2018 m. birželį „Alora“  pateikė perdavimo aktą sutarties vykdymo metu sukurtam Klaipėdos prekės ženklui bei kitoms numatytoms paslaugoms priimti. Paslaugos buvo priimtos, tačiau, viešai pristačius ženklą, visuomenėje bei žiniasklaidoje kilo įtarimai dėl galimo prekės ženklo plagijavimo atvejo.

2018 m. liepos 10 d. uostamiesčio savivaldybė raštu kreipėsi į „Alora“ ir prašė paaiškinti 2018 m. sukurto Klaipėdos prekės ženklo ir 2015 m. Daliaus Stuokos sukurto ženklo sąsajas ir kūrimo aplinkybes bei išsklaidyti kilusias abejones dėl ženklo plagijavimo.

2018 liepos 18 d. atsiųstame atsakyme „Alora“ nurodė, kad bet koks panašumas į nurodomą D. Stuokos logotipą yra atsitiktinis, remdamiesi „Google“ duomenimis, kūrimo eigos aprašymu bei nuorodomis į asmenų pasisakymus „Facebook“ tinkle.

Kadangi prekės ženklas yra panašus ne į bet kokį kitą „Google“ galimą aptikti prekės ženklą, o būtent į kito Lietuvos autoriaus D. Stuokos sukurtą ženklą, tikimybė, kad tai tik dar vienas atsitiktinumas yra neįtikėtinai maža. Todėl prekės ženklų panašumas yra akivaizdus.

Kvietime teikti pasiūlymą dėl prekės ženklo „Klaipėda laisvu stiliumi“ atnaujinimo paslaugų pirkimo bei techninėje specifikacijoje buvo aiškiai nurodoma, kad yra siekiama formuoti Klaipėdos kaip atviro, demokratiško, socialiai atsakingo miesto įvaizdį bei susieti su šiuo metu rengiamos Klaipėdos miesto ekonominės raidos strategijos gairėmis miesto rinkodaros srityje. Kartu su dizaino kanonus atitinkančiu prekės ženklu buvo prašoma parengti jo naudojimo vadovą, apimantį visas savivaldybės veiklos sritis. Ženklo populiarinimui rengtas komunikacijos planas, nustatant komunikacijos tikslus ir laukiamus rezultatus 2018–2019 metams.

Ženklas, kuris vizualiai beveik identiškas D. Stuokos sukurtam ženklui, negali būti miesto simboliu ir negali pasiekti kvietime ir sutartyje numatytų tikslų, todėl negali būti naudojamas sutartyje numatytam tikslui pasiekti. Akivaizdu, kad netinkamam naudoti ženklui nereikalingas nei naudojimo vadovas, nei komunikacijos planas. Susiklosčiusioje situacijoje Klaipėdos m. savivaldybė nors ir pasirašė atliktų darbų aktus, tačiau iš esmės negavo to, ką pagal sutartį tikėjosi gauti. Dėl sukurto prekės ženklo panašumo į kito autoriaus darbą, tokio ženklo naudojimas ne tik kad nepadeda pasiekti užsibrėžto tikslo, bet net ir daro neigiamą įtaką Klaipėdos miesto reputacijai ir įvaizdžiui.

Tad Klaipėdos miesto savivaldybė iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį. Paaiškėjus prekės ženklo plagijavimo faktui, sutarties rezultatas, įskaitant naudojimo vadovą bei komunikacijos planą, prarado prasmę. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas šiandien, 2018 m. spalio 24 d., pasirašė raštą, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nuo 2018 m. lapkričio 27 d. vienašališkai nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį ir iš „Alora“ reikalauja grąžinti pagal sutartį sumokėtus 16304,75 eurus.

Viktorija:

– Mano manymu, tas ženklas niekam tikęs. Kaip jis apibūdina mūsų miestą? Niekaip. Jeigu nepasakytų, kad tai K raidė, tai ir nesuprasčiau. Kiek, sakote, visas tas ženklo sukūrimas kainavo? 24 tūkst. eurų? O Viešpatie. Ne, tas ženklas netinkamas. Jis turi būti aiškus ir senam žmogui, ir vaikui. Kitaip tariant, šitas ženklas mūsų miesto nereprezentuoja.

Ernestas:

– Girdėjau apie tą logotipą, tik nesuprantu, kam jo reikia. Nežinau, kažkoks keistas ženklas, man jis nelabai patinka ir su Klaipėda, manyčiau, nieko bendra neturi.

Rolandas:

– Šitas ženklas Klaipėdai gal ir tiktų, nepaisant, kad dauguma galbūt galvoja kitaip. Tai yra kai kas naujo, bet, manyčiau, turime miesto herbą ir jo Klaipėdai pakanka, jį galima naudoti kaip skiriamąjį mūsų ženklą. Todėl šito naujo ženklo kūrimas tiesiog yra pinigų švaistymas.

Edas:

– Kiek, sakote, už to ženklo sukūrimą sumokėjo miestas? 24 tūkst. eurų? Ir tik toks tas ženklas išėjo? Mano manymu, kainavo per daug, o rezultatas nei šioks, nei toks.

Rima:

– Nelabai suprantu šito keisto kūrinio paskirties, jo poreikio ir nesuprantu dėl to ženklo kilusio skandalo. Ir jau visiškai nesuvokiama viso to kaina.

Linas:

– Keistas man šitas ženklas. Kažkokia bangos dinamika tarsi matyti, bet džiaugsmo visa tai nekelia. Kiek, sakote, kainavo? 24 tūkst. eurų? Čia už kilogramą ar už toną? Kaip už toną, galbūt kaina ir ne per didelė. Tačiau, kalbant rimtai, girdėjau, kad S.Jobsas už savo kai kuriuos prekės ženklus dizaineriui, pasaulio įžymybei, sumokėjo 100 tūkst. dolerių. Vadinasi, logotipai yra nepigūs dalykai, bet mūsų besivystančiai šaliai, nepaisant, kad jau išlipome iš Afrikos provincijos lygio, minėta suma yra per didelė.

Klaipėdai reikia naujo prekės ženklo. Senoji, prieš 9 metus sukurta „šypsenėlė“, morališkai atgyveno. Naujam uostamiesčio logotipui sukurti gali prireikti 50 tūkst. litų.

Teigiama, kad prieš devynerius metus Klaipėda tapo vienu pirmųjų Lietuvos miestų, kuris sukūrė miesto prekės ženklą. Už šį ženklą ir nuoseklią įvaizdžio strategiją uostamiesčio savivaldybė tada paklojo beveik trečdalį milijono litų.

Šūkis „Laisvu stiliumi“ esą bylojo pasirinkimo ir atlikimo laisvę, galimybę improvizuoti bei kurti. Teigiama, kad tada buvo parinktos miestą reprezentuojančios pozityvios, žemiškos spalvos, kurios iš tikrųjų egzistuoja gamtoje – geltona, oranžinė, raudona, vyšninė, mėlyna.

Nors ženklas prigijo, buvo plačiai naudojamas, vis dėlto brangus pirkinys, regis, atgyveno. Ateinančiais metais miesto administracijos atstovai siūlys kurti naują Klaipėdos logotipą.

„Tuo metu ženklas buvo sukurtas ir su suvenyrais, ir su leidiniais, ir su pristatymo filmuku. Bet matome, kad reikėtų sugalvoti kažką nauja, atgaivinti miesto viziją, nes šypsenėlė morališkai paseno“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja
Alina Velykienė.

Anot jos, ir šiuo atveju reikėtų pagalvoti, kaip sukurti kažką naujo. Tam reikalui kitiems metams numatyta 50 tūkst. litų.