Mūsų šalies atstovas finišavo per 39,36 sek.

Sidabro medalį pelnė baltarusis Arciomas Kozyris (40,08 sek.), o bronzos - gruzinas Zaza Nadiradzė (40,24 sek.).

Vyrų dviviečių baidarių 1000 m finale Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas finišavo devinti (3.26,31).

Šioje rungtyje kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovojo šeši greičiausi duetai.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino H. Žustautą, kuris tapo pasaulio čempionu, nugalėjęs varžovus pasaulio baidarių ir kanojų čempionate Segede, Vengrijoje.

„Nuoširdžiai sveikinu ir džiaugiuosi, kad Jūsų atkaklus darbas ir užsispyrimas siekiant tikslo šiandien džiugina visą Lietuvą ir yra įkvėpimas daugybei jaunų žmonių,“ – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Tiek sportininkai, tiek federacijų atstovai šiuo metu sprendžia susidariusią situaciją. Nors nuomonės išsiskyrė, kaltinimais nesišvaistoma.

„Vyko treniruotė ir po tam tikros atkarpos Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas priplaukė prie katerio pasitikrinti, kokia yra laktato koncentracija kraujyje. Mes su Ilja sportuojame kartu ir priplaukėme šalia atsigerti. Tai vyko ketvirtajame takelyje, kuris pagal taisykles turi būti laisvas. Taip pat visa distancija nuo 500 m iki finišo buvo laisva. Pamatę irkluotojus, visi pradėjo šaukti, kad stabdytų, bet jie to padaryti nespėjo ir jie trenkėsi į mūsų valtį. “, - situaciją naujienų agentūrai ELTA paaiškino H. Žustautas.

Panašiai kalbėjo ir baidarininkas R. Nekriošius, kuris su A. Olijniku incidento išvengė.

„Mes sustojome žinodami, kad tas takelis visada būna laisvas. Labai keista, kad „akademistai“ nepamatė, jog mes sustojome ir irklavo šiame take. Mums šiek tiek pasisekė, kad mes buvome kitame katerio šone negu kanoja, todėl mūsų nekliudė“, - pridūrė R. Nekriošius.

Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis pabrėžė, kad kanojininkai neturėjo teisės skersai sustoti viduryje trasos.

„Yra trasos taisyklės, kurios pakabintos ant irklavimo centro sienos. Ten parašytos visos taisyklės ir kuriuose takeliuose reikia irkluoti. Mano sportininkai buvo savo trasoje, o kanojininkai stovėjo skersai distancijos. Nesvarbu, ar takelis laisvas, ar ne, jie stovėjo skersai trasos. Ketvirtas takelis laisvas būna varžybų metu. Treniruotėse laisvų takelių nėra. Juk autostradoje kai sustoji skersai, koks skirtumas, ar laisva juosta, ar ne. O mūsų irkluotojai irklavo nugara, nematė, kas yra už jų. Pats buvau įvykio vietoje ir mačiau, kaip atrodo valtys. - Eltai sakė D. Pavilionis. - Dabar reikia remontuotis valtis ir viskas, o mes - federacijos - tarpusavyje išsispręsime. Mes draugiškai gyvename viena šalia kitos, gerbiame vieni kitus ir kompromisą visada atrandame“.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo (BKI) prezidentas Romualdas Petrukanecas taip pat kriminalo neieško, tik apgailestavo dėl prarasto laiko ruošiantis planetos pirmenybėms.

„Esame apmąstymuose, ką reikia daryti, nes iš esmės kalti yra ir vieni, ir kiti. Vieni toje vietoje neturėjo būti, o kiti irgi netinkamoje vietoje stovėjo. Dabar vertiname nuostolius ir ieškome, kaip valtis galima sutaisyti, - teigė BKI prezidentas - Pasiruošimo planų nekoreguosime. Tik dėl inventoriaus yra sudėtinga. Tai jau antra H. Žustauto ir I. Davidovskio valtis, kuri sudužo šiemet. Pirma šiuo metu yra remontuojama. Bandome derintis su abiejų valčių gamintojais ir žiūrėsime, kuri greičiau bus suremontuota arba gausime kitą kanoją. Tada ir tęsime pasiruošimą“.

Pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionatas vyks rugpjūčio 21-25 dienomis Vengrijoje.

Kanojininkas Henrikas Žustautas 200 m rungties finale distanciją įveikė per 39.192 sek. ir trečią kartą tapo pasaulio jaunimo (U23) čempionu (2014, 2015, 2017). Sidabras atiteko brazilui Isaquiasui Santosui (39.464), bronza – vengrui Jonatanui Hajdu (39.512).

Baidarininkas Artūras Seja tapo pasaulio jaunimo (U23) vicečempionu. 200 m rungties A finale jis finišavo per 35.320 sek.. nusileisdamas tik vengrui Balazsui Birkasui (35.240. Bronzą iškovojo Andrea di Liberto (35.396) iš Italijos.

Jaunių 200 m rungties A finale kanojininkas Ilja Davidovskij distanciją įveikė per 44.060 sek. ir užėmė 9-ą vietą. Auksą iškovojo ispanas Pablo Grana (42.31), sidabrą – ukrainietis Denysas Filatovas (42.376), bronzą – baltarusis Ryhoras Maisiukas (42.388).

Pasveikino Prezidentė

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino H.Žustautą Pasaulio jaunių ir jaunimo baidarių ir kanojų irklavimo čempionato Rumunijoje jaunimo vaikinų vienviečių kanojų varžybose iškovojus aukso medalį.

Kaip teigiama šalies vadovės sveikinime, šiame čempionate kanojininkas pademonstravo geriausias sportininko savybes – pasitikėjimą savo jėgomis, ryžtą siekti pergalės ir dar kartą įrodė, kad neturi lygių savo tarpe, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Šalies vadovė palinkėjo, kad šis medalis suteiktų daug drąsos ir įkvėpimo, siekiant didžiausio sportinio meistriškumo ir pasitinkant laukiančius naujus iššūkius.

Paskutinį kartą pasaulio jaunimo čempionate startavęs kanojininkas H.Žustautas šiose varžybose nugalėjo jau trečiąjį kartą. Pasaulio jaunimo čempionu sportininkas taip pat tapo 2014 ir 2015 metais.

Pirmą varžybų dieną vyko varžybos 500 ir 1000 metrų distancijose. Dviviečių baidarių 1000 m. distancijoje Lietuvos taurės savininkais užtikrintai tapo būsimi olimpiečiai Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas.

Dar daugiau olimpiečių Trakuose bus galima išvysti sekmadienį, kai vyks varžybos 200 m sprinto distancijoje. Dėl Lietuvos taurės kovos baidarininkas Ignas Navakauskas ir baidarių dvivietė Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.

Labiausiai intriguojanti kova laukia vienviečių kanojų varžybose, kur dėl olimpinio kelialapio susirems Londono olimpiados vicečempionas Jevgenijus Šuklinas ir Europos žaidynių čempionas Henrikas Žustautas.

Iš viso Trakuose varžosi daugiau negu 200 baidarių ir kanojų irkluotojų iš Lietuvos, Latvijos ir Rusijos.

„Daugiausia varžybose – Kauno, Šiaulių, Panevėžio atstovų. Baidarių ir kanojų irklavimas populiariausias tuose miestuose, kur įrengtos irklavimo trasos. Siekiame, kad jų atsirastų dar daugiau ir kituose miestuose, stengiamės plėsti geografiją. Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse po Nepriklausomybėse atkūrimo, o Rio de Žaneire turėsime rekordinę delegaciją – net keturias įgulas. Tai rodo, kad Lietuvoje ši sporto šaka mėgstama ir tarptautinėje arenoje esame tarp lyderių“, - sako Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius ir treneris Romas Petrukanecas.

Sekmadienį Lietuvos taurės varžybų finalai Trakų irklavime centre prasidės 14 valandą.

Trakuose vyksta Lietuvos baidarių ir kanojų Lietuvos pirmenybės, kurios kartu yra ir atranka į suaugusiųjų pasaulio čempionatą bei Senojo žemyno jaunimo pirmenybes.

Didžiausią intrigą sukėlusioje 200 m kanojų rungtyje auksą pelnė Europos žaidynių čempionas Henrikas Žustautas (37,789 sek.), įveikęs olimpinį vicečempioną Jevgenijų Šukliną (38, ) bei iškovojęs kelialapį į pasaulio čempionatą.

Dar vieną aukso medalį H. Žustautas laimėjo 200 m keturviečių kanojų irklavime (37,134 sek,) kartu su Vytautu Prunskumi, Jevgenijumi Miasniankinu ir Artūru Gilesevičiumi.

Sidabro apdovanojimą H. Žustautas iškovojo 200 m dviviečių kanojų (37,454 sek.) rungtyje drauge su Žygimantu Jusiu.

Pergales 200 m finaluose iškovojo ir šių Europos čempionato prizininkai - baidarininkas Ignas Navakauskas (34,511 sek.) ir dvivietė Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko (31,446 sekundės) baidarė.

Henrikas Žustautas šią vasarą nustebino ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį, kai tapo pasaulio jaunimo (iki 23 m.) kanojų irklavimo čempionu ir rekordininku. Paklaustas, ar neturi kokio laimės talismano, vaikinas atsakė tikintis, kad viską reikia pasiekti savo darbu. Į kanoją pirmą kartą atsisėdo 2008 m. Šiandien jis žada kovoti dėl vienintelio kelialapio į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

„Lengvai nepasiduosiu ir be kovos neatiduosiu kelialapio į žaidynes“, – sako Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto (LEU SSF) II kurso kūno kultūros specialybės studentas.

– Ar prisimeni, kada pirmą kartą atsisėdai į valtį? Koks buvo jausmas, kai pirmą kartą buvai prie starto linijos?

– Pirmą kartą į valtį atsisėdau 2008 m. vasarą. Visą vasarą taip ir irklavau, bandžiau neapsiversti, bet apsivertus vis tiek smagu būdavo, nes galėdavau pasimaudyti. Tam, kad išmoktum irkluoti kanoją, savaitės nepakanka. Reikia bent poros mėnesių, kad galėtum kažkiek pairkluoti. Pirmosios varžybos – Plungės pirmenybėse. Startavau dvivietėje kanojoje. Pagrindinis tikslas buvo finišuoti neišgriuvus, ir mums pavyko. Finišavome treti. O rimtesnės varžybos vyko 2008 m. rudenį. Moksleivių čempionate startavau jau vienvietėje 500 m distancijoje (jaunučių, gimusių 1993–1994 m., grupėje). Rungtyniauti vienviete kanoja yra kur kas sunkiau. Tada dar nemokėjau net normaliai į starto vietą atsistoti, tačiau nedaug trūko, kad patekčiau į finalą. Bendroje įskaitoje likau dešimtas. Jausmas buvo geras. Žinoma, norėjosi iškart į finalą patekti, bet nepatekimas suteikė daug motyvacijos irkluoti toliau.

– Kodėl pasirinkai šią sporto šaką? Kas tave paskatino? Kuo ši sporto šaka sužavėjo?

– Pasirinkau kanojinį irklavimą visai atsitiktinai. Visi mano klasės draugai irklavo. Mes su pusbroliu sugalvojome 2007 m. žiemą pradėti sportuoti sporto salėje. Kai nuėjome į pirmą treniruotę, norėjome užsirašyti pas baidarių trenerį, bet tą dieną jo nebuvo, todėl užsirašėme į kanojų irklavimo treniruotes. Pavasarį aš susilaužiau ranką. Treneris įkalbėjo pusbrolį pabandyti pairkluoti. Pabandė. Jam patiko. Kai sugijo ranka, aš taip pat pabandžiau. Man irgi patiko. Visi draugai buvo kartu, vanduo, gamta, geras oras. Turbūt tas ir „užkabino“ mane.

– Kaip manai, kas svarbiausia irkluojant? Kokiais fiziniais gebėjimais turėtų pasižymėti kanojininkas?

– Kanojininkas turi būti stiprus ir fiziškai, ir psichologiškai. Jeigu esi sprinteris ir irkluoji 200 m, turi būti staigus ir stiprus, turėti sprogstamosios jėgos. Jei irkluoji 1000 m ar daugiau, turi būti ne tik stiprus, ištvermingas, bet ir greitas. Irkluojant ūgis neturi didelės reikšmės. Svarbiausia, kad būtum atsidavęs sportui.

– Papasakok apie savo didžiausius sportinius pasiekimus.

– 2012 m. tapau Europos jaunių vicečempionu, tačiau 2014 m. sezone tikrai pasisekė, nes laimėjau dviejuose svarbiuose turnyruose, t. y. pasaulio jaunimo (iki 23 m.) ir pasaulio studentų čempionatuose.

– Kodėl pasirinkai studijas Lietuvos edukologijos universitete?

– Kūno kultūros studijas LEU pasirinkau tikėdamasis, kad įgytas žinias galėsiu panaudoti ir sporto metu, ir po sportininko karjeros. Eidamas trenerio pareigas galėčiau visą sukauptą patirtį ir žinias perduoti savo auklėtiniams.

– Kokias šalis esi aplankęs? Kuri paliko didžiausią įspūdį? Kodėl?

– Nuo 2011 m. vykstu į  tarptautines varžybas, todėl esu aplankęs nemažai šalių: Kroatiją, Vokietiją, Lenkiją, Portugaliją, Kanadą, Prancūziją, Ispaniją, Vengriją, Baltarusiją. Labiausiai patiko Kanadoje, nes kitas žemynas, kitokie žmonės. Net per varžybas mus maitino mėsainiais ir bulvytėmis. Kanadoje viskas labai tvarkinga ir gražu. Teko po varžybų nuvykti prie Niagaros krioklio. Vaizdas neapibūdinamas žodžiais.

– Kokiomis sporto šakomis dar domiesi?

– Patinka įvairios sporto šakos, nes visos kažkuo įdomios. Kaip ir kiekvienas lietuvis domiuosi krepšiniu. Su grupės draugais pirmame kurse dalyvavau LEU organizuotuose turnyruose, kol nebuvau išvykęs į stovyklas. O šiaip mėgstu stebėti lengvąją atletiką ir mažiau žinomas sporto šakas.

– Kaip manai, ar esi pajėgus įveikti J. Šukliną dėl vietos į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes? Apžvalgininkai kalba, kad tikriausiai bus kova tarp jūsų dėl to vienintelio kelialapio iš Lietuvos.

– Nežinau, ar pajėgus. Pamatysime 2015–2016 m. sezono metu. Dabar labai sunku ir anksti sakyti, bet lengvai nepasiduosiu ir be kovos neatiduosiu kelialapio į žaidynes. Svarbiausia labai daug dirbti. Viskas yra įmanoma. Dar bus ir 2020 m. vasaros olimpinės žaidynės.

– Kokie ateities planai? Ko palinkėtum pats sau sporte ir gyvenime?

– Kuo geriau pasiruošti kitam sezonui, irkluoti dar greičiau, išvengti traumų, iškovoti dar daugiau medalių, kurie garsintų Lietuvą, mano šeimą, mane ir Lietuvos edukologijos universitetą.