliklinikos atstovai kreipėsi į RC pagalbos, gautas patikinimas, kad per mėnesį ar du bus atnaujinta PDF dokumentų pasirašymo sistema (Unisign), ir joje bus galima pasirašinėti iš skirtingų operacinių sistemų ir naršyklių. Ši sistema nebaigta iki šiol.

Anot poliklinikos vadovų ir specialistų, negelbėjo ir mobilieji elektroniniai parašai. "Paaiškėjo, kad naujais mobilaus e.parašo sertifikatais kol kas negalima pasirašyti dokumentų, siunčiamų į e.sveikatą ir "Sodrą". Šių institucijų atstovai pripažino problemą ir teigė planuojantys ją išspręsti artimiausiu metu, tačiau nurodyti konkretaus termino taip pat negalėjo", – akcentavo P.Kibiša.

Poliklinika yra gavusi Ryšių reguliavimo tarnybos atsakymą, kuriame aiškinama, kad "tarnyba neturi įgaliojimų prižiūrėti e.paslaugų informacinių sistemų veiklos".

Paaiškėjo, kad šiam 35-erių metų kauniečiui yra diagnozuotos tam tikros specifinės ligos, dėl kurių jo biografijoje iki šiol nėra jokių teistumų.

E.S. prisipažįsta „užminavęs“ balandžio 12-ąją Kalniečių polikliniką, tarp kurios pacientų yra ir pats, išvakarėse supykęs ant jos medikų.

Kaip jau rašyta, poliklinikos darbuotojai linkę apibūdinti jį kaip konfliktinį savo pacientą, kuris nuolat ir dėl visko reiškia pretenzijas. Tačiau tąkart E.S. jas išreiškė Bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir gana šokiruojančia forma. Kaip jau rašyta, po jo pranešimo apie poliklinikos „užminavimą“ buvo evakuoti visi tuo metu čia lankęsi pacientai, o šių buvo nemažai, bei darbuotojai. O kolegoms iš kitų Kauno poliklinikos padalinių buvo duotas nurodymas, esant reikalui, rasti galimybę priimti be eilės visus į gatvę E.S. priverstinai išvarytus Kalniečių poliklinikos pacientus, kuriems būtina skubi pagalba.

Šia neeiline sumaištimi įtariamo E.S. sulaikymas beveik sutapo su apie kelias valandas užsitęsusio plano „Skydas“, kuriame be specialiųjų miesto tarnybų dalyvavo ir daugiaaukštį poliklinikos pastatą turėję apžiūrėti „Aro“ pareigūnai, atšaukimu – konstatavus, kad pranešimas buvo melagingas.

E.S. buvo sulaikytas netoli nusikaltimo vietos – Savanorių prospekto ir P.Lukšio gatvės sankryžoje. Po to, kai ant poliklinikos vestibiulyje esančio taksofono buvo aptikti jo pirštų atspaudai, pagal kuriuos identifikuota ir įtariamojo asmenybė. O pateikus šio nuotrauką poliklinikos darbuotojams, pastarieji atpažino išvakarėse eilinį skandalą jiems sukėlusį E.S.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šis asocialus asmuo, yra deklaravęs gyvenamąją vietą viename liūdnos reputacijos Partizanų gatvės bendrabutyje ir praeityje yra baustas tik administracine tvarka.

Praleidęs tada naktį Kauno policijos areštinėje E.S. buvo iš jos paleistas, ikiteisminiam tyrimui dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų vadovaujančiam prokurorui nesikreipus į teismą dėl jo suėmimo, nes, pagal gresiančią bausmę, E.S. įtariamas tik nesunkiu nusikaltimu, dėl ko teismai nelinkę tenkinti prokurorų prašymų skirti tokiems įtariamiesiems griežčiausią kardomąją priemonę.

Kol kas nei plane „Skydas“ dalyvavusios tarnybos, nei pati poliklinika nėra pareiškusi E.S. jokių ieškinių dėl jo padarytos žalos. „O kaip ją įvertinti?“ – klausimu į klausimą, ar teiks tokį ieškinį, portalui kauno.diena.lt, nustačius įtariamąjį, yra atsakiusi Kalniečių poliklinikos vadovė.

Be to, jeigu paaiškėtų, kad dėl turimų ligų E.S. yra nepakaltinamas, jam pareikšti ieškiniai liktų be atsako.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, jo sulaikymas beveik sutapo su plano „Skydas“, kuriame be specialiųjų miesto tarnybų dalyvavo ir daugiaaukštį poliklinikos pastatą turėję apžiūrėti „Aro“ pareigūnai, atšaukimu – konstatavus, kad pranešimas buvo melagingas.

Juo įtariamas 35-erių E.S. buvo sulaikytas netoli nusikaltimo vietos – Savanorių prospekto ir P.Lukšio gatvės sankryžoje.

Nustatyta, kad E.S. turėjo įžūlumo pranešti apie poliklinikos „užminavimą“, paskambinęs jos vestibiulyje esančiu taksofonu. Ant jo buvo aptikti pirštų atspaudai, pagal kuriuos identifikuota įtariamojo asmenybė. O pateikus jo nuotrauką poliklinikos darbuotojams, šie atpažino E.S. kaip konfliktinį savo pacientą, kuris nuolat ir dėl visko reiškia pretenzijas. 

Portalo žiniomis, šis asocialus asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą viename liūdnos reputacijos Partizanų gatvės bendrabutyje, praeityje yra baustas tik administracine tvarka. 

Ar sulaikytasis prisipažįsta dėl to, kuo yra įtariamas, ir, kaip jis aiškinasi, Kauno policijos atstovė spaudai šiandien ryte dar negalėjo atsakyti. Tačiau, portalo žiniomis, ikiteisminiam tyrimui dėl melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų vadovaujantis prokuroras kreiptis į teismą dėl šiuo, pagal gresiančią bausmę, nesunkiu nusikaltimu įtariamo E.S. suėmimo neketina. Šiandien jis turėtų būti paleistas, skiriant švelnesnes kardomąsias priemones.

Kauno policija pranešė, kad 17.05 val. "Aro" pareigūnams apžiūrėjus gydymo įstaigos patalpas, planas "Skydas" nutrauktas. Pareigūnai sulaikė ir 35-erių metų įtariamąjį.

Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už nusikalstamą veiką asmeniui gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pacientus siuntė į kitus padalinius

Pranešimas apie tai, kad esą užminuota Kalniečių poliklinika buvo gautas 13.15 val. 

Policijai nuskubėjus nurodytu adresu, pirmoji apie šį skambutį buvo informuota Kalniečių padalinio vadovė. Po trumpo pasitarimo jos kabinete, nuspręsta evakuoti visus pastate buvusius žmones. Nepaisant to, kad padalinys tuo metu dirbo pilnu tempu.

Labai tikimės, kad ne tik nepasitvirtins pranešimas, bet ir bus rastas skambinęs asmuo.

Pasibaigus evakuacijai, pastatas buvo aptvertas. Įvykio vietoje budėjusi policija kartu su kitomis specialiomis tarnybomis laukė atvykstant "Aro" išminuotojų, kurie patikrino visą nemažą poliklinikos pastatą.

"Situacija neeilinė, bet mes stengiamės ją suvaldyti, – portalui kaunodiena.lt teigė Kalniečių padalinio vadovė Rasa Abariuvienė. – Kalbėjomės su kiekvienu pacientu – aiškinome, kas atsitiko, atsiprašinėjome, stengėmės raminti. Jokių incidentų nebuvo, skubios pagalbos neprireikė nė vienam – žmonės mus suprato. Be to, įsipareigojome, viskam pasibaigus, priimti tuos, kuriems reikia dokumentų. "

O tiems pacientams, kurie buvo užsiregistravę, tačiau nespėjo patekti pas gydytoją, pasiūlyta, jeigu būtina skubi pagalba, vykti į kitus poliklinikos padalinius, kurių ir registratūros, ir medikai perspėti rasti galimybę priimti atvykusiuosius be eilės.

Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša, šiandien lyg tyčia išvykęs į komandiruotę, komentuodamas portalui šią neeilinę situaciją, teigė: "Dėl poliklinikų sujungimo mes dabar galime labai operatyviai net tokiose ekstremaliose situacijose mobilizuoti jėgas ir koordinuoti pagalbą, paskirstant pacientų srautus į kitus padalinius."

Tačiau ir P.Kibiša, ir R.Abariuvienė tikino nežinantys, dėl ko "užminuota" būtent Kalniečių poliklinika. "Po tokio paties policijos klausimo perskambinau visus skyrius, o jų vadovės perbėgo per kabinetus ir teiravosi, ar nebuvo jokių konfliktų, incidentų su pacientais, ar grasinimų?" – teigė R.Abariuvienė.

Portalui kauno.diena.lt pavyko sužinoti, kad ankstų rytą poliklinikos registratūroje numirė vyras.

Kauno greitosios medicinos atstovės teigimu, pranešimas apie nelaimę gautas apie 8.30 val. Pasak medikų, nelaimėlis – 72-ejų metų vyras. Pirminiais duomenimis, vyras mirė dėl ligos.

Kalniečių poliklinikos direktorė Rasa Abariuvienė portalui kauno.diena.lt papasakojo, kad apie blogai besijaučiantį vyresnio amžiaus pacientą prie įėjimo į polikliniką pranešė poliklinikos pacientai. 

"Mūsų  darbuotojai atsivedė pacientą į skubios pagalbos kabinetą. Darėme viską, ką gali šiuolaikinė medicina, pacientas gaivintas pagal suaugusiųjų asistolijos gaivinimo algoritmą. Nesant kardiovaskulinės sistemos atsako į gaivinimo veiksmus konstatuotas mirtis", – medikų bejėgiškumo faktą pripažino R. Abariuvienė.

Poliklinikos medikai pareiškė užuojautą mirusiojo, kuris sirgo ne viena liga, artimiesiems.

Nuoširdi meilė gyvūnams

"Ir kaip dabar man tą žolę nupjauti, kai šitiek saulučių žydi?... Štiš, tu, nelaboji. Tai nemyliu aš paukščių", – rimtu veidu tarstelėjo žinomas gydytojas, Kalniečių poliklinikos Specializuotų paslaugų skyriaus chirurgas G.Laurinavičius, atitraukęs akis nuo žydinčios pievelės savo kieme ir nukreipęs žvilgsnį į čiurlenantį fontanėlį.

Ant jo krašto tupėjo didžiulė varna ir pasimėgaudama gėrė vandenį. Kas nepažįsta G.Laurinavičiaus, šeimininkaujančio šiame Panemunės kieme, gal ir patikėtų, kad jis nemyli paukščių, bet juk būtent jis iškėlė inkilą zylutėms (jame šį pavasarį įsikūrė žvirbliai!) savo kieme, čia kasdieną žiemą lesina paukščius. Ir būtent paukščiams, o ne dėl grožio, Gintautas įrengė kieme fontanėlį.

"Žiū, dar ir katinas į kiemą atsivilko – tuoj aš jam kiaušus nurausiu", – vėl grasino gydytojas, tačiau kaimynų katinas, matyt, įpratęs prie erlickiško vyriškio kalbėjimo, iškėlęs uodegą ramiai trynėsi apie gydytojo kojas.

Žiū, dar ir katinas į kiemą atsivilko – tuoj aš jam kiaušus nurausiu.

Tarp gėlių – agurkas

Gėlės, kurių kieme galima priskaičiuoti gal pustrečio šimto vienetų, pasak jas sodinusio G.Laurinavičiaus, jį nuteikia kūrybiškam požiūriui į augalus, jų spalvų derinius.

"O kodėl šie du agurkai čia auga, atremti į namo sieną tarp gėlių?" – klausiu šeimininko. "Jiems čia, pietryčių pusėje, gera tarpti – šeimai jų derliaus pakanka ir dar anūkėms, kai atvažiuoja, įdedame. O ir lapija agurkų vešli – puošia sieną", – paaiškino.

"O kas tame vazone žaliuoja?" – vėl klausiu, iš tolo neatpažinusi didžiulio žalialapio augalo. "Pomidoras. Bus gražu, kai sunoks raudoni vaisiai", – patikino gydytojas ir pridūrė: "Nebūčiau aš jo sodinęs, bet vienas draugas tą daigą padovanojo. Negi išmesi gerą daiktą – pasodinau. Dėl tos pačios priežasties ir svogūną žemėn kyštelėjau. Žodžiu, netyčia "daržininku" tapau. O štai su gėlėmis išėjo rimčiau – po širdies operacijos su jomis bičiuliautis pradėjau savo noru. Matyt, operacijos metu kolegos perpylė gėlininko kraujo", – neapsiėjo be humoro gydytojas.

O kiek dar tų, lemtingų atsitiktinumų, įvykių jo hobiams rastis buvo šio gerbiamo gydytojo gyvenime?

"Na, didžiausiu atsitiktinumu laikau laureato vardą, kurį šiemet pelniau Lietuvos medikų poezijos konkurse. O buvo taip. Man viena poliklinikoje kūrybinį darbą dirbanti moteris pasakė, kad aš, rašantis eiles, turėčiau dalyvauti tame konkurse. Atstok, sakau jai – seniai eilių neberašau. Tik kažkada blūdas buvo užėjęs, o dabar – ne. Nerašau", – pasakojo pašnekovas.

Netikėtai tapo konkursantu

Bet G.Laurinavičiaus bendradarbė nenusileido – tvirtino turinti vieną jo eilėraštį, kurį surado, perimdama darbą iš buvusios kolegės. Pasirodo, tas eilėraštis buvo paimtas iš Kalniečių poliklinikos sienlaikraščio, kai buvo mada juos leisti. Atnešė ji tą eilėraštį G.Laurinavičiui ir paprašė leisti išsiųsti į antrąjį Lietuvos medikų poezijos konkursą "Eiliuotas vilties kelias".

"Sakau, siųsk, jei taip labai reikia. Ir išsiuntė", – pasakojo gydytojas, gurkšnodamas iš stiklinės vandenį. Beje, prieš porą metų jis išleido ilgai rašytą knygą "Gydantis vanduo", kuria papildė skaitytojų žinias apie vandenį, jo istoriją, panaudojimą, struktūrą, pažėrė daugybę praktinių patarimų, vertingų mūsų sveikatai ir net gyvybei.

Bet grįžkime prie poezijos. Po kiek laiko G.Laurinavičius gavo kvietimą atvykti į konkurso laureatų apdovanojimą Šv. Jurgio bažnyčioje, Kaune.

"Girdžiu, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis skelbia konkurso nugalėtojo pavardę – Gintautas Laurinavičius. O juk tą eilėraštį parašiau labai seniai, dar sovietmečiu, kai dirbau Panevėžio ligoninėje. Atsimenu, buvo šilta Kalėdų naktis", – nugrimzdo į tolimą praeitį G.Laurinavičius.

Komodos stalčiaus paslaptis

Pasak pašnekovo, apie antrą valandą nakties atvežė į Panevėžio ligoninės Reanimacijos skyrių jauną vyriškį baisiai sužalota galva. Pasirodo, jis sėdėjo automobilyje šalia vairuojančio brolio, kuris nepastebėjo šalikelėje stovėjusio be šviesų sunkvežimio su šiaudais.

Po susidūrimo vairuotojas liko gyvas, bet jo brolio galvos dalis buvo, kaip sakoma, nunešta, o likusioje dalyje matėsi šiaudų.

"Operavome, nors ir žinojome, kad tai beprasmiška. Operacijai vadovavo neurochirurgas Aloyzas Pranckūnas, kuris leido man atlikti šią beviltišką operaciją, tokiu būdu suteikdamas man galimybę praktikai. Juk tuo metu buvau dar jaunas chirurgas", – pasakojo gydytojas.

Po operacijos G.Laurinavičius gydytojų kambaryje pravėrė langą – buvo šilta naktis, snigo dideliais kąsniais.

"Atnešiau buteliuką konjako. Susėdom prie stalo, pripildžiau taureles, kurias vienu ypu išgėrėme. Paskui šnekėjomės, rūkėme. Staiga kažkas pasibeldė į duris – įėjęs vyriškis prisistatė esąs žuvusiojo tėvas... Paaiškinom jam, kad jo sūnus negalėjo likti gyvas – trečdalį jo galvos nunešė sunkvežimio borto kampas. Vyriškis tik linktelėjo galva... O mano komodoje, tai yra galvoje, tuo metu atsidarė kažkoks stalčius – pasiėmiau popieriaus lapą, tušinuką ir sėdau rašyti. Taip radosi tas konkursą laimėjęs eilėraštis", – pasakojo gydytojas.

Rašė ne vien eilėraščius

"Tą eilėraštį parašiau labai greitai, gal per penkias minutes. Negalėčiau rašyti pagal užsakymą – būtinai turi atsidaryti mano komodos stalčius, – šyptelėjo G.Laurinavičius. – Aš turėjau nuo mokyklos laikų tokį storą sąsiuvinį, į kurį rašydavau savo eilėraščius, bet kur jį padėjau? Gal jis dabar pas mano sesę Vilę? Beje, tame sąsiuvinyje yra ne vien eilėraščiai – esu ne vieną pasaką vaikams parašęs. Jas skaitydavau prieš miegą savo dukroms, o paskui – anūkėms. Viena tų pasakų gerbėja Beatriči jau suaugo ir puikiai piešia. Tad nutarė tas pasakas pati iliustruoti. Man tai malonu", – pasidžiaugė G.Laurinavičius.

Negalėčiau rašyti pagal užsakymą – būtinai turi atsidaryti mano komodos stalčius.

Anot gydytojo, dabar teks dažniau prisėsti ir prie eilėraščių – juk atsiimdamas apdovanojimą Šv.Jurgio bažnyčioje garsiai pasakė, kad jį priima kaip avansą ateičiai, kaip įpareigojimą rašyti.

Pažintis su F.Bulaka

G.Laurinavičiaus namų sienos nukabinėtos paveikslais. Tai dar vienas gydytojo hobis. Ne, ne visus jis tapė pats – vieni paveikslai į namus atkeliavo kaip jų autorių dovana, o kiti – kaip dailininkų padėka gydytojui už padėtą susigrąžinti sveikatą. Vienas iš tokių dovanotų paveikslų autorius – žinomas Lietuvos tapytojas Feliksas Bulaka, stumtelėjęs gydytoją tapybos link.

"Felikso, šilto, jautraus žmogaus ir tapytojo, jau nebėra tarp mūsų, bet aš puikiai atsimenu, kur mes susipažinome. Tai buvo sovietmečiu vienoje Kauno ligoninėje, kur lankiau savo sunkiai sirgusį draugą. Šalia jo lovos stovėjo dailininko lova. Tad pastarasis matė, kaip aš beveik kasdien mankštindamas ligonį – juk esu manualinės terapijos specialistas – padėjau jam atsistoti ant kojų, kuriomis jis, beje, laksto iki šiol. O visa tai stebėjęs F.Bulaka po ligoninės atėjo pas mane, į polikliniką. Aš jam irgi padėjau įveikti ligą. Po to jis pakvietė mane į studiją, sovietmečiu buvusią Pionierių rūmų bokštelyje, ir pasiūlė išsirinkti patikusį jo darbą už sugrąžintą jam džiaugsmą stovėti prie molberto. Tokia buvo mano pažinties, vėliau tapusios draugyste, pradžia. Būtent jis pasiūlė man pamėginti ką nors nutapyti", – tvirtino pašnekovas.

Apsidžiaugė, netekęs paveikslo

G.Laurinavičius greitai surado bendrą kalbą ir su dailininko žmona Vanda, kuri mielai priimdavo vyro svečią ir neprieštaraudavo, kai šis, pagautas kūrybos šišo, likdavo nakvoti, nes mėgdavo tapyti nakties tyloje.

Gydytojas papasakojo, kas atsitiko su jo pirmu nutapytu viešint pas A.Bulaką paveikslu.

"Nutapiau saulėlydį jūroje. Aliejiniais dažais, ant drobės. Ir įsivaizduojate, tą pirmajį mano gyvenime paveikslą pavogė! Pavogė gal iš 30 mano darbų parodos, kuri buvo surengta sovietmečiu "Girstučio" kultūros ir sporto rūmų fojė. Aš tuomet nereiškiau jokių pretenzijų parodos kuratorei. Mat sužinojau, kad iš čia vykusių dailininkų parodų paskutinis buvo apvogtas Antanas Martinaitis. Tai išgirdęs labai nudžiugau ir pasakiau parodos kuratorei: "Man didelė garbė būti taip įvertintam po Antano Martinaičio", ir atsisakiau atlyginimo už pavogtą savo pirmąjį darbą. Tiesą sakant, dabar aš daug geriau tą patį saulėlydį nutapyčiau", – šyptelėjo G.Laurinavičius, surengęs jau keturias savo paveikslų parodas.

Kai kurie jo darbai buvo iškeliavę drauge su dailininkų profesionalų kūriniais net į užsienį.

"Atvirai pasakius, nesu aš geras dailininkas. Tik draugauju su gerais", – vėl šyptelėjo pašnekovas.

Atvirai pasakius, nesu aš geras dailininkas. Tik draugauju su gerais.

Istorinis chalatas

Paniręs į gėlininkystės subtilybes bei rašantis naują knygą (nepanoro įvardyti temos), G.Laurinavičius retokai paima teptuką į rankas, bet į savo draugų dailininkų parodas nueina.

Tenka daug parodų aplankyti, nes dailininkų draugų ratas labai išsiplėtė, draugaujant su Jūračiu Zalensu, lankant jį, prislėgtą ligos.

"Jūračio namuose rinkdavosi daug įdomių žmonių. Ne su vienu jų susidraugavau. Kartais užsuku ir pas seną draugą – F.Bulakos sūnų tapytoją Alvydą, kuris iš tėvo paveldėjo ne tik nenumaldomą norą tapyti, bet ir kai kuriuos jų abiejų skausmus gydžiusį gydytoją – tapytoją G.Laurinavičių", – vėl erlickiška maniera prabilo pašnekovas.

Kaip draugystės su A.Bulaka įrodymą G.Laurinavičius parodė F.Bulakos darbo chalatą, kurį jis vilkėdavo tapydamas. Tą, dabar jau istorinį, suteptą dažais drabužį gydytojui padovanojo F.Bulakos sūnus Alvydas.

"Mus abu sieja ne tik sena pažintis, bet ir tos pačios ligos – abu patyrėme rimtas širdies atakas, abu atsistojome ant kojų, palaikome vienas kitą. Tik Alvydas gal drausmingiau laikosi sveikos gyvensenos, o aš esu fatalistas – gyvensiu tiek, kiek Dievo skirta. Jei jis mane dar laiko šiame pasaulyje, tai, matyt, esu reikalingas kažkokiam jo planui įgyvendinti. Įdomu, kokiam? Bet ne tai dabar man rūpi – neišmanau, kokias ryškias neaukštas gėles pasodinti prie namo, patvoryje, iš gatvės pusės. Gal, sakau, senovines salvijas?", – netikėtai nuo fatalizmo pokalbį patvorio ir gėlių link pasuko G.Laurinavičius, praverdamas kiemo vartelius.

Iš "Budėjimo"

Iš šių metų Lietuvos medikų poezijos konkurso nugalėtojo G.Laurinavičiaus eilėraščio "Budėjimas":

"O mes sėdim ir laukiam, rūkom,/ Kol nelaimė ką nors ištiks,/ Kol šešėlis bejausmėm lūpom/ Prisilies ir amžiams paliks./ Nepadės nei balti chalatai,/ Nepadės nei širdžių šiluma/ Nudardės likimo ratai/ Pasiliks nebyli tuštuma./ Ir prie mūsų gyvenimo durų/ Nelauktai priartės lemtis/ Netoli, ne už marių, jūrų/ Tik jau lauks ir rūkys kiti.