Kaip išlaikyti skintus

Norint kuo ilgiau mėgautis kardelių grožiu ir pratęsti žydėjimo laiką, reikėtų žinoti kelis svarbius dalykus.

Kada skinti. Kardelius geriausia skinti anksti ryte arba vėlai vakare, nes tuomet jie būna išsaugoję daugiausia drėgmės ir ne taip greit nuvysta. Kardeliai žydi nuo apačios, todėl geriausia pasirinkti tokius, kurių bent trečdalis žiedų apačioje jau yra pradėję skleistis, – jie vazoje išsilaikys ilgiau.

Kaip skinti. Kardelius nupjaukite aštriu, švariu sekatoriumi ar sodininko žirklėmis įstrižai. Tai leis jiems geriau pasisavinti vandenį.

Ką daryti nuskynus. Skintus kardelius iškart perkelkite į kibirą su kambario temperatūros vandeniu. Palikite juos vandenyje kelioms valandoms prieš perkeliant į vazą.

Kaip vėliau prižiūrėti? Keiskite vandenį vazoje kas dvi dienas, kaskart iš naujo nupjaudami kardelių stiebus įstrižai.

Sodininkai sako, kad, norint kuo ilgiau išlaikyti kardelius nuskintus, prieš merkiant į vazą reikėtų nuo jų pašalinti visus apatinius lapus.

„Nelaikykite kardelių labai šiltoje vietoje, atitraukite juos nuo tiesioginių saulės spindulių ir kaskart keičiant vandenį išvalykite ir vazą, kad joje nesikauptų bakterijų. Sodo prekių parduotuvėse taip pat galite rasti specialių tirpalų, pailginsiančių skintų gėlių žydėjimą“, – pataria gėlių ekspertai.

Pakruojo dvaro nuotr.

Ką daryti su nužydėjusiais

Kaip prižiūrėti kardelius, augančius gėlynuose? Pavyzdžiui, dažnas augintojas klausia, ar reikia nukirpti kardelių stiebus po žydėjimo.

„Tai daryti nebūtina, bet jeigu norite tvarkingesnio vaizdo, tuomet paprasčiausiai nuskabykite nužydėjusius žiedus nuo stiebo. Kai nužydės visi žiedai, galite nupjauti ir patį stiebą, palikdami apie 2 cm virš svogūnėlio. Tačiau lapus palikite – jie padės svogūnėliui kaupti maistines medžiagas kitiems metams“, – sako Pakruojo dvaro gėlininkai.

Kardelius taip pat rekomenduojama nupurkšti vario sulfato tirpalu, kol jie dar nėra iki galo nužydėję. Tai padės apsaugoti svogūnėlius nuo grybinių ligų.

Pakruojo dvaro nuotr.

Kada iškasti svogūnėlius

„Kai kurių svogūninių gėlių, pavyzdžiui, tulpių, prieš žiemą kasmet iškasti nereikia. Deja, kardeliai nėra vieni iš jų. Mūsų klimato sąlygos lemia, kad kardelių svogūnėliai gali sušalti ir neišgyventi žiemos, todėl juos būtina iškasti“, – pataria Pakruojo dvaro sodininkai.

Įprastai svogūnėliai kasami rudenį, praėjus maždaug 6–8 savaitėms po žydėjimo. Pirmiausia pasirinkite tinkamą laiką. Kaskite svogūnėlius šiltą ir saulėtą rudens dieną, tuomet jie greičiau išdžius.

Kardelių svogūnėlius stenkitės iškasti kuo atsargiau, kad jų nepažeistumėte. Geriausia iš pradžių kastuvėliu pasidaryti duobutę aplink svogūnėlį ir tuomet jį švelniai iškelti.

Pakruojo dvaro nuotr.

Kitas svarbus patarimas – pasilikite tik sveikus svogūnėlius. Jeigu pastebėjote ant svogūnėlių ligos požymių, puvinį ar pažeidimų, tokius svogūnėlius išmeskite.

Iškasę svogūnėlius, pašalinkite kardelių stiebus ir lapus. Taip pat nupjaukite visas šaknis. Tada svogūnėlius perkelkite į popierinį maišą, kartoninę dėžutę, sodo dėžę ar panašią talpyklą ir palikite apie porą trejetą savaičių džiūti gerai vėdinamoje vietoje.

Išdžiovintus svogūnėlius perkelkite žiemai į tamsią ir sausą vietą, kurioje jie negautų tiesioginės saulės šviesos. Tai ir viskas – pavasarį kardelius galėsite sodinti į gėlyną.

Populiariausios gėlės moksleivių rankose – kardeliai, hortenzijos, rožės ir įvairios puokštelės.

„Kardeliai – Rugsėjo 1-osios šventės gėlės, todėl nenuostabu, kad jų tiek daug visoje turgavietėje. Bet jie ir patys populiariausi šiuo metu. Dar pirkėjai ieško rožių ir įvairių puokštelių“, – kalbėjo Senojo turgaus prekybininkė Gražina.

Prekyvietėje kardelių kainos svyruoja nuo 80 centų iki 1,5 euro.

Kaina priklauso nuo žiedų dydžio ir kiekio.

Prekybos centruose kardelių kainos tris kartus mažesnės – už žiedą prašoma vos 25 centų.

Kita turgaus prekybininkė Nijolė patarė, kaip kuo ilgiau išlaikyti neprasiskleidusius kardelių žiedus – gėles reikia laikyti vėsioje aplinkoje ir šaltame vandenyje.

„Šiomis gėlėmis galima džiaugtis savaitę ar net ilgiau. Kol prasiskleidžia visi kardelio žiedai“, – tikino moteris.

Šiais metais ypač populiarūs saulėgrąžų žiedai, bet jų prekybos vietose sunkoka rasti. Vidurvasarį vieno žiedo kaina siekė 3,5 euro.

Alstremerijų šakelė turguje kainuoja 2 eurus.

Vakar Senojoje turgavietėje pirkėjų nebuvo gausu, didžioji prekyba gėlėmis turėtų prasidėti šįryt.

Ketvirtadienio rytą pareigūnai vyko į Panevėžio gatvę. Buvo pranešta, kad prieš prekybos centrą nelegaliai prekiaujama kardeliais. Pardavėjas taip pat buvo pasistatęs žalią, trikampio formos stendą su užrašu  "Gėlės".

Pastarasis priminė tokį, kurį išneša kavinės ir jame nurodo, kokie dienos pietūs siūlomi.

Panašu, kad iš vakaro ne visi mokinukai buvo nupirkę gėlių savo mokytojoms. Prie ant šaligatvio kardeliais prekiaujančio vaikino nusidriekė eilė. Praeiviams jis jokių įtarimų nesukėlė.

Dėl gėlėmis prekiaujančio vaikino ketvirtadienio rytą Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai sulaukė net trijų pranešimų.

Kontrolieriams nuvykus, vaikino nebebuvo. Matyt, jau buvo pardavęs kardelius, nes didžioji prekyba vyko ryte. Nebuvo likę ir stendo.

Ar gatvės gėlių prekeiviai turi leidimus, kontrolieriai tikrino ir trečiadienį.

Tą dieną buvo nustatyti trys pažeidimai. Be savivaldybės išduoto leidimo gėlėmis prekiauta prie Senojo turgaus, pastato, kuriame anksčiau veikė "Vaivos" kino teatras, o dabar prekybos centras, taip pat Naujakiemio gatvėje.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Viliaus Valio, antruoju atveju situaciją reikėtų vertinti kiek kitaip. Prekeivis ten prekiavo privačioje – prekybos centro teritorijoje, tačiau nebuvo išsiėmęs leidimo, kuris privalomas.

"Nors ir prekiaujama privačioje teritorijoje, savivaldybės leidimas būtinas, tačiau už jį nereikia mokėti. Prekiaujantiesiems savivaldybės nustatytose vietose jis kainuoja", – teigė vedėjas.

Pažeidėjams gresia baudos. Jos siekia nuo 5 iki 28 eurų. Pirmą kartą gali užtekti susimokėti pusę minimalios baudos.

V.Valys spėjo, kad be leidimo dirbančius gėlių pardavėjus skundė konkurentai.

"Šiemet skambučių buvo tikrai nemažai. Anksčiau taip nesiskųsdavo. Žinoma, prekeiviai, kurie turi leidimą, sumokėjo už vietą. Jiems pikta, kad kažkas savivaliauja", – dėstė vedėjas.

Mokslo metų pradžios šventės tradicijos nemarios – jos išvakarėse turguje, parduotuvėse klaipėdiečiai pinigines tuštino gėlėms. Iš prekyviečių dažnas pirkėjas sekmadienį ėjo nešinas ne vienu, o keletu žiedų ar puokšte.

Senojoje turgavietėje akys raibo nuo įvairiausių spalvų kardelių – akivaizdu, kad šventei prekiautojai buvo iš anksto pasiruošę. Už vieną kardelį vidutiniškai buvo prašoma po 3 litus.

Priklausomai nuo dydžio, rūšies, rožių buvo galima įsigyti taip pat maždaug nuo 3 litų.

Su mokyklinio amžiaus atžalomis į turgų užsukę klaipėdiečiai rinkosi ir spalvingas astrų, jurginų bei kitų rudeninių gėlių kompozicijas, kurių kaina svyravo maždaug nuo 4 iki 10 litų, o kuklesnę kvapiųjų žirnelių puokštelę buvo galima įsigyti ir už 3 litus.

Netoli halės įkūrusi gėlių pardavėja Žana prisipažino, jog pirmąją dienos pusę prekyba buvo gana vangi, tačiau vylėsi, kad popietę sulauks daugiau pirkėjų. Sekmadienį moteris ketino darbuotis iki pat vakaro, tačiau prisipažino, jog gero uždarbio tikisi pirmadienio rytą.

„Turguje prekiausiu jau nuo 7 valandų“, – šyptelėjo prekybininkė.

Pašnekovės pastebėjimu, rožių pirkėjai apskritai nerizikuoja pirkti šventės išvakarėse. Prekiautoja neneigė, jog šia proga tarp klientų populiariausios gėlės – kardeliai.

Nemažai pirkėjų, užuot rinkęsi įprastas prekyvietes, skubėjo pas didmenininkus. Bent jau tokia parduotuvė Liepų gatvėje klientų stygiumi skųstis negalėjo – vidudienį ratuoti klaipėdiečiai, atvykę čia įsigyti gėlių, vos rado kur pasistatyti savo automobilius.

1989 m. rugpjūčio 23-ioji pasauliui įsiminė kaip Baltijos kelio akcija – gyva dviejų milijonų žmonių grandinė, virš kurios iš lėktuvų biro tonos gėlių. Kaune gyvena vienas tų lakūnų ir žmogus, išsaugojęs gėlę, atskriejusią iš dangaus Baltijos kelyje.

Neregėtas srautas

Artėjant Molotovo-Ribbentropo pakto 50-osioms metinėms, 1989 m. rugpjūčio 12-ąją Cėsyje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų vadovai uždegė žalią šviesą Baltijos keliui. Šia neregėto masto akcija norėta atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į Baltijos šalių istorinio teisingumo siekį – panaikinti 1939 m. Vokietijos ir SSRS suokalbio (Molotovo-Ribbentropo pakto) padarinius Baltijos šalių valstybingumui ir teisiniu parlamentiniu būdu atkurti šių šalių nepriklausomybę.

"Kelias dienas per radiją girdėjau raginant kauniečius važiuoti į jiems skirtą Baltijos kelio atkarpą, tačiau akcijos išvakarėse mūsų šeima dar nebuvo nusprendusi, ar dalyvaus. Vis dėlto, kai pamačiau Jonavos link judančią automobilių upę, skubiai išsiruošėme su žmona ir trejų metukų sūnumi Pauliumi į kelionę senu moskvičiumi", – prisiminė kaunietis Juozas Barkauskas.

"Išvažiavome apie 12 val. dienos. At, buvo karštas šeštadienis. Tokio automobilių srauto ir spūsčių niekada nebuvau regėjęs – atrodė, visa Lietuva atsisėdo prie vairo", – pasakojo J.Barkauskas.

Brangus simbolis

Tik per didelius vargus 19 val. Juozas pasiekė kauniečiams skirtą atkarpą kelyje, vedančiame pro Panevėžį į Rygą. Kauniečių atvažiavo tiek daug, kad jie stovėjo susikibę rankomis vienoje kelio pusėje keliomis eilėmis.

Anot pašnekovo, nuotaika buvo nepakartojama. "Atsimenu nepaprastą bendrumo, draugiškumo jausmą Baltijos kelyje. Žinot, mano seno moskvičiaus variklis greit perkaito, valandų valandas važiuojant spūstyse įjungus pirmą antrą pavarą. Bet atsirado ne vienas žmogus, kuris pasiūlė apdairiai į savo automobilius įsidėtų butelių su vandeniu, kurį pyliau į radiatorių. Tokių senų sovietinių automobilių su perkaitusiais varikliais pakelėse buvo daugybė", – prisiminė J.Barkauskas.

"Dar didesnį įspūdį paliko virš gyvos žmonių grandinės vakare praskridę lėktuvai, iš kurių ant mūsų galvų pabiro gėlės. Aš pagavau ore raudoną kardelį – šias gėles mudu su žmona labai vertiname ir auginame savo sode. Tačiau šis Baltijos kelio kardelis ypatingas – jis simbolizuoja tai, kas buvo labai brangu visiems, stovėjusiems Baltijos kelyje", – sakė J.Barkauskas.

Nepabūgo draudimo

Nors Maskva buvo uždraudusi tą dieną Lietuvoje pakilti "Aerofloto" lėktuvams, tačiau atsirado keli lakūnai, kurie išdrįso nepaklusti įsakymui. Vienas tų drąsuolių – kaunietis profesionalus pilotas ir privačios aviacijos kompanijos "Transaviabaltika" savininkas Vytautas Tamošiūnas. Būtent į jį, įkūrusį pirmąją Lietuvoje privačią aviacijos bendrovę "Aviapaslauga", kreipėsi pagalbos Kauno Sąjūdžio grupė, supratusi, kad nepavyks susitarti dėl gėlių skraidinimo su "Aeroflotu".

"Maskvos draudimas pakilti "Aerofloto" lėktuvams manęs, privačios bendrovės savininko, nepasiekė. Tačiau man apie tai ir apie laukiančias nepaklusnumo atveju bausmes pranešė Vilniaus oro uosto dispečerinė. Man buvo tiesiog šaukiama telefonu, kad, jei pakilsime, padarysime sunkų nusikaltimą, tolygų tėvynės išdavimui arba lėktuvo nuvarymui", – prisiminė pilotas.

Nepamirštamas vaizdas

Aleksoto aerodrome V.Tamošiūnas su antruoju pilotu Petru Bėta ir jo žmona Irena į lėktuvą AN2 pakrovė gėles iš pirmo sunkvežimio. Antrajam sunkvežimiui teko laukti kito lėktuvo reiso, nes šis nebūtų pakilęs su tokiu kiekiu gyvų gėlių.

"Skrendant iš Kauno į Ukmergę, kur pradėjo rikiuotis kauniečiai Panevėžio link, pro atviras lėktuvo duris Bėtos mėtė gėles, kurių daugybė daužėsi į orlaivio korpusą, jį nudažydamos žaliai. Ukmergėje mūsų laukė dar 12 sunkvežimių su gėlėmis! Jei Baltijos kelyje nebūtų antro mūsų bendrovės lėktuvo, pilotuojamo Kazimiero Šalčiaus, tai vien su Bėtomis nebūtume išbarstę tokio fantastinio kiekio gėlių", – tvirtino V.Tamošiūnas.

Pasak piloto, lėktuvai su gėlėmis iš Ukmergės išskrido į priešingas puses – Vilniaus ir Panevėžio link. Kadangi abu lakūnai gerai matė automobilių srautus keliuose, apie tai raportuodavo specialiu aviaciniu ryšiu Baltijos kelio organizatoriui Kaune Algimantui Norvilui, o jis – Lietuvos radijui. Būtent per radiją buvo koordinuojami automobilių srautai Baltijos kelyje, nukreipiant juos ten, kur trūko žmonių gyvai grandinei sudaryti.

"To, ką mačiau iš viršaus, niekada neužmiršiu. Gyva žmonių grandinė per visą Lietuvą – tai su niekuo nepalyginamas stebuklas", – tvirtino lakūnas.

Saugumiečių fiasko

V.Tamošiūnas buvo nepagaunamas Vilniaus oro uosto radarams, nes, gerai pažindamas vietoves, skrisdavo labai žemai, o lėktuvo baką kuru papildydavo iš trijų benzinvežių, stovėjusių iš anksto sutartose su Kauno trečiosios autotransporto įmonės pamainos viršininku Algiu Blaževičiumi vietose.

Grįžęs iš Baltijos kelio į Pociūnų aerodromą, kuriame laikė savo bendrovės lėktuvus, V.Tamošiūnas su bendražygiais skubiai paslėpė dalyvavimo akcijoje pėdsakus – nuplovė nuo gėlių pažaliavusių lėktuvų korpusus.

"Mums baigiant darbą, atvažiavo du automobiliai saugumiečių ir apieškojo mūsų lėktuvus. Nieko įdomaus nerado, bet paėmė kelias smulkmenas ir fotoaparatus. Štai kodėl neturiu nė vienos nuotraukos iš Baltijos kelio", – atsiduso pilotas, jau anuomet supratęs šios precedento neturinčios akcijos reikšmę ir tai įrodęs savo drąsiu poelgiu toje istorinėje akcijoje.

Gyva žmonių grandinė

* 1989-aisiais rugpjūčio 23-iąją vykusio Baltijos kelio ilgis – 650 km. Šis atstumas tarp Vilniaus ir Talino keliuose buvo simboliškai suskirstytas į 50 atkarpų, kurios simbolizavo Molotovo-Ribbentropo pakto 50-metį.

*Nors akcijos kulminacija buvo numatyta 19 val., tačiau jau 17 val. beveik pusė Kaunui skirto kelio ruožo buvo užpildyta žmonėmis.

*Lygiai 19 val., pasigirdus Lietuvos radijo signalams, nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline jau buvo nusidriekusi gyva žmonių grandinė.

*Akcijoje dalyvavo daugiau kaip 2 mln. žmonių, iš kurių beveik ketvirtis milijono – kauniečiai.

*Baltijos kelio akcijoje dalyvavo kas trečias lietuvis.

*Puikus Baltijos kelio organizavimas parodė pasauliui Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susitelkimą ir siekio rimtumą.

*Minint 20-ąsias Baltijos kelio metines, Sąjūdžio metraštininku vadinamas Leonas Glinskis pristatė savo sukurtą filmą "Baltijos kelias".

*1990 m. Audrius Stonys ir Arūnas Matelis sukūrė 35,10 min. trukmės dokumentinį filmą "Baltijos kelias".

*2000 m. išleistas fotodokumentinis albumas "Baltijos kelias".

* Baltijos kelio 10-mečio proga išleista proginė moneta, pašto ženklo blokas ir pašto ženklas.

*Baltijos kelio dieną Maskvoje vyko mitingas Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui pažymėti. Jam vykstant milicija mušė žmones.

*1989 m. gruodžio 24-ąją SSRS liaudies deputatų antrasis suvažiavimas su kai kuriomis išlygomis pripažino, kad Molotovo-Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai prieštarauja tarptautinei teisei.

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į "Pasaulio atminties" sąrašą.

Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje surengta tarptautinė kardelių paroda, kurioje gėlininkai eksponuoja daugiau nei pustrečio šimto kardelių veislių.

Šventėje dalyvauja gėlininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Šešioliktą kartą vykstančioje parodoje pristatomi įvairiausių spalvų ir formų kardeliai.

„Man labiau patinka negu rožės. Vežiot gali – ir nevysta, ir atsparios, mokinukai nešiojasi visą dieną“, – teigia gėlininkė selekcininkė iš Kauno Dana Bagdonaitė.

Pasak gėlininko iš Latvijos Laimonio Zakio, kardeliai yra labai universali gėlė: ilgais kotais galima pastatyti ant grindų didelėje vazoje, miniatiūrinius – ant stalo ar komponuoti puokštes.

Pasaulyje skaičiuojama apie du šimtus rūšių kardelių, iš kurių sukurta keletas tūkstančių veislių. Išauginti parodai tinkantį kardelį nėra paprasta.

„Skaičiuojamas bendras žiedyne vienu metu prasiskleidusių butonų skaičius. Kuo jų yra daugiau, tuo geriau. Tada eina nusispalvinusių butonų kiekis“, – teigė dr. Gitana Štukienė, Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslo darbuotoja.

Paroda Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje veiks iki šeštadienio.