Žaliakalnio turgus arba Zanavykų turgus, vadinamas pagal šalia esančią gatvę, yra vienas seniausių Kauno turgų.

Šeštadienis Žaliakalnio turgavietėje kitoks nei darbo dienomis, tiesa, pirmadienis – ne turgaus diena. Šeštadienis – gausesnis pirkėjais, kai kur net eilutės nutįsusios.

Vis dėlto ilgamečiai turgaus prekeiviai nostalgiškai prisimena senus laikus, kai gausiai parduodamomis daržovėmis, vaisiais, žolelėmis nuklotus prekystalius apspisdavo būriai pirkėjų.

Šiandien situacija labiau panaši į turgaus tuštėjimo metą – jaunimas, anot prekybininkų, beveik nesinaudoja turgumi, mieliau renkasi prekybos centrus, akcijas ir jiems labiau priimtiną jų darbo laiką. Turgus veikia iki 15 val.

Tačiau Žaliakalnio turgus prasideda ne nuo vartų. Tik praėjus Zanavykų ir Kapsų gatvės sankryžą nusidriekia grindinio prekyba mielu pavadinimu blusturgis.

Net jei iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti lyg šiukšlynėlis, tačiau naudingų ar reikalingų smulkmenų rasti galima. „Net neremontuoju nieko. Perka dėl metalo, dėl to, kad seni, dėl to, kad įdomūs”, – šypsojosi pardavėjas Antanas, iš po kepurės krentančiomis žilomis garbanomis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Seni atsuktuvai, replės, lituokliai, kažkokie sunkiai suprantami seni elektriniai prietaisai, anot pardavėjo, turi paklausą ir šiandien. Kainos nesurašytos. Antanas sakė, kad svyruoja nuo euro iki dešimties, bet visada leidžia nusiderėti – svarbu perka.

Čia pat kitas pardavėjas su senienomis – lagaminai, lempos, peleninės, toliau, dėvėti drabužiai, batai, knygos, indai ir tokia blusturgio alėja nukeliauji iki pagrindinio turgaus.

Praėjus kojinėmis, sportiniais kostiumais, marškinėliais, apatiniais drabužiais nuklotus prekystalius patenki į zoną, kurioje karaliauja bulvės, obuoliai, raugintų daržovių stiklainiai ir kibirėliai bei kita žemės ūkio produkcija ar pievų ir miškų gėrybės – įvairios gydomosios žolelės, džiovinti grybai.

Tačiau prekystaliai nelūžta nuo gausybės pasiūlos. Prekybininkai nurodo priežastis – mažai pirkėjų, šalta, bet neslepia, kad turgaus lankytojų gausos  tikisi prieš šventes.

Dažniausiai fotografuotis nesutinkantys turgaus prekeiviai prasitaria turintys ir kitus darbus, todėl nenorintys viešintis, kad savaitgaliais uždarbiauja pardavinėdami ūkininkų jiems patikėtas gėrybes.

Tačiau yra ir tikrų ūkininkų, kurie patys augina, patys gamina, patys parduoda. Lašinių paltį nuo svarstyklių pasiėmęs pirkėjas šypsojosi: „Ne dėl kainos šeštadieniais ateinu. Pas jį visada labai geri lašiniai“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pardavėjas pritariamai linksėjo galvą – sesuo augina gyvulius, patys skerdžia, patys išrūko. Į turgų mažai ką belieka atvežti, daug ką tiesiog iš namų parduoda.

„Paragaukite“, – gabaliuką atpjauna Albertas. Į pastebėjimą, kad gal kiek druskos mažoka jis atsako: „Lašinius gali sūdyti kiek nori, jie pasiims tiek, kiek jiems reikės“.

Kilogramo lašinių kaina ir pas Albertą, ir pas kitus pardavėjus svyruoja tarp 7-8 eurų. 15 kg bulvių galima nusipirkti už šešis eurus, kilogramas morkų – 80 centų, burokėliai – 40 centų, svogūnai – euras, topinambai – taip pat euras, lyg parodoje pūpsantys įvairių rūšių lietuviški obuoliai kainuoja po eurą už kilogramą. 

Jei patingėjote šią vasarą pasiruošti uogienių ar kitokių konservuotų, ar marinuotų daržovių – turgus bus išsigelbėjimas. Vyšnių, braškių, aviečių uogienės pusė litro stiklainiuose atsieitų po 4-5 eurus. Stiklainiukas šilbaravykių – septyni eurai, tiek pat ir jau pagaminta mišrainė su grybais.

„Aš nesu nuolatinė pardavėja, – šypsojosi Birutė. – Esu pensijoje, turiu daržą, sodą, tai renku, gaminu ir kažkiek parduodu, prisiduriu prie pensijos. Nemanau, kad kainos labai skiriasi nuo kainų parduotuvėje, tačiau turguje tiek labai nepabrango kaip kitur. Žmonės vis dar sako, kad turguje šiek tiek pigiau”.

Tačiau ne tiek dėl truputį mažesnių kainų, o labiau dėl lietuviškos kokybės pirkėjai tikina einantys apsipirkti į turgų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Na, tarkime, dešimt kiaušinių turguje kainuoja 2,50 euro. Tai panašiai tiek kiek kainuoja geresni kiaušiniai ir parduotuvėje, bet nepalyginsi turguje pirkto kiaušinio ir parduotuvinio. Turguje žymiai geresnis“, – kokybę išskyrė Vytautas.

Akys neišvengiamai užkliūva už Edvardo prekystalio – daugybė kibirėlių su raugintomis daržovėmis ir vaisiais. Į kilogramo tarpos kibirėlį pardavėjas deda porą šparagų, porą agurkų, tiek pat morkų, patisonų, žiedinių kopūstų, brokolių – trys eurai.

Pirkėjas sakė, kad skanėstų užteks kokioms trims dienoms, na, gal jei apetito nebus ištemps iki kito šeštadienio, o tada ir vėl pas Edvardą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Patys  auginame, patys rauginame, patys parduodame, – sakė Edvardas. – Turiu klientų, kurie specialiai ateina, tačiau tokių nedaug. Štai atėjo mano klientė“, – mosteli ranka į įspūdingo dydžio šunį. Ūkininkas ima maišelį ir be papildomo prašymo deda raugintus ridikėlius – jau žino, kad ridikėliai šio kliento mėgstamas užkandis.

Kodėl apsipirkimas turguje kai kuriems tarsi įaugęs į kraują? Jau minėjome, kad čia parduodamų daržovių, vaisių, mėsos ar mėsos gaminių kainos mažai kuo skiriasi nuo kainų prekybos centruose. Tačiau šalia tikėjimo, kad turguje perki kokybiškesnius produktus prisideda daug ką lemiantis veiksnys – žiūri į akis tam, kuris pagamino tavo perkamą produktą, ilgainiui imi sveikintis, o galiausiai ateini kaip pas draugą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiuo metu Kaune veikia apie dešimt turgaviečių, kuriose vyksta prekyba. Tai „Žaliakalnio turgavietė“ su pieno ir mėsos hale, „Dainavos prekyvietė“ tarp Kovo 11-osios ir Sartų gatvių, „Urmo miestelio turgus“, „Aleksoto turgus“, „Šilainių turgus“. 1993 m. prie Taikos prospekto pradėjo veikti „Automobilių (Mašinų) turgus“, Panemunėje, aikštėje prie Vaidoto gatvės, senasis „Panemunės turgus“, šeštadieniais Jonavos gatvėje veikia „Ūkininkų turgelis“. Nuo 2007 metų uždarose patalpose veikia „Naujasis Vilijampolės turgus“. Dauguma jų įrengti uždarose patalpose.

Praėjus metams nuo pandemijos pradžios dar ne visi žino, ką privalu turėti ir kaip saugoti save ir kitus. Domėtis reikalavimais nemotyvuoja net didelės baudos – už pakartotinį nusižengimą gresia pusantro tūkstančio eurų.

Kauno stoties turguje, kaip prekybininkai laikosi taisyklių, tikrino viešosios tvarkos pareigūnai. Buvo tikrinama, ar prekybininkai turi dezinfekcinio skysčio, ar dėvi apsaugines kaukes, ar turi taisykles, kaip elgtis galiojant karantinui. Tačiau, vos įžengus į turgavietę, pasipylė pažeidimai.

Jeigu nuobaudų prekybininkas anksčiau neturėjo, pirmą kartą skiriamas įspėjimas. Vėliau, jeigu pažeidimai kartojasi, gali grėsti bauda iki 1,5 tūkst. eurų.

Drabužiais prekiaujanti Astra teisinasi, kad nežino, kokių taisyklių turi laikytis, nors pandemija Lietuvoje trunka jau daugiau nei metus.

„Jeigu atvirai, aš galvojau, kad kiekvienam asmeniškai tos taisyklės nebūtinos“, – LNK.lt žinioms teigė prekybininkė Astra.

Tokių kaip Astra Kauno turguje – ne vienas, viešosios tvarkos pareigūnams užkliūva kas antras prekeivis. Daugiausiai problemų kyla dėl taisyklių neturėjimo. Prekybininkai aiškina, jog pavargo nuo pandemijos.

„Pavargom, bet nieko nepakeisim. Mažai pirkėjų, nėra daug žmonių“, – sakė prekybininkė Rita.

Pareigūnai pastebi, kad didelė dalis prekybininkų netaisyklingai dėvi kaukes. Čia taip pat randama pažeidimų.

„Prekiautojai negali dėvėti permatomų skydelių, kaukės turi būti medicininės – dengiančios tiek nosį, tiek burną. Kaukė turi veidą dengti pilnai, negali būti nuleista ant smakro“, – sakė Prevencijos poskyrio vyriausiasis specialistas Eitvydas Raudonius.

Tikrintojai pastebi, kad pernai tokiu metu tokių pažeidimų buvo vos vienas kitas, o šiemet skaičiai – gerokai didesni.

„Buvo užfiksuoti 69 pažeidimai, taip pat užfiksuota, kad septyni prekybininkai neturėjo leidimų. Iš beveik 70 pažeidimų nubausti tie, kurie piktybiškai nedėvėjo kaukių, tiesiog nereagavo į pastabas, arba pakartotinai darė tuos pačius pažeidimus“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.

Greitai seniausia Kauno turgavietė pasikeis neatpažįstamai. Šią vietą savivaldybė perėmė į savo rankas – planuojamas kapitalinis remontas.

„Planuojama fasadinėje turgaus dalyje pakeisti kai kuriuos kioskus, naujomis modulinėmis prekybos sistemomis, naujais konteinerinio tipo paviljonais, taip pat planuojama tvarkyti dangas ir apšvietimą turgavietėje“, – pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Žadama, kad turgus niekur nedings ir prekybininkams naujų darbo vietų ieškotis nereikės. Atnaujinimo darbai turėtų užtrukti kelerius metus ir kainuos apie 200 tūkst. eurų. 

„Jau daugiau nei dvi savaitės, kai Kaune esančioje „Dainavos“ turgavietėje ir netoli jos stovinčiame kioske Kovo 11-osios gatvėje nė kiek nepinga graikiškos braškės. Kilogramas šių uogų dabar kainuoja 3,30 – 3,50 euro, o užpernai kovo pabaigoje jų buvo galima nusipirkti kur kas pigiau.

Pamenu, tada už kilogramą braškių kovo pabaigoje mokėjau tik 1,70 euro. Kodėl šiais metais jos gerokai brangesnės“,  – portalo kauno.diena.lt teiravosi braškes dažnai perkanti kaunietė.

Tais metais buvo braškių perteklius, o šiemet situacija kitokia. Dėl pandemijos pasidarė sunkiau jų iš užsienio atvežti į Lietuvą.

Sartų gatvėje esančioje „Dainavos“ turgavietėje, kurioje prekiaujama vaisiais, uogomis ir daržovėmis, kilogramas braškių penktadienį tikrai kainavo 3,30 – 3,50 euro. Kovo 16-ąją jų galima buvo nusipirkti net pigiau – už 3 eurus.

Vasario pabaigoje už kilogramą braškių Kovo 11-osios gatvės kioske reikėjo mokėti 5,50 euro, kovo 2 d. –  4,90, kovo 8 d. –  3,70, kovo 10 d. –  3,20. Nuo tada per pusę mėnesio braškių kaina nė kiek nesumažėjo. Nepinga braškės ir „Dainavos“ turgavietėje.

Paklausta, kodėl braškių kainos šiemet nė iš tolo neprimena tų, kurios džiugino prieš dvejus metus, turguje vaisiais, uogomis ir daržovėmis prekiaujanti moteris paaiškino: „Tais metais buvo braškių perteklius, o šiemet situacija kitokia. Dėl pandemijos pasidarė sunkiau jų iš užsienio atvežti į Lietuvą. Todėl braškės dabar brangesnės“.

Beje, 2018-aisiais graikiškos braškės taip pat buvo gerokai brangesnės nei užpernai.

Kol kas itin brangiai kainuoja šilauogės. Vakar „Dainavos“ turgavietėje už kilogramą šilauogių buvo prašoma, 11,50 euro, o minėtame kioske – 10 eurų. Tačiau nebrangiai kainavo įvairių rūšių gražūs obuoliai – po 0,50 euro. Už didelių kriaušių kilogramą reikėjo mokėti 1 eurą.

„Esu įpratęs uogas, vaisius, daržoves pirkti turguje.  Prieš daugelį metų šių gėrybių turguje buvo galima nusipirkti kur kas pigiau nei prekybos centruose. Tačiau pastaruoju metu padėtis pasikeitė. Beveik visose Kauno turgavietėse vaisiai ir daržovės yra brangūs. Tą pastebėjau ne tik aš, bet ir kiti turgaus lankytojai. Todėl pirkėjų turguose, ypač žiemą, mažėja. Dažnai prekybos centruose jie gali apsipirkti pigiau, ypač kai būna akcijos. Pasižiūrėkite, kokios dabar vaisių ir daržovių kainos miesto turgavietėse“, –  su portalu kauno.diena.lt pastebėjimais pasidalijo kaunietis Alvydas.

Beveik visose Kauno turgavietėse vaisiai ir daržovės yra brangūs. Tą pastebėjau ne tik aš, bet ir kiti turgaus lankytojai.

Šią savaitę apsilankiau net keliose Kauno turgavietėse.

Praėjusį ketvirtadienį Žaliakalnio turguje, esančiame Zanavykų gatvėje, matėsi vos vienas kitas pirkėjas. Pardavėjų, prekiaujančių vaisiais ir daržovėmis, taip pat susirinko labai mažai. Daugiau buvo tik pardavinėjančių įvairius mėsos gaminius.

„Tuščia, visai nėra pirkėjų. Jų atsiras, kai žmonės gaus atlyginimus, pensijas. Žinoma, pirkėjų gerokai padaugėja šeštadieniais ir sekmadieniais, o šiandien žmonių nėra“, – pasakojo įvairiomis salotomis, raugintais agurkais, raugintais kopūstais prekiaujantis vyras.

Už kilogramą skanių raugintų agurkų jis prašė dviejų eurų. Pigiau kainuotų, jei pirktumėte kibirėlį, kuriame telpa 3 kg agurkų. Toks kibirėlis įvertintas 5 eurais (1,67 euro už kilogramą). Indeliai su morkų, burokėlių, kopūstų salotomis buvo pardavinėjami po 1 – 1,5 euro.

Pirkėjų pasigedo ir vienas tarp tarp tuščių prekystalių eilių besisukiojantis garbaus amžiaus vyras. „Tokia šiandien diena. Nesusirinko žmonės – beveik nėra nei pardavėjų, nei pirkėjų. Laukiu  savaitgalio, tada prekyba pagyvėja“, – sakė bulves, morkas, obuolius ir kriaušes pardavinėjantis vyras.

Mažų bulvių kilogramą jis pardavinėjo po 0,30 euro, didesnių – po 0,40. Obuolius ir kriaušes prekeivis įvertino tokia pačia kaina – 1 euras.

Savanorių prospekte, prie „Rimi“ prekybos centro antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais veikiančiame Ūkininkų turgelyje užvakar ryte pirkėjų netrūko, nors kainos čia nėra mažos. Žmonės pirko tiek vaisius, daržoves, tiek žuvį.

Dauguma Ūkininkų turgelio pardavėjų kainų nenurodo, jų reikia klausti. Žuvies pardavėjas kainas už kilogramą buvo užrašęs: lašišos – 12 eurų, paltuso gabalėliai – 11, vaivorykštiniai upėtakiai – 6, vėgėlės – 5,50, žiobriai – 2,50.

Obuolių kainos svyravo nuo 0,60 iki 1,20 euro. Įvairios 5 litrų talpos sultys kainavo 4,50 euro.

Trečiadienį Šilainių turgavietėje pirkėjų nebuvo daug. Vaisių ir daržovių kainos šioje turgavietėje nėra patrauklios. Už kilogramą bulvių prašoma 0,50 euro, kopūstų – 0,60, lietuviškų morkų – 1 euro. Kai kurių veislių obuoliai pardavinėjami net po 1,20 euro.

Kur kas žemesnės kainos yra Dainavos turgavietėje, tačiau žiemą joje dirba vos keli pardavėjai. Šią savaitę bulvės pigumu garsėjančioje turgavietėje kainavo 0,25 – 0,30 euro, obuoliai – 0,50, kriaušės – 0,85, ridikėlių ryšulėlis 0,45, mėlynosios vynuogės – 1,75, žaliosios vynuogės 2,60, rauginti kopūstai (900 gr.) - 0,80.

„Penktadienį lankiausi Kalniečiuose esančiame „Vitebsko“ turgelyje, nes norėjau nusipirkti bulvių. Jų kaina mane labai nustebino – 0,60 euro už kilogramą. Tokių kainų niekada nebuvo, išskyrus gegužės pabaigą, kai atsiranda šviežių bulvių. Pernai gegužės pabaigoje šviežių bulvių kilogramas kainavo beveik tiek pat - 0,70 euro“, - piktinosi su portalu kauno.diena.lt susisiekęs P.Lukšio gatvės gyventojas.

Jis teigė, kad šių daržovių vis dėlto nusipirko, nes nenorėjo gaišti laiko ir ieškoti, kur pigiau.

„Prieš kelias dienas buvau „Dainavos“ turgavietėje. Ten gražūs, dideli obuoliai kainuoja dukart pigiau nei šiame turgelyje bulvės. Žinau, kad „Vitebsko“ turguje vaisiai ir daržovės brangūs, bet prašyti už bulves 0,60 euro jau yra pernelyg daug“, - sakė vyras.

Tokių kainų niekada nebuvo, išskyrus gegužės pabaigą, kai atsiranda šviežių bulvių.

Šeštadienį apsilankiau Sartų gatvėje esančioje „Dainavos“ turgavietėje, Ūkininkų turguje Čečėnijos aikštėje ir šalia esančiame „Vitebsko“  turgelyje.

„Dainavos“ turgavietėje dirbo abu vaisiais ir daržovėmis prekiaujantys kioskai, o lauke prekiaujančiųjų  nebuvo.  Prieš pusiaudienį bulvių kioskuose nesimatė. Vos per kelias minutes į kioską užėjo penki žmonės, norėję nusipirkti bulvių. „Nėra bulvių. Deficitas“, - pirkėjams kartojo pardavėja.

Šiame kioske jau galima nusipirkti lenkiškų trumpavaisių agurkų. Jų kaina – 4,50 euro už kilogramą. Dar prieš pusantros savaitės Lietuvos turgavietėse už lenkiškų agurkų kilogramą reikėjo pakloti 10 eurų.

Čečėnijos aikštėje šeštadieniais veikiančiame Ūkininkų turguje kilogramas bulvių šiandien kainavo 0,50, o „Vitebsko“ turgelyje – 0,60 euro.

Bulvės Kauno turguose pradėjo brangti prieš mėnesį. Sausio pabaigoje „Dainavos“ turgavietės kioskuose šios daržovės kainavo tik 0,20 euro už kilogramą. Tokios bulvių kainos išsilaikė keturis mėnesius – nuo spalio pradžios. Vasario 2-ąją jos jau kainavo 0,25, vasario 19 d. – 0,35 euro. Vasario 20 d. pigiau – po 0,30 - bulves pardavinėjo lauke, šalia kioskų prekiaujanti šeima.

Prieš dvi savaites pigiau už bulves prašė ir Čečėnijos aikštėje prekiaujantys ūkininkai – 0,30-0,40 euro.

Prekyba vyko nuo viduramžių

Turgūs nuo seniausių laikų užima svarbią vietą miestų istorijoje. Kaunas visais istoriniais etapais buvo garsus savo prekėmis – šalia tekantis Nemunas suteikė neeilinių privilegijų tapti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gerai žinomu ir vertinamu prekybos miestu. 15–16 a. pradžios istoriniuose dokumentuose ne kartą minimas Kauno turgus, kuriame buvo galima nusipirkti maisto, žaliavų midaus ir alaus gamybai, pašarų.

Į Kauną plūsdavo ir Hanzos sąjungos miestų pirkliai, iš Lietuvos į Vakarų Europą gabenę vašką, medieną, linus, grūdus, o į Lietuvą plaukdavo vadinamosios prabangos prekės – druska, silkė, prieskoniai, audiniai ir kitos.

Humanitarinių mokslų daktarė, istorikė A. Lazauskienė, pasakoja, kad Kaunui tapus laikinąja sostine, buvo susirūpinta miesto veidu – siekta, kad turgavietėse vykstantis nuolatinis šurmulys ir purvas nebjaurotų miesto vaizdo. Juk Kauno turguose virė tikras gyvenimas – bendravimas, ryšių mezgimas, derybos; buvo mokomasi tarpkultūrinio bendravimo taisyklių ir kuriami prekybos standartai.

Turgus prasidėdavo naktį

Nuo 1852 m. viena iš pagrindinių turgaviečių mieste buvo „Senoji rinka“. Dabar tai yra Steigiamojo Seimo aikštė tarp Gimnazijos, Šv. Gertrūdos ir J. Jablonskio gatvių.

„Anot to meto spaudos, tai buvo viena iš judriausių Kauno vietų, išlaikiusi rusiškos „tvarkos“ tradicijas – čia vyko ne tik sąžininga prekyba, bet ir įvairaus masto machinacijos, apgavystės, kuriose nukentėdavo niekuo dėti kaimo žmonės. Šioje turgavietėje buvo išrikiuota nemažai namukų–krautuvėlių, kuriuose pirkėjai galėdavo rasti nuo adatų, medaus iki skilandžių. Tie, kas neįstengdavo prekiauti būdelėse, tai darydavo tiesiog iš vežimų ar pintinių“, – ano meto vaizdais dalijasi istorikė.

Turgaus pagrindu buvo ir išliks bendravimas bei pasiūlos įvairovė. Nes vieniems pirkėjams yra labai svarbu turėti „savo“ pardavėją, kuris jį pažįsta ir visada žino, ko šis pageidaus.

Ji pasakoja, kad 1856 m. buvo atidaryta dar viena senamiesčio turgavietė – „Žuvų rinka“. Pavadinimas klaidina, nes žuvimi prekiauta tik viename iš skyrių, o pagrindinės prekės buvo buitinės – malkos, pašarai, įvairūs daiktai ir maisto produktai. „Ši vieta buvo išskirtinė tuo, kad vasaros naktimis čia vykdavo urmininkų turgus. Nuo 12 val. nakties pradėdavo plūsti daržovėmis prekiaujantys žmonės, o 2 val. nakties prasidėdavo rimta prekyba – čia pirkdavo tie, kurie vėliau šias gėrybes perpardavinėdavo. Prekybininkai rytui išaušus pasipildavo po visas kitas tuometines Kauno turgavietes“, – informuoja A. Lazauskienė.

Trukdė Užsienio reikalų ministerijai

Pašnekovė primena ir apie Arklių turgavietę, kuri dabartinėje Vienybės aikštėje buvo atidaryta 1862 m. Čia buvo pardavinėjami ne tik gyvuliai, bet ir šienas, šiaudai, malkos. Ši miesto centre svarbią vietą užimanti turgavietė bene labiausiai badė akis ne tik miestiečiams, bet ir valdžiai.

„Tuo metu greta jos kūrėsi valstybinės įstaigos, buvo tvarkoma Karo muziejaus teritorija. Ypač daug skundų dėl jos buvo pateikę tuometinės Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai, kurie nuolat kentė blogą kvapą, įvairius ausiai nemalonius garsus. Galiausiai, 1921 m., turgavietė buvo perkelta į Žaliakalnį“, – dėsto Kauno turgų istorijos žinovė.

Stengėsi sutvarkyti

1920–1923 m. Kaune buvo aštuonios turgavietės. Jose prekiauta ne tik maisto produktais, bet ir gyvuliais, paukščiais, drabužiais, malkomis bei kitais buičiai reikalingais daiktais. Prasidėjus turgaviečių naikinimo vajui, 1928 m. buvo panaikinta dar viena prekybos vieta, veikusi centrinėje miesto dalyje, – Pieno arba Naujoji turgavietė.

Ji buvo įkurta prie Kanto ir Klaipėdos gatvių, vėliau toje vietoje buvo pastatyti Ugniagesių rūmai. Ne kokia baigtis atėjo ir Žaliakalnio turgavietei, kuri ilgą laiką buvo labai populiari tarp miestiečių, bet vėliau tapo ne kokia kaimynyste statomai Prisikėlimo bažnyčiai. Čia esantis turgus buvo panaikintas 1937 m., užtat iki šiol veikia panašiu laiku atidaryta turgavietė Zanavykų gatvėje ir dabar žinoma, kaip Žaliakalnio turgus.

„Tuomet atėjo metas Kauno miesto savivaldybei ieškoti būdų, kaip pervarkyti turgavietes, kad jos atliktų savo funkcijas, bet netrukdytų gyventojams, nekeltų problemų miesto valdžiai ir būtų kuo mažiau matomos. 1935 m. Kaune veikė 7 turgavietės – ir bendrosios, ir specializuotos. Žuvų turgavietė – prie Kauno pilies, Senoji – prie tuometinio Seimo, Žaliojo kalno – Ukmergės plente, Gyvulių – Aleksote ir dar trys – Vilijampolėje, Šančiuose ir Panemunėje“, – turgaviečių žemėlapį piešia A. Lazauskienė.

Piktinosi kainomis

Reikšmingas įvykis Kauno gyvenime buvo dengtos halės atidarymas Šančiuose 1929 m. Nors ji ilgą laiką buvo laikoma pačia geriausia, vis dėlto atvykę prekiauti ir apsipirkti nuolat skundėsi dėl vietos trūkumo. Čia miesto savivaldybė prekiautojams buvo išnuomojusi per 80 prekybinių patalpų. Parduotuvėlių savininkai už mėnesį mokėdavo apie 60 litų. Dėl didelių rinkliavų prekiautojai nuolat teikė skundus valdžiai, buvo nepatenkinti. Rinkliavos sumažėjo tik 1932 m.

Dar vienas svarbus iššūkis tuometiniams prekiautojams buvo laikytis nustaytų higienos normų. „Lietuvos aide“ atsirado panašių tekstų: „Žuvų pardavėjos viena ranka sveria ir graibo iš vandenio žuvis, o antrojoje laiko duonos plutą ar mėsos gabalą ir sotinasi“.

Savivaldybė samdydavo turgaus šlavėjus, atliekų išvežiotojus. „Archyvuose rasti duomenys liudija, kad 1923 m. visų septynių Kauno turgaviečių valymui buvo išleista 55 000 litų“, – pasakoja A. Lazauskienė.

Kaune brendo dar vieno dengto turgaus poreikis, nes Šančių halės pavyzdys įkvėpė keisti prekybą kardinaliai. Deja, to padaryti iškart nepavyko – nors savivaldybės darbuotojai vyko tyrinėti sėkmingų užsienio pavyzdžių, vis dėlto niekas tarpukariu kardinaliai nepasikeitė.

Turgus pasikeitė, bet išlieka reikalingas

Dabar Kaune galima suskaičiuoti bene dešimt vietų, kuriose nuolat veikia turgūs. Situacija nuo tarpukario gerokai skiriasi – dabar jie dažniausiai nekelia jokių nepatogumų miestiečiams. Be to, galima sakyti, kad buvo įgyvendinanta tarpukario laikų vizija turėti didelį modernų turgų po stogu.

„Šiuolaikinis turgus turi būti patogus tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Šiandien ir čia turi būti naudojamos pažangiausios technologijos bei įranga. Tačiau turi išlikti ir tai, kas skiria jį nuo didžiųjų parduotuvių ar prekybos centrų – tai iš senų senovės paveldėtas betarpiškas bendravimas tarp pirkėjo bei pardavėjo. Be to, turgus nuo seno buvo skirtingų kultūrų susitikimo vieta, stebinanti atradimais“, - pasakojo prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusio turgaus atstovas Jonas Plenta.

Pasak jo, turgus, kaip tūkstančius metų išlikusi prekybos forma yra aktuali šiandien, bus reikalinga ir ateityje.

„Turgaus pagrindu buvo ir išliks bendravimas bei pasiūlos įvairovė. Nes vieniems pirkėjams yra labai svarbu turėti „savo“ pardavėją, kuris jį pažįsta ir visada žino, ko šis pageidaus. Be to, patars, parinks geriausią prekę, ir kainą kažkiek nuleis. Kitam gi svarbu pasirinkti iš keleto pasiūlymų. O kur kitur tai lengviau padaryti, jei ne turguje, kai tas pačias prekes siūlo ne vienas, o keliolika prekybininkų“, – turgaus privalumus vardijo pašnekovas.

Pardavėjai skundžiasi, kad grybų, išskyrus voveraites, šiemet tiesiog nėra, o mėlynių – mažai.

Ūkininkų turgelyje prie Kauno pilies kilogramą bulvių galima nusipirkti už 0,30–0,60 euro, morkų – 0,80–1 eurą, agurkų – 1–1,20 euro, pomidorų – 1,50–2 eurus, žiedinių kopūstų – 1 eurą, žirnių – 2,50–3,50 euro, šilauogių – 7 eurus. Už litrą mėlynių čia prašoma 3,50, voveraičių – 2 eurų.

„Voveraitės iš Varėnos miškų. Patys negrybavom – grybai iš supirktuvių. Mėlynės irgi iš tų pačių miškų“, – aiškino Remigijumi prisistatęs vyriškis. Palyginus, kad mėlynės smarkiai pabrangusios: „prie lito“ litrą mėlynių buvo galima nusipirkti ir už 6-8 litus, o dabar už tą patį kiekį prašoma 3,50 euro, pašnekovas atkirto, kad jų šiemet beveik nėra, todėl esą reikia džiaugtis kartais ir ne itin gražiomis mėlynėmis už tokią kainą.

Vos poroje vietų ūkininkų turgelyje prekiauta medumi. Bites Marijampolės rajone, Varnabūdės miške, laikantis bitininkas Gediminas Povilaitis sakė šviežią medų jau išpardavęs.

„Liko tik pavasarinis, sustingęs. Medaus šiemet bent jau Suvalkijoj mažai. Aš šiemet iš avilio tik po 2–3 kg medaus išėmiau. Prastai. Kai geras medunešis būdavo, tokiu metu jau 3–4 kartus medų būdavom ėmę, o šiemet tik dukart ėmiau. Šią vasarą jau tik vienas medaus ėmimas bus – per Žolinę, ir viskas, daugiau medaus neturėsim. Bet stebuklų jau nebus, nes pagrindiniai augalai jau baigę žydėt – liko balti dobiliukai, pievos, piktžolės“, – vardijo bitininkas, už 1 kg šiemetinio medaus prašantis 7 eurų, už 700 gramų indelį – 5 eurų.

Pernai už 1 kg medaus jis sakėsi prašęs 4-6 eurų. „Medus pabrango, nes jo šiemet mažai, o bites šert vis tiek reikia“, – užsiminė pašnekovas.

Medus pabrango, nes jo šiemet mažai, o bites šert vis tiek reikia.

Žaliakalnio turguje uogų ir daržovių kainos kiek mažesnės nei Ūkininkų turgelyje prie pilies, kur, bent jau pagal turgelio idėją, patys ūkininkai ar jų atstovai turėtų prekiauti savo pagaminta produkcija. „Savo augintų turim tik agurkų ir pomidorų, braškės – lenkiškos, slyvos – lenkiškos ir vengriškos, – neslėpė viena Žaliakalnio turgaus pardavėjų.

Kilogramą bulvių Žaliakalnio turguje galima įsigyti už 0,20–0,40 euro, šilauogių – 5 eurus, braškių – 3–2,50 euro. Už litrą voveraičių čia prašoma 1,5 euro, mėlynių – 3,80–4 eurų. „Pamirškit pernykštes kainas. Grybavau pati, Pakuonio miškuose, – tikino kita prisistatyti nepanorusi prekeivė. – Grybų yra, bet visi sukirmiję. Voveraitės nekirmija, bet  jų – mažai.“

Dailininkas Eimutis Markūnas su žmona Liucija šiame turguje pirko šilauogių, kitų uogų, vaisių ir daržovių. „Šilauoges pirkom anūkei. Apie kainas geriau nešnekėt, nes mintyse – beveik keiksmažodžiai“, – prisipažino dailininkas.

Stoties turguje kainos panašios į Žaliakalnio. „Prekiauju savo augintom lietuviškom bulvėm, – sakė Kaišiadorių rajono ūkininkas Saulius Jurevičius. Prie bulvių ant jo prekystalio puikuojasi ne tik užrašas „Lietuviškos bulvės“, bet surašyti ir veislių pavadinimai. Pasak ūkininko, kai kurie pirkėjai – išprusę, prašo konkrečios veislės bulvių. Užsiminus, jog kai kurie ūkininkai skundžiasi, kad bulvės šiemet – šlapios, gali pradėti greitai pūti, S.Jurevičius tikino: „Mūsų bulvės nešlapios – viskas normos ribose. Tik tiek, kad vienas bulvių keras šiemet mažiau bulvių veda, ir derlius savaite vėluoja.“

Kitokių nei voveraitės grybų iš trijų aplankytų turgų radome tik Stoties turguje. „Baravykai – penki eurai, – už septynių grybų krūvelę prašė žilaplaukė moteris ryškiai žaliu bliuzonu, prekiavusi ir raudonviršiais, poniabudėmis. – Kas grybavo? Ir aš pati, ir kiti žmonės. Dėl baravykų teko pusę miško apeit.“ Pasiteiravus, ar grybai nesukirmiję, moteris patikino, kad galima patikrinti – perpjauti grybo galvą.

„Lietuviškos trešnės ir mėlynės pernai tokiu laiku kainavo dvigubai pigiau. Agurkai taip pat pabrangę, o bulvės kainuoja beveik tiek pat, kaip pernai“, – pernykštes ir šiemetines kainas palygino turguose apsipirkti mėgstantis kaunietis Valdas.

Kauno turguose jau galima įsigyti ankstyvųjų braškių. Didžiausios paklausos sulaukia lenkiškos uogos, nes lietuviškų kaina siekia net 10 eurų už kilogramą.

Stoties turguje lietuviškų braškių šiandien nebuvo matyti, tačiau prekeiviai tikino, kad jų buvo vakar. Tiesa, už kainą, įkandamą ne kiekvienam lietuviui.

„Lietuviškų braškių kainos – kosminės. Girdėjau, kad apie 10 eurų už 1 kilogramą“, – sakė vienas pardavėjų. Tą patį tvirtino ir kiti. „Prekiauti neapsimoka – pirkti taip pat“, – kalbėjo maždaug penkiskart pigesnes lenkiškas uogas siūlanti moteris. 

Stoties turguje kai kurių lenkiškų braškių kainos neviršija 2 eurų. Pasak prekeivių, jos skanios ir, nepaisant to, kad yra ankstyvosios, pakankamai saldžios.

Pirkėjai sutartinai tvirtino, kad lenkiškas uogas renkasi todėl, kad jos pigesnės, o kokybė beveik nesiskiria. „Kai kainos nukris, pirksim lietuviškas, o dabar gerai ir lenkiškos“, – aiškino viena turgaus lankytoja.

Po poros savaičių turguose turėtų atsirasti daugiau lietuviškų braškių. Tikėtina, kad tuomet jų kaina bus gerokai mažesnė. 

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams įkliuvo druskininkietis, savo automobilyje vežęs kontrabandines cigaretes.

Antradienį apie 10 val. patruliai kelyje Leipalingis-Seirijai patikrinti sustabdė automobilį "Audi A6", vairuojamą 48-erių metų Druskininkų gyventojo. Sustabdytame automobilyje pareigūnai rado 3 175 įvairių rūšių cigarečių pakelius, žymėtus Baltarusijos banderolėmis.

Pareigūnus nustebino vairuotojo sąžiningumas. Vyriškis, nesikratydamas atsakomybės, nurodė, kad kontrabandines cigaretes vežė Kauno turgaus močiutėms parduoti. Alytaus policijoje pradėta administracinė byla dėl akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką.

Bendrovės "Stoties turgus" akcijų niekaip negalinti parduoti savivaldybė viliasi, kad pagaliau jai pavyks nusimesti mažesniųjų akcininkų jungą: sutvarkiusi žemės sklypo dokumentus, savivaldybė galės pati spręsti, kaip elgtis su dabar veikiančia prekyviete.

Nusibodo pataikauti?

"Savivaldybei iš "Stoties turgaus" jokios naudos nėra: sklypas neinventorizuotas ir nesutvarkytas, naudojamas be jokių dokumentų, lyg ore kabėtų. Nekilnojamojo turto mokestis, dividendai nemokami. Tokia patinė situacija nebegali toliau tęstis", – įsitikinęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Savivaldybės tarybos kolegija svarstė, kaip elgtis savivaldybei, turinčiai 51 proc. bendrovės "Stoties turgus" akcijų, tačiau tapusiai mažesniųjų akcininkų įkaite.

A.Kupčinskas įsitikinęs, kad atėjo metas spręsti sklypo, kuriame dabar veikia Stoties turgavietė, klausimą. "Reikia rengti sklypo detalųjį planą, formuoti sklypą šalia kelių esamų statinių. Savivaldybė turi palaikyti viešąjį interesą, o ne pataikauti mažesniesiems akcininkams", – laikosi nuostatos meras.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius patvirtino, kad savivaldybė turi teisę pertvarkyti teritoriją, kurioje dabar kauniečiai perka bulves, morkas, kojines ir batus, nes tik keli turgavietėje esantys statiniai yra įteisinti.

N.Valatkevičius prognozuoja, kad šalia jų galima suformuoti maždaug 20 arų žemės sklypą, o likusioje teritorijoje tvarkysis savivaldybė.

"Dauguma tų turgaus balaganiukų – laikini ir neįteisinti, prie jų negali būti formuojami sklypai, todėl šioje žemėje savivaldybė galės suformuoti sklypą", – sakė miesto urbanistas.

Šiuo metu prekyvietė užima iki 0,5 ha plotą, o prijungus ir prie turgaus prisišliejusias dvi automobilių stovėjimo aikšteles susidarytų beveik 1 ha dydžio sklypas. Toks gardus kąsnis pačiame miesto centre tikrai gardžiai kvepia.

Pamiršti susitarimai

Pasak Kauno mero, dar pagal 1985–1987 m. įvykusius susitarimus dabartinė vieta turgavietei buvo paskirta laikinai, kol iškils nauji "Stoties turgaus" pastatai Šiaulių g. Keitėsi santvarkos ir laikai, o laikinoji situacija užtruko.

"Per tuos pokyčius įvyko dalinė privatizacija ir išsitrynė ar sąmoningai buvo ištrinti įsipareigojimai pastatyti naują turgavietę. Situacija pasidarė visiškai nenaudinga savivaldybei 2000-aisias, kai taryba nubalsavo už bendrovės įstatų pakeitimą", – vardijo meras.

Bendrovės įstatuose nurodyta, kad sprendimus valdyboje galima priimti tik tuo atveju, jei jiems pritaria du trečdaliai valdybos narių, tad 51 proc. akcijų paketas savivaldybei jokių reikšmingų galių valdant įmonę nesuteikia. Dėl to jau ne vienus metus stringa ir savivaldybei priklausančio akcijų paketo pardavimas.

A.Kupčinskas neslepia turįs vilčių, kad pokyčiai tvarkant su "Stoties turgumi" susijusios žemės reikalus padės užbaigti rekordiškai ilgai užtrukusį akcijų paketo privatizavimo procesą.

Siūlo savo scenarijų

A.Kupčinsko teigimu, savivaldybės Privatizavimo komisijos pirmininkas Židrūnas Garšva maždaug prieš mėnesį pasiūlė pertvarkyti bendrovę "Stoties turgus", išskaidant ją į dvi bendroves. Viena jų užsiimtų tik turgaus prekyba, o kita rūpintųsi Šiaulių g. nebaigtų statyti pastatų pardavimu. Pats Ž.Garšva "Kauno dienai" situacijos nenorėjo komentuoti.

Mero nuomone, tokiam siūlymui pritardama savivaldybė stipriai rizikuotų. "Jeigu dabar negauname dividendų iš pelningai dirbančios bendrovės, nes kiti akcininkai tam nepritaria, tai, pardavus nekilnojamąjį turtą, už jį gautus pinigus matysime kaip savo ausis be veidrodžio. Tada nebus nei turto, nei pinigų", – galimą grėsmę įžvelgė miesto vadovas.

A.Kupčinskas prasitarė norįs tikėti kolegos tarybos nario Ž.Garšvos naivumu, bet sykiu paragino jį labiau įsigilinti į ne vienus metus narpliojamą "Stoties turgaus" istoriją ir situaciją.
"Matau visokias povandenines sroves ir norą sumažinti savivaldybei priklausančių akcijų paketo kainą, kad jos būtų parduotos pusvelčiui", – jau ne pirmą kartą prasitarė A.Kupčinskas. Mažinti akcijų kainą dar šiemet siūlė ir Privatizavimo komisijai vadovaujantis Ž.Garšva, tačiau meras laikosi nuostatos, kad kaina šiuo metu jau negali mažėti, nes nekilnojamojo turto rinka atsigauna.

Seniai žada tvarkyti

Nors per pastaruosius metus Stoties turgavietėje tvarkos padaugėjo, tačiau Kauno meras netrykšta džiaugsmu dėl geležinkelio stoties pašonėje veikiančios prekyvietės.

"Geležinkelio stotis seniai sutvarkyta. Tai – miesto vartai, o kitoje gatvės pusėje vyrauja chaosas", – pastebėjo A.Kupčinskas. Jis sakė pats kartu su Viešosios tvarkos tarnybos specialistais ir policijos pareigūnais ne kartą dalyvavęs reiduose, kai turgaus tvarka kėlė nemažai abejonių. "Nesinori įtarti, kad ten šešėlinė ekonomika, bet kai tik pasirodo pareigūnai, vienas po kito dingsta prekiautojai. Kai pradedi domėtis, kieno ant prekystalių prekės, tuomet mums aiškinama, kad tai tik prekių ekspozicija pasižiūrėti", – juokėsi miesto vadovas.

Pasak N.Valatkevičiaus, dar 1990–1993 m. "Miestprojekto" architektai buvo parengę šio miesto vartais vadinamo kvartalo sutvarkymo projektą, kuriame apšiurusiam turgui vietos nebuvo numatyta, tačiau koks dabar to projekto juridinis statusas, nebeaišku.

Komentaras

Saulius Tumonis, bendrovės "Stoties turgus" direktorius

Pernai bendrovės valdyba buvo pasiūliusi akcininkams skaidyti veiklą į dvi bendroves. Buvo sukurta darbo grupė, pasiūlymas pateiktas savivaldybės tarybos kolegijai, nuspręsta derėtis tarp akcininkų, bet aš pats nesu akcininkas, nelabai žinau. Ta idėja dabar kažkieno iniciatyva vėl atgimė, nes tai yra logiškas sprendimas, o ką nuspręs akcininkai, sunku pasakyti. Sklypo, kur dabar veikia turgavietė, sutvarkymą vertinu teigiamai. Tegul turgus būna čia, kur dabar yra, M.K.Čiurlionio g. 25. Šiaulių g. 30, kur buvo pradėta statyba, bendrovė investavo 9,6 mln. litų. Statybos nebaigtos, bendrovė išteklių neturi. 2005 m. apskaičiavimais, užbaigti reikėtų 35 mln. litų. Bendrovė tokių pinigų neturi ir neturės, pasiskolinti iš bankų galimybės taip pat nebus. Belieka parduoti nebaigtą statybą ir turgavietę eksploatuoti senosios turgavietės vietoje. Visi kauniečiai pamena, kad čia turgus veikia nuo, atrodo, 1950-ųjų metų. Pagaliau čia gi dirba prekiautojai – iš viso apie 250 darbo vietų. Jeigu ateitų į Kauną koks investuotojas ir sukurtų tiek darbo vietų, visi rankomis plotų. Reikia vertinti tą dalyką. Ar gauna dividendų kiti akcininkai? Negali vienas gauti, o kitas ne. Nėra tokio sprendimo. Bendrovės nepaskirstytas pelnas yra 3,67 mln. litų, bet visas pelnas investuotas į nebaigtą statybą. Pardavus nebaigtą statybą, akcininkai galėtų tikėtis išsimokėti dividendus. Čia tik ekonomika ir matematika, nieko daugiau.