Palaikydama ne tik valstybėms politiniu požiūriu, bet ir milijonams keleivių svarbų Europos Audito Rūmų dokumentą, Keleivių teisių gynimo asociacija (Association of Passenger Rights Advocates – APRA) primena, kad šios neteisėtos oro linijų praktikos aukomis nuo 2020 m. kovo iki 2021 m. kovo tapo dešimtys milijonų keleivių, nemaža dalis jų taip ir neatgavo pinigų už atšauktus skrydžius.

Pandemijos metu, kai oro linijos gavo beprecedenčius gelbėjimo paketus iš savo vyriausybių, keleiviai negavo nieko.

„Pandemijos metu, kai oro linijos gavo beprecedenčius gelbėjimo paketus iš savo vyriausybių, keleiviai negavo nieko. Finansinė pagalba oro linijoms ir kelionių organizatoriams buvo skirta iš mokesčių mokėtojų pinigų, tuo metu keleiviai-vartotojai buvo priversti tapti didelių bendrovių kreditoriais ir ne savo noru suteikti jiems paskolas be procentų“, – teigė portalo „OroSkundas.lt“, kurį valdanti bendrovė yra Keleivių teisių gynimo asociacijos APRA narė Lietuvoje ir padeda keleiviams ginti teises sutrikus skrydžiams, vienas įkūrėjų Balys Rimkus. 

B. Rimkus pridūrė: „Jei vis dar turite už atšauktus skrydžius oro linijų įsiūlytus kuponus, turėtumėte žinoti – oro linijos privalo jums grąžinti pinigus ir dar nevėlu dėl to kreiptis“, – pažymėjo keleivių teises ginančios įmonės atstovas.

APRA asociacijos vertinimu, Europos Audito Rūmų priimta ataskaita, patvirtinanti ES oro keleivių teisių pažeidimus COVID pandemijos metu, turėtų tapti geru postūmiu stiprinant keleivių teises ir užkirsti kelią būsimiems oro linijų pažeidimams.

Keleivių teisių gynimo asociacija primena, kad skrydžiams sutrikus (pvz., kai oro linijos ilgam atideda planuotą skrydį ar jį atšaukia) Europos oro keleivių teises saugo ES reglamentas EB 261. Šis reglamentas yra vienas pavyzdinių Europos vartotojų teises saugančių teisės aktų, kuriuo siekiama suteikti tinkamą apsaugą oro linijų keleiviams.

„Nuo pat šio reglamento įsigaliojimo 2004 metais oro linijos nuolat bandė ieškoti būdų, kaip jį apeiti ir sutrukdyti keleiviams pasinaudoti jiems suteiktomis teisėmis. Vis dėlto tą padaryti oro linijoms tampa vis sudėtingiau, ir naujoji Europos Audito Rūmų ataskaita yra dar vienas didelis žingsnis stiprinant reglamentą bei visų keleivių teises“, – tvirtino „OroSkundas.lt“ atstovas B. Rimkus.

Europos vartotojų centro Lietuvoje specialistai nemokamai konsultuos keliautojus – primins oro keleivių teises, patars kaip elgtis, jei buvo atšauktas ar atidėtas skrydis, dingo arba buvo sugadintas bagažas.

Pasak centro viešųjų ryšių atstovės Evelinos Gruzdienės, oro keleivių teisės yra labiausiai pažeidžiamos, dažnai atšaukiami arba perkeliami skrydžiai, neretai dingsta bagažas.

„Matom, kad tokia informacija aktuali, ir ateinam ten, kur žmonės iš karto gali paklausti, ir atvykstantys, ir grįžę“,– BNS komentavo E. Gruzdienė.

Anot jos, centras oro uostuose lankosi kasmet.

CAA kreipėsi ne tik dėl neišmokamų kompensacijų, bet ir dėl kitų vartotojų teisių pažeidimų. Nukentėjusieji skundžiasi, kad skrydžių bendrovė paliko juos laukti nežinioje. Tūkstančiai likimo valiai paliktų keleivių SMS žinutėmis buvo informuoti, kad daugiau sužinosiantys atsidarę laiškus išsiųstus į asmeninius el. paštus, tačiau, keleiviai tvirtina, kad minėtų „Ryanair“ laiškų jie taip ir negavo. Dar daugiau, susisiekti su oro linija tapo praktiškai neįmanoma: skambučių centras ir gyvi susirašinėjimai su bendrovės agentais buvo uždaryti.

Reaguodami į susidariusią situaciją, Jungtinės Karalystės CAA informavo „Ryanair“, kad daugiau nei pusė milijono nukentėjusiųjų privalo būti informuoti apie teisę į alternatyvų skrydį, pinigų grąžinimą ir moralinę kompensaciją. Tačiau vietoj to, kad išmokėtų iki 600 eurų siekiančias kompensacijas, „Ryanair“ nukentėjusiems siūlo „pigias dovanas“ ir šmeižia už keleivių teises kovojančias agentūras. Skrydžių bendrovė išsiuntė nukentėjusiems keleiviams laiškus, kuriuose teigia, kad, skirtingai nei keleivių teises ginančios platformos, išmokės pilnas kompensacijų išmokas.

Kaltindami už keleivių teises kovojančias agentūras pasiimant 25 proc. administracinį mokestį nuo kompensuotos sumos, „Ryanair“ siūlo keleiviams verčiau kreiptis tiesiai į oro liniją. Tačiau, remiantis statistika, vos 5 proc. savarankiškai pateiktų pretenzijų yra patenkinamos. Oro linijos yra linkusios vilkinti pinigų grąžinimo procesą arba nusikratyti atsakomybės pasinaudojus ypatingų aplinkybių sąlyga. Šiuo atveju, „Ryanair“ jau susilaukė keleivių teises ginančių institucijų kaltinimų dėl įstatymo nepaisymo, tad pretenzijų grąžinimo tikimybė yra dar mažesnė.

Teisininkai tvirtina, kad tikimybė atgauti priklausančias kompensacijas padidėja, kai nukentėjusieji už savo teises kovoja kartu. „Nukentėję keleiviai šioje situacijoje turi dvi išeitis – bandyti išsireikalauti kompensaciją individualiai arba jungtis prie nukentėjusių asmenų grupės. Pasirinkdamas keleivis, visų pirma, turėtų įvertinti patirtą žalą, kompensacijos dydį ir individualaus ieškinio teikimo Airijos teismuose sąnaudas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje didesnė tikimybė atgauti priklausiančią kompensaciją yra jungiantis prie didesnės grupės, kuri atstovaujama profesionalių teisininkų, turės žymiai didesnę derybinę galią nei pavienis keleivis“, – situaciją komentavo Motieka ir Audzevičius partneris Giedrius Kolesnikovas.

Daugiau kaip milijono eurų keleivių pretenzijų portfelį tvarkanti bendrovė „SKYCOP“, neapsikentusi „Ryanair“ tylos, sienos kreipėsi į Airijos CAA bei kitas vartotojų teisių agentūras Airijoje siekdama, kad būtų atsakyta į šimtus nukentėjusiųjų užklausų. „Mes darome viską, kas mūsų galioje, tačiau esame pasiruošę imtis ir nestandartinių priemonių. Žinome teisminę praktiką ir grupinių ieškiniu galią, todėl svarstome ir šį variantą. Jei „Ryanair“ ir toliau ignoruos keleivių skundus, sujungsime šimtus sulauktų prezentacijų ir eisime į teismą. Be abejo, tikimės, kad to neprireiks, tačiau mes tam pasirengę,“ – situaciją komentavo „SKYCOP“ vadovas M. Stonkus.

Minint oro keleivių teisių dieną, Vilniaus oro uoste rengiama informacinė akcija keleiviams. Specialistai aiškins gyventojams apie jų teises, naudojantis oro vežėjų paslaugomis.

Europos vartotojų centras į oro uostą atvykusiems žmonėms patars, kaip elgtis, jei buvo atšauktas ar atidėtas skrydis. Taip pat, jei keleivio bagažas sugadintas ar dingo. Specialistai sako, kad keleiviai dažnai nežino, kaip elgtis tokiose situacijose, todėl jų kelionių įspūdžiai apkarsta. Kai kuriais atvejais žmonės praranda jiems priklausančias kompensacijas, nes dėl žinių trūkumo jie per vėlai arba apskritai niekur nesikreipia.

Oro keleivių teisių dieną tokios akcijos tradiciškai organizuojamos Europos Sąjungos oro uostuose.

Ką daryti, jeigu atšaukė ar atidėjo skrydį, atsisakė vežti ar perkėlė į žemesnę klasę? Dingo, atkeliavo apgadintas ar apvogtas bagažas? Jeigu nežinote atsakymo, sužinokite jį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste šį ketvirtadienį, birželio 26 d., 10.00-13.00 val.

Oro keleivių teisių diena – jau tradiciniu tapęs vienos dienos renginys Europos Sąjungos oro uostuose, inicijuotas Europos vartotojų centrų tinklo (ECC-Net). Šią dieną didžiąją dalį Europos oro uostų suvienys informatyvi akcija, kurios metu keleiviai bus informuojami apie jų teises keliaujant oru. 2014 m. birželio 26 d. 10.00-13.00 Europos vartotojų centro Lietuvoje atstovai Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nemokamai konsultuos, dalins informacinę medžiagą ir dovanas (kelionės dokumentų dėklus, bagažo etiketes, kelionines pagalvėles) keliaujantiems oro transportu.

Iš visų skundų, gaunamų Europos vartotojų centro Lietuvoje, skundai dėl oro keleivių teisių 2013 m. sudarė 38 proc. Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl skrydžių vėlavimo ar atšaukimo, taip pat dėl problemų, kylančių dėl bagažo. Pavyzdžiui, Lietuvos vartotojas  įsigijo lėktuvo bilietus skrydžiui Vilnius-Frankfurtas-Ženeva su Vokietijos oro vežėju. Nuskridęs iki Frankfurto, vartotojas sužinojo, kad turėjęs įvykti skrydis į Ženevą taip ir neįvyks, jis dėl blogų oro sąlygų buvo kelis kartus atidėtas ir atšauktas. Vartotojui buvo paaiškinta, kad vakarinis skrydis greičiausiai irgi bus atšauktas, todėl vartotojui buvo pasiūlyta alternatyva vykti į Ženevą traukiniu.

Traukinio bilietą  vartotojas įsigijo pats, taip patirdamas papildomų išlaidų. Maža to, dėl atšauktų skrydžių kilusios sumaišties, vartotojas Frankfurte neatgavo savo registruoto bagažo. Bagažas buvo grąžintas tik po 3 dienų, dėl ko jis patyrė dar daugiau išlaidų, įsigijęs būtinojo reikalingumo daiktus. Vartotojas parašė skundą vežėjo internetinėje svetainėje, tačiau jokio atsakymo į jį negavo. Tuomet vartotojas kreipėsi į Europos vartotojų centrą Lietuvoje, kuris, surinkęs visą reikiamą bylos medžiagą, perdavė vartotojo pretenziją Europos vartotojų centrui Vokietijoje (pagal oro vežėjo buveinę). Su Europos vartotojų centrų tinklo pagalba, vartotojui buvo kompensuotos patirtos išlaidos perkant traukinio bilietą bei pusė išlaidų, įsigyjant būtinojo reikalingumo daiktus.

Trečiadienį Europos Parlamentas balsavo už tai, kad organizuotą kelionę įsigijusiems turistams būtų suteikta daugiau teisių net ir tuomet, kai kelionė sudaryta iš atskirų teikėjų paslaugų.

Šios taisyklės apibrėžia organizuotas keliones, kurias sudaro kartu įsigytos skirtingos paslaugos (pavyzdžiui, skrydžiai, nakvynė ir automobilio nuoma). Pagal esamą direktyvą organizuotą kelionę įsigijusiems turistams privalo būti suteikta išsami informacija ir pagalbos telefono numeris, garantija, kad pernelyg nepasikeis nupirktos kelionės kaina, taip pat galimybė už tam tikrą mokestį perduoti kelionę kitam. Pakeitus arba atšaukus esminį kelionės elementą turi būti suteikta alternatyva arba galimybė atsisakyti (tolesnės) kelionės, sugrįžti namo ir atgauti pinigus. Organizatorius turi teisę atšaukti kelionę tik dėl griežtai numatytų priežasčių. Tuomet turistui turi būti grąžinti pinigai, o jei atšaukimas priklauso nuo organizatoriaus – dar ir kompensuota.

Prekyba internetu bei pigių avialinijų siūlomos paslaugos labai pakeitė kelionių pirkimo įpročius, todėl šiuo metu daugelis organizuotų kelionių nepatenka į ES taisyklių apimtį, todėl neužtikrinama derama keliautojų apsauga. Trečiadienį Europos Parlamentas balsavo už tai, kad minėtos teisės galiotų ir tuomet, kai kelionė sudaryta iš atskirų teikėjų paslaugų, jei už visas paslaugas sumokama bendrai arba jos įsigyjamos pagal bendrą paslaugų sutartį – nesvarbu, ar kelionė pirkta biure, ar internetu.

Be to, siekiama užtikrinti keliautojo teisę nemokamai sugrįžti į tėvynę ir atgauti likusius pinigus tuomet, kai kelionę pardavusi ar organizavusi agentūra bankrutuoja. Taip pat siūloma dar griežčiau apriboti sumą, kuria dėl pagrįstų priežasčių (pvz., padidėjus degalų kainai ar mokesčiams) gali pakilti jau įsigytos kelionės kaina. Europarlamentarų nuomone, jei kaina pakyla daugiau kaip 8 proc., pirkėjui turėtų būti suteikta galimybė atsiimti pinigus arba vykti į kitą kelionę (Europos Komisija siūlė 10 proc. ribą). Be to, europarlamentarai siūlo suteikti teisę atsisakyti kelionės ir atgauti pinigus tuomet, kai daugiau kaip trimis valandomis pakeičiamas išskridimo ar atskridimo laikas.

Jei dėl nenumatytų ar neišvengiamų aplinkybių (pvz., stichinės nelaimės ar terorizmo) keliautojams nesudaroma galimybė laiku grįžti namo, organizatoriai turi suteikti įsigytos kelionės lygį atitinkančią nakvynę arba kompensuoti apgyvendinimą iki penkių naktų, neviršijantį 125 eurų už naktį, įsitikinę europarlamentarai.

Taisyklių projektui pritarė 610 EP narių, nepritarė 58, o susilaikė 13. Dėl galutinio teksto dar bus deramasi su ES Taryba. Tikėtinas antrasis svarstymas. Kadangi gegužės 25-ąją vyks Europos Parlamento rinkimai, galutinį sprendimą, tikėtina, priims naujai išrinktas Parlamentas.

Europos Sąjungoje (ES) verda ginčai dėl oro keleivių teisių. Siūloma, kad bendrovės už vėluojančius skrydžius keleiviams mokėtų kompensacijas, be to, nedraustų į lėktuvą, kaip atskirą bagažą, neštis oro uostuose pirktų prekių, o vėluojant išskristi – pamaitintų greičiau nei dabar.

Apklausa Danijoje rodo, kad tik 2 proc. keleivių gauna jiems priklausančias kompensacijas už atšauktą arba vėluojantį skrydį. Tad ES institucijose užvirė ginčai, kaip užtikrinti keleivių teises, nenuskriaudžiant oro bendrovių. Europos parlamentas (EP), matyt, ir dėl artėjančių rinkimų labiau linkęs didinti keleivių teises ir kompensacijas, jei oro bendrovės nevykdo sąlygų. Parlamentarai Europos Komisijos (EK) siūlymui pateikė pusę tūkstančio pataisų.

„Kad būtų daugiau aiškumo, informacijos, skaidrumo ne tik dėl kainų, bet ir tada, kai rezervuojamas bilietas. Taip pat reikia aiškiai apibrėžti įlaipinimo teises. Ir svarbiausia aiškiai apibrėžti, kas yra nenumatyti atvejai“, – projekto turinį apibūdina EP narys Gorgesas Bachas. – Mane šiek tiek šokiravo, kai oro linijos nuolatos praneša apie technines problemas, ir kad tai yra nenumatyti atvejai.“

Bendrovės turėtų įrodyti, kad lėktuvas buvo tikrai prižiūrimas, o techninė problema rimta ir kilo netikėtai. Taip pat jos galėtų nemokėti kompensacijų, jei skrydis vėluotų dėl oro sąlygų ar dispečerių streikų.

Nesutarimų politikų rate kyla ir dėl kompensacijų už vėluojančius skrydžius. EK siūlo kompensaciją mokėti tik jei lėktuvas Bendrijos viduje vėluoja atskristi daugiau nei penkias  valandas. Tačiau europarlamentarai nori nustatyti keleiviams palankesnį – trijų valandų – vėlavimą. O kompensacija būtų 300 eurų. Jei skrydžio atstumai didesni, oro bendrovės galėtų vėluoti daugiau, tačiau kompensacija išaugtų dvigubai.

O jei lėktuvas vėluoja bent dvi valandas, pagal naujas taisykles, keleivis turėtų gauti maisto.

Europos Oro bendrovių asociacija sako, kad nauji siūlymai didins jiems finansinę naštą. Tačiau panašu, kad diskusijos užsitęs, nes bendros pozicijos šalys narės dar neturi.

„Pozicija yra nevienareikšmė, tačiau apibendrinant galima pasakyti taip: keleivių teisės turi būti apgintos labiau nei šiuo metu yra. Iš kitos pusės – jos turi būti subalansuotai apgintos, kad nesudarytų didelių finansinių nuostolių ir nesustabdytų investicinės plėtros iš vežėjų pusės“, – sako Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Manoma, kad galutinis sprendimas dėl oro keleivių teisių bus priimtas tik po metų.

Lietuvos kapitalo didžiausios užsakomųjų skrydžių bendrovės "Small Planet Airlines" lėktuvas sekmadienį dėl elektronikos gedimo negalėjo laiku pakilti iš Paryžiaus Šarlio de Golio uostą į Graikijos Koso salą. "Small Planet Airlines" teigia, kad keleiviais buvo pasirūpinta, o bendrovė pasiruošusi sumokėti kompensacijas.

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Kęstutis Auryla BNS sakė, kad gedimas buvo smulkus.

"Lėktuvas yra techniškai tvarkingas, tačiau kuo jame daugiau elektronikos, tuo daugiau gali pasitaikyti smulkių jos gedimų", - sakė K.Auryla.
Pasak jo, gedimas buvo pašalintas, ir lėktuvas "Airbus 320" iš Paryžiaus išskrido.

"Small Planet Airlines" prekės ženklo vadovė Viktorija Fabijonaitė sakė, kad sekmadienį skrydis į Kosą buvo atidėtas dėl orlaivyje aptikto smulkaus specifinio techninio gedimo.

"Keleivių saugumui teikiame aukščiausią prioritetą, todėl skrydį privalėjome atidėti. Apie vėlavimą informavome keleivius, kurie iškart buvo apgyvendinti viešbučiuose su įskaičiuotu maitinimu ir gėrimais. Taip pat suteiktas nemokamas maitinimas skrydžio metu. Keleiviai gaus nemokamų ekskursijų,bendrovė pasiruošusi sumokėti kompensacijas už vėlavimą", - sakė V.Fabijonaitė.

Jos teigimu, šiuo metu "Small Planet Airlines" lėktuvai skraidina pagal tvarkaraštį.

Prancūzijos radijas "France Info" pranešė, kad dėl Lietuvos skrydžių bendrovės kaltės į Graikiją susiruošę skristi turistai daugiau kaip 30 valandų įstrigo Paryžiaus oro uoste. Skelbiama, kad 100 keleivių iš Paryžiaus turėjo išvykti dar sekmadienio rytą, bet Lietuvos bendrovė dėl gedimo negavo leidimo pakilti.