„Šiuo metu Susisiekimo ministerija peržiūri Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo tvarką. (...) Susisiekimo ministras šią priemonę palaiko kaip vieną iš eismo saugos priemonių miestuose“, – BNS informavo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.

Anot jo, šiuo metu vyksta KPPP finansavimo tvarkos peržiūra ir artimiausiu metu pagrindiniai šios tvarkos principai bus pristatyti Vyriausybėje.

Ministerija tikisi, kad lėšos želdiniams, kaip eismo saugos priemonei, iš šios programos galės būti naudojamos jau kitąmet.

„Vyriausybei pritarus, nauja tvarka galėtų būti įtvirtinta KPPP finansavimo įstatymu bei KPPP finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu“, – sakė M. Tarnauskas.

Susisiekimo ministerijos atstovo teigimu, nereikės keisti kitų teisės aktų, numatančių, kas yra eismo saugumo priemonė.

„Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijose įtvirtinta, kad želdinimas gali būti naudojamas kaip inžinerinė eismo saugumo priemonė saugiam eismui organizuoti gyvenviečių gatvėse“, – sakė jis.

Dėl pokyčių finansuojant želdinių naudojimą eismo saugumui užtikrinti į ministeriją kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybė.

Ji balandžio pabaigoje pranešė, kad vietoje metalinių eismo saugumo atitvarų Vilniuje daugelyje vietų bus sodinami krūmai, iš viso jų šiemet ketinama pasodinti per 10 tūkstančių.

Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo šių metų sąmatos pakeitimo projektą pateiktas vadovaujantis Vyriausybės sprendimu pritarti Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui ir leista naudoti visas programos finansavimo lėšas, nurodė Susisiekimo ministerija.

„Esmė yra leisti atšildyti 142 mln. eurų, kurie buvo paskirstyti, tačiau jų naudojimas buvo apribotas ryšium su praeitais nutarimais. Tas atšildymas, jų panaudojimui esame pasiruošę. Bus tikrai didelis postūmis ypatingai šitame laikotarpyje“, – Vyriausybės posėdyje sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Premjeras Saulius Skvernelis posėdyje patikino, kad rangovai pasirengę įsisavinti lėšas.

„Tikrai norėčiau, kad tvarkytumėtės su informacija, sklindančia iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) rangovams, kad nėra rangovai pajėgūs įsisavinti arba investuoti tas lėšas, kurios numatytos atšildant Kelių programą. Tai yra visiškai netiesa, dezinformacija, rangos įmonės yra pasiruošusios tą padaryti, tą jos deklaruoja“, – sakė S. Skvernelis.

„Sunku suprasti ministerijai pavaldžią įstaigą, kuri visais atvejais bando verkti, kada yra šaldomos lėšos – blogai, kada skiriamos lėšos – irgi yra negerai“, – pridūrė premjeras.

Susisiekimo ministerijos teigimu, lėšų atšildymas „stimuliuos ekonomiką ir leis kelių sektoriuje veikiančioms bendrovėms toliau vykdyti savo veiklas, gauti užsakymus ir išlaikyti darbuotojų darbo vietas“.

Vyriausybė sausio pabaigoje pritarė atnaujintai KPPP sąmatai. Į ją įtraukta 65,3 mln. eurų 2019 metais nepanaudotų lėšų – todėl sąmata padidėjo iki beveik 590 mln. eurų.

2020 metų Kelių programoje tuomet liko įšaldyta 142 mln. eurų lėšų. Lėšos įšaldytos Seimo sprendimu, šiuos pinigus skyrus vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų didinimui. Kelių direkcija anksčiau teigė, jog dėl to bus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių mažiau nei planuota.

Tarp tikslinių projektų yra valstybinės ir vietinės reikšmės kelių asfaltavimas, automagistralės Vilnius-Klaipėda ruožo prie Kauno „Megos“, Baltijos prospekto Klaipėdoje ir Liepkalnio sankryžos Vilniuje rekonstravimas.

Pinigų stygių nuolat jaučiantis Policijos departamentas iš nepanaudotų Kelių priežiūros programos lėšų šiemet galėtų gauti apie 1,9 mln. litų, sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

"Nutarimas, kurį šiandien priėmė Vyriausybė, galios tik iki šių metų pabaigos, jis negali galioti atbuline data. Tai yra prognozuotina suma, nes tai yra baudos už greičio viršijimą - tai yra sumos, išieškotos iš greičio matuoklių valstybinės reikšmės rajono keliuose - tai ta suma galėtų būti apie 1,9 mln. litų", - ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R.Sinkevičius. Pasak ministro, lėšos Policijos departamentui skiriamos, nes pareigūnai teigia, jog nepakanka lėšų darbuotojų atlyginimams, automobilių degalams.

Jis sakė, kad kitų būdų skirti papildomą finansavimą pareigūnams Vyriausybė neturi.

"Visiems reikia pinigų čia ir dabar, visi turi savo planuotus asignavimus, kaip nors kitaip tų pinigų aš neturiu", - teigė ministras.

Pasak jo, policija gautas lėšas galės panaudoti tik eismo saugumo priemonėms: "Įsigyti degalų, apmokėti už viršvalandžius ir panašiai. Nežinau, kokios dar sąnaudos tiems reidams organizuoti".

R.Sinkevičius aiškino, kad policija pinigus gaus kas mėnesį, priklausomai nuo to, kiek bus surinkta baudų.

Paklaustas, kodėl nuspręsta pinigus paimti iš kelių fondo, kuriam ir taip trūksta lėšų, ministras aiškino, kad eismo saugumui finansuoti skirtos lėšos yra pakankamos.

"Kelių priežiūros ir plėtros programoje eismo saugumui užtikrinti - galiu apsirikt - užtikrinti skirta apie 35 mln. litų metams. (...) Kelininkams gal ir gailą tų 1,9 mln. litų, bet gyvenimas verčia daryti žingsnius, kad žuvusiųjų keliuose būtų kuo mažiau", teigė R.Sinkevičius.

Baudos už greičio viršijimą valstybinės reikšmės keliuose bus pervedamos Policijos departamentui, jei pinigai nepanaudoti transporto priemonių greičio matavimo įrenginiams. Policijos departamentas šias lėšas skirs gaunamai informacijai apdoroti, organizacinėms išlaidoms padengti.

Iki šiol nepanaudotos lėšos buvo po lygiai paskirstomos kitoms Lietuvos automobilių kelių direkcijos programoms.